Ikimokyklinio amžiaus vaikų kalbos raidos sunkumai: atpažinimas, priežastys ir pagalba

Kalbos raidos sutrikimai yra opi problema, paveikianti daugybę vaikų visame pasaulyje, o Lietuvoje dažnai įvardijama kaip kalbos neišsivystymas. Šis sutrikimas, pasireiškiantis jau ikimokykliniame amžiuje, gali turėti ilgalaikių pasekmių, trukdančių pilnaverčiam bendravimui ir akademinei sėkmei. Kalbos raidos sutrikimo supratimo diena jau septintus metus minima visame pasaulyje, dalyvaujant daugiau nei 40 šalių. Šiemet prie iniciatyvos pirmą kartą prisijungė ir Lietuva - spalio 20-ąją Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) ir Lietuvos logopedų asociacija (LLA) sukvietė švietimo politikos atstovus, logopedus, pedagogus, tėvus (globėjus) ir kitus suinteresuotus asmenis atkreipti dėmesį į šį sutrikimą, t.y. 2023 m. šios dienos šūkiu - kalbos raidos sutrikimas visame pasaulyje! Išmokdamas vartoti kalbą vaikas įgyja galimybę suvokti ir atspindėti tikrovę, logiškai mąstyti, apibendrinti, planuoti ir reguliuoti savo ketinimus, sumanymus, veiksmus. Taigi sutrikus kalbai, vaikas ar suaugęs žmogus ne tik netenka galimybės pilnavertiškai bendrauti - dažnai nukenčia ir kiti jo psichinės raidos procesai.

Ankstyvieji kalbos raidos sutrikimų požymiai

Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos, Švietimo pagalbos, fizinio ir sveikatos ugdymo katedros dėstytojų, logopėdžių dr. Simonos Daniutės ir doc. dr. Daivos Kairienės, kalbos raidos sutrikimas įprastai pasireiškia ikimokykliniame amžiuje, tačiau gali išlikti visą likusį gyvenimą. Ankstyvajame amžiuje, t.y. nuo gimimo iki 2 metų, vertėtų atkreipti dėmesį į galimus ankstyvuosius sutrikimo raiškos požymius, tokius kaip ribotas poreikis bendrauti, sunkumai suprasti artimiausios aplinkos daiktų pavadinimus, menka tariamų garsų įvairovė, nepakankami judesių mėgdžiojimo gebėjimai, vėluojantis pirmųjų žodžių tarimas ir lėtesnė motorikos - sėdėjimo, ropojimo ir vaikščiojimo raida.

Ikimokyklinio amžiaus vaikams (2-6 m.), turintiems kalbos raidos sutrikimą, būdingi kalbos supratimo sunkumai: nepakankami atidaus klausymosi ir dėmesio įgūdžiai, vaikams sunku suprasti žodines instrukcijas, todėl jie stengiasi suprasti žodinę kalbą, remdamiesi kalbančiojo gestais ar mimika, jiems būdingas kalbėjimas atsakant į klausimą jo pakartojimu. Taip pat stebimi kalbos išraiškos ypatumai: vaikams reiškiant mintis sunku parinkti tinkamą žodį, jiems sunku sudaryti sakinius, formuluoti mintis, reikšti idėjas ir pasakoti, taip pat jų kalboje gausu gramatinių klaidų, kalbėjimas gali būti neaiškus, sunkiau suprantamas aplinkiniams. Pasak doc. dr. D. Kairienės, šį sutrikimą turinčių vaikų simboliniai žaidimai dažnai neišplėtoti dėl vaizduotės trūkumų.

Priežastys, lemiančios kalbos raidos sunkumus

Kalbos raidos sutrikimus dažniausiai lemia kompleksinės priežastys, galinčios atsirasti tiek vaisiui dar esant gimdoje, tiek vėlesniais metais. „Kalbos centrai formuojasi trečią-ketvirtą nėštumo mėnesį. Jų raidai sukliudyti gali vaisiaus centrinės nervų sistemos ar galvos smegenų pažeidimai, galintys kilti dėl mamos persirgtos infekcinės ligos, traumos, apsinuodijimo, vaistų, alkoholio, narkotikų vartojimo. Gimdymui užsitęsus daugiau nei 18 valandų ar pagimdžius itin greitai, iki valandos, deguonies stygius gali paveikti naujagimio kalbos raidą“, - sako logoterapeutė I. Stankuvienė. Pirmaisiais vaiko metais persirgtos ligos, jų komplikacijos gali paveikti kalbą.

Be to, Vilniaus r. „Asmens sveikatos klinikos“ (VŠĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centras) logoterapeutė Irena Stankuvienė atkreipia dėmesį, kad tam tikrais atvejais pas logoterapeutus vaikus atvedantys tėvai prisipažįsta, kad su jais mažai kalbėjosi, bendravo ir vaikas valandų valandas leisdavo prie televizoriaus ar kompiuterio. „Jokios įdomios pažintinės laidos ar lavinamieji žaidimai neatstoja gyvo bendravimo. Dvimetinukai, kasdien dvi dar daugiau valandų sėdintys prie ekranų, patiria nuolatinę įtampą. To padariniai - skurdesnė kalba, šlubuojantis elgesys, sunkumai sukaupiant dėmesį, įsitraukiant į darbą.“ Logoterapeutė taip pat atkreipia dėmesį, kad sunkumų dažniau gali kilti ir emigrantų šeimose, kai dar nekalbantis arba tik pradedantis kalbėti vaikas patenka į svetimą kalbinę aplinką ir sutrinka jo natūralus gimtosios kalbos vystymasis. Emociniai veiksniai, tokie kaip nesaugumo jausmas, dėmesio stoka ar neigiama patirtis, taip pat gali slopinti vaiko norą bendrauti.

Specifiniai kalbos sutrikimai ir jų pasekmės

„Asmens sveikatos klinikos“ vaiko raidos centre dirbanti specialistė sako, kad pas logoterapeutą papuola ne tik tie vaikai, kurių kalbos raida vėluoja. Vaikams gali kilti sunkumų ir su girdimuoju suvokimu ar nesusiformavus garsų artikuliavimo vaizdiniams - tai vadinama fonologiniais kalbos sutrikimais. Dėl jų vėliau gali būti sunku išmokti skaityti ir rašyti. Pastarųjų įgūdžių įgyti bus sunkiau ir tada, jei vaikui būdingas hipernosinumas - dėl gomurio nesuaugimo ar minkštojo gomurio sutrikimų kylantis balso tembro ir garsų tarimo pasikeitimas, dėl kurio sutrinka tarimas, nepakankamai išlavėja klausa. Tokie vaikai vartoja siaurą žodyną, nemoka rišliai kalbėti. Taip pat vaikams gali būti būdingi balso (aukštumo, stiprumo, rezonavimo, tembro) sutrikimai, kurie kyla tiek dėl anatominių pasikeitimų, tiek dėl psichinių veiksnių, mėgdžiojimo, netinkamų įpročių (pvz., garsiai kalbėti), isterijos.

Kalbos sutrikimų atsirasti gali ir tada, kai kalbos aparatas ir klausa normaliai funkcionuoja. Logoterapeutė I. Stankuvienė išskiria dėl netinkamos artikuliacijos atsirandantį garsų tarimo sutrikimą: netaisyklingą garsų tarimą, vienų garsų (dažniausiai s, z, š, ž, c, č, dz, dž, r, l) keitimą kitais ar visišką netarimą. Šie garsų tarimo trūkumai gali kilti dėl įvairių priežasčių: netinkamai išaugusių dantų, liežuvio ar gomurio pakitimų, netaisyklingo sąkandžio, žandikaulių deformacijos, negalėjimo greitai ir sklandžiai atlikti garsų tarimui reikalingus garsų aparato judesius, netaisyklingos aplinkinių kalbos mėgdžiojimo etc. Taip pat juos gali lemti ir kalbos padargų paralyžius, parezė, neišoperuoti adenoidai, polipai, somatinės ligos, sulėtėjusi psichinė raida, netinkama socialinė aplinka.

Pasak vaiko raidos centro „Asmens sveikatos klinikoje“ logoterapeutės, vienas sunkiausių sutrikimų - mikčiojimas, kai sunku ištarti žodžius, išsakyti mintis, kartojami garsai ar net žodžiai. Manoma, kad pasaulyje mikčiojančių žmonių yra 2-3 proc., jis labiau būdingas ikimokyklinukams, dažniau - berniukams nei mergaitėms. Mikčiojimas dažniausiai pasireiškia antraisiais - penktaisiais gyvenimo metais. Tuo metu vaikas sunkiai suranda reikiamų žodžių, jaudinasi, skuba kalbėdamas - dėl to sutrinka, užsikerta vaiko kalba. Jam įveikti būtina ne tik logoterapeuto, bet ir neurologo, psichologo pagalba ir paties mikčiojančio žmogaus pastangos.

Akademiniai ir socialiniai sunkumai

Mokykliniame amžiuje vaikai geba vartoti kalbą, ji iš esmės išplėtota, tačiau kalbos raidos sutrikimo požymiai pasireiškia jau kitu lygmeniu. Dr. S. Daniutė teigia, kad šie vaikai vis dar turi ribotą žodyną, sunkiai formuluoja mintis, pasakoja, jiems būdingas daugiažodžiavimas, gausiai vartojami įterpiniai, sunku dalyvauti diskusijose. „Dėl sudėtingėjančio, abstraktesnio kalbos turinio bei sakytinės ir rašomosios informacijos supratimo sunkumų vaikams kyla akademinių dalykų - skaitymo, rašymo, matematikos, užsienio kalbų mokymosi - sunkumų. Vaikams būdingas žemas raštingumo lygmuo. Moksliniuose šaltiniuose nurodoma, jog asmenys, turintys kalbos neišsivystymą, 6 kartus dažniau patiria reikšmingų skaitymo ir rašymo mokymosi sunkumų bei 4 kartus dažniau matematikos mokymosi sunkumų. Taip pat net 12 kartų dažniau susiduria su visais šiais sunkumais kartu“, - akcentuoja dr. S. Daniutė.

Suaugę asmenys, turintys kalbos raidos sutrikimą, gali sėkmingai save realizuoti įvairioje veikloje, tačiau, nepaisant to, gali susidurti su sunkumais dalyvaujant tiek socialiniame gyvenime, tiek profesinėje veikloje. Šiems asmenims studijuojant kalbų disciplinas prireikia didesnių pastangų, kyla sunkumų suprantant sudėtingus paaiškinimus, kompleksinę informaciją, dalyvaujant diskusijose, aiškiai perteikiant mintį sakiniais, pasakojant.

Kada tėvams kreiptis pagalbos? Ankstyva diagnostika ir intervencija

Logopedės vertinimai atskleidžia nerimą keliančią tendenciją - daugiau nei pusė lopšelio-darželio vaikų susiduria su kalbos išraiškos sunkumais. „Kūdikiai čiauškėti pradeda apie ketvirtą - penktą mėnesį. Metinukai jau taria nuo 2 iki 30 žodžių, o trimečiai jau gali ištarti apie 1500. Tad jei jūsų vaikui treji, o jis taria tik kelis žodžius, pvz., „mama“, „tete“, „baba“, nereiktų laukti stebuklo. Kreipkitės į logoterapeutą, nes kuo ilgiau mažylis nekalbės ar kalbės netaisyklingai, tuo vėliau lavės jo gebėjimas girdėti garsus, mokytis rišliai pasakoti, skaityti, rašyti. Anksčiau ar vėliau logoterapeuto pagalbos jam tikrai prireiks“, - sako I. Stankuvienė.

„Asmens sveikatos klinikos“ specialistė pataria į logoterapeutą kreiptis jei:

• Su vienerių metų vaiku nėra kalbinio bendravimo (nors garsais);
• 1,2 - 1,5 metų vaikas netaria nė vieno žodžio, nereaguoja į žodinius prašymus, visiškai ar iš dalies nesupranta į jį nukreiptos kalbos, kalba „sava“, aplinkiniams nesuprantama kalba;
• 2 metų vaikas netaria trumpų frazių;
• 3-5 metų vaikas netaisyklingai taria garsus, jo žodynas siauras, jam sunku rišliai kalbėti, pasakoti, jis kalba labai greitai, savo mintis reiškia paskubomis, kalbėdamas kartoja skiemenis, garsus;
• Ikimokyklinio bei mokyklinio amžiaus vaikas netaisyklingai taria garsus, painioja juos kalbėdamas, nepakankamai išsivysčiusi smulkioji motorika, sunkiai sukaupia dėmesį, nesidomi skaičiais, raidėmis, nesiorientuoja, kur yra lapo viršus, apačia, vidurys, sunkiai rašo ar skaito.

Logoterapeutė tėvams, auginantiems 3-5 metų amžiaus vaikus, pataria jų kalbą patikrinti ir profilaktiškai, nes šiuo raidos periodu daug vaikų garsus taria netaisyklingai. Apsilankius pas logoterapeutą yra įvertinamas vaiko kalbėjimas, numatomos korekcinio darbo gairės, kurių vėlesniame darbe - šalinant, švelninant kalbėjimo, kalbos, balso, rijimo, komunikacijos sutrikimus, mokymosi sunkumus - laikosi logoterapeutas. „Daugelis atėję pas logoterapeutą tikisi greito rezultato, tačiau taip būna ne visada. Darbo trukmė labai priklauso nuo sutrikimo pobūdžio ir paciento įsitraukimo. Dalis sutrikimų nuosekliai dirbant gali būti visiškai pašalinami, tačiau svarbu su jais pradėti dirbti kuo anksčiau, vaiką logoterapeutui parodyti vos kilus menkiausiam įtarimui dėl kalbos raidos,“ - sako I. Stankuvienė.

Pagalba ir palaikymas ugdymo procese

Kalbos raidos sutrikimą turintys vaikai ir paaugliai sėkmingai mokosi bendrojo ugdymo mokyklose, tačiau jiems būtina užtikrinti tinkamą pagalbą ir paramą. Anot pašnekovių, įprastai mūsų šalyje šios grupės vaikams ikimokykliniame ir priešmokykliniame amžiuje teikiama logopedo pagalba. Dėstytojos, logopedės dr. D. Kairienės teigimu, siekiant sėkmingos vaikų, turinčių kalbos raidos sutrikimų, įtraukties ugdymo įstaigose, turėtų būti teikiama ne tik individuali ir grupinė pagalba specialisto kabinete, bet ir užtikrinama pagalba klasėje ar grupėje. Kitaip tariant, ne ką mažiau svarbus vaidmuo šių vaikų ir paauglių ugdyme tenka ir pedagogams, t. y. ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo, pradinių klasių, dalykų mokytojams.

Pedagoginės strategijos ir patarimai tėvams

Norint padėti vaikams, turintiems kalbos raidos sunkumų, reikalingas nuoseklus ir sistemingas darbas. Štai keletas efektyvių strategijų, kuriomis gali vadovautis pedagogai ir tėvai:

1. Sumažinkite foninį triukšmą: „Visų pirma, sumažinkime ar apribokime foninį triukšmą, pavyzdžiui, uždarykime duris ir langus, skatinkime vienu metu klasėje ar grupėje kalbėti tik vienam asmeniui. Siekiant, jog vaikui būtų lengviau sukaupti ir išlaikyti klausos dėmesį bei apdoroti kalbą, parinkime jam tinkamą sėdėjimo vietą klasėje ar grupėje, t. y. arčiau mokytojo, atokiau nuo triukšmingos aplinkos, kartu su jį palaikančiu bendraamžiu, su kuriuo, esant poreikiui, galėtų kartu atlikti užduotį, paprašyti pagalbos, paklausti“, - pataria logopedė D. Kairienė.
2. Naudokite vizualinę pagalbą: Ji taip pat pataria taikyti vizualų tvarkaraštį, dienos ar pamokos veiklų sąrašą, kurį reiktų reguliariai atnaujinti, pašalinant arba išbraukiant atliktas užduotis.
3. Supaprastinkite kalbą: „Svarbu vartoti paprastus žodžius ir trumpus sakinius, kalbėti lėtai, vengti paslėptų reikšmių, abstrakčių žodžių, pernelyg ilgo kalbėjimo, tarp pagrindinių dalykų ir idėjų paaiškinimo daryti pertraukas: Pateikę reikiamą informaciją, ją apibendrinkime.“
4. Taikykite kompensacines strategijas: „Atsižvelgiant į vaiko amžių, kalbos sutrikimo pobūdį, sudėtingumą, gretutinius mokymosi sutrikimus ir kt. ypatumus, gali būti taikomos kompensacinės strategijos, tikslingai pritaikomos kiekvienu individualiu asmens atveju. Jos gali apimti užduočių diferencijavimą, vertinimo pritaikymą, mokymąsi mokytis, organizuoti ir planuoti, mokymosi motyvacijos palaikymą, socialinės sąveikos skatinimą ir pan.“
5. Vertinimo pritaikymas: Dr. S. Daniutė pataria sumažinti testų, atsiskaitymų, klasės ir namų darbų užduočių apimtį, klausimų skaičių arba skirti papildomo laiko joms atlikti. „Leiskime atlikti alternatyvias atsiskaitymo užduotis, pavyzdžiui, vietoje atsakinėjimo žodžiu vaikas gali atlikti testą. Jeigu yra poreikis, sudarykime sąlygas testus, atsiskaitymus atlikti individualiai, su logopedu ar specialiuoju pedagogu. Kalbos mokymosi sunkumai (sąvokų stoka, vyraujantys negebėjimas sklandžiai formuluoti ir reikšti mintis, pasakoti ir pan.) neturėtų daryti įtakos įvertinimui.“
6. Koreguokite klaidas pozityviai: „Kai vaikas suklysta kalbėdamas, atsakykime į tai pakartodami pasakytą žodį ar sakinį teisingai, bet tuo pačiu ir pozityviai. Pavyzdžiui, jeigu vaikas pasakė „Aš vakar einu į parduotuvę“, galime atsakyti „Puiku, tu vakar ėjai į parduotuvę. Ką nusipirkai?“. Taip pat galime papildyti, išplėsti vaiko klaidingai pasakytą sakinį, pridėdami vieną ar du papildomus žodžius. Tai padeda vaikams mokytis naujų žodžių ir kalbėti ilgesniais sakiniais“, - akcentuoja S. Daniutė.
7. Mokykite mokymosi strategijų: Anot jos, ruošiantis atsiskaitymams, pasiekimų patikrinimams, svarbu mokyti vaikus nusistatyti prioritetus, lavinti laiko planavimo ir valdymo įgūdžius, mokyti pasitikrinti savo rašto darbą, pastebėti ir išsitaisyti klaidas: „Pateikime vaizdinius pavyzdžius, mokykime užsirašyti, pasibraukti ar kitaip pasižymėti esminę informaciją - taisykles, įvykių datas, sąvokas, jų paaiškinimus.“
8. Skatinkite socialinę-emocinę raidą: „Sudarykime sąlygas kurti palaikančius ir pasitikėjimu pagrįstus santykius su bendraamžiais ir suaugusiaisiais. Pabrėžkime vaiko stiprybes ir daromą individualią pažangą bei neakcentuokime nesėkmių.“


Tėvų ir pedagogų bendradarbiavimas - svarbiausias žingsnis. Kasdien kalbėkite su vaiku. Bent kelis kartus per dieną pasikalbėkite apie tai, ką vaikas veikė, ką matė ar kaip jaučiasi. Užduokite atvirus klausimus. Skaitykite knygas. Žaiskite kalbos lavinimo žaidimus. Būkite pavyzdys. Stenkitės kalbėti aiškiai, nuosekliai ir vartoti kuo įvairesnį žodyną. Darželio pedagogai - vieni svarbiausių vaikų kalbos raidos stebėtojų. Skatinkite pasakojimus grupėje, vaidmenų žaidimus, naudokite klausimų metodą ir kurkite turtingą kalbos aplinką grupėje.

tags: #ikimokyklinio #amziaus #vaiku #kalbos #raidos #sunkumai

• Kaip užtikrinti ramų vaikų miegą
• Kodėl svarbu stebėti naujagimio svorio pokyčius?
• Kiaušinio naudojimas trąšoms
• „Plius minus“ lyderis Mikas Suraučius
• Vaikų globos namų skaičiaus mažinimas Lietuvoje