Ikimokyklinio ugdymo sistema Nyderlanduose: ypatumai ir kontekstas
Kiekviena valstybė turi savitus švietimo sistemos ypatumus, kurie yra glaudžiai susiję su valstybės ekonomika, socialiniais rodikliais, istorija, gyvavimo laikotarpiu ir kitų šalių įtakomis. Šiame straipsnyje analizuojami Nyderlandų ikimokyklinio ugdymo organizavimo ypatumai, pateikiant platų kontekstą apie pačią šalį ir jos švietimo sistemą.
Nyderlandai: šalis, gamta ir žmonės
Tikslus šalies pavadinimas yra Nyderlandai arba Nyderlandų Karalystė, nes Olandija yra tik vakarinės šalies provincijos - Pietų ir Šiaurės Olandija. Amsterdamas yra šalies konstitucinė sostinė, o Haga - administracijos ir vyriausybinių įstaigų sostinė. Tarptautinio teismo būstinė taip pat yra Hagoje. Mastrichte, seniausiame ir labiausiai į pietus nutolusiame Olandijos mieste, buvo pasirašyta Mastrichto sutartis, kuria įkurta Europos Sąjunga.
Žemės ir jūros tema olandui yra amžina. Tai tauta, kuri myli jūrą, be jos neįsivaizduoja savo gyvenimo ir sunkiai atsikovojo erdvę iš jos. Olandija laikoma jūrine tauta, nes ji visada garsėjo savo jūrininkais, žvejais ir dokininkais. Didelė dalis šalies gyventojų gyvena nusausintoje ir sukultūrintoje teritorijoje. Jau prieš 2 tūkstančius metų olandai pylė pylimus, norėdami apsisaugoti nuo potvynių. Po 10 amžių Šiaurės jūros pakrantėje pasirodė apsauginės dambos (užtvankos) - dam. Šiandien šis žodis yra daugelio Olandijos miestų pavadinimų sudedamoji dalis, pavyzdžiui, Amsterdamas, Roterdamas, Zandamas.
Plotas su vidaus vandenimis yra 41863 kv.km, o tik sausumos plotas - 33943 kv.km. Daugiau kaip 50% Olandijos teritorijos yra žemiau jūros lygio, o 27% yra žemiau jūros lygio. Vidutinis šalies aukštis siekia 10 m virš jūros lygmens. Polderiai ir derlingi upių slėniai sudaro didžiąją dalį teritorijos, rytuose driekiasi kalvotos moreninės lygumos, o pietryčiuose - Limburgo aukštuma. Vakarinėje pakrantėje ir Vakarų Fryzų salose yra iki 60 m aukščio kopų ir pylimų sistema. Vedų jūra (Waddenzee) yra tarp Vakarų Fryzų salų ir šiaurinės pakrantės. Pievos ir ganyklos užima 33% šalies teritorijos, dirbamoji žemė - 22%, vidaus vandenys - 19%, miškai - 8%, sodai ir daržai (bei šiltnamiai) - 6%. Olandiją daugybę kartų buvo užliejęs vanduo, todėl olandai nuolat turėjo kovoti su jūra, statyti pylimus ir sausinti žemę. Štai keletas istorinių įvykių, susijusių su potvyniais: 1228 m. apie 100 tūkst. žmonių nuskendo jūros potvynio metu Fryzijoje; 1634 m. uraganas ir potvynis visiškai pakeitė Šiaurės Fryzų salų kontūrus; 1953 m. 4 m aukščio banga pralaužė dambas, užtvindė teritoriją su 0,66 mln. gyventojų, sunaikinta 6% dirbamosios žemės, apie 1,5 tūkst. žuvusiųjų; 1995 m. žiemą ištiko potvynis Reino žemupyje.
Klimatas Atlanto jūrinis su šiltomis žiemomis ir vėsiomis vasaromis. Dažni rūkai, iki 300 apsiniaukusių dienų ir apie 130 lietingų dienų per metus. Čia būdingi stiprūs vakarų vėjai, kuriais varomi vėjo malūnai. Olandija - gėlių ir vėjo malūnų šalis. Čia vis dar veikia apie tūkstantį tradicinių vėjo malūnų. Pirmosios tulpės Olandijoje sužydėjo 1594 metais. Šiandien Olandija pirmauja pagal tulpių, kardelių ir vilkdalgių eksportą.
Nyderlandai yra tankiausiai gyvenama Europos šalis, kurioje 1 km² gyvena apie 382 žmonės, todėl šalyje yra didžiausias gyventojų tankumas pasaulyje. Sparnus urbanizacijos procesas čia suformavo vakarų Olandijos konurbaciją - Randstadą. Tai vientisas žiedinis miestas, jungiantis net 9 miestus. Daugiau nei 40% gyventojų yra įsikūrę dviejose provincijose: Šiaurės Olandijoje (Noord-Holland) ir Pietų Olandijoje (Zuid-Holland). Šalies sostinė Amsterdamas dažnai vadinamas Šiaurės Venecija. Daugiau kaip 50% miesto teritorijos užima vanduo ir augmenija - yra 165 kanalai, apie 1000 tiltų, net 28 parkai. Roterdamas - didžiausias pasaulio uostas, čia pakraunama ir iškraunama 30% visų ES prekių, keliaujančių jūra. Olandijoje išgaunama ir eksportuojama daugiausia gamtinių dujų (8,9% pasaulinės prekybos), daugiausia užauginama ir parduodama gėlių (60% pasaulinės rinkos).
Gyventojai ir kultūra
Nyderlanduose gyvena 95% etninių olandų. Reikšmingą mažumą sudaro Indonezijos, Surinamo (abi šios šalys yra buvusios Olandijos kolonijos), Turkijos ir Maroko atvykėliai-darbininkai, jų šeimos nariai ar palikuonys, taip pat pabėgėliai iš viso pasaulio. Dauguma imigrantų asimiliavosi. Kalbant apie religiją, 30% gyventojų yra katalikai, 20% - protestantai, 6% - musulmonai, 1% - induistai, 1% - kitų tikėjimų, o 42% nepriskiria savęs jokiai religinei konfesijai.
Olandai yra darbštūs, kuklūs, paprastai nemėgstantys skambių žodžių, ne visada mandagūs su kitataučiais. Jie yra talentingi prekybininkai, todėl kartais yra vadinami Europos kinais. Olandų nuomone, didžiausia nuodėmė - švaistytis pinigais, o baisiausias dalykas - varganai gyventi, ypač bijomasi, kad to nesužinotų aplinkiniai. Skolintis pinigų čia nepriimtina. 80% olandų turi dviračius; jų beveik dvigubai daugiau nei automobilių. Juokaujama, kad Olandijoje rogės ir pačiūžos - visuotinis hobis, o dviratis - susisiekimo priemonė. Medinė avalynė - neatskiriamas olandų nacionalinio kolorito elementas. Kaip ir lietuvių, taip ir olandų nacionalinis apavas - klumpės. Kasmet 350 meistrų pagamina apie 3 mln. jų porų. Nacionalinis olandų valgis - sūris, gaminamas su kmynais, česnakais, dilgėlėmis, rūkytu kumpiu. Olandija buvo pirmoji valstybė Europoje, legalizavusi kanapių vartojimą, o 1993 metais olandai pirmi Europoje legalizavo eutanaziją.
Valdymo forma ir istorija
Nyderlanduose galioja parlamentinė demokratinė konstitucinė monarchija, veikia 1983 m. (paskelbta 1814 m., reviduota 1983 m.) Konstitucija. Valstybės vadovas - monarchas (nuo 1980 m. karalienė Beatrisė - Beatrix, gimusi 1938 m., jos vyras - Klausas fon Amsbergas, buvęs vokiečių diplomatas, ir trys sūnūs). Šalies parlamentas yra dviejų rūmų (Generaliniai luomai - Staten-Generaal), jį sudaro Antrieji rūmai su 150 deputatų, renkamų ketveriems metams, turinčių įstatymdavystės iniciatyvos teisę, ir Pirmieji rūmai, su 75 deputatais, renkamų šešeriems metams, kas tris metus pusė sudėties atnaujinama. Vyriausybė - koalicinė, sudaryta iš Darbo, Liberalų ir Demokratai-66 partijos. Nyderlandai yra aktyvūs tarptautinių organizacijų nariai: JTO - nuo 1945 m., Europos Taryba - nuo 1949 m., NATO - nuo 1949 m., Europos Sąjunga - nuo 1957 m., Beneliuksas - nuo 1958 m.
Nyderlandų istorija siekia gilią senovę - atrasti 250 000 metų senumo titnago įrankiai primena apie neandertalietį, gyvenusį mažiausiai prieš 35 000 metų. Apie 4000 m. prieš Kristų žmonės čia ūkininkavo, lipdė molinius indus. XIV-XV a. Olandijos teritorija buvo Burgundijos, o XVI a. perėjo į Habsburgų dinastijos ispaniškąją šaką. Protestantizmo kilimo metu pietinė dalis pasiliko katalikiška, o šiaurinė - protestantiška. Iš pirmosios kilo Belgija, o iš antrosios - Olandija. Ypač neramus buvo 1568-1648 m. laikotarpis Nyderlanduose, kurio metu olandų provincijos paskelbė savo nepriklausomybę. 1648 m. buvo pasirašyta Vestfalijos taikos sutartis, pripažįstanti Olandiją respublika. Šis laikotarpis įėjo į istoriją kaip „aukso amžius“, kai olandai pasižymėjo dideliais komerciniais laimėjimais, kolonijine ekspansija, o meno, mokslo ir literatūros srityse klestėjo tokios asmenybės kaip Rembrantas, Grotius, Spinoza, Decartas. Nors II pasaulinio karo pradžioje Olandija deklaravo savo neutralumą, bet 1940 m. gegužės 10 d. buvo užpulta Vokietijos ir išlaisvinta 1945 m. pavasarį.
Nyderlandų švietimo sistema
Nyderlandų švietimo sistemos ištakos siekia ankstyvuosius viduramžius, kai veikė bažnytinės mokyklos, o 18 a. pabaigoje atsirado privačios mokyklos. Valstybinių mokyklų sistema susiformavo 19 amžiuje. Privalomas mokslas buvo įvestas palaipsniui: 1900 m. - 6 metų, 1933 m. - 7 m., 1950 m. - 8 m., o 1969 m. įvestas privalomas mokslas 5-16 m. amžiaus vaikams.
Švietimo sistemą tvarko Švietimo, kultūros ir mokslo ministerija. Šalyje veikia valstybinės ir privačios mokyklos, kurių didžiąją dalį išlaiko katalikų ir protestantų bendruomenės. Net 70% mokinių lanko privačias mokyklas. Mokoma olandų kalba, o Fryzijos provincijoje - fryzų kalba. Švietimo sistemą sudaro ikimokyklinis, pradinis, vidurinis (5 m. trunkantis pagrindinis vidurinis, 4 m. trunkantis parengiamasis profesiniam mokslui ir 6 m. trunkantis parengiamasis aukštajam mokslui) bei aukštasis ugdymas.
Pradinę mokyklą vaikai privalo lankyti nuo 5 metų amžiaus, tačiau dauguma (net 99%) pradeda lankyti nuo 4 metų. Pradinis ugdymas trunka aštuonerius metus. Pradinio ugdymo klasės komplektuojamos gana didelės, jose vidutiniškai mokosi 26 mokiniai. Mokyklų erdvės pritaikytos vaikams taip, kad jie galėtų vykdyti praktines užduotis, dirbti grupėse ir individualiai, pailsėti jaukiuose poilsio kampeliuose, o pertraukas praleisti lauke. Mokytojai dažnai mokinius skirsto į grupes, diferencijuoja grupėms užduotis, veiklas, keičia jas kas keliolika minučių. Vaikų ugdymas pradinėse klasėse remiasi dinaminiais užsiėmimais, žaidybinių veiklų įvairove, daug dėmesio skiriama probleminiam mokymui, projektinei veiklai, inžineriniams dalykams.
Baigus pradinę mokyklą, dvylikamečiai, remiantis mokytojų rekomendacijomis ir baigiamojo testo rezultatais, mokymą tęsia vienoje iš trijų tipų vidurinių mokyklų: viena jų parengia mokinius profesinei mokyklai (į ją nukreipiama apie pusė vaikų), kita atveria kelią toliau mokytis kolegijoje ar taikomųjų mokslų institute, ir trečioji skiriama norintiems mokytis universitetuose. Vidurinę mokyklą lanko 12-18 m. moksleiviai.
Aukštasis mokslas yra mokamas. Nuo 1993 m. aukštosios mokyklos skirstomos į mokslo tiriamuosius ir profesinio rengimo (aukštosios profesinės mokyklos) universitetus. Nuo 2002 m. universitetinės studijos yra trijų pakopų (pirmoji pakopa - 3-4 m., antroji - 1,5-2 m., trečioji - 3-4 metai). 2008 m. duomenimis, veikė 45 aukštosios profesinės mokyklos (apie 382 900 studentų) ir 19 mokslo tiriamųjų universitetų (apie 93 200 studentų). Šalis didžiuojasi tokiomis įstaigomis kaip Nyderlandų karališkoji biblioteka (įkurta 1798 m.), Amsterdamo universiteto biblioteka (įkurta 1578 m.; 4 mln. egzempliorių dokumentų) ir Leideno universiteto biblioteka (įkurta 1575 m.; 3,5 mln. egzempliorių dokumentų).
Ikimokyklinio ugdymo organizavimo ypatumai Nyderlanduose
Nyderlanduose oficialaus ikimokyklinio ugdymo nėra kaip privalomos sistemos. Ikimokyklinis ugdymas (pirmosios ikimokyklinės įstaigos įsteigtos 1850 m.) yra neprivalomas ir apima vaikų lopšelius ir darželius vaikams iki 5 metų, taip pat bendruomenių išlaikomas žaidimų grupes 2-5 metų vaikams.
Prieš pradėdami lankyti pradinę mokyklą, vaikai gali lankytis ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Šios įstaigos yra žaidimų grupių ar dienos centrų pavidalo, turinčių specialias mokymo programas vaikams nuo dviejų su puse iki ketverių metų amžiaus. Vaikų priežiūros įstaigos ir žaidimų grupės suteikia mažiems vaikams sąlygas ir vietą pažaisti ir lavėti bendraamžių grupėje. Jų tikslas - skatinti vaikų socialinę, pažinimo ir emocinę plėtrą. Vaikai jose renkasi, dainuoja, žaidžia lauke, klauso istorijų ir kartu kalba apie jas. Pagrindinis dėmesys skiriamas kalbai, socialinei, fizinei ir kūrybinei plėtrai. Žaidimų grupes gali lankyti visi dvejų - ketverių metų amžiaus vaikai.
Ikimokyklinio ugdymo įstaigos visada dirba kartu su pradine mokykla, o jų programa ir metodai yra orientuoti į mokymo programą bei darbo metodus 1-ojo ir 2-ojo amžiaus grupėse pradinėse mokyklose. Tai palengvina vaiko perėjimą į pradinę mokyklą. Pedagogai gali laisvai pasirinkti mokymo metodus ir medžiagas bei pasirinkti tokias formas, kurios atitiktų šiuolaikines edukacines nuostatas. Mokytojai privalo nuolat tobulinti ugdymo turinį ir atitinkamas mokymo formas bei metodus, atitinkančius besikeičiančius švietimo poreikius. Specialiosios mokyklos vaikams, turintiems mokymosi ir elgesio sunkumų, bei vaikams, turintiems vidutinių mokymosi sunkumų, nuo 1998 metų buvo pertvarkytos. Specialiųjų poreikių vaikų grupėse privalo būti pritaikyti būtini ugdymo metodai vaikų poreikiams ir pasirinktos tinkamos mokymo medžiagos.
Lietuvos pedagogų įžvalgos apie Olandijos pradinį ugdymą
Siekdamos išugdyti mokinių informatinį mąstymą, programavimo įgūdžius ir mokyti valdyti išmaniąsias technologijas, dešimties Lietuvos mokyklų, tarp jų Klaipėdos Martyno Mažvydo ir Klaipėdos Gedminų progimnazijų pradinių klasių mokytojos, jau metus integruoja informatikos mokslą į įvairių dalykų pamokas. Pasaulinė informacinių technologijų kompanija „Bentley Systems“ projekto „Informatika pradiniame ugdyme“ dalyviams padovanojo edukacinę kelionę į Olandiją. Stažuotę organizuoti padėjo Vilniaus universiteto profesorė Valentina Dagienė. Svetur išvykusios mokytojos lankėsi Groningeno miesto šešiose pradinėse mokyklose, kur susitiko su įstaigų vadovais bei stebėjo pamokas.
Iš kelionės grįžusios pedagogės pasakoja, jog Olandijoje pradinę mokyklą vaikai gali pradėti lankyti sukakus ketveriems metams. Labiausiai pedagogėms įstrigo planavimas: planuoja visi ir visur. Net keturmečių klasėse kabo didelis stendas, kuriame surašyti visų klasės vaikų vardai, ir kiekvienas vaikas nusimato sau užduotį savaitei ar dienai. Penkiamečiai planuoja po kelias užduotis per savaitę. Taip vaikams suformuojamas įgūdis planuoti savo veiklą ir atsakyti už pasiektus rezultatus.
Skaitmeninio raštingumo mokoma integruotai per įvairių dalykų pamokas jau nuo ketverių metų. Klasėse gausu įvairių priemonių, tokių kaip planšetiniai, nešiojamieji kompiuteriai, interaktyvios lentos, „Bee-Bot“ robotukai, įvairiausi „Lego“ rinkiniai, loginiai žaidimai, tačiau tik po keletą vienetų. Dėl to mokytojos labai dažnai organizuoja grupinį darbą. Mokytojos iš Klaipėdos buvo maloniai nustebintos, kad olandai, integruodami informatiką, naudojasi mokyklose labai panašiomis priemonėmis kaip ir projekto dalyviai Lietuvoje, taip pat vis dar yra ieškojimų kelyje, ir beveik metus Groningeno miesto 17-oje pradinio ugdymo mokyklų vyksta panašus skaitmeninio raštingumo projektas. Vizitų metu mokytojos nuolat girdėjo lektorių kartojamą tiesą: „Leiskime vaikams veikti ir klysti, vaikai mokosi analizuodami savo klaidas.“
tags: #ikimokyklinio #ugdymas #olandijoje
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
