Paprastos vaikiškos lovytės pasirinkimo gidas: saugumas, funkcionalumas ir ilgaamžiškumas

Vienas iš svarbiausių baldų vaiko kambaryje yra lova. Juk augančiam organizmui miegas yra pats svarbiausias dalykas. Tinkamai parinkta vaikiška lova padeda užtikrinti kokybišką miegą, taisyklingą laikyseną ir netgi formuoja kambario jaukumą. Tai baldas, kuris tampa kasdienio gyvenimo dalimi - nuo pirmųjų naktų be tėvų iki paauglystės. Visgi tėvai dažnai savo atžaloms perka lovą pagauti pirmo įspūdžio ir gerai neapsvarstę, kas geriausia būtų jų mažyliui. Renkantis vaikišką lovą, kyla ne vienas klausimas: ar pakaks vietos augant? Ar bus saugu? O gal geriau iš karto pirkti didesnę? Tiesa ta, kad vaikų poreikiai greitai keičiasi - todėl ir vaikiškos lovos neturėtų būti pasirenkamos atsitiktinai. Šiame straipsnyje pateiksime aiškų gidą, kaip išsirinkti vaikišką lovą atsižvelgiant į amžių, saugumą, funkcionalumą ir dizainą.

Kūdikio lovytė: kodėl tai svarbu?

Laukiant šeimos pagausėjimo, ko gero, svarbiausias pirkinys - lovytė kūdikiui. Pirmaisiais gyvenimo metukais mažyliai, jų oda, raumenys ir net kaulai dar vis vystosi, tad yra jautrūs ir pažeidžiami. Dėl šios priežasties kūdikio lovytė turi būti itin kokybiška, saugi ir patogi. Be to, mažieji lovelėje pirmaisiais metais praleidžia daugiausiai laiko. Vaikelis lovytėje gali miegoti iki dvejų-trejų metų, todėl nepatingėkite išsirinkti tokios lovytės, kuri jus tikrai tenkintų: būtų ir saugi, ir graži, ir kokybiška.

Kūdikio lovytės saugumo reikalavimai ir standartai

Ar žinojote, kad daugelyje pasaulio šalių egzistuoja vaikiškų lovų saugumo standartai? Pagal lovytės dydį jie skirstomi į tris grupes:

• Kūdikių lovelėms ir lopšiams, kurių vidinė dalis iki 900 mm, taikomas EN 1130-1:1998 standartas.
• Vaikiškoms ir sulankstomoms vaikiškoms lovelėms, kurių vidinės dalies ilgis nuo 900 iki 1400 mm, taikomas EN 716-1:2008+A1:2013 standartas.
• Aukštoms ir dviaukštėms vaikiškoms lovoms - EN 747-1:2012.

Ar lovytė atitinka keliamus saugumo reikalavimus, turi būti nurodoma gaminio specifikacijoje. Jei lovytė yra pagaminta anksčiau ar dėl kokios nors priežasties nėra galimybės patikrinti jos atitikimą nustatytiems reikalavimams, pavyzdžiui, įsigyjant dėvėtą daiktą be išlikusių dokumentų, tuomet svarbu atkreipti dėmesį į kelis saugumą užtikrinančius aspektus.

Saugumas yra svarbiausia:

• Svarbu, ar lovytė neturi aštrių kampų, briaunų, lengvai lūžtančių dalių, ar visi varžtai savo vietose, niekas nekliba, dugnas tvirtai laikosi.
• Lovytė turėtų būti ergonomiška, turinti užapvalintus kampus, kad kūdikėlis neužsigautų.
• Prieš dėdami mažylį į lovą, patikrinkite, ar nėra atsilupinėjusių dažų (ypač jei perkate naudotą lovytę).
• Nepamirškite, kad lovytė turi būti stabili, tad gerai priveržkite visas detales.

Pirmiausia, rekomenduojame vengti prastos kokybės lovyčių, kurios gaminamos iš laminato ir didelio kiekio klijų, o viršutinis sluoksnis dengiamas melamino arba akrilo derva, kuri nėra itin draugiška mažylio sveikatai.

Lopšys ir vaikiška lovelė: pirmojo miego pasirinkimai

Niekas taip nevirpina širdies kaip išpuoštas lopšys, laukiantis naujagimio. Lopšys nuo neatmenamų laikų simbolizuoja tai, kas yra mieliausia ir brangiausia, todėl nenuostabu, kad kartais tėvai nenori naujagimio guldyti iškart į lovytę ir renkasi lopšį, nors jam lemta tarnauti tik keletą mėnesių. Anot ekspertų, į lopšį vaikutį galima guldyti nuo pirmos dienos iki penkių-šešių mėnesių. Lopšio geriausiai atsisakyti, kai vaikas mėgina sėstis.

Lopšiukai paprastai būna 40×70 cm arba 40×90 cm dydžio. Yra teigiama, kad mažose erdvėse naujagimis jaučiasi saugesnis, todėl miega geriau. Be to, lopšį lengva nešioti, todėl kūdikis gali būti visada su jumis. Lopšiai gali būti patys įvairiausi: ir mediniai, ir pinti iš vytelių, ir net iš palmių lapų. Itin patogus yra lopšelis su ratukais, jį galima pristumti prie tėvelių lovos bei visiškai nuleisti šoną, kad kūdikis būtų kuo arčiau jūsų. Vis dėlto dauguma šeimų renkasi ne lopšį, o iškart vaikišką lovytę.

Išaugęs lopšiuką vaikas galės kraustytis į saugią vaikišką lovelę. Lovyčių standartiniai matmenys: 60×120 cm ir 70×140 cm. Galima rasti įvairiausių spalvų, dizaino ir įvairaus funkcionalumo lovyčių.

Konstrukcija ir funkcionalumas: detalės, palengvinančios kasdienybę

Kitas svarbus niuansas - lovytės funkcionalumas. Pasirinkimas labai didelis: nuo supamųjų lopšių, kurie labai patogūs pirmaisiais kūdikio mėnesiais, iki lovyčių su nuleidžiamu šonu, ratukais, reguliuojamu dugno aukščiu, lingėmis ar stalčiumi apačioje.

Nuleidžiami šonai ir atstumas tarp strypų

• Prieš pirkdami pasidomėkite, ar lovytė kūdikiui turi nuleidžiamus šonus. Tokio tipo lovytės išties patogios ir leidžia daug lengviau tiek išimti, tiek įdėti mažylį į lovytę, tačiau turėtumėte žinoti, kad šie baldai nėra labai saugūs.
• Nuleidžiami lovytės šonai, nors ir palengvina vaiko iškėlimą ir paguldymą į lovytę, laikomos mažiau saugiomis.
• Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, nėra jokio apribojimo dėl jų įsigijimo ir naudojimo, o štai Jungtinėse Amerikos Valstijose nuo 2011-ųjų metų, po skaudaus įvykio, kai dėl nuleidimo mechanizmo gedimo žuvo kelios dešimtys kūdikių, tokio tipo lovelės uždraustos.
• Nuleidžiamas šonas. Kai kurių lovelių šonas yra nuleidžiamas. Nuleidimo mechanizmas yra labai patogus ir saugus, šoną galėsite nuleisti viena ranka, ant kitos laikydami kūdikį.
• Rinkdamiesi lovelę nepamirškite, kad ypač svarbūs yra ir tarp lovelės strypų esantys tarpai. Saugumo standartuose nurodyta, kad jie turėtų būti nuo 4,5 iki 6 cm.
• Jei tarpai bus per maži, juose gali užstrigti vaiko rankytės ar kojytės, o jei per dideli - visa galva ar kūnelis. Tinkami tarpai yra tokie, per kuriuos gali laisvai judėti rankos, kojos ir pirštukai, tačiau netilpti galva. Specialistai pataria, kad tarp lovytės grotelių tarpai nebūtų didesni nei 6 cm. Tokie yra ES normatyvai, todėl neatitnkančiomis šio standarto lovelėmis Lietuvoje prekiauti negalima.
• Kai kurie šaltiniai teigia, kad kūdikiams saugesnės lovelės, turinčios ne apvalius, o plokščius strypelius, nes prie apvalių stipriai priglaudus galvutę, naujagimiui skauda.
• Būna lovelių, kuriose išsiima 2-3 strypeliai. Tai patogu vaikeliui paaugus, nes išmiegojęs jis pats gali išlipti iš lovytės, tačiau tokių lovelių šonas neturi nuleidimo funkcijos.

Lovytė su ratukais

• Iš vienos pusės, lovytės su ratukais yra visai praktiškas dalykas, ypač pirmaisiais mėnesiais: galite nesunkiai perstumti lovytę iš vienos vietos į kitą.
• Kūdikio lovytė su ratukais - atrodo, ypač patogus ir praktiškas sprendimas. Išties, tokio tipo lovytę galima pervežti į kitą vietą, vakare prislinkti prie lovos.
• Visgi, dažniausiai kūdikio lovytė su ratukais būna platesnė nei vidinės durys, tad ne visuomet ją galima pergabenti į kitą kambarį neišrinktą.
• Be to, vaikui pradėjus ropoti, mokantis vaikščioti, lovytės mobilumas gali iš privalumo virsti trūkumu: judesių gerai nekoordinuojantis vaikas gali rimtai susižeisti bandydamas įsikibti ar įlipti į judančią lovą.
• Tad, laikantis saugumo reikalavimų, renkantis lovytę su ratukais būtinai atkreipkite dėmesį, ar ji turi fiksacijos padėtį, ar turi stabdžius.

Reguliuojamas dugno aukštis

• Reguliuojamas dugno aukštis. Tėvelių patogumui daugumos lovyčių dugno aukštis reguliuojamas.
• Pakėlus dugną į aukščiausią padėtį, bus patogu paguldyti kūdikį, o jam paaugus, dugną galima nuleisti, kad mažylis neiškristų iš lovelės.
• Daugumos šiuolaikinių lovyčių čiužinio pagrindo aukštis yra reguliuojamas ir turi dvi ar daugiau padėčių.
• Patikrinkite, ar, čiužinio pagrindą pakėlus į aukščiausią tašką, atstumas iki krašto viršaus yra bent 30 cm. Tai saugus aukštis, kad mažylis neišvirstų iš lovytės.
• O kai jis nuleistas į žemiausią padėtį, atstumas iki krašto taško turi būti bent 60 cm.
• Ši funkcija leidžia ilgiau naudoti tą pačią lovelę, mat pradėjus ropoti, savarankiškai atsisėsti vaikučiui reikalingos aukštesnės lovos sienelės, o išmokus atsistoti - dar aukštesnės.
• Kai atbrailos atsistojusiam mažyliui ima siekti pažastis - tai ženklas, kad lovytė kūdikiui jau per maža.

Reilingas (apsauga nuo kramtymo)

• Ant lovelės kraštų galima uždėti reilingus - plastmasines apsaugas nuo kramtymo.
• Tokiu būdu lovelė ilgiau išlaikys savo prekinę išvaizdą, ir ją bus lengviau parduoti.
• Pradėjus dygti dantukams, lovos kraštas daugeliui mažyliams tampa pačiu mėgstamiausiu kramtuku. Net jei dėl mažojo bebro niokojamo baldo nesukate galvos, greičiausiai nenorėsite, kad vaiko burnoje atsidurtų dažų ir medienos atplaišų.

Supimo funkcija

• Būna lovelių su įmontuota supimo funkcija: banguojantis supimas ir/arba lygiagretus grindims.
• Jeigu supti nenorite, galima lovelę užfiksuoti stabilioje padėtyje.

Stalčiai ir daiktadėžės

• Dėžės patalynė - vieniems tai pliusas, o kitiems minusas. Jei jūsų būstas nėra didelis, tokia dėžė bus labai naudinga, nes į ją galėsite sudėti daug daiktų, tačiau, kita vertus, joje kaupiasi dulkės ir nešvarumai, o tai pavojinga kūdikio sveikatai.
• Dar vienas variantas - lovytė su stalčiais. Jie uždari, todėl dulkių kaupsis kur kas mažiau. Stalčiai bus labai patogūs susidėti dažnai naudojamiems vaiko daiktams, drabužėliams ar žaislams.
• Lovos su integruotais stalčiais - ten galima laikyti patalynę, žaislus ar net sezoninius drabužius.

Transformuojamos lovytės

• Dauguma šiuolaikinių kūdikiams skirtų lovyčių yra transformuojamos iš kūdikio lovytės į vaikišką, kurią galėsite naudoti dar kurį laiką (yra modelių, kurie gali naudoti net iki paauglystės).
• Kai kurie lovyčių gamintojai siūlo lovytes, kurios vėliau transformuojasi į vaikišką lovelę. Jos atrodo visai taip pat, kaip paprastos lovytės, tačiau, nuėmus šonus, tarnauja keletą metų ilgiau.
• Kita vertus, konvertuojamoms lovytėms greičiausiai teks pirkti papildomus priedus ir čiužinį, tad gerai pasvarstykite, ar tai tikrai ekonomiškai naudingesnis variantas nei atskirų lovų pirkimas.
• Atšventus antrąjį gimtadienį, mažylį jau galima perkelti į „paaugusio“ arba „didelio vaiko“ lovą.
• „Didelio vaiko“ lova augs kartu su juo ir tarnaus iki paauglystės. Prireikus ją galima pailginti iki dviejų metrų, papildomai pridedant čiužinį.

Medžiagos ir apdaila: į ką atkreipti dėmesį?

Iš ko pagaminta: Nesirinkite prastos kokybės, itin pigių lovyčių, nes jos dažniausiai yra pagamintos iš laminato, naudojant daug klijų. Viršutinis tokių lovyčių sluoksnis yra iš melamino arba akrilo dervos (vaiko sveikatai nedraugiškų medžiagų).

Ko gero, esate matę ir medžiaginių lovyčių-maniežų. Nors iš pirmo žvilgsnio jos atrodo saugesnės, nei, pavyzdžiui, medinės, tačiau jų pagrindas nėra tvirtas, o tai gali daryti neigiamą įtaką tinkamam stuburo vystymuisi. Tokio tipo lovytės gali būti naudojamos tik kelionių ar išvykų metu. Tad, kaip jau supratote, geriausias sprendimas - kokybiška, iš natūralios medienos pagaminta kūdikių lovytė.

Parduotuvėse rasite lovytes iš beržo, buko ir pušies. Pirkdami iš pušies pagamintą lovytę, atkreipkite dėmesį, kad nebūtų matomų šakų kontūrų, nes iš jų išsiskiriantys natūralūs sakai gali sugadinti baldo išvaizdą. Šių lovyčių privalumas - kaina. Minusas - tikėtina, kad nuo saulės šviesos laikui bėgant jos truputėlį pagels. Lovytės iš beržo ar buko yra brangesnės, tačiau daug kietesnės ir patvaresnės įvairiems įbrėžimams bei mažylio dantukams.

Apdailos medžiagos: Pirkdami lovytę, būtinai paklauskite pardavėjo, kokie lakai ir dažai buvo naudojami jos gamybai. Geriausias ir saugiausias pasirinkimas - vandens pagrindo dažai. Taip pat atkreipkite dėmesį, ar, išpakavus ir surinkus lovytę namuose, ji neskleidžia nemalonaus kvapo. Jei užuodžiate spiritą, tai ženklas, jog jos pagrindas padengtas nitro lakais, pavojingais vaiko sveikatai.

Pasirinkite lovos rėmą paprastą be gausybės ornamentų. Jei renkatės lovą su metalo ar medienos ornamentais atkreipkite dėmesį, kad detalės neturėtų aštrių kampų. Kitu atveju yra tikimybė, kad vaikas gali smarkiai užsigauti ar net susižeisti. Paprasta, tiesių linijų lovelė su kiek užapvalintais detalių kampais yra pats saugiausias pasirinkimas.

Čiužinio pagrindas: Apžiūrėkite, koks lovytės pagrindas, svarbu ir dėl medžiagos, kuri buvo naudojama jo gamybai. Iš MPP arba MDP pagamintas pagrindas nėra pats geriausias pasirinkimas, nes jis sulaiko normalią oro cirkuliaciją lovytėje ir nėra itin saugus. Kaip ir lovytės karkasą, čiužinio pagrindą taip pat geriausia rinktis pagamintą iš natūralios medienos. Tai ekologiškiausias ir sveikiausias pasirinkimas jūsų mažyliui.

Čiužinio pasirinkimas: sveikas miegas ir taisyklinga laikysena

Bet kokia lova negali būti be čiužinio. Čiužinys - ypač svarbus kūdikio lovytės elementas. Specialistai rekomenduoja vengti dėvėtų čiužinukų ir kiekvienam vaikui juos įsigyti naujus, nebent esate tikri dėl jų higienos ir būklės. Ne paslaptis, kad čiužiniuose gali kauptis nešvarumai, drėgmė ar net pelėsis. Tokie čiužiniai gali pabloginti naujagimio sveikatą, sukelti įvairias alergijas, kvėpavimo takų negalavimus.

• Dydis ir prigludimas: Visgi, turėtumėte žinoti, kad svarbiausias kriterijus - tinkamas dydis, pritaikytas jūsų išsirinktai lovytei. Per maži čiužiniai gali neuždengti viso lovos pagrindo ir kyla rizika, kad likusiame plyšelyje jūsų mažylis užstrigs. Į lovytę dedant per didelį čiužinuką jis susigarankščiuos, taps nelygus ir gali pakenkti tinkamam vaikučio stuburo formavimuisi. Saugumo standartai reikalauja, kad tarp čiužinio ir lovytės krašto tilptų ne daugiau du pirštai. Svarbu žinoti, kad čiužinio dydis turi idealiai sutapti su lovytės matmenimis.
• Kietumas: Čiužiniai vaikams neturi būti labai minkšti, nes augančio vaiko stuburui tai nėra gerai. Geras čiužinys turėtų būti šiek tiek kietokas. Svarbu, kad naujagimio čiužinys būtų tvirtas ir pakankamai kietas, lygus, be jokių raštų ar siūlių, nes pastarosios gali įspausti naujagimiui žymes. Per minkštas čiužinys gali pakenkti besiformuojančiam stuburėliui ir didina SKMS (staigios kūdikio mirties sindromo) bei naujagimių uždusimo riziką. Kokio storio čiužinį turėtumėte pasirinkti labai didelės įtakos jo kokybei neturi. Svarbu, kad jis būtų pakankamai kietas ir elastingas.
• Ventiliacija ir higiena: Rinkdamiesi čiužinį atkreipkite dėmesį ir į jo ventiliacines savybes - jos užtikrins, kad mažylio oda kvėpuos, čiužinyje nesikaups drėgmė ir kvapai, nesiveis pelėsis ir grybeliai. Geriausias variantas - kūdikio čiužinukas su lengvu nuimamu užvalkalėliu, kurį galima skalbti aukštoje temperatūroje. Būtų puiku, jei čiužinio užvalkalas būtų baltas, o ne spalvotas. Baltą galėsite skalbti 90 laipsnių temperatūroje po netikėtų „avarijų“, o spalvotą - tik žemoje temperatūroje, todėl dėmės gali ir neišsiskalbti.
• Aukštis: Jei čiužinys per aukštas, ūgtelėjęs vaikas gali pradėti ropštis per viršų ir netikėtai iškristi iš lovytės. Puikiai tinka 6-7 cm aukščio čiužiniai, tačiau jų aukštis neturėtų būti didesnis nei 10 cm.

Čiužinių tipai ir jų savybės

Prekiaujama kokoso, grikių, latekso, porolono ir kitų medžiagų čiužiniais. Toliau pateikiame populiariausių tipų apžvalgą:

Patalynė ir lovytės papuošimai: komfortas ir saugumas

Mažųjų patalėliai. Patalynė taip pat geriausia būtų balta ar šviesi - ją galima skalbti aukštoje temperatūroje. Patariama, kad visi užvalkalai būtų pagaminti iš natūralių medžiagų, kad nealergizuotų kūdikio odelės. Sintetiniai audiniai būna nepralaidūs orui ir kūdikis gali prakaituoti.

Paklodė

• Patogiausia, jei paklodės kraštas apsiūtas elastine juostele; vaikeliui aktyviai spardantis ir judant, ji liks vietoje.
• Prekyboje galima rasti neperšlampančių paklodžių. Jos apsaugos čiužinį nuo drėgmės, tačiau atkreipkite dėmesį, kad paklodė būtų laidi orui! Įsivaizduokite save miegančią ant šiltnamio plėvelės. Jau po poros valandų būsite visa suprakaitavusi ir šlapia, taip jaustųsi ir jūsų kūdikis.

Antklodė

• Kaip ir visi audiniai, ji turėtų būti laidi orui. Derėtų atsižvelgti į metų laiką ir parinkti atitinkamą užkloto storį. Taip pat ji turi būti lengva.
• Kūdikiams puikiai tiktų medvilninė antklodė, užpildyta poliesteriu. Medvilnė puikiai leis cirkuliuoti orui, o poliesteris neleis kauptis bakterijoms. Tokios antklodės yra žymiai pigesnės nei, tarkim, natūralios merino vilnos užklotai. Nors pastarieji nepamainomai geresni dėl savo natūralios sudėties, nedaugelis gali jas įpirkti dėl didelės kainos.
• Jei pirksite vilnonę antklodę, patikrinkite, ar vilna neskleidžia stipraus kvapo, kuris dirgins jūsų kūdikį.
• Nesusigundykite pirkti pigių visiškai sintetinių antklodžių. Jos neleis normaliai kvėpuoti odelei, kūdikis prakaituos, blaškysis, bus neramus, o jūs ne iškart nustatysite priežastį.

Pagalvė

• Kūdikiams iki metų pagalvė nereikalinga. Nors prekyboje siūlomos neaukštos poros centimetrų pagalvėlės, pediatrai pataria jas dėti tik metukų sulaukusiems vaikams.
• Po galvyte galima padėti marlinę palutę, kad sugertų kūdikio seiles.

Baldakimai ir kiti papuošimai

Kūdikio lovytės su baldakimais. Ieškantys išskirtinio ir ypač jaukaus dizaino, dažnai renkasi lovytes kūdikiams su baldakimais. Baldakimas - tai puošnus medžiaginis stogelis virš lovos. Tokio tipo papuošimas puikiai tiks princesėms ir princams, norintiems gyventi lyg pasakos pilyje! Baldakimai yra ne tik estetiški, bet ir gali apsaugoti nuo šviesos, suteikti daugiau privatumo ar tapti net jaukia palapine žaidimams! Rinktis baldakimą rekomenduojama iš natūralios, orui pralaidžios medžiagos (pvz., medvilnės) ir pasidomėti ar galima jį skalbti.

Tačiau specialistai nerekomenduoja ir baldakimų: be to, kad renka dulkes, jokios praktinės naudos jie neteikia, jis blogina oro cirkuliaciją (prasta oro kaita siejama su SKMS), baldakimas gali užgriūti ant vaiko. Pastaruoju metu pasirodė itin daug įmantrių vaikiškų lovyčių, kurios yra tarsi žaislai - tai mašinos, princesių nameliai ir t.t. Tai gražu, vaikams tai patinka, tačiau nėra praktiška. Tokios lovos dažnai būna pagamintos iš plastiko, lengvai lūžta.

Kuo paprastesnė lovelė, tuo ji yra saugesnė: bet kokios išsikišusios detalės, išpjaustyti ornamentai, pakabukai, kaspinėliai didina nelaimingų atsitikimų riziką. Paprasta, tiesių linijų lovelė su kiek užapvalintais detalių kampais yra pats saugiausias pasirinkimas. Nepuoškite lovelės kaspinėliais, minkštais žaisliukais, lipdukais ir panašiai. Prisiminkite, kad kūdikio judesiai yra prastai koordinuoti, nesąmoningi, todėl jis gali užsimesti ant veido pagalvę, užklotą ar žaisliuką, apsivyti apie kaklą kaspinus ir dėl to uždusti. Kūdikiui didesnė rizika yra ne stipriai susitrenkti į lovos kraštus ar iškristi pro tarpus, o pasivertus ir atsirėmus veidu į tokias "apsaugėles" uždusti.

Visi kabantys žaislai turi būti nepasiekiami vaikui. Jei vaikas jau moka atsispirti rankomis arba kojomis ir/arba yra penkių mėnesių, visus kabančius žaislus nuo lovytės nuimkite. Tačiau iki penkių mėnesių šie žaislai yra naudingi: jie linksmina, stimuliuoja ir lavina koordinaciją.

Medžiagines atramėles, kurios supa lovytę, galima turėti tik tol, kol vaikas nestovi. Apsaugėlės mažyliui pasivertus neturi atsirasti prie veiduko, nes taip jos gali uždusinti. Rekomenduojama apsaugas tvirtinti tik tada, kai kūdikis išmoksta pats vartytis ir pasukti galvą, o kai mažylis išmoks atsistoti ir pradės ropštis iš lovytės - jas išimkite, kad vaikutis ant jų lipdamas neiškristų iš lovytės. Šiuos papuošimus naudokite tik kūdikiui būdraujant, o jam miegant jas pašalinkite. Jei apsaugos tvirtinamos kaspinėliais, tuomet tvirtai jas užfiksuokite, kad neatsirištų.

Kiti populiarūs papuošimai - įvairūs lovytės ornamentai ar išsikišusios detalės, pakabukai, kaspinėliai, minkšti žaisliukai, lipdukai ir pan. Nors šios detalės ir puošia lovytę, visgi, nėra itin saugios. Mažieji gali susižeisti į atsikišusius aštresnius lovytės kampus, užsimesti ant veido žaisliukus, užsisukti ant kaklo kaspinus, praryti mažus papuošimus. Tad reikėtų nepamiršti, kad kartais mažiau reiškia daugiau.

Nauja ar dėvėta lovytė: ką rinktis?

Svarstote, kokią lovytę rinktis kūdikiui? Mąstote, ar nauja lovytė tikrai yra geriau, nei jau dėvėta? Viskas priklauso nuo jūsų lūkesčių ir požiūrio. Žinoma, kūdikių lovytės bus naudojamos itin dažnai: pirmaisiais mėnesiais net daugiau nei pusę paros, tad turi būti kokybiškos, patikimos ir patogios. Kartais jau paaugusių vaikučių tėveliai parduoda išties puikios būklės ir mažai naudotas lovytes, tad pirkti dėvėtą apsimoka. Visgi, ne visuomet parduodamos naudotos kūdikių lovytės išties kokybiškos: pasitaiko atvejų, kai jų dažai ar lakas atsilupinėja, kliba korpusas, sugenda pakėlimo ar nuleidimo mechanizmai. Jei lovytė atitinka saugumo reikalavimus, galima drąsiai pirkti ir „iš antrų rankų“.

Lova augančiam vaikui: nuo mažylio iki paauglio

Vaikas sparčiai auga, todėl reikėtų rinktis funkcionalius baldus, kad nereikėtų jų greitai keisti. Pirmasis požymis, kad vaikas jau pasiruošęs, yra tai, kad jis pats išsiropščia iš lovytės. Ne vienas vaikas rimtai susižeidė bandydamas išlipti, todėl pastebėję, kad jis gali tai įgyvendinti, kuo greičiau vaiką „iškraustykite“. Vaiko ūgiui pasiekus 98 cm ribą arba jam išmokus savarankiškai išlipti iš lovytės, perkelkite vaiką į „tikrą“ lovą. Nors vaiko pasprukimai „iš už grotų“ gali atrodyti mieli ir smagūs (kaip ir visi kiti vaiko pasiekimai), priminkite sau, kad saugumas yra pirmoje vietoje - belipdamas vaikas gali neišlaikyti pusiausvyros ir kristi žemyn. Kai pastebite, kad vaikas jau gali išlipti iš lovytės ir/arba persiversti, reikia atsisveikinti su lovyte ir pirkti vaikeliui „tikrą“ lovą.

Vaikas nuo 3 iki 5 metų: pereinamasis laikotarpis

Maždaug trejų metų amžiuje vaikai dažniausiai pereina iš kūdikio lovytės į žemesnę, laisvą lovą. Šiame etape svarbiausias kriterijus yra saugumas, o komfortas ir dizainas - papildomi, bet ne mažiau reikšmingi aspektai. Vaikiškos lovos nuo 3 metų turėtų būti žemos, kad vaikas galėtų lengvai pats įlipti ir išlipti. Tai skatina savarankiškumą, sumažina baimę nukristi ir padeda greičiau priprasti prie naujos miego vietos. „Paaugusio“ arba „didelio vaiko“ lovelės yra saugios, neaukštos ir mažylis gali pats įlipti ir išlipti. Šioje lovelėje yra specialios apsaugos, kad besivartydamas naktį mažylis neiškristų. Prieš pirkdami lovą vaikui pasvarstykite, kokia lova geriausiai tiktų jūsų vaikui. Jeigu miegodamas vaikas būna neramus ir daug vartosi, tokiu atveju reikėtų lovos su apsauginiu turėklu. Jei visgi renkatės kiek aukštesnę lovą, būtinai pasirūpinkite turėklais - jie ne tik fiziškai apsaugo, bet ir suteikia vaikui psichologinį saugumo jausmą.

Vaikas nuo 6 iki 9 metų: savarankiškumo skatinimas

Kai vaikas pradeda lankyti mokyklą, keičiasi ne tik jo dienotvarkė, bet ir poreikiai. Dabar miegamasis tampa ne tik poilsio, bet ir mokymosi, žaidimų bei kūrybos erdve. Todėl ir vaikiška lova turi prisitaikyti prie naujos rutinos, o tuo pačiu - skatinti savarankiškumą. Daugeliui tėvų šiuo laikotarpiu kyla klausimas, ar jau verta pereiti prie standartinio dydžio lovos. Sprendimas priklauso nuo vaiko ūgio ir kambario dydžio. Kai kurie vaikai jau puikiai miega ant lovos 80x180 ar 90x200 cm, tačiau svarbu, kad lova nebūtų „per didelė“ ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai - vaikams vis dar reikalingas jaukumo jausmas. Jei dar nepasiruošę visiškai pereiti prie suaugusiųjų lovos, puikus tarpinis sprendimas - lovos su galimybe „ištraukti“ ilgį. Tai leidžia pritaikyti baldą pagal vaiko augimą be būtinybės dažnai keisti lovą.

Dviaukštės lovos vaikams yra viena iš alternatyvų, jei taupote vietą vaikų kambaryje ir Jums reikalingos dvi vietos miegui. Nepaisant to, kad tai puiki interjero detalė - perkant tokio tipo lovą, turite būti tikri, kad Jūsų atžalos nebijos miegoti dviem aukštais sustatytoje lovoje. Dar daugiau, turite įvertinti jų saugumą, kad viršuje miegantis vaikas užsimiegojęs neiškristų. Dviaukštės lovos yra puikus sprendimas šeimoms, auginančioms pametinukus arba beveik pametinukus, kurie dalijasi kambariu. Jei vienas vaikas nori dviaukštės lovos, jam galima išrinkti lovą, kurios apatinę dalį sudaro spintelės, stalas ar žaidimų kambarys. Kai kurios dviaukštės lovos gali būti išmontuojamos ir pastatomos ant grindų. Vis dėlto, svarbu atsiminti: išdykavimas antrajame lovos aukšte - dažniausia nelaimingų atsitikimų priežastis.

Nuo 10 metų ir paauglystė: komfortas ir ilgaamžiškumas

Įžengus į paauglystę, vaikai ne tik fiziškai sparčiai auga, bet ir ima aiškiau formuoti savo asmeninį stilių, poreikius bei supratimą apie komfortą. Todėl šiame etape svarbiausia tampa ilgaamžiška, pilnavertė lova, kuri tarnautų ne vienerius metus ir atitiktų tiek kūno, tiek asmenybės pokyčius. Daugeliui vaikų nuo 10 metų jau per ankšta miegoti ant trumpesnių ar siauresnių lovų, todėl standartinis 90x200 cm dydis tampa optimalus pasirinkimas. Paaugliams rekomenduojama rinktis pilno dydžio lovas - 90x200 cm, 120x200 cm ar net 140x200 cm. Jis užtikrina komfortą tiek miegant, tiek ilsintis ar net ruošiant pamokas gulint ant lovos (ką paaugliai dažnai daro!). Be to, tokia lova tinka ir svečiams, tad kambarys gali virsti ir universalia poilsio erdve.

Šiame amžiuje vaikai jau nebenori gyventi „vaikiškoje“ aplinkoje - spalvingos detalės, teminiai personažai ar gyvūnėliai dažnai praranda žavesį. Todėl rekomenduojama rinktis neutralesnį, paprastesnį lovos dizainą, kuris tiks tiek 11-mečiui, tiek 16-mečiui. Toks pasirinkimas leidžia ilgiau išlaikyti lovą aktualią, nereikalaujant dažno baldų keitimo. Pats svarbiausias aspektas - lova turi būti erdvi ir patogi. Augant vaikui, taip pat labai svarbu, kad lovoje esantis čiužinys atitiktų augančio organizmo poreikius. Dėl šios priežasties, renkantis lovą reikėtų dėmesį sukoncentruoti į čiužinio dydį (kuris taikomas prie lovos rėmų), spyruokles bei medžiagiškumą.

Praktiniai patarimai tėvams: kaip pasirinkti tinkamai?

Renkantis vaikišką lovą, svarbu ne tik amžius ar dizainas - yra keletas praktiškų dalykų, į kuriuos verta atkreipti dėmesį, kad pasirinkimas būtų iš tiesų sėkmingas ir ilgalaikis.

1. Išsimatuokite kambario erdvę: Prieš perkant lovą, ypač internetu, tiksliai išmatuokite erdvę, kurioje ji stovės. Nepamirškite įvertinti: ar bus pakankamai vietos atidaryti stalčius (jei tokie yra), ar lova nestovės per arti durų, radiatoriaus ar lango, ar liks vietos laisvam judėjimui. Net nedidelis netikslumas gali lemti, kad nauja lova atrodys per didelė arba bus nepatogi naudoti. Nerekomenduojama statyti lovytės prie užuolaidų ar žaliuzių, nes jau kiek ūgtelėjęs vaikas gali susidomėti ir susipainioti medžiagoje arba virvėse.
2. Rinkitės ne tik šiai dienai: Vaikai auga greitai, o baldų keitimas kas porą metų - ir brangus, ir nepraktiškas. Todėl verta pagalvoti į priekį ir, jei leidžia erdvė, rinktis šiek tiek didesnę, neutralesnio dizaino lovą, kuri „išaugs“ kartu su vaiku. Tokiu atveju puikiai tinka standartinės viengulės lovos arba modeliai su reguliuojamu ilgiu.
3. Įvertinkite papildomas funkcijas: Lovos su stalčiais, papildomais miegojimui skirtais segmentais ar net integruotomis lentynomis - tai ne tik patogumas, bet ir būdas išlaikyti tvarką vaikų kambaryje. Ypač mažesnėse erdvėse šie sprendimai padeda išnaudoti kiekvieną centimetrą.
4. Apdailos spalva: Renkantis lovą atkreipkite dėmesį į spalvas. Ryškios spalvos gali blaškyti vaiką ir jam gali būti sunkiau užmigti, todėl pasirinkite pastelines ramias spalvas.
5. Kūdikio lovytės surinkimas: Kūdikių lovytės dažniausiai parduodamos nesurinktos. Tai reiškia, kad visos lovytei skirtos detalės atkeliauja atskirose pakuotėse ir montavimo darbus turite atlikti patys. Dažniausiai pakuotėje galima rasti visus lovytės surinkimui reikalingus įrankius, aiškią instrukciją. Visgi, prieš pradedant rinkti lovytę įsitikinkite, kad visos dalys yra tvarkingos, nesulūžusios; jei lovytė medinė - patikrinkite, ar jos dalys neatsišerpetojusios, ar nepažeistas lakas, nesimuša sakai (ypač jei jos pagamintos iš pušies). Prieš renkant lovytę nuo dalių pašalinkite visas plėveles, lipdukus ir kitus pakavimo elementus.

Visgi tėvai dažnai savo atžaloms perka lovą pagauti pirmo įspūdžio ir gerai neapsvarstę, kas geriausia būtų jų mažyliui. Atminkite, kad lovytės modelis ir spalva neturėtų būti vienintelis kriterijus nulemiantis jūsų pasirinkimą.

tags: #paprastos #vaikiskos #lovytes

• Idėjos ir receptai 2-mečio tortui
• Atraskite muzikos svarbą vaiko asmenybės formavimui
• Eržvilko senelių globos namų teikiamos paslaugos
• Sužinokite daugiau apie globėjų šeimų iššūkius ir vertybes
• kaip suprasti spermogramos rezultatus?