Ikimokyklinio ugdymo planavimas ir ugdymo pritaikymo ypatumai Lietuvoje

Ikimokyklinio ugdymo esmė ir svarba

Ikimokyklinis ugdymas Lietuvoje yra svarbus ankstyvosios vaikystės raidos etapas, kurio metu siekiama užtikrinti visapusišką vaiko ugdymą(si) ir jo pasirengimą tolimesniam mokymuisi. Tai vyksta šeimoje, o tėvų (globėjų) pageidavimu - pagal ikimokyklinio ugdymo programą. Vaikams, patiriantiems socialinę riziką, skiriamas privalomas ugdymas pagal ikimokyklinio ugdymo programą švietimo, mokslo ir sporto ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. Ikimokyklinis ugdymas teikiamas vaikui nuo gimimo, iki jam pradedamas teikti priešmokyklinis ugdymas.

Pagrindiniai ikimokyklinio ugdymo principai

Ikimokyklinio ugdymo programos rengiamos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Tarp šių principų yra:

• Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas: Ikimokyklinio ugdymo(si) procesui būdinga ugdymo(si) ir priežiūros vienovė. Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį.
• Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas.
• Žaismės principas.
• Sociokultūrinio kryptingumo principas.
• Integralumo principas.
• Įtraukties principas.
• Kontekstualumo principas.
• Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas.
• Lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas.
• Reflektyvaus ugdymo(si) principas: Mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis. Su vaikais drauge pagal jų gebėjimus apmąstomos vaikų emocijos, veiklos ir jų rezultatai, numatomas tolesnis veikimas.
• Šeimos ir mokyklos partnerystės principas: Mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.

Ugdymo(si) sritys ir universalus dizainas mokymuisi

Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys:

• „Mūsų sveikata ir gerovė“
• „Aš ir bendruomenė“
• „Aš kalbų pasaulyje“
• „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“
• „Kuriu ir išreiškiu“

Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas. Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas.

Ikimokyklinio ugdymo turinys ir pasiekimai

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.

Pasiekimų sritys ir pavyzdžiai

1. Vertybinė nuostata: Domisi, kas padeda augti sveikam ir saugiam.

Esminiai gebėjimai:

• A1. Mityba: Ragauja įvairaus skonio ir konsistencijos maistą. Suaugusiojo padedamas ruošia maistą (tepa, laužo, mirko). Įvardija kelis maisto produktus, kuriuos valgyti sveika, ir kelis, kuriuos vartoti reikėtų saikingai. Aiškinasi, kodėl svarbu valgyti įvairų, sveikatai naudingą maistą, iš kur ir kaip jis atsiranda ant mūsų stalo.
• A2. Higiena ir savitvarka: Kūno ženklais parodo ar pasako, kad nori į tualetą. Dažniausiai savarankiškai naudojasi tualetu. Savarankiškai ar priminus plauna rankas, prausiasi veidą, čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Savarankiškai ar suaugusiojo padedamas apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus, susišukuoja. Atsižvelgdamas į tai, ar jam šilta, ar šalta, nusirengia ar apsirengia drabužius.
• A3. Sauga: Pažįsta šviesoforo spalvas, žino, ką jos reiškia; pasako, kad kelią (gatvę) pereiti reikia kartu su suaugusiuoju. Pakomentuoja kelias saugaus elgesio gatvėje ir gamtoje taisykles. Supranta, kodėl nesaugu eiti, važiuoti su nepažįstamu žmogumi ar ką nors iš jo paimti. Atpažįsta tinkamus ir netinkamus prisilietimus, suabejojęs apie tai pasako suaugusiajam, kuriuo pasitiki. Paaiškina, kad jo kūnas priklauso tik jam, sako „stop“, „ne“ reaguodamas į jo privatumą pažeidžiantį elgesį.

2. Vertybinė nuostata: Noriai juda, mėgsta judrią veiklą ir žaidimus.

Esminiai gebėjimai:

• B1. Judėjimas ir koordinacija: Pralenda pro kliūtis keturpėsčias. Savarankiškai atsistoja, stovi, atsitupia, pasilenkia, eina į priekį, į šoną ir atgal, bėga tiesiomis kojomis, lipa laiptais aukštyn pristatomuoju žingsniu. Pastovi ant vienos kojos (3-4 sekundes). Bėga keisdamas kryptį, greitį, neprarasdamas pusiausvyros. Laikydamasis lipa ir nulipa laiptais pakaitiniu žingsniu. Meta kamuolį iš įvairių padėčių, pagauna jį sulenkdamas rankas per alkūnes. Spiria kamuolį iš įvairių padėčių, į taikinį. Žaisdamas laisvai koordinuotai juda, orientuojasi erdvėje.
• B2. Smulkioji motorika: Tikslingai siekia daikto, jį pačiumpa ir laiko saujoje, dviem pirštais suima smulkų daiktą, perima daiktą iš vienos rankos į kitą, deda vieną ant kito. Dažniausiai taisyklingai laiko rašiklį, gana tiksliai atlieka judesius plaštaka ir pirštais bei ranka. Pieštuką ir žirkles laiko taisyklingai. Tiksliai valdo pieštuką ir žirkles ką nors piešdamas, kirpdamas.

Ugdymo(si) aplinkos modeliavimas ir kontekstai

Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą.

Įvairūs ugdymo(si) kontekstai

• Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas: Lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis.
• Žaismės kontekstas: Palaiko kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius.
• Judraus patirtinio ugdymosi kontekstas: Skatina vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didina judraus mokymosi galimybes.
• Kultūrinių dialogų kontekstas: Vaikai dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, padedančiuose kurti savo individualų tapatumą ir dalyvauti kultūrų kūrime.
• Kalbų įvairovės kontekstas: Kuria ir palaiko aplinkos sąlygas, palankias skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui.
• Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi kontekstas: Atsiliepia prigimtiniam vaikų smalsumui, įtraukia juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti objektus, reiškinius ir jų ryšius.
• Realių ir virtualių aplinkų kontekstas: Papildo ir praplečia realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis, plėtoja vaikų skaitmeninį sumanumą.
• Kūrybinių dialogų kontekstas: Kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą.

Ikimokyklinio ugdymo programų įvairovė ir organizavimo tvarka

Lietuvoje aktuali ikimokyklinio ugdymo problema yra mažų vaikų ugdymo programų ir ugdymo organizavimo tvarkos įvairovė, kaita ir plėtros galimybės. Decentralizavus ikimokyklinį ugdymą ir ikimokyklinio ugdymo programų rengimą, atsirado galimybė didesnei vaikų ugdymo programų kaitai. Ikimokyklinio ugdymo įstaigų parengtos programos siekia atliepti 5-6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius, savitus poreikius bei galimybes. Programos rengiamos vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro patvirtintais ikimokyklinio ugdymo programų kriterijais ir ikimokyklinio ugdymo metodinėmis rekomendacijomis. Šiaulių miesto savivaldybėje, pavyzdžiui, patvirtinti skirtingi priešmokyklinio ugdymo modeliai, skiriasi grupės veiklos trukmė per dieną: nuo 4 valandų iki 24 valandų (parai).

Edukacinių technologijų taikymas

Šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymui gali būti sėkmingai naudojamos edukacinės technologijos. Planšetės yra palankios technologijos darželio studentams, nes jos yra jų kasdieniame gyvenime. Edukacinės technologijos padeda plėsti žodyną, gerinti raštingumo ir skaitymo įgūdžius, didina vaikų savarankiškumą ir ugdo draugišką požiūrį į mokymosi procesą.

Ugdymo pritaikymas praktikoje: specialieji ugdymosi poreikiai (SUP)

Ugdymo planavimas tampa ypač svarbus, kai susiduriama su vaikais, turinčiais specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP). Šiuo atveju pritaikymas yra esminis sėkmingo ugdymosi veiksnys, leidžiantis užtikrinti kiekvieno vaiko individualių poreikių tenkinimą.

Konkretus pritaikymo pavyzdys: Trumpalaikis ugdomosios veiklos planas

Šis pavyzdys iliustruoja ugdymo pritaikymą vaikui, kuriam nustatyti mokymosi sunkumai dėl sulėtėjusios raidos (kalbos, pažintinės, motorikos, socialinės).

Savaitės tema: Naminių gyvūnų pasaulis

• Ugdymo tikslai: Siekti, kad vaikai pastebėtų ir nusakytų naminių gyvūnų požymius (kailis, keturios kojos, uodega), išmoks naminių gyvūnų pavadinimus. Siekti, kad vaikai atskirtų, kurie gyvūnai gyvena namuose, o kurie tvarte.
• Priežastis, lemianti SUP: Mokymosi sunkumai dėl sulėtėjusios raidos (kalbos, pažintinės, motorikos, socialinės).

Atvejo analizė: Marta (4 metai)

Martai 4 metų mergaitė, jai nėra nustatyta SUP. Marta sunkiai kalba, sunku ją suprasti, bendraamžiai jos nesupranta, todėl Marta beveik visada žaidžia viena pati, be vaikų. Mergaitė yra lėta, ji elgesio sutrikimų neturi jai sunku atlikti įvairias užduotis, užduoties metu mergaitė svajoja, žiūri pro langą, ilgai mąsto. Šiame kontekste Martos atveju ugdymo pritaikymas apima kelias strategijas:

• Veiklos pritaikymas: Jai stengiamasi duoti mažiau darbo (pvž: Mažesnį lapą, kuriame reikia spalvinti) tam, kad pabaigtų vis tiek iki galo darbelį. Vaikas labai blaškosi, jai greit atsibosta daryti darbelius, sunkiai supranta ką reikia daryti, reikia daug kartu paaiškinti.
• Popietės veikla: Žaidimas ,,Surask namus“ (Du atskiri paveikslėliai viename pavaizduotas namas, kitame tvartas. Ir daug mažų paveikslėlių naminių ūkio gyvūnėlių laisvalaikio, vaikams reikia priskirstyti gyvūnus prie jų namų). Žaidimas žaidžiamas grupėje prie stalo.
• Filmuko aptarimas: Po filmuko aptariame gyvūnams būdingus požymius (Karvė-marga, turi tešmenį, ragus; Ožka-balta, turi ragus, didelį kailį). Dar kartą aptariame kokius garsus leidžia kiekvienas gyvūnas, kuris gyvena tvarte iš video filmuko. (Karvė, kiaulė, arklys, ožka, avis).

tags: #ikimokyklinio #ugdymo #planavimas #atskleidziant #ugdymo #pritaikymo

• Ikimokyklinio ugdymo programų principai ir įgyvendinimas
• Rekomendacijos sveikai mitybai darželyje
• Nėščiųjų žarnyno sveikata
• Simbolika Verbų sekmadienį
• Muzikinė grupė „Saulės vaikai“