Kūrybinis žaidimas ikimokyklinio amžiaus vaikams: nauda ir pavyzdžiai
Ikimokyklinis amžius yra ypatingai svarbus vaiko gyvenimo etapas, o fizinis aktyvumas - vienas iš pagrindinių vaiko poreikių. Sportas ir judrūs žaidimai darželyje ne tik teikia džiaugsmą, bet ir padeda ugdyti fizines, psichologines ir socialines vaiko savybes. Šiame straipsnyje panagrinėsime sporto naudą darželyje, įvairias fizinio aktyvumo formas, būdus, kaip sudominti vaikus judriaisiais žaidimais, bei tėvų vaidmenį skatinant vaikų fizinį aktyvumą.
Ikimokyklinio Amžiaus Svarba Vaiko Raidai
Ikimokyklinis amžius yra labai svarbus ir ypatingas vaiko gyvenime. Pirmieji penkeri vaiko gyvenimo metai yra labai svarbūs smegenų vystymuisi. Šiame amžiuje vyksta intensyvus biologinis vaiko smegenų brendimas, sąlygojantis vaiko prigimtinių galių sklaidą, fizinę, kognityvinę, emocinę, socialinę jo raidą bei lemiantis vaiko mokymosi mokykloje ir tolesnio gyvenimo sėkmę. Fizinis aktyvumas, judėjimas yra vienas svarbiausių prigimtinių vaiko poreikių, todėl būtina skatinti tiek spontanišką, tiek pedagogo tinklsingai inicijuojamą veiklą.
Fizinio Aktyvumo Svarba ir Nauda
Fizinis aktyvumas skatina tokių fizinių savybių kaip greitumas, vikrumas, koordinacija, pusiausvyra, ištvermė, lavinimąsi. Smegenų sritys, kontroliuojančios rankų ir akių koordinaciją, dėmesio sutelkimą ir koncentraciją, ikimokykliniame amžiuje vystosi ypač sparčiai. Fizinė veikla tiesiogiai veikia smegenų veiklą. Fiziniam aktyvumui tinkamos įvairios formos - žaidimai, žygiai, estafetės, važiavimas dviračiu, paspirtuku ir t.t.
Sporto nauda vaikams:
- Fizinė sveikata: Didina ištvermę, stiprina imunitetą ir raumenyną, gerina koordinaciją, laikyseną, pusiausvyrą, erdvės suvokimą, šoklumą, ištvermę bei reakciją.
- Psichologinė gerovė: Gerina nuotaiką, mažina stresą, nerimą ir galvos skausmą, didina pasitikėjimą savimi.
- Socialiniai įgūdžiai: Ugdo koncentraciją, atsakomybę, lyderystės įgūdžius, padeda susirasti draugų, išmokti bendrauti, veikti kartu ir pajusti bendrumo jausmą.
Fizinis aktyvumas padeda tenkinti biologinį vaiko poreikį judėti, skatina motorikos vystymąsi, stimuliuoja organizmo augimą, gerina protinį ir fizinį darbingumą, stiprina sveikatą. Fiziškai aktyvus gyvenimo būdas, sportavimas laisvalaikiu yra žinomi kaip fizinį pajėgumą, savijautą gerinantys ir sveikatą stiprinantys veiksniai.
Žaidimų Svarba Vaikų Ugdyme
Ar kada nors susimąstėte, kodėl vaikams patinka žaisti ir ar tai galėtų būti svarbu jų ugdyme? Nuo ankstyvųjų vaikystės metų žaidimai padeda ne tik išreikšti emocijas, bet ir lavinti mąstymo, kūrybiškumo bei socialinius įgūdžius. Žaidimai yra daugiau nei tik pramoga - tai vienas iš būdų mokytis ir tobulėti. Gebėjimas žaisti atlieka svarbų vaidmenį smegenų vystymuisi - jis padeda prisitaikyti prie aplinkos, mažina stresą ir prisideda prie sudėtingų mąstymo procesų formavimosi. Žaisdami fizinius žaidimus vaikai tobulina motoriką, koordinaciją ir ištvermę. Žaidžiant su kamuoliais, lipant ar bėgant vaikai lavina savo kūną ir stiprina sveikatą. Taip pat žaidimai skatina mąstyti, spręsti problemas, kūrybiškai ieškoti naujų sprendimų. Jei žaidimuose naudojami tokie daiktai kaip kaladėlės, Lego rinkiniai, piešimo ar keramikos priemonės, tai ne tik skatina inovatyvų mąstymą, bet ir leidžia vaikams išreikšti save, tyrinėti juos supantį pasaulį bei kurti naujas idėjas. Be to, susidūrus su iššūkiais, emocijomis ar nepavykus pasiekti norimų rezultatų, vaikai mokosi atpažinti savo jausmus, suprasti savo poelgius, kurti santykius, bendrauti bei bendradarbiauti.
Švietimo srityje sukurtos įvairios žaidimų rūšys, kurios prisideda prie vaikų ugdymo skirtingose srityse. Struktūruoti žaidimai, tokie kaip stalo žaidimai ar komandinės sporto veiklos, pasižymi aiškiomis taisyklėmis ir tikslais. Jie ugdo discipliną, gebėjimą laikytis taisyklių, skatina atsakingumą. Tuo tarpu laisvo stiliaus žaidimai leidžia vaikams patiems kurti taisykles ir tyrinėti aplinką be iš anksto nustatytų apribojimų. Vis didesnę reikšmę įgaunantys technologiniai žaidimai, tokie kaip robotika ar programavimas, tampa svarbia ugdymo dalimi.
Judrieji žaidimai darželyje
Dirbdama fizinio ugdymo mokytoja darželyje su ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikais pastebėjau, kad viena mėgstamiausių fizinio aktyvumo veiklų yra judrusis žaidimas. Ikimokyklinio/priešmokyklinio amžiaus vaikų fizinio ugdymo pagrindas yra visapusiškas fizinis parengimas, kompleksinis fizinių ypatybių lavinimas (greitumas, vikrumas, koordinacija, bendroji ištvermė), kurį geriausiai atliepia judrusis žaidimas. Judrieji žaidimai - tai vaikui maloni veikla, kurioje jis elgiasi spontaniškai.
Judriųjų žaidimų nauda:
- Visapusiškas fizinis parengimas: Lavinamos pagrindinės fizinės ypatybės (greitumas, vikrumas, koordinacija, ištvermė).
- Motorikos įgūdžių ugdymas: Ugdo pagrindinių judesių (bėgimo, ėjimo, šuolių, metimų, daiktų nešimo ir kt.) motorinius įgūdžius, tobulina judesių koordinaciją.
- Socialinių ir moralinių savybių ugdymas: Aktyvėja vaikų kūrybinis žaismingumas, tobulėja psichinės bei moralinės savybės, ugdomas garbingas elgesys (pagarba varžovui, kai jis laimi ar pralaimi).
- Pažintinė veikla: Žaidžiant judriuosius žaidimus, vaikai patiria judėjimo džiaugsmą, patenkinamas smalsumas, atliekami patys didžiausi atradimai, išgyvenami pačios plačiausios skalės jausmai (džiaugsmas, pasididžiavimas, ramybė, pyktis, nusivylimas, draugiškumas ir pan.).
Ikimokyklinio/priešmokyklinio amžiaus vaikų fizinio ugdymo pagrindas yra visapusiškas fizinis parengimas, kompleksinis fizinių ypatybių lavinimas (greitumas, vikrumas, koordinacija, bendroji ištvermė), kurį geriausiai atliepia judrusis žaidimas. Judrieji žaidimai - tai vaikui maloni veikla, kurioje jis elgiasi spontaniškai. Žaidžiant judriuosius žaidimus, vaikai patiria judėjimo džiaugsmą. Judriųjų žaidimų metu patenkinamas smalsumas, atliekami patys didžiausi atradimai, išgyvenami pačios plačiausios skalės jausmai: džiaugsmas, pasididžiavimas, ramybė, pyktis, nusivylimas, draugiškumas ir pan. Aktyvėja vaikų kūrybinis žaismingumas, tobulėja psichinės bei moralinės savybės. Labai vertingi bendram vaiko lavinimuisi: ugdo pagrindinių judesių (bėgimo, ėjimo, šuolių, metimų, daiktų nešimo ir kt.) motorinius įgūdžius, tobulina judesių koordinaciją, grūdina organizmą. Žaidžiant judriuosius žaidimus akcentuojamas garbingas elgesys (pagarba varžovui, kai jis laimi ar pralaimi). Siekiant įvairiapusiškai ugdyti vaikų fizinius gebėjimus bei įvaldyti įvairius judėjimo įgūdžius žaidžiami judrieji žaidimai, kuriuose dominuoja visi esminiai judesiai: ėjimas, bėgimas, šuoliai, mėtymai, laipiojimas. Žaidimas skatina vaikus pritaikyti turimus vieno ar kito judesio įgūdžius, sudaryti naujus judesių derinius, atlikti juos besikeičiančiose situacijose, patiems kurti ir ieškoti judesių atlikimo būdų. Judriųjų žaidimų pagalba vaikai mokosi veiksmus derinti porose, grupėse, komandose, veikti su pasirinktais sporto įrankiais (kamuoliai, kepurėlės, krepšiai, lankai ir t.t.), žaidimo taisyklių bei supranta kodėl reikia jų laikytis. Išryškėja vaikų lyderystė, individualumas.
Kaip sudominti vaikus judriaisiais žaidimais?
Fizinį aktyvumą ugdant per judriuosius žaidimus būtina atsižvelgti į vaikų amžių, interesus, norus, nuotaikas, metų laiką, dienos režimą, fizinį pasirengimą, vaikų sveikatos būklę ir kt. Žaidžiant judriuosius žaidimus vieta gali būti speciali nuolatinė žaidimų vieta su pažymėtomis ribomis, įvairiais atributais. Jeigu tokios vietos nėra, patalpoje arba lauke reikia ją pažymėti linijomis, kitais orientyrais. Šalia priemonės ir žaislai. Sudominti vaikus judriaisiais žaidimais - suaugusiajam reikia būti sumaniam ir išradingam. Sukviesti žaisti padeda linksmos skaičiuotės, eilėraštis, mįslės, žvali nuotaika, siurprizai ir kt. Derinti motorikos, sensorikos, jutiminės integracijos, vizualumo - erdvės ir suvokimo motorikos pratimus. Prisitaikyti prie vaiko išsivystymo lygio ir domėtis jo interesais. Žaidžiant judriuosius žaidimus patenkinamas smalsumas, atliekami patys didžiausi atradimai, išgyvenami pačios plačiausios skalės jausmai: džiaugsmas, pasididžiavimas, ramybė, pyktis, nusivylimas, draugiškumas ir pan. Žaisdami galime klysti, rizikuoti ir pasimokyti iš savo klaidų. Formuojasi komandinio darbo įgūdžiai, ugdoma valia, lavinama vaizduotė. Žaidžiant judriuosius žaidimus skatinti vaikus įvardinti atliekamus judesius, erdvines sąvokas (aukštyn-žemyn, kairė-dešinė, arti-toli ir pan.). Sportuojant sakyti skaičiuotes, pamėgdžioti gyvūnų ar paukščių judesius ir garsus.
Judriųjų žaidimų pavyzdžiai darželyje
Štai keletas pavyzdžių judriųjų žaidimų, kurie gali būti žaidžiami darželyje:
- Žaltys: Visi sustoja vienas už kito, uždėję rankas ant priekyje stovinčio pečių. Pirmasis - žalčio „galva”, paskutinis - „uodega“. Žaltys rūpinasi sugriebt savo uodegą, tai yra pirmutinis stengiasi sugauti paskutinį, kuris laikydamasis eilės, nori nuo „galvos” pabėgti. Pagautas uodegos galas tampa žalčio “galva”. Taip pat galima keisti žaidėjus pakvietus vaiką iš žalčio “vidurio”.
- Sveikas gyvas!: Visi sustoja ratu. Vienas vaikščioja aplinkui ir paliečia kuriam nors rate stovinčiam nugarą, sakydamas: „Sveikas gyvas!”, ir bėga aplink ratą. Paliestas bėga priešingon pusėn. Susitikę paduoda kits kitam ranką, paklausia: ,,Kaip sekasi?” ir bėga užimti laisvos likusios vietos. Likęs už rato vaikas toliau renkasi kitą žaidėją.
- Žmogelis: Vienas žaidėjas sėdasi vidury kambario, o kiti bėgioja aplink jį vis arčiau ir arčiau, kad sėdintysis galėtų juos ranka pasiekti, ir vis erzina jį sakydami: “Žmogeli, žmogeli! Trauk mus į upelį!”. Tas, kurį sėdintysis paliečia ranka, tampa žmogeliu ir sėdasi vidurin. Viskas vyksta nuo pradžių.
- Puodą degti: Kėdes arba suolus sustato į dvi eiles nugaromis vieną prie kitos, viena vieta mažiau nei yra žaidėjų. Visi sėdi, išskyrus vieną. Likęs eina aplinkui ir paliečia kito žaidėjo kelį sakydamas: „Puodą degu!” Paliestasis atsistoja, ir tada bėga užimti laisvos vietos. Likęs už rato pradeda žaidimą nuo pradžių.
- Katė ir pelė: Žaidėjai, išskyrus du, sustoja ratu ir susiima už rankų. Iš likusiųjų vienas - „pelė” - stojasi į rato vidurį; o antras - „katė” - už rato. Katė rūpinasi įlįst rato vidun, bet žaidėjai jos neleidžia. Kai jai pasiseka ratan įšokt, tada žaidėjai yra keičiami ir žaidžiama iš pradžių.
- Dviragis: „Dviragis” gaudo kitus, šokinėdamas ant vienos kojos. Jei atsistoja ant abiejų kojų, tai tada jis turi sugaut du žaidėjus ir tik antras sugautasis tampa „dviragiu”. „Dviragis” šokinėdamas gali vieną koją pakeist kita, tik svarbu, kad abi kojos nebūtų nuleistos tuo pačiu metu ant žemės.
- Ratą sukti: Šiam žaidimui reikia aštuonių vaikų - keturių didesnių ir keturių mažesnių. Mažesnieji susėda kryžmai ant žemės ir susiglaudžia padais. Keturi didesnieji sustoja tarp sėdinčiųjų ir paduoda jiems rankas. Tada vienu metu sėdintieji pasikelia, bet visi turi likti susikabinę, kad ratas neiširtų. Reikia stengtis atsargiai stotis, padedant vienas kitam, saugant ratą.
- Skepetaitė: Visi susėda ratu, o vienas stoja į vidurį. Žaidėjai mėto vienas kitam skepetaitę, kurią viduryje stovintysis stengiasi sugauti. Jei sugaus, tai į rato vidurį eis tas asmuo, kuris bandė mestą skepetaitę sugauti, o jei niekas nemėgino, tai tas, kuris ją metė eina į rato vidurį.
- Vištas gaudyti: Visi užsiriša akis, išskyrus vieną, kuris rankoje laiko skambutį ir skambina juo bėgdamas kaskart į kitą vietą. Kuris jį sugaus tas ima skambutį, o sugautajam užriša akis.
- Traukinukas: Keli arba keliolika vaikų sustoja į eilę vienas už kito. Pirmas eilėje - “garvežys”. Kiekvienas iš jų kairiąja ranka paima kairiąją prieky stovinčiojo koją, o dešinę ranką uždeda ant jo peties, ir visi ima šokinėti ant vienos kojos. Žaisdami keičia rankas ir kojas, bet tik visi vienu metu tą pačią ranką ar koją. Iškrenta iš žaidimo tas, kuris “garvežiui”, t. y. neatsilaiko ir sugriūna ant žemės.
Šiuolaikinės problemos ir tėvų vaidmuo
Išbraižyti automobilio šonai, po kiemą lakstančios pagaliais daužomų gėlių galvos, akmenų karas - toks vis dažniau yra šiuolaikinių vaikų žaidimų scenarijus. Yra ir kitoks - prie kompiuterio kiurksantis žaidimų asas, kuriam neįdomus nei kiemas, nei draugai.
Pasak psichologės Vitos Šulskytės, vaikai mieliau renkasi laiką praleisti su kompiuteriniais žaidėjais, negu su savo bendraamžiais. Kartais tėvai ir mokytojai skundžiasi, kad vaikai tampa individualistais, jų žaidimai tampa agresyvesni, daugelis konkuruoja ir giriasi turimais kompiuteriniais žaidimais. Kadaise įprastas vaizdas, kada mergaitės žaidžia su lėlėmis, o berniukai mašinomis, jau vis retesnis.
Anot V.Šulskytės, žaidimų veiklos stoka gali turėti ir rimtų ilgalaikių pasekmių. Gydytojas-psichiatras Stiuartas Braunas studijavo daugiau negu 6 tūkst. žiaurių nusikalstamų veikų įvykdžiusių asmenų biografijas ir pastebėjo, kad 90 proc. jų vaikystėje žaidė gana retai arba visai nežaidė.
Psichologė V.Šulskytė taip pat įsitikinusi, kad vaiko žaidimo kokybę nulemia tėvai. Laikas, praleistas bendraujant su tėvais, draugais, kitais svarbiais vaikui asmenimis, žaidžiant su lėlėmis, mašinėlėmis ar smėliu, bus daug vertingesnis, negu laikas prieš kompiuterio ekraną.
Svarbu savo pavyzdžiu rodyti tinkamą reakciją nepavykus laimėti, o tada galima padejuoti kartu ar pabandyti dar kartą.
tags: #ikimokyklinio #amziaus #vaiku #kurybinis #zaidimas
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
