Ikimokyklinio ugdymo kokybės užtikrinimas: išorinis ir vidinis vertinimas

Švietimo kokybės užtikrinimas yra esminis sėkmingos vaikų ateities garantas, apibrėžtas ir reglamentuojamas teisės aktais. Švietimo įstatymas numato, kad už švietimo kokybę atsako švietimo teikėjas ir savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Bendrojo ugdymo kokybę užtikrina valstybė, o už savivaldybių teikiamą ikimokyklinio ugdymo organizavimą atsako pačios savivaldybės.

Savivaldybės, kaip savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, teikia pritarimą įstaigos parengtai ikimokyklinio ugdymo programai. Kiekviena įstaiga rengia savo ikimokyklinio ugdymo programą. Tuo tarpu Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa yra nacionaliniu lygiu patvirtinta programa, kuria vadovaujasi visi priešmokyklinio ugdymo teikėjai.

Vertinimo samprata ir esminės nuostatos

Vertinimas - tai įvairių faktų apie mokymąsi rinkimas, mokymosi rezultatų nustatymas arba matavimas. Tai pažinimo procesas, kuriuo nusprendžiama apie vertinamojo objekto vertingumą. Vertinimas taip pat apima procedūras, kurių metu atliekami stebėjimai, įvairūs matavimų rezultatai lyginami su normomis, kriterijais, standartais. Šios turi turėti įtakos sprendimams, poelgiams.

Pagrindinės vertinimo funkcijos

• Formuojamoji funkcija: Švietimą vertiname norėdami gauti informacijos apie esamą švietimo būklę, laiku išryškinti problemas ir tam, kad galėtume toliau švietimą tobulinti.
• Apibendrinamoji funkcija.
• Sociopolitinė funkcija: Šiuo metu jai skiriama daug dėmesio.
• Administracinė funkcija: Ji svarbi norint tobulinti visos švietimo sistemos, atskirų jos grandžių, ugdymo institucijų valdymą.

Esminiai vertinimo principai

• Tikslingumas: Vertinimas turi būti siejamas su studijų programos ir dėstomo dalyko tikslais ir turi matuoti mokymosi rezultatus.
• Individualumas (idiografinis vertinimas): Vertinamojo individualūs pasiekimai yra lyginami su ankstesniais tam, kad nustatytume padarytą pažangą, ir todėl yra vengiama jo pasiekimus lyginti su kitų žmonių pasiekimais.
• Konstruktyvumas: Vertinimas turi teikti grįžtamąją informaciją, reikalingą konstruktyviai spręsti iškilusias mokymosi ar studijų problemas.
• Informatyvumas: Vertinimas turi teikti visapusišką informaciją.
• Visapusiškumas: Vertinimas atliekamas įvairiais mokymosi ar studijų etapais ir pasitelkus įvairius vertinimo metodus, kurie teikia išsamią informaciją apie visas studijų (ar kitos veiklos) vertinamąsias sritis.
• Ekonomiškumas.
• Objektyvumas ir nešališkumas: Ši nuostata reikalauja organizuojamo vertinimo bešališkumo. Vertinimo teorijos ir praktikos raida rodo, kad svarbiausiu stimulu naujoms vertinimo formoms atsirasti buvo noras įveikti vertinimo šališkumo, subjektyvumo problemą. Jai spręsti buvo ieškoma tokių vertinimo formų, kurios padėtų sumažinti vertintojo neobjektyvumą arba patį vertintoją eliminuotų iš vertinimo proceso.
• Pagrįstumas.
• Patikimumas: Gaunama vertinimo informacija ir vertinimo rezultatai neturėtų priklausyti nuo vertintojo pasikeitimo.
• Veiksmingumas: Vertinimo programa turi būti veiksminga, suprantama ir vienodai patogi naudoti, tiek vertintojams, tiek ir vertinamiesiems.
• Vertingumas.

Ikimokyklinio ugdymo įstaigų vidaus įsivertinimas

Mokyklos pačios gali atlikti savo veiklos įsivertinimą. Įsivertinimas, ipsatyvinis vertinimas (lot. ipsum - savęs), savęs vertinimas - visos trys sąvokos yra vartojamos sinonimiškai. Šioje srityje daromi vertinamieji sprendimai apie daromą pažangą bei pasiekimus.

Ikimokyklinio ugdymo mokyklos įsivertinimas atliekamas pagal dar 2005 m. patvirtintą Ikimokyklinio ugdymo mokyklos vidaus audito metodiką. Metodikos paskirtis - padėti mokyklai susikurti suderintą, nuoseklų ir lankstų mokyklos veiklos įsivertinimo modelį, kurį taikant būtų gaunami patikimi duomenys apie mokyklos veiklos kokybę.

Vertinamos sritys

Pagal tam tikrus požymius ikimokyklinio ugdymo mokykloje vertinamos šios sritys:

• Etosas;
• Vaiko ugdymas ir ugdymasis;
• Vaiko ugdymo(si) pasiekimai;
• Parama ir pagalba vaikui, šeimai;
• Ištekliai ir mokyklos valdymas.

Įsivertinus šias sritis, nusistatomi privalumai ir trūkumai. Pastebėta, kad kai kurios mokyklos, vertindamos savo veiklą, naudojasi bendrojo ugdymo mokykloms skirta priemone - Mokyklos, įgyvendinančios bendrojo ugdymo programas, veiklos kokybės įsivertinimo metodika.

Įsivertinimo procesas ir metodai

Bendrojo ugdymo mokykla savo įsivertinimą organizuoja pagal Mokyklos, įgyvendinančios bendrojo ugdymo programas, veiklos kokybės įsivertinimo metodiką. Įsivertinimą gali inicijuoti mokyklos vadovas. Atlikimo metodiką pasirenka mokyklos taryba.

Vertinimo sritys bendrojo ugdymo kontekste:

• Rezultatai;
• Ugdymas(is) ir mokinių patirtys;
• Ugdymo(si) aplinkos;
• Lyderystė ir vadyba.

Atliekant vertinimą, šios sritys detalizuojamos temomis, kurios skaidomos į rodiklius. Kaip atskira sritis neišskirta mokyklos kultūra.

Įsivertinimo tipai:

• Platusis (arba visuminis) įsivertinimas: Jo metu, atsižvelgus į mokyklos tipą, jos kontekstą, mokyklos bendruomenė vertina visas sritis, temas ir rodiklius.
• Teminis įsivertinimas: Jo metu atliekama iškilusios mokykloje problemos analizė. Problemos analizė pradedama problemos, išreiškiančios neatitikimą tarp esamos ir pageidaujamos padėties, identifikavimu.

Įsivertinimo metodai ir etapai:

Atliekant įsivertinimą yra renkami patikimi duomenys, pasirenkant tinkamus socialinio tyrimo metodus. Duomenims rinkti ir jiems apdoroti rekomenduojama naudotis tiesiogine internetine sistema www.iqesonline.lt.

1. Pasirengimo etapas.
2. Įsivertinimo plano parengimo etapas.
3. Atsiskaitymo ir informavimo etapas. Apie mokyklos veiklos kokybės apibendrintus įsivertinimo rezultatus ir tobulinimo kryptis informuojama mokyklos bendruomenė, mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, kiti suinteresuoti asmenys. Konkretūs įsivertinimo metu gauti duomenys yra konfidenciali mokyklos bendruomenės informacija.

Ikimokyklinio ugdymo įstaigų išorinis vertinimas

Valstybės lygiu nėra patvirtintos ikimokyklinio ugdymo įstaigų išorinio vertinimo tvarkos. Nepaisant to, dalis savivaldybių yra pasitvirtinusios savo neformaliojo švietimo mokyklų (kartu - ir ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo įstaigų) vertinimo tvarkos aprašus. Savivaldybės, kaip įstaigų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, organizuoja ar pačios (tiksliau - jų vidaus audito skyriai) atlieka švietimo įstaigų auditus, temines patikras.

Valstybės kontrolė 2018 m. rugsėjo 27 d. paskelbtoje veiklos audito ataskaitoje „Ar išnaudojame ikimokyklinio ugdymo galimybes sėkmingesnei vaikų ateičiai užtikrinti“ nurodė, kad Neformaliojo švietimo mokyklų išorinio vertinimo tvarkos aprašus yra pasitvirtinusios 30 proc. šalies savivaldybių. Iki 2022 m. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra įsipareigojusi sukurti ikimokyklinio ugdymo įstaigų išorinio vertinimo sistemą.

Bendrojo ugdymo išorinio vertinimo modelis ir taikymas ikimokyklinio ugdymo srityje

Nors ikimokyklinio ugdymo išorinio vertinimo sistema dar kuriama, galima remtis bendrojo ugdymo modeliu, kuris turi įtakos ir būsimiems ikimokyklinio ugdymo vertinimo principams. Bendrojo ugdymo mokyklos išorinį vertinimą inicijuoja mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Jį atlieka Nacionalinė švietimo agentūra (anksčiau - Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra) ir jos rengiami išoriniai vertintojai. Tai yra nacionaliniu lygiu veikianti institucija, ruošianti nacionalinius vertintojus visos Lietuvos mokykloms vertinti.

Išoriniu vertinimu siekiama paskatinti mokyklas siekti geresnės ugdymo(si) kokybės, geresnių mokinių pasiekimų ir taip mokykloms tobulėti. Mokyklų veiklos kokybės išorinis vertinimas yra formuojamasis mokykloje vykstančių procesų vertinimas.

Išorinio vertinimo tipai:

• Visuminis: Vertinama visa mokyklos veikla.
• Teminis: Vertinama mokyklos veikla, gilinantis į švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytą aktualią temą (problemą, klausimą). Šiuo atveju rodikliai gali būti perstruktūruojami atsižvelgiant į nustatytą aktualią temą (problemą, klausimą).
• Rizikos: Vykdomas mokyklos veiklos rizikos veiksnių identifikavimas, analizė ir veiklos tobulinimo galimybių numatymas. Analizuojami 3 mokyklos veiklos sričių (rezultatai, pagalba mokiniui, ugdymo(si) procesas) rodikliai. Praėjus metams po rizikos vertinimo analizuojami gauti duomenys apie mokyklos veiklos kokybės kaitą ir mokyklos vadovo veiklos vertinimo rezultatus. Praėjus dvejiems metams organizuojamas pakartotinis vertinimas.

Išorinio vertinimo eiga:

Vertinimo procesas prasideda mokyklos įsivertinimu. Su juo susipažinę išorės vertintojai vizituoja mokykloje ir renka informaciją. Vertinimo mokykloje metu daugiausiai dėmesio skiriama ugdymo proceso stebėjimui (tam skiriama ne mažiau kaip 75 procentai vertintojų darbo mokykloje laiko). Vertinant mokyklos veiklą naudojami penki vertinimo lygiai. Mokykla su išorinio vertinimo išvadomis supažindina mokinius ir jų tėvus.

Artėjantis ikimokyklinio ugdymo išorinis vertinimas

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdančių mokyklų veiklos išorinis vertinimas yra organizuojamas Nacionalinei švietimo agentūrai įgyvendinant ES projektą „Ikimokyklinio ugdymo turinio kaita“. 2025 m. IV ketvirtį Nacionalinė švietimo agentūra planuoja atlikti veiklos kokybės išorinį vertinimą ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdančiose mokyklose. Šių metų lapkritį-gruodį penkiose šalies mokyklose, įgyvendinančiose ikimokyklinio ugdymo programas, išorinis vertinimas jau vyks, o iki 2027 m. jis bus plečiamas.

Išorinis vertinimas ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas vykdančiose mokyklose bus atliekamas stebint, kaip keičiasi ugdymo filosofija atnaujinus ugdymo turinį, kaip jį sekasi įgyvendinti. Išorinis vertinimas vyks vadovaujantis Mokyklų veiklos kokybės išorinio vertinimo organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašu. Atnaujinus ikimokyklinio ugdymo programas, išorės vertinimas tampa svarbiu kokybiniu etapu, parodančiu, kaip ugdymo pokyčiai realiai veikia įstaigos kasdienėje praktikoje.

Stebėdami mokyklos veiklą grįžtamąjį ryšį vertintojai teiks mokytojams, mokyklos vadovams, mokyklos steigėjui. Mokyklos lygmeniu aktuali informacija bus pateikiama ir mokinių tėvams (globėjams). 2025 m. pabaigoje bus formuojama nauja vertintojų grupė, kuri 2026 m.

Praktinis pasirengimas išoriniam vertinimui

Pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas praktiniam pasirengimui: kaip sistemiškai organizuoti įstaigos veiklą, kad išorės vertinimas netaptų streso šaltiniu, o natūraliai atspindėtų kasdienę ugdymo praktiką. Svarbu iš anksto apgalvoti, kaip informuoti bendruomenę apie planuojamą išorinį vertinimą, kaip mokykloje bus organizuojamas išorinio vertinimo procesas ir kaip bendradarbiauti su išorės vertintojų komanda vertinimo metu.

Pedagogų veiklos vertinimas

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų veikla vertinama per atestaciją - taip pat kaip ir bendrojo ugdymo mokytojų. Atestavimas yra vienas iš kokybės laidavimo sistemos elementų, apibrėžiantis darbuotojų ir ugdymo įstaigų vadovų kvalifikacines kategorijas ir atestacijos vykdymo tvarką.

Įvairūs vertinimo tipai

Be vidaus įsivertinimo ir išorinio vertinimo, švietimo sistemoje taikomi ir kiti vertinimo tipai, padedantys stebėti ir gerinti ugdymo kokybę:

• Diagnostinis vertinimas: Šio vertinimo rezultate gauta vertinimo informacija leidžia tiksliau suplanuoti individo mokymąsi (pvz., diagnostinis vertinimas leidžia nustatyti užsienio kalbos mokėjimo lygį, kuris skirtingiems studentams, įstojusiems į aukštąjį mokslą, gali labai skirtis). Diagnostinis vertinimas taip pat yra atliekamas studijų proceso metu norint išsiaiškinti studento pasiekimus ir padarytą pažangą baigus temą ar kurso dalį.
• Formuojamasis vertinimas: Tai nuolatinis vertinimas, atliekamas ugdymo proceso metu. Formuojamasis vertinimas dažnai yra neformalus vertinimas, dar vadinamas instruktyviu vertinimu, tai vertinimas mokant, ugdytojo ir ugdytinio sąveikos metu. Jis padeda ugdytiniams suprasti vertinimo kriterijus, analizuoti savo daromą pažangą, pasiekimus, mokymosi sunkumus, bendradarbiauti su dėstytojais, dalyvauti priimant vertinamuosius sprendimus.
• Apibendrinamasis vertinimas: Tai vertinimas, kuris yra atliekamas baigus kursą ar mokymosi, studijų pakopą, t.y. pabaigus dalyką (ar jo modulį), semestrą, kursą, studijų programą, todėl dar vadinamas baigiamuoju vertinimu. Apibendrinamojo vertinimo rezultatai formaliai patvirtina studento pasiekimus ugdymo programos pabaigoje. Apibendrinamasis vertinimas parodo ugdymo programos veiksmingumą ir matuoja studentų pasiekimus: įgytas žinias, gebėjimus, nuostatas ir kvalifikacijas. Labiausiai paplitusi apibendrinamojo vertinimo forma aukštojoje mokykloje - egzaminas.
• Kaupiamasis (kumuliatyvinis) vertinimas: Tai apibendrinamojo vertinimo tipas. Kaupiamasis vertinimas leidžia dėstytojui ugdymo proceso metu surinkti daugiau informacijos apie studentų padarytą pažangą, ją matuoti pasitelkus įvairius vertinimo metodus. Paprastai egzaminas sudaro tik vieną kaupiamojo vertinimo segmentą.
• Kriterijais grįstas vertinimas: Prieš vertinimo pradžią vertintojas formuluoja vertinimo kriterijus, vėliau atliekant vertinimą vertinamojo asmens mokymosi rezultatai yra lyginami su iš anksto apibrėžtais kriterijais. Visi ugdytiniai gali gauti gerą įvertinimą, jei jų pasiekimai atitinka visus kriterijus. Kriterinis vertinimas teikia daugiau informacijos apie studentų pažangą, padeda išryškinti spragas ir mokymosi problemas.

tags: #ikimokyklinio #ugdymo #isorinis #ir #vidinis #vertinimas

• Tarnyba vaikų gerovės labui
• Kaip parinkti dėliones 4 metų vaikui
• „Kazlų Rūdos Vilties“ bendrijos veikla
• ikimokyklinio ugdymo raida
• Auklėtojos Nijolės iniciatyvos Ignalinos darželyje