Ikimokyklinio ugdymo pedagogų patirtys ir požiūriai
Darbo su vaikais sritis yra plati ir įvairi, tačiau ikimokyklinio ugdymo pedagogų vaidmuo joje yra ypatingai svarbus. Šie specialistai ne tik rūpinasi vaikų priežiūra, bet ir formuoja jų asmenybes, skatina socialinius ir kognityvinius įgūdžius. Nagrinėjant ikimokyklinio ugdymo pedagogų komentarus, atsiskleidžia įvairios patirtys, požiūriai ir iššūkiai, su kuriais jie susiduria.
Reikalavimai ir kvalifikacija
Vienas iš dažnai aptariamų klausimų yra kvalifikacijos reikalavimai ikimokyklinio ugdymo srityje. Anksčiau norint dirbti mokytojo padėjėjo (šeimininkutės) pozicijoje, pakakdavo vidurinio išsilavinimo. Tačiau situacija keičiasi.
Bent jau pas mus tai reikalavimas dabar yra pasibaigti mokytojo padejejo ( seimininkite) profesija. Na galima gal isidirbinti ir be, bet reiks issimokyti.
Kita vertus, ikimokyklinio ugdymo mokytojos padėjėjui niekas nesiunčia mokytis, užtenka būti baigus vidurinę, o jeigu nori dirbti mokinio padėjėju, tada reikia būti baigus kursus.
Tačiau ne visiems aišku, kokie tiksliai mokymai reikalingi. Kyla klausimas, ar be patirties laisvai priima dirbti darželio šeimininkutę? Tai priklauso nuo konkretaus darželio ir regiono.
Nors skelbimų apie laisvas darbo vietas ikimokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjo pozicijai vis daugėja, ypač didmiesčiuose kaip Vilnius ar Kaunas, rasti tinkamą darbą ne visada lengva, ypač mažesniuose miestuose, kur dažnai pirmenybė teikiama pažįstamiems.
Pedagogo asmeninės savybės ir lyderystė
Ikimokyklinio ugdymo pedagogas turėtų pasižymėti tam tikromis savybėmis, kurios leidžia jam būti ne tik darbuotoju, bet ir ugdymo lyderiu. Pirmiausia, mokytojas turėtų būti empatiškas.
Supratingas požiūris į mokinius padeda jiems jaustis suprasti ir vertinami, kas skatina jų pasitikėjimą savimi ir norą mokytis.
Mokytojas turėtų sugebėti įvertinti kiekvieno mokinio individualius poreikius ir prisitaikyti prie jų, kad ugdymo procesas būtų kiekvienam efektyvus.
Svarbi savybė yra gebėjimas skatinti bendradarbiavimą ir komandinį darbą. Mokytojas turi skatinti mokinius dirbti kartu, bendrauti ir spręsti problemas draugiškai. Tai padeda ugdyti socialinę bei emocinę kompetenciją.
Ikimokyklinio ugdymo pedagogo lyderis turi būti inovatyvus ir pasirengęs nuolat tobulėti bei prisitaikyti prie naujausių pedagoginių metodų. Jis turi būti įkvėptas naujovių, kurios galėtų pagerinti vaikų mokymosi patirtį.
Mokytojas turi būti pavyzdys. Jis turi elgtis pagal aukštus moralinius ir etinius standartus bei skatinti mokinius elgtis taip pat. Mokytojo elgesys turi būti nuoseklus ir atitikti jo kompetencijas ir vertybes.
Motyvacija ir pasirinkimas
Daugelis pedagogų savo profesinį kelią renkasi dėl vidinės motyvacijos ir noro dirbti su vaikais. Nors kartais aplinkiniai stebisi tokiu pasirinkimu, ypač jei žmogus jau turi kitą išsilavinimą ar šeimą, noras ugdyti vaikus dažnai nugali visas kliūtis.
Vaikystės pedagogikos studijų programos studentė Agnė Siliūnienė sako: „Pedagogo profesiją mane paskatino rinktis vidinė motyvacija. Norėjau rinktis tik baigusi mokyklą, tačiau daug kas atkalbinėjo. Baigiau sociologijos studijas, turiu tris vaikus, kurie, galima sakyti, ir paskatino, leido suprasti, ko iš tiesų noriu. Prieš metus visiškai tvirtai apsisprendžiau, kad atėjo laikas daryti ir studijuoti tai, ką noriu. Aplinkiniams vis dar kelia nuostabą mano pasirinkimas, todėl daugelis vis dar klausia, ar tikrai aš ruošiuosi dirbti auklėtoja. Išgirdus tokį klausimą dabar jau žinau, ką atsakyti - taip. Nėra lengva suderinti studijas, darbą ir rūpinimąsi šeima. Tačiau kai labai nori ir turi motyvacijos - viskas įmanoma. Labai tikslingai rinkausi studijuoti būtent Vilniaus kolegijoje Vaikystės pedagogiką. Nesigailiu dėl šio pasirinkimo.“
Būsimoji pradinių klasių mokytoja Sigita Kairytė antrina: „Pasirinkimą paskatino vidinis noras. Noras būti švietėju, kiekvieną dieną matyti spindinčias akis ir plačias šypsenas, noras keisti pasaulį, nes vaikai yra mūsų ateitis. Kokius užauginsime, tokį pasaulį ir turėsime. Didžiausią džiaugsmą studijuojant kelia praktika ugdymo įstaigose. Kiekvieną kartą po didelį žingsnį priartėju prie mokinių, vis labiau prisiliesdama prie pedagoginio darbo. Esu ir būsiu pradinių klasių mokytoja. Ir man nėra svarbus statusas, kokį įgysiu.“
Dėstytojas Valdemaras Šoblinskas savo pasirinkimo kelią prisimena taip: „Nėra paprasta atsakyti, kai tavęs paklausia, kodėl, už ką tu ką nors mėgsti ar myli. Baigdamas vidurinę mokyklą ir rinkdamasis būsimą profesiją daugelį dalykų mačiau visai kitaip negu šiandien. Istorijos studijų Vilniaus universitete visai nesiejau su pedagoginiu darbu. Kai teko laikinai pavaduoti istorijos mokytoją, nuoširdžiai maniau, kad tai laikina ir kad po poros metų šis ,,nuotykis” baigsis. Šiandien galiu atvirai pasakyti - laimė, kad taip neatsitiko. Per tuos porą metų pamilau mokyklą, savo darbą, savo mokinius ir auklėtinius. Laimėti „Geriausio mokytojo“ rinkimai jau vėliau, dirbant Vilniaus Gabijos gimnazijoje, liudija ir apie mokinių polinkį link manęs kaip pedagogo. Dirbant pedagoginį darbą, mano galva, sunkiausia yra išlikti jaunatviškam, gebančiam atliepti jaunosios kartos poreikius ir lūkesčius, būti įdomiam ir naudingam“.
Socialinės pedagogikos studijas kremtanti Erika Mincevičiūtė sako: „Kaip ir daugelis mano bendraamžių mokykloje, blaškiausi po studijų sąrašus. Visuomet buvau užtikrinta, jog rinksiuos tik studijas kolegijoje. Ir visai nesigailiu dėl to. Jau mokykloje sau sakiau, kad kas, jeigu ne mes, jaunimas, pakeisime esamą padėtį! Noras aktyviai veikti, spręsti esamas problemas, paversti Lietuvą dar gražesne šalimi bei ištiesti pagalbos ranką kitam mane paskatino rinktis Socialinę pedagogiką! Ko gero sunkiausios Kolegijoje buvo pirmos dvi savaitės, kadangi kardinaliai pasikeitė aplinka, nauji bendramoksliai, šiokia tokia nežinomybė... Prabėgus vieneriems studijų metams drąsiai galiu teigti, jog prasidėjo mano geriausi gyvenimo metai! Vilniaus kolegijoje dirba nuostabūs žmonės, iš kurių visuomet sulauksi pagalbos, pasisemsi ne tik žinių, patarimų, bet ir nenumaldomo pozityvo.“
Vegerių posto istorija - Akmenės gimnazija
Studijų patirtys ir pasirinkimai
Studijos aukštosiose mokyklose, rengiančiose ikimokyklinio ugdymo specialistus, yra svarbus etapas. Pasak Edukologijos katedros vedėjos Linos Pečiulienės, „Vilniaus kolegija rengia ikimokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogus, gebančius pažinti vaiką, mokinį ir jo aplinką, galinčius padėti jam augti, bręsti jo asmenybei, skleistis talentams, užkirsti kelią galimiems sunkumams, įgalinti aplinką įsitraukti į vaiko ugdymosi procesą. Pedagogą, kuris supranta, kad kiekvienas vaikas yra kitoks, ir žino, kas yra įtraukusis ugdymas, kokią reikšmę turi šeimos įtraukimas, bendradarbiavimas su kolegomis, jo asmeninė lyderystė ir atsakomybė.“
Kai kurie studentai renkasi tęsti mokslus universitete po kolegijos, kiti iškart stoja į universitetą. Svarbu atkreipti dėmesį į praktikos galimybes ir užsienio kalbų mokymosi svarbą, ypač pradiniame ugdyme, kur nuo antros klasės vaikai mokomi anglų kalbos.
Studentų ir dėstytojų bendrystę patvirtina ir dėstytoja Vilija Gerasimovičienė: „Pedagogo darbas yra nesibaigiantis protinis ir fizinis procesas. Būti pedagogu gali itin kūrybinga asmenybė, nuolat besitobulinanti ir nebijanti keistis, imli naujovėms, analizuojanti, mąstanti ir gebanti sunkumus paversti stiprybėmis. Džiaugiuosi studentų aktyvumu ir savanoriškumu organizuojant renginius, pilietines akcijas, bendruomenės šventes, teikiant pasiūlymus mokomųjų dalykų turinio įvairinimui“.
Būsimoji pradinių klasių mokytoja Aurima Grigaliūnienė apibendrindama teigia: „Pedagogas - tai ne tik žmogus, kuriam patinka vaikai. Šią profesiją renkasi žmonės, kurie gyvena vaikų svajonėmis, jų žaidimais, jų smalsumu ir noru žinoti, išmokti ir viską patirti. Geru pedagogu, mano manymu, gimstama. Tas pojūtis tarsi užprogramuoja tave ir skatina siekti savo tikslo. Dirbdama mokytoja ir studijuodama neturiu laiko senti. Nuolatos sukuosi vaikų gyvenimo rutinoje. Skaitau jų knygas, žiūriu jų filmus, bandau rasti atsakymus į jų užduotus klausimus. O tai verčia nuolat tobulėti ir plėsti savo akiratį. Taigi raginame būsimus studentus nuolatos mokytis. Ir ne tik iš knygų, bet ir iš kolegų, draugų, vaikų, patirtų sėkmių ir sunkumų. Svarbu būti atviram sau ir kitiems bei skleisti „savo šviesą“.
Studijos Šiaulių universitete, net ir neakivaizdiniu būdu, reikalauja pastangų, ypač tokių dalykų kaip pedagogikos istorija ar ugdymo filosofija. Tačiau intensyvus mokymasis ir egzaminų sesijos, kursiniai bei baigiamieji darbai yra neišvengiama dalis siekiant įgyti pedagoginį išsilavinimą.
tags: #ikimokyklinio #edagogo #komentarai
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
