Ikimokyklinio ugdymo pamoka: nuo nuotolinio mokymo iki kūrybiškų veiklų

Ikimokyklinis ugdymas - tai kryptingas edukacinis procesas, skirtas vaikams nuo 3 iki 6 metų amžiaus, kurio tikslas ne tik suteikti pradinius akademinius įgūdžius, bet ir formuoti visapusiškai išsivysčiusią asmenybę.

Šiuolaikiniai tyrimai patvirtina, kad ankstyvasis ugdymas turi reikšmingą poveikį vaiko kognityviniam, socialiniam ir emociniam vystymuisi. Šiame straipsnyje aptarsime, kas tiksliai yra ikimokyklinis ugdymas Lietuvos kontekste, kokią įtaką jis daro vaiko raidai, kaip tėvai gali prisidėti prie sėkmingo ugdymo proceso, ir į ką atkreipti dėmesį renkantis tinkamą ikimokyklinio ugdymo įstaigą.

Kas yra ikimokyklinis ugdymas?

Ikimokyklinis ugdymas Lietuvoje apima organizuotą edukacinį procesą, skirtą vaikams nuo 3 metų iki privalomo mokyklinio amžiaus pradžios. Lietuvoje ikimokyklinio ugdymo sistema remiasi holistiniu požiūriu į vaiką. Tai reiškia, kad dėmesys skiriamas ne tik bazinių raštingumo ar skaičiavimo įgūdžių formavimui, bet ir vaiko socialinių kompetencijų, kūrybiškumo, kritinio mąstymo ir savarankiškumo ugdymui.

Pagrindinis ikimokyklinio ugdymo tikslas - sukurti aplinką, kurioje vaikas galėtų tyrinėti, eksperimentuoti ir mokytis savo tempu, vadovaujant kvalifikuotiems pedagogams.

Lietuvos ikimokyklinio ugdymo sistema remiasi valstybinėmis gairėmis, kurios nustato pagrindinius ugdymo principus ir tikslus. Šios gairės pabrėžia vaiko individualumo pripažinimą, aktyvaus mokymosi skatinimą ir bendradarbiavimą tarp ugdymo įstaigos, šeimos ir bendruomenės.

Ikimokyklinio ugdymo programose akcentuojama penkios pagrindinės ugdymo sritys: socialinė, sveikatos, pažinimo, komunikavimo ir meninė. Šios sritys integruojamos į kasdienę veiklą, suteikiant vaikams galimybę mokytis žaidžiant, tyrinėjant ir bendraujant tarpusavyje.

Ikimokyklinio amžiaus laikotarpio svarba vaiko vystymuisi

Ikimokyklinio amžiaus laikotarpis yra ypač svarbus vaiko vystymuisi, nes būtent šiuo metu formuojasi pagrindiniai gebėjimai ir įgūdžiai, kurie tarnaus kaip pagrindas vėlesniam mokymuisi.

Kognityvinė raida

Kognityvinė raida, apimanti mąstymo, suvokimo ir problemų sprendimo gebėjimus, intensyviai vystosi ikimokykliniame amžiuje. Gerai suplanuotos ugdymo veiklos skatina vaikų smalsumą, loginį mąstymą ir kūrybingumą.

Socialiniai įgūdžiai

Socialiniai įgūdžiai yra dar viena sritis, kuri reikšmingai vystosi ikimokyklinio ugdymo aplinkoje. Bendravimas su bendraamžiais ir pedagogais padeda vaikams išmokti bendradarbiauti, dalintis, laikytis taisyklių ir spręsti konfliktus.

Emocinis intelektas

Emocinis intelektas, apimantis gebėjimą atpažinti ir valdyti savo emocijas bei suprasti kitų jausmus, taip pat vystosi ikimokyklinio ugdymo procese. Pedagogai, taikydami specialias metodikas, padeda vaikams suprasti ir išreikšti savo jausmus tinkamais būdais, ugdyti empatiją ir savireguliacijos įgūdžius.

Fizinė raida

Fizinė raida taip pat yra svarbi ikimokyklinio ugdymo dalis. Struktūruotos fizinio aktyvumo veiklos padeda vaikams tobulinti stambiosios ir smulkiosios motorikos įgūdžius, kurie yra būtini ne tik sportuojant, bet ir atliekant kasdienius veiksmus, tokius kaip rašymas ar piešimas.

Kalbos raida

Kalbos raida yra dar viena sritis, kuri sparčiai vystosi ikimokykliniame amžiuje.

Pasiruošimas mokyklai

Pasiruošimas mokyklai yra vienas iš svarbiausių ikimokyklinio ugdymo tikslų. Tai apima ne tik akademinius įgūdžius, tokius kaip raidžių ir skaičių pažinimas, bet ir socialinius bei emocinius įgūdžius, reikalingus sėkmingai adaptuotis mokyklos aplinkoje.

Savarankiškumas

Vaikų savarankiškumas yra dar vienas svarbus ikimokyklinio ugdymo rezultatas. Ikimokyklinėje aplinkoje vaikai mokosi patys apsirengti, pavalgyti, susitvarkyti savo daiktus ir priimti paprastus sprendimus. Šie įgūdžiai ne tik palengvina kasdienį gyvenimą, bet ir stiprina vaikų pasitikėjimą savimi ir savivertę.

Išmokti mokytis

Ikimokyklinis ugdymas taip pat padeda vaikams išmokti mokytis. Jie įgyja svarbių mokymosi strategijų, tokių kaip dėmesio sutelkimas, klausymasis, sekimas instrukcijomis ir užduočių užbaigimas.

Tėvų vaidmuo ikimokykliniame ugdyme

Nors profesionalios edukacinės įstaigos atlieka svarbų vaidmenį, tėvų dalyvavimas ir namų aplinka yra ne mažiau reikšmingi veiksniai, lemiantys ikimokyklinio ugdymo sėkmę.

• Aktyvus dalyvavimas: Tėvai turėtų aktyviai dalyvauti ugdymo procese, domėdamiesi tuo, ką vaikas veikia darželyje, kokias temas nagrinėja, kokius įgūdžius lavina. Šis susidomėjimas ne tik sustiprina vaiko motyvaciją mokytis, bet ir padeda tėvams sukurti palaikančią aplinką namuose, kuri papildo darželyje vykstantį ugdymą.
• Skatinti smalsumą ir mokymąsi namuose: Namų aplinka turėtų būti sukurta taip, kad skatintų vaiko smalsumą ir mokymąsi. Tai reiškia, kad vaikui turėtų būti prieinamos knygos, edukaciniai žaislai, meno priemonės ir kiti daiktai, kurie skatina tyrinėjimą ir kūrybiškumą.
• Bendravimas su pedagogais: Tėvai turėtų reguliariai bendrauti su pedagogais, dalintis informacija apie vaiko poreikius, interesus ir iššūkius. Šis bendradarbiavimas padeda užtikrinti, kad ugdymo procesas būtų nuoseklus ir pritaikytas individualiems vaiko poreikiams.
• Savarankiškumo skatinimas: Tėvai turėtų skatinti vaiką būti savarankišku ir prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Tai gali būti paprastos kasdienės užduotys, tokios kaip savo žaislų susidėjimas, drabužių susitvarkymas ar stalo padengimas.
• Tėvai kaip pavyzdys: Tėvai turėtų rodyti teigiamą pavyzdį, demonstruodami mokymosi visą gyvenimą vertę. Kai vaikai mato, kad jų tėvai skaito knygas, mokosi naujų dalykų ar sprendžia problemas, jie perima šias vertybes ir elgesio modelius.

Nuotolinis ugdymas ikimokyklinukams

Ugdymo procesas nuotoliniu būdu vykdomas, vadovaujantis LR sveikatos apsaugos ministro sprendimais, Šiaulių m. administracijos direktoriaus įsakymais, kitais aktualiais ekstremalių situacijų komisijų sprendimais, VšĮ "Smalsieji pabiručiai" direktoriaus įsakymais.

Įstaigoje sudaryta COVID-19 situacijų valdymo grupė, patvirtintas Darbo karantino/ekstremalios situacijos sąlygomis planas, Pasirengimo galimam užsikrėtimo Covid -19 atvejui, priemonių ir veiksmų, patvirtinus užsikrėtimą COVID-19 įstaigoje, planas.

Ugdymo procesą vykdant nuotoliniu būdu ikimokyklinio ugdymo amžiaus vaikams, pedagogai naudoja nuotolinio valdymo platformą Big Blue Button, gali būti naudojamos vaikų tėvų ir pedagogų jau turimos ryšio priemonės: el. paštas ir kitos (pvz., „Messenger“, „Skype“ ir pan.).

Pedagogai atrenka savo naudojamas ar žinomas priemones, kaip organizuoti apklausas, kurti ugdymo turinį ir pan., naudojasi nuorodomis į įvairias platformas (EDUKA klasė, EMA pamokos, vaizdo pamokos, LRT mediateka ir pan.) ar įkelia savo dokumentus (vaizdo įrašus, tekstus, skaidres), kuria užduotis.

Kaip tėvams suprasti nuotolinio mokymosi procesą?

UGDYTINIŲ TĖVAMS/GLOBĖJAMS SVARBU SUPRASTI, KAD:

• Mokantis nuotoliniu būdu pamokas ir pamokų laiką planuoja bei grįžtamąjį ryšį stengiasi užtikrinti pedagogai. Aptarkite tai ir suderinkite laiką.
• Leiskite vaikui priimti sprendimus savarankiškai. Jei anksčiau namų darbai buvo vaiko atsakomybė, tegul taip lieka ir dabar.
• Klauskite, kada ir kokios pagalbos reikia. Nesiūlykite to įkyriai. Leiskite pačiam paprašyti.
• Monotoniją keiskite kūryba. Auginantys mažesnius vaikus mokymosi procesą gali paįvairinti netradiciniais sprendimais. Nors nesate mokytojas, kūrybingais sprendimais galite padėti savo atžalai geriau suprasti ar įsiminti naują temą ir duomenis.
• Aptarkite sunkumus, įvardinkite pozityvius dalykus. Gali būti, kad Jūsų vaikui sunkumai kyla ne toje vietoje, kurioje stengiatės padėti. Išklausykite jį ir kartu ieškokite sprendimo.
• Įvardinkite tai, kas nuotoliniame mokyme vaikui patinka. Akcentuokite tai, kai iškyla sunkumai.
• Ieškokite sprendimų ir dalinkitės jais.

Kūrybinės veiklos ikimokykliniame ugdyme: pavyzdys

Sausio 15 d. ikimokyklinio ugdymo grupėje „Drugeliai“ vyko užsiėmimas, kurį vedė mokytoja Irena Trusevič. Pamokos tema „Spalvos aplink mus“, kurios tikslas buvo supažindinti vaikus su mus supančiomis spalvomis, taikant Stotelių metodą.

Pradžioje mokytoja aptarė pagrindines spalvas, jų pavadinimus ir skatino vaikučius įvardinti spalvas, kurias jie jau žinojo. Vėliau, panaudodami spalvotą popierių ir kitus kūrybinius elementus, vaikai kūrė karūnas.

Atvira veikla „Spalvos aplink mus“, taikant Stotelių metodą, yra ne tik lavinamoji, bet ir smagi. Ji ne tik ugdo vaikų spalvų pažinimą, bet ir skatina judėjimą, bendradarbiavimą ir kūrybiškumą.

Ikimokyklinio ugdymo programos principai ir sritys

Ikimokyklinio ugdymo (si) procesui būdinga ugdymo(si) ir priežiūros vienovė. Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį.

Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas.

Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys:

• „Mūsų sveikata ir gerovė“
• „Aš ir bendruomenė“
• „Aš kalbų pasaulyje“
• „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“
• „Kuriu ir išreiškiu“

Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas.

Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas.

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai ir pasiekimai

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį.

Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.

Pavyzdys: Vertybinė nuostata ir gebėjimai

Vertybinė nuostata: Domisi, kas padeda augti sveikam ir saugiam.

Esminiai gebėjimai:

• A1. Maisto pažinimas ir ruošimas: Ragauja įvairaus skonio ir konsistencijos maistą. Suaugusiojo padedamas ruošia maistą: tepa, laužo, mirko. Įvardija kelis maisto produktus, kuriuos valgyti sveika, ir kelis, kuriuos vartoti reikėtų saikingai. Plauna vaisius, daržoves ir pasako, kodėl; pjausto, gamina užkandžius, salotas. Aiškinasi, kodėl svarbu valgyti įvairų, sveikatai naudingą maistą, iš kur ir kaip jis atsiranda ant mūsų stalo. Išvardija, ko reikia valgyti daugiau, o ko mažiau, kad augtų sveikas, esant galimybei pirmenybę teikia sveikatai palankiems maisto produktams.
• A2. Savarankiškumas ir higiena: Kūno ženklais parodo ar pasako, kad nori į tualetą. Suaugusiojo padedamas naudojasi tualetu, prausiasi ir šluostosi veidą, apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Padeda į vietą vieną kitą daiktą. Dažniausiai savarankiškai naudojasi tualetu. Savarankiškai ar priminus plauna rankas, prausiasi veidą, čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Šiek tiek padedamas savarankiškai apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Dažniausiai savarankiškai plaunasi rankas, prausiasi veidą; čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Savarankiškai ar suaugusiojo padedamas apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus, susišukuoja. Taisyklingai plaunasi rankas. Atsižvelgdamas į tai, ar jam šilta, ar šalta, nusirengia ar apsirengia drabužius.
• A3. Saugaus elgesio taisyklės: Pažįsta šviesoforo spalvas, žino, ką jos reiškia; pasako, kad kelią (gatvę) pereiti reikia kartu su suaugusiuoju. Stebint suaugusiajam, saugiai naudojasi veiklai skirtais aštriais daiktais (žirklėmis, pieštukais, mentelėmis). Saugaus eismo žaidimų metu ar išvykose siekia laikytis eismo ženklų ir taisyklių. Pakomentuoja kelias saugaus elgesio gatvėje ir gamtoje taisykles. Supranta, kodėl nesaugu eiti, važiuoti su nepažįstamu žmogumi ar ką nors iš jo paimti. Atpažįsta tinkamus ir netinkamus prisilietimus, suabejojęs apie tai pasako suaugusiajam, kuriuo pasitiki. Žaisdamas, ką nors veikdamas stengiasi saugoti save ir kitus. Savarankiškai ar priminus laikosi sutartų saugaus elgesio taisyklių grupėje, kieme, išvykose. Paaiškina saugaus elgesio su nepažįstamais žmonėmis, buitiniais prietaisais, aštriais daiktais ir sveikatai pavojingomis medžiagomis taisykles, įvardija aplinkoje esančias nesaugias vietas. Paaiškina, kad jo kūnas priklauso tik jam, sako „stop“, „ne“ reaguodamas į jo privatumą pažeidžiantį elgesį. Paaiškina, kokių profesijų žmonės gali padėti ištikus nelaimei.

Vertybinė nuostata: Noriai juda, mėgsta judrią veiklą ir žaidimus.

Esminiai gebėjimai:

• B1. Judėjimo įgūdžiai: Pralenda pro kliūtis keturpėsčias. Savarankiškai atsistoja, stovi, atsitupia, pasilenkia, eina į priekį, į šoną ir atgal, bėga tiesiomis kojomis, lipa laiptais aukštyn pristatomuoju žingsniu. Pastovi ant vienos kojos (3-4 sekundes). Tikslingai skirtingu ritmu eina, apeina arba peržengia kliūtis, eina plačia (25-30 cm) linija. Bėga keisdamas kryptį, greitį, neprarasdamas pusiausvyros. Laikydamasis lipa ir nulipa laiptais pakaitiniu žingsniu. Nušoka nuo laiptelio, atsispirdamas abiem kojomis 1-2 kartus pašoka nuo žemės, peršoka liniją. Stovėdamas pasistiebia, atsistoja ant kulnų, pastovi ant vienos kojos (4-5 sekundes). Eina ant pirštų galų, eina siaura (5 cm) linija, nesilaikydamas lipa laiptais aukštyn ir žemyn. Bėga, didindamas ir mažindamas tempą, šokinėja abiem ir ant vienos kojos. Mina ir vairuoja triratuką, balansinį dviratį. Eina pakaitiniu ir pristatomuoju žingsniu, aukštai keldamas kelius. Bėgioja vingiais, išsisukinėdamas, bėga ant pirštų galų. Šokinėja nuo vienos kojos ant kitos, šokinėja judėdamas pirmyn. Lipa kopėtėlėmis. Meta kamuolį iš įvairių padėčių, pagauna jį sulenkdamas rankas per alkūnes. Spiria kamuolį iš įvairių padėčių, į taikinį. Stengiasi sėdėti, stovėti, vaikščioti taisyklingai. Ištvermingas, bėga ilgesnius atstumus. Bėga pristatomuoju ar pakaitiniu žingsniu. Šoka į tolį, į aukštį. Žaisdamas laisvai koordinuotai juda, orientuojasi erdvėje. Dažniausiai vaikščioja, stovi, sėdi taisyklingai.
• B2. Smulkiosios motorikos įgūdžiai: Tikslingai siekia daikto, jį pačiumpa ir laiko saujoje, dviem pirštais - nykščiu ir smiliumi - suima smulkų daiktą, perima daiktą iš vienos rankos į kitą, deda vieną ant kito. Dažniausiai taisyklingai laiko rašiklį, gana tiksliai atlieka judesius plaštaka ir pirštais bei ranka. Ištiestomis rankomis pagauna didelį kamuolį. Pieštuką ir žirkles laiko taisyklingai. Tiksliai atlieka sudėtingesnius judesius su smulkiais daiktais. Veiksmus su smulkiais daiktais atlieka vikriai, tiksliai ir kruopščiai. Tiksliai valdo pieštuką ir žirkles ką nors piešdamas, kirpdamas.

Ikimokyklinio ugdymo įstaigos pasirinkimas

Renkiantis ikimokyklinio ugdymo įstaigą savo vaikui, tėvai dažnai susiduria su sunkiu sprendimu. Svarbu atsižvelgti į kelis esminius veiksnius:

• Ugdomoji programa: Ar ji atitinka jūsų vaiko poreikius ir interesus? Ar ji pakankamai įvairi ir visapusiška, apimanti visas svarbias raidos sritis? Ar programa subalansuota, derinant struktūruotas ugdymo veiklas su laisvu žaidimu?
• Pedagogų kvalifikacija ir patirtis: Mokytojai turėtų turėti ne tik reikiamą išsilavinimą, bet ir gebėjimą sukurti šiltą, palaikančią aplinką, kurioje vaikai jaučiasi saugūs ir vertinami. Stebėkite, kaip pedagogai bendrauja su vaikais: ar jie yra dėmesingi, kantrūs, ar skatina vaikų smalsumą ir savarankiškumą?
• Fizinė aplinka: Ar darželio patalpos yra švarios, saugios ir pritaikytos vaikų poreikiams? Ar yra pakankamai erdvės žaidimams lauke ir viduje? Ar aplinkoje yra įvairių mokymosi centrų, skatinančių skirtingus įgūdžius ir interesus?
• Grupės dydis ir mokytojų santykis su vaikais: Mažesnėse grupėse pedagogai gali skirti daugiau dėmesio kiekvienam vaikui, o tai pagerina ugdymo individualizavimą ir vaiko-pedagogo santykio kokybę.
• Vertybės ir kultūra: Darželio vertybės ir kultūra turėtų atitikti jūsų šeimos vertybes ir lūkesčius. Ar darželis skatina tokias vertybes kaip pagarba, atsakomybė, tolerancija ir bendradarbiavimas? Ar aplinkoje vyrauja teigiama, palaikanti atmosfera?
• Vieta ir darbo valandos: Ar darželis yra patogiai pasiekiamas iš jūsų namų ar darbo vietos? Ar jo darbo valandos atitinka jūsų šeimos poreikius?
• Bendruomenės įsitraukimas ir tėvų dalyvavimas: Ar darželis skatina tėvų dalyvavimą ugdymo procese? Ar organizuojami renginiai ir veiklos, stiprinančios bendruomenės jausmą? Ar tėvų nuomonė ir grįžtamasis ryšys yra vertinami ir į juos atsižvelgiama?

Renkantis darželį, verta apsilankyti keliose įstaigose, stebėti jų veiklą, kalbėtis su personalu ir kitais tėvais. Švietimo ministerija ir savivaldybės taip pat teikia informaciją apie ikimokyklinio ugdymo įstaigas, jų programas ir kokybės vertinimus, kuria verta pasidomėti.

tags: #ikimokyklinio #ugdymo #pamoka

• Praktiški patarimai kūdikio miegui
• Belaidė kolonėlė lietuvių kalba
• Kaip lavinti vaiko emocinį intelektą
• kaip matuoti temperatūrą nėštumo planavimo metu
• Svarbiausia apie vyrų vaisingumą