Vaikų auklėjimas yra atsakingas procesas, kuriame tėvai dažnai susiduria su įvairiais iššūkiais. Moksliniuose darbuose nustatyta, kad vienišų motinų gyvenimas yra sunkus, jeigu neturi socialinės paramos ar aukštesnio išsilavinimo lygio. Sunkumai kyla dėl fizinės ir psichologinės sveikatos bei finansinių išteklių trūkumo.

Tyrimų duomenimis, moterys džiaugsmą ir mamos savirealizaciją patyrė turėdamos stiprų ryšį su vaikais, o negatyvūs jausmai kilo iš nežinomybės, kaip auginti vaiką vienai. Santykiai su kitais pasižymėjo partnerio palaikymo trūkumu, su vaiku pasitaikė pykčio ir melo, bet neapsieita be rūpestingo ryšio, džiaugsmo ir pasitikėjimo, o santykiai su artimaisiais pasižymėjo tiek palaikymu, tiek stigmatizacija. Sunkinančios aplinkybės išsiskyrė tokios kaip finansiniai sunkumai, emocinės krizės ir komplikuotas vaikų elgesys, kuris kilo dėl vaiko hiperaktyvumo, nežinojimo, kaip elgtis, ar negatyvios įtakos iš aplinkos.
Į psichologo kabinetą dažnai ateina tėvai, besiskundžiantys, kad jų vaikas nevaldo pykčio, tranko daiktus, žaloja save ar kitus, nemoka bendrauti, mušasi klasėje arba yra įnikęs į kompiuterinius žaidimus ar psichoaktyviąsias medžiagas. Priklausomybėmis nuo informacinių technologijų ar psichoaktyviųjų medžiagų serga tie vaikai, kurie nemoka užmegzti ir palaikyti santykių su bendraamžiais, spręsti tarpusavio konfliktus, reikšti savo emocijas ramiai. Jie jaučiasi vieniši, yra nerimastingi, savimi nepasitiki ir nori atsitraukti. Atsitraukimas bent trumpam padeda užsimiršti ir pabėgti nuo sunkumų realiame gyvenime.

Panašios priežastys lemia ir agresyvų vaikų elgesį. Agresyviai besielgiantys vaikai yra tokie ne todėl, kad nori kitiems pakenkti, bet todėl, kad nežino, kaip tinkamai išreikšti sunkius, nemalonius jausmus ir ieško savų būdų, padedančių susidoroti su šiais jausmais. Dažniausiai jie lieka vieni su savo nusivylimo, neteisybės, pykčio jausmais.
Mokykloje, būreliuose vaikai mokomi daug naudingų dalykų apie pasaulį, tačiau mažai skiriama dėmesio mokyti, kaip reaguoti, elgtis, kai kas nors juos išduoda, kai nepasiseka atlikti užduočių, kai kiti neteisingai elgiasi. Savęs, savo jausmų, elgesio supratimas reikalingas tam, kad galėtume tinkamai reaguoti į gyvenimo iššūkius, o jausmų slopinimas ar ignoravimas sukelia nesusipratimus bei psichologinius sunkumus.
Savo vidinio pasaulio pažinimas yra ne įgimtas dalykas, o išmokstamas. Tiek suaugusieji, tiek vaikai gali mokytis suprasti save, išreikšti savo jausmus bei poreikius bet kuriuo amžiaus tarpsniu.
| Problema | Galimas sprendimas |
|---|---|
| Vienišų tėvų paramos trūkumas | Socialinių ryšių stiprinimas ir savipagalbos grupės |
| Vaikų agresyvus elgesys | Emocijų atpažinimas ir rami komunikacija |
| Bendravimo įgūdžių stoka | Laiko skyrimas žaidimams ir bendravimui |