Organizuojamas ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas

Ikimokyklinis ugdymas Lietuvoje yra skirtas vaikams nuo gimimo iki priešmokyklinio ugdymo programos pradžios, paprastai iki 5-6 metų amžiaus. Priešmokyklinio ugdymo programa yra privaloma vaikams, kuriems tais kalendoriniais metais sukanka 6 metai, o pradinio ugdymo etapas prasideda nuo 7 metų.

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo organizavimas

Ikimokyklinio ugdymo valdymas Lietuvoje yra decentralizuotas. Ugdymo laiko organizavimo tvarką, atsižvelgiant į šeimų, auginančių ikimokyklinio amžiaus vaikus, švietimo poreikius, priima švietimo teikėjai. Įprastai savivaldybės ir valstybės ikimokyklinio ugdymo įstaigos veikia visus mokslo metus, o nevalstybinės (privačios) ugdymo įstaigos gali turėti savo poilsio laikotarpius.

Vaikai skirstomi į grupes pagal amžių ir skaičių. Iki 3 metų amžiaus grupės vadinamos lopšelio grupėmis, o vyresni vaikai lanko darželio grupes. Grupių darbo laiką ir trukmę nustato įstaigos savininkas ar savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Dienos režimas, apimantis ugdymą ir poilsį, derinamas prie pasirinktos darbo trukmės. Visose grupėse, jei ugdymas trunka ilgiau nei 4 valandas per dieną, organizuojamas vaikų maitinimas ir poilsis.

Priešmokyklinis ugdymas organizuojamas vadovaujantis nustatytais tvarkos aprašais. Programa apima vienerius metus, minimali trukmė - 640 valandų ugdomajai veiklai. Darželiuose vykdoma programa paprastai trunka visą dieną, o bendrojo ugdymo mokyklose gali būti pasiūlyta visos dienos priežiūra ir ugdymas, užtikrinant higienos reikalavimus.

Priėmimo tvarka

Priėmimo tvarką į valstybės ir savivaldybių ugdymo įstaigas nustato valstybė arba savivaldybė. Nacionaliniu lygiu numatyta, kad pirmumo teisė suteikiama vaikui, gyvenančiam ugdymo įstaigai priskirtoje teritorijoje. Savivaldybės ir valstybė gali nustatyti papildomus prioritetus, remiantis rekomendacijomis.

Priėmimo tvarką į nevalstybines (privačias) ugdymo įstaigas nustato įstaigos savininkas. Papildomu prioritetu gali būti tai, kad įstaigą lanko brolis ar sesė, arba vaikas yra įstaigos darbuotojo vaikas.

Ugdymo principai ir kontekstai

Gairės ikimokyklinio ugdymo programoms parengtos vadovaujantis svarbiausiais principais, užtikrinančiais kryptingumą, integralumą, veiksmingas sąveikas ir kokybę. Tarp šių principų yra ugdymo(si) ir priežiūros vienovės, vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės, žaismės, sociokultūrinio kryptingumo, integralumo, įtraukties, kontekstualumo, vaiko ir mokytojo bendro veikimo, lėtojo ugdymo(si), reflektyvaus ugdymo(si) ir šeimos bei mokyklos partnerystės principai.

Nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Šios sritys yra ikidalykinės ir orientuotos į vaikų pasiekimų plėtotę.

Siekiant įtraukaus ir visiems vaikams prieinamo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos rengimas, grindžiamas universalaus dizaino mokymuisi prieiga. Ikimokyklinio ugdymo rezultatai apima vertybines nuostatas, žinias, supratimą ir gebėjimus, suskirstytus į 18 pasiekimų sričių.

Ugdymo(si) kontekstai

Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų. Kuriant ugdymo(si) kontekstus, dėmesys skiriamas vaikams aktualiai, skatinančiai veiklai, estetiškai patraukliai aplinkai. Kontekstams būdingos idėjos ar iššūkiai, skatinantys vaikų iniciatyvas ir palaikantys ilgalaikį domėjimąsi.

Modeliuojamas dialogas tarp vaikų, mokytojų ir suaugusiųjų, atsižvelgiant į vaikų interesus ir gebėjimus. Mokytojai stebi vaikų domėjimąsi ir pritaiko aplinką, kad plėtotų pastebėtus interesus. Kuriant kontekstus, numatomos galimos kliūtys ir sudaromos sąlygos vaikams jas įveikti.

Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir procesas, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių ar sveikatos skirtumų.

Žaismės kontekstas - palaiko kasdienių veiklų žaismingumą, skatina džiaugsmą ir nuostabą tyrinėjant, eksperimentuojant, dalijantis potyriais.

Judraus patirtinio ugdymosi kontekstas - skatina vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didina judraus mokymosi galimybes.

Kultūrinių dialogų kontekstas - padeda vaikams kurti savo individualų tapatumą, dalyvaujant vaikų subkultūros ir artimiausių bei tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime. Mokyklos aplinka yra erdvė socialinėms ir kultūrinėms sąveikoms patirti.

Kalbų įvairovės kontekstas - kuria ir palaiko aplinkos sąlygas, palankias skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui.

Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi kontekstas - atliepia vaikų smalsumą, skatina aplinkos tyrinėjimą, giliau suprasti objektus, reiškinius ir jų ryšius.

Realių ir virtualių aplinkų kontekstas - papildo ir praplečia realybės kontekstus skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoja vaikų skaitmeninį sumanumą.

Kūrybinių dialogų kontekstas - kuriama aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą, skatinanti vaizduotę, smalsumą ir nuostabą.

Pasiekimai ir kompetencijos

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra nuosekliai įgyjami ir plėtojami vaikų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Kiekviena ugdymo sritis plėtoja visus 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.

Vertybinė nuostata: Domisi, kas padeda augti sveikam ir saugiam.

Esminiai gebėjimai (pavyzdžiai):

• A1. Ragauja įvairaus skonio ir konsistencijos maistą. Suaugusiojo padedamas ruošia maistą: tepa, laužo, mirko. Įvardija kelis maisto produktus, kuriuos valgyti sveika, ir kelis, kuriuos vartoti reikėtų saikingai. Plauna vaisius, daržoves ir pasako, kodėl; pjausto, gamina užkandžius, salotas.
• A2. Kūno ženklais parodo ar pasako, kad nori į tualetą. Suaugusiojo padedamas naudojasi tualetu, prausiasi ir šluostosi veidą, apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Dažniausiai savarankiškai plaunasi rankas, prausiasi veidą; čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį.
• A3. Pažįsta šviesoforo spalvas, žino, ką jos reiškia; pasako, kad kelią (gatvę) pereiti reikia kartu su suaugusiuoju. Stebint suaugusiajam, saugiai naudojasi veiklai skirtais aštriais daiktais (žirklėmis, pieštukais, mentelėmis). Supranta, kodėl nesaugu eiti, važiuoti su nepažįstamu žmogumi ar ką nors iš jo paimti.
• B1. Pralenda pro kliūtis keturpėsčias. Savarankiškai atsistoja, stovi, atsitupia, pasilenkia, eina į priekį, į šoną ir atgal, bėga tiesiomis kojomis, lipa laiptais aukštyn pristatomuoju žingsniu. Bėga keisdamas kryptį, greitį, neprarasdamas pusiausvyros.
• B2. Tikslingai siekia daikto, jį pačiumpa ir laiko saujoje, dviem pirštais - nykščiu ir smiliumi - suima smulkų daiktą, perima daiktą iš vienos rankos į kitą, deda vieną ant kito. Pieštuką ir žirkles laiko taisyklingai.

Vertybinė nuostata: Noriai juda, mėgsta judrią veiklą ir žaidimus.

tags: #ikimokyklinio #priesmokyklinio #smm

• dviračiai aktyviems vaikams
• Unikali personalizuota dovana
• Strategijos vaikų drausmei kelionėse
• Kaip tėvų nesutarimai dėl auklėjimo veikia atžalas?
• Rizika ir pasekmės vaikams