Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtra: būklė ir strateginės įžvalgos
Ugdymas ir jo sudėtinė dalis švietimas yra toks kasdienis reiškinys, apie kurį kaip fenomeną tūlas retokai susimąsto. Švietimo politikos formuotojai ir sprendimų priėmėjai neretai, nematydami visos švietimo sistemos, bando ją keisti, pamiršdami, kad visos sudėtingos švietimo sistemos dalys ir elementai yra tarpusavyje susiję. Lietuvos švietimo tarybos (LŠT) parengta apžvalga apima 2013-2016 metų laikotarpį, kurios metu buvo analizuojami ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pokyčiai, prieinamumas bei kokybės užtikrinimo mechanizmai.
Strateginiai pokyčiai ir kokybės samprata
2014 metais Europos Sąjungos valstybės narės sutarė dėl kokybiško ankstyvojo ugdymo principų, kuriais skatinama vadovautis persvarstant nacionalinę politiką. Pagal šias rekomendacijas kokybiškas ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas turi būti sisteminis ir apimti ugdymo programų atvirumą, paslaugų prieinamumą, aiškų valdymą bei finansavimą, stebėseną ir personalo profesionalumą.
Siekiant užtikrinti priešmokyklinio ugdymo kokybę ir dermę tarp ikimokyklinio, priešmokyklinio bei pradinio ugdymo, 2014 metais atnaujinta Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa. Ankstyvojo ugdymo kokybės kaitos siekta suvienijant mokslininkų ir praktikų jėgas, o ataskaitiniu laikotarpiu remtasi per pastarąjį penkmetį atliktais tyrimais, tokiais kaip „Ikimokyklinis, priešmokyklinis ugdymas Lietuvoje. Būklės ir galimybių tyrimas“ (2012).
Ikimokyklinio ugdymo mokymo strategijos
Ikimokyklinio ugdymo aplinkos modeliavimas
Nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Šios sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę.
Ugdymosi kontekstų tipai
- Žaismės kontekstas: palaiko džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, eksperimentuojant potyrius.
- Judraus patirtinio ugdymosi kontekstas: skatina vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą.
- Kultūrinių dialogų kontekstas: padeda kiekvienam kurti savo individualų tapatumą.
- Realių ir virtualių aplinkų kontekstas: plečia patirtį skaitmeninėmis galimybėmis.
| Sritys | Pagrindinis tikslas |
|---|---|
| Mūsų sveikata ir gerovė | Sveikos gyvensenos nuostatų ir higienos įgūdžių formavimas. |
| Aš ir bendruomenė | Socialinių kompetencijų ir saugaus elgesio ugdymas. |
| Tyrinėju ir pažįstu aplinką | Pažintinis smalsumas ir aplinkos reiškinių supratimas. |
Problematika ir iššūkiai
Analizuojant ikimokyklinio ugdymo tinklo būklę Lietuvoje, išryškinami politikos prieštaravimai. Ikimokyklinio ugdymo kokybės siekti trukdo pedagogų darbo sąlygos, kurios skiriasi nuo pradinių klasių mokytojų. Ikimokyklinio ugdymo auklėtojo kontaktinių valandų skaičius per savaitę - 33 valandos, nekontaktinių valandų skaičius - tik 3 valandos, todėl pedagogams stinga laiko ugdymo inovacijų paieškai.
Taip pat svarbu pabrėžti, kad ikimokyklinio ugdymo prieinamumas Lietuvoje nepakankamas, ypač kai kuriuose regionuose ir kaimuose. Tyrimai rodo, kad įstaigas lankiusių ketvirtokų pasiekimai aukštesni, o pats lankymas mažina skirtumus tarp miesto ir kaimo vaikų pasiekimų. Plėtoti ugdymo formų įvairovę ir didinti prieinamumą trukdo ir galiojančios higienos normos, kurių reglamentavimas dažnai siejamas su grupės dydžiu, o ne su vienam pedagogui tenkančių vaikų santykiu.
tags: #ikimokyklinio #ir #priesmokyklinio #ugdymo #pletra #2012
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
