Kursai ikimokyklinio ugdymo pedagogikos srityje suaugusiųjų švietimui

Suaugusiųjų švietimas apima platų mokymosi galimybių spektrą, skirtą profesinei kvalifikacijai tobulinti, papildomoms kompetencijoms įgyti bei bendriesiems gebėjimams ir erudicijai plėtoti. Toliau pateikiama keletas pavyzdžių iš siūlomų mokymo programų, kurios gali būti aktualios įvairiems specialistams, įskaitant ikimokyklinio ugdymo pedagogus.

Ikimokyklinio ugdymo pedagogika ir priešmokyklinis ugdymas

Ši programa skirta mokytojo, dirbančio pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio, specialiojo ugdymo ir profesinio mokymo programas, padėjėjams, kurie padeda ribotų galimybių savarankiškai dalyvauti ugdyme ir popamokinėje veikloje turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams. Programos turinys organizuojamas derinant teorines ir praktines prieigas, kurios formuoja klausytojų požiūrį į spec. poreikių vaikų mokymosi pobūdį, leidžia pritaikius mokymosi sąlygas, kurti galimybes ir valdyti situacijas atliepiančias spec. poreikius.

Programos paskirtis - suteikti asmenims pedagogikos ir psichologijos žinių pagrindus, būtinus veiksmingai ugdyti mokinius pagal profesinio mokymo programas ir neformaliojo švietimo (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo) programas, atskleisti pagrindinius pedagoginės veiklos principus ir psichologinius dėsningumus, charakterizuoti pedagoginės veiklos bei mokymo/si galimybes skirtingose mokymo ir mokymosi situacijose. Pedagoginių-psichologinių žinių kursas skirtas asmenims, besirengiantiems dirbti ir dirbantiems pirminio profesinio mokymo profesijos mokytojais arba neformaliojo vaikų švietimo (išskyrus ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą) mokytojais, tačiau neturintiems pedagoginio - psichologinio išsilavinimo.

Mokytojo pamatinėms kompetencijoms ugdytis skirti studijų dalykai: ikimokyklinė ir priešmokyklinė pedagogika, bendroji pedagogika, bendroji psichologija, raidos ir pedagoginė psichologija, specialioji pedagogika ir psichologija, žaidimo pedagogika, edukacinės informacinės ir komunikacinės technologijos, tarpkultūrinis ir etnokultūrinis ugdymas, įtraukusis ir personalizuotas ugdymas, vaiko socialinis ugdymas ir dalykinė užsienio kalba. Mokytojo profesinės ugdymo veiklos kompetencijos įgyjamos studijuojant dalykus: žmogaus sauga ir vaiko sveikatos ugdymas, vaiko pedagoginis stebėjimas, ikimokyklinis ir priešmokyklinis gimtosios kalbos ugdymas, matematinis ugdymas, vaizduojamosios raiškos ugdymas, gamtamokslinis ugdymas, fizinis ugdymas, teatrinis ugdymas, vaiko pasiekimų ir pažangos vertinimas, ugdymo programų ir edukacinių aplinkų kūrimas. Pedagogo profesinės kompetencijos plėtojamos atliekant pedagogines praktikas (stebimoji, asistavimo, savarankiškai), kurios organizuojamos atskirai ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupėse. Į profesinės bendruomenės srities kompetencijų ugdymąsi, be praktikų, orientuoti studijų dalykai: tėvų švietimas ir konsultavimas, ugdymo kokybės ir ugdymo institucijų vadyba. Profesinės veiklos tyrimo kompetencijos gebėjimai ugdomi studijuojant edukacinius tyrimus ir rašant kursinį darbą, rengiant pedagoginių studijų baigiamąjį darbą.

Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Tarp šių principų yra ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas, vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas, žaismės principas, sociokultūrinio kryptingumo principas, integralumo principas, įtraukties principas, kontekstualumo principas, vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas, lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas, reflektyvaus ugdymo(si) principas, šeimos ir mokyklos partnerystės principas.

Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas. Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas.

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį. Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka.

Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą. Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus.

Kuriant ugdymo(si) kontekstus modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste.

Kuriant kontekstus naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, iš anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir ugdymosi situacijos, susikuriančios čia ir dabar. Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą.

Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų. Galimybė pasirinkti veiklas ir priemones, siekiant numatyto rezultato, skatina turėti savo ketinimą, idėjų, sumanymų, jų kryptingai ieškoti ir pamažu suprasti savo žaidimo ar mokymosi būdus.

Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis (Mūsų sveikata ir gerovė, Aš ir bendruomenė, Aš kalbų pasaulyje, Tyrinėju ir pažįstu aplinką, Kuriu ir išreiškiu) plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.

Mokymosi pasiekimai ikimokyklinio ugdymo srityje

Vertybinė nuostata: Domisi, kas padeda augti sveikam ir saugiam.

Esminiai gebėjimai:

• A1. Maisto ruošimas ir sveikata: Ragauja įvairaus skonio ir konsistencijos maistą. Suaugusiojo padedamas ruošia maistą: tepa, laužo, mirko. Įvardija kelis maisto produktus, kuriuos valgyti sveika, ir kelis, kuriuos vartoti reikėtų saikingai. Plauna vaisius, daržoves ir pasako, kodėl; pjausto, gamina užkandžius, salotas. Aiškinasi, kodėl svarbu valgyti įvairų, sveikatai naudingą maistą, iš kur ir kaip jis atsiranda ant mūsų stalo. Išvardija, ko reikia valgyti daugiau, o ko mažiau, kad augtų sveikas, esant galimybei pirmenybę teikia sveikatai palankiems maisto produktams.
• A2. Asmens higiena ir savarankiškumas: Kūno ženklais parodo ar pasako, kad nori į tualetą. Suaugusiojo padedamas naudojasi tualetu, prausiasi ir šluostosi veidą, apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Padeda į vietą vieną kitą daiktą. Dažniausiai savarankiškai naudojasi tualetu. Savarankiškai ar priminus plauna rankas, prausiasi veidą, čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Šiek tiek padedamas savarankiškai apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Dažniausiai savarankiškai plaunasi rankas, prausiasi veidą; čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Savarankiškai ar suaugusiojo padedamas apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus, susišukuoja. Taisyklingai plaunasi rankas. Atsižvelgdamas į tai, ar jam šilta, ar šalta, nusirengia ar apsirengia drabužius.
• A3. Saugaus elgesio taisyklės: Pažįsta šviesoforo spalvas, žino, ką jos reiškia; pasako, kad kelią (gatvę) pereiti reikia kartu su suaugusiuoju. Stebint suaugusiajam, saugiai naudojasi veiklai skirtais aštriais daiktais (žirklėmis, pieštukais, mentelėmis). Saugaus eismo žaidimų metu ar išvykose siekia laikytis eismo ženklų ir taisyklių. Pakomentuoja kelias saugaus elgesio gatvėje ir gamtoje taisykles. Supranta, kodėl nesaugu eiti, važiuoti su nepažįstamu žmogumi ar ką nors iš jo paimti. Atpažįsta tinkamus ir netinkamus prisilietimus, suabejojęs apie tai pasako suaugusiajam, kuriuo pasitiki. Žaisdamas, ką nors veikdamas stengiasi saugoti save ir kitus. Savarankiškai ar priminus laikosi sutartų saugaus elgesio taisyklių grupėje, kieme, išvykose. Paaiškina saugaus elgesio su nepažįstamais žmonėmis, buitiniais prietaisais, aštriais daiktais ir sveikatai pavojingomis medžiagomis taisykles, įvardija aplinkoje esančias nesaugias vietas. Paaiškina, kad jo kūnas priklauso tik jam, sako „stop“, „ne“ reaguodamas į jo privatumą pažeidžiantį elgesį. Paaiškina, kokių profesijų žmonės gali padėti ištikus nelaimei.

Vertybinė nuostata: Noriai juda, mėgsta judrią veiklą ir žaidimus.

Esminiai gebėjimai:

• B1. Judėjimo ir koordinacijos įgūdžiai: Pralenda pro kliūtis keturpėsčias. Savarankiškai atsistoja, stovi, atsitupia, pasilenkia, eina į priekį, į šoną ir atgal, bėga tiesiomis kojomis, lipa laiptais aukštyn pristatomuoju žingsniu. Pastovi ant vienos kojos (3-4 sekundes). Tikslingai skirtingu ritmu eina, apeina arba peržengia kliūtis, eina plačia (25-30 cm) linija. Bėga keisdamas kryptį, greitį, neprarasdamas pusiausvyros. Laikydamasis lipa ir nulipa laiptais pakaitiniu žingsniu. Nušoka nuo laiptelio, atsispirdamas abiem kojomis 1-2 kartus pašoka nuo žemės, peršoka liniją. Stovėdamas pasistiebia, atsistoja ant kulnų, pastovi ant vienos kojos (4-5 sekundes). Eina ant pirštų galų, eina siaura (5 cm) linija, nesilaikydamas lipa laiptais aukštyn ir žemyn. Bėga, didindamas ir mažindamas tempą, šokinėja abiem ir ant vienos kojos. Mina ir vairuoja triratuką, balansinį dviratį. Eina pakaitiniu ir pristatomuoju žingsniu, aukštai keldamas kelius. Bėgioja vingiais, išsisukinėdamas, bėga ant pirštų galų. Šokinėja nuo vienos kojos ant kitos, šokinėja judėdamas pirmyn. Lipa kopėtėlėmis. Meta kamuolį iš įvairių padėčių, pagauna jį sulenkdamas rankas per alkūnes. Spiria kamuolį iš įvairių padėčių, į taikinį. Stengiasi sėdėti, stovėti, vaikščioti taisyklingai. Ištvermingas, bėga ilgesnius atstumus. Bėga pristatomuoju ar pakaitiniu žingsniu. Šoka į tolį, į aukštį. Žaisdamas laisvai koordinuotai juda, orientuojasi erdvėje. Dažniausiai vaikščioja, stovi, sėdi taisyklingai.
• B2. Smulkiosios motorikos ir rankų koordinacijos įgūdžiai: Tikslingai siekia daikto, jį pačiumpa ir laiko saujoje, dviem pirštais - nykščiu ir smiliumi - suima smulkų daiktą, perima daiktą iš vienos rankos į kitą, deda vieną ant kito. Dažniausiai taisyklingai laiko rašiklį, gana tiksliai atlieka judesius plaštaka ir pirštais bei ranka. Ištiestomis rankomis pagauna didelį kamuolį. Pieštuką ir žirkles laiko taisyklingai. Tiksliai atlieka sudėtingesnius judesius su smulkiais daiktais. Veiksmus su smulkiais daiktais atlieka vikriai, tiksliai ir kruopščiai. Tiksliai valdo pieštuką ir žirkles ką nors piešdamas, kirpdamas.

Kitos aktualios programos suaugusiųjų švietimui

Suaugusiųjų švietimo programos apima įvairias sritis, kurios gali būti naudingos pedagogams ir kitiems specialistams:

• Konfliktų mediacija: Neformaliojo suaugusiųjų švietimo programos „Konfliktų mediacija“ tikslas - ugdyti įvairių sričių vadovų ir specialistų mediacijos gebėjimus, įgalinančius juos savo profesinėje aplinkoje nešališkai valdyti tarpasmeninių, tarpgrupinių ir kt. konfliktų mediacijos procesą, skatinant konfliktuojančias puses siekti susitarimo ir/ar priimti sprendimą.
• Mokytojų kvalifikacijos tobulinimas: Programos skirtos profesinei kvalifikacijai tobulinti, papildomoms kompetencijoms įgyti bei bendriesiems gebėjimams ir erudicijai plėtoti.
• Lietuvių kalbos ir kultūros studijų programa: Skirta lietuvių diasporai ir užsieniečiams, norintiems mokytis lietuvių kalbos ir plėsti kultūros, istorijos ir šalityros žinias.
• Skaitmeninių išteklių planavimas ir kūrimas: Tikslas - susipažinti su skaitmeninių išteklių planavimo ir pasirinkimo bei turinio kūrimo galimybėmis, atsižvelgiant į mokymosi/ studijavimo tikslą, kontekstą, tikslinę grupę.
• Medžiotojų mokymo kursai: Asmenys, baigę šiuos kursus, žinos ir suvoks įstatymais pagrįstą laukinių gyvūnų populiacijų reguliavimą, laukinės gyvūnijos apsaugos ir jų gyvenamos aplinkos gerinimo būdus.

Šiuolaikinis pasaulis - dinamiškas, nuolat kintantis, tad ir profesiniame kelyje dažnai tenka ne kartą persvarstyti savo karjeros kryptis, o gal net iš naujo atrasti savo pašaukimą. Mokytis ir įgyti naujas, aukštą pridėtinę vertę kuriančias kvalifikacijas ir kompetencijas yra svarbu kiekvienam specialistui.

Kiekvienos profesijos darbo specifika reikalauja tam tikro asmens savybių rinkinio. Suaugusiųjų švietimo programos padeda plėtoti reikiamas kompetencijas ir prisitaikyti prie kintančių darbo rinkos reikalavimų.

tags: #ikimokyklinio #ugdymo #pedagogikos #kursai #suaugusiu #svietimas

• Pokyčiai, požymiai ir priežiūra per du nėštumo mėnesius
• Tvarka, kai vaikas išbraukiamas iš darželio
• Sužinokite apie Omega-3 ir Omega-6 naudą vaikams
• Plastikos chirurgas Vygintas Kaikaris
• Jono Junevičiaus biografija