Ikimokyklinio Amžiaus Vaikų Elgesio Sunkumai: Priežastys, Diagnostika ir Efektyvūs Korekcijos Būdai

Ikimokyklinis amžius yra labai svarbus vaiko vystymosi etapas, kuriuo formuojasi asmenybė, socialiniai įgūdžiai ir emocinis intelektas. Vis dėlto, nemažai daliai ikimokyklinio amžiaus vaikų pasireiškia įvairūs emocijų ir elgesio sunkumai, kurie gali turėti ilgalaikių pasekmių, jei laiku nebus pastebėti ir koreguojami. Šiame straipsnyje aptarsime ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio sutrikimų priežastis, įvertinimo metodus ir korekcijos būdus, remiantis naujausiais moksliniais tyrimais ir specialistų rekomendacijomis.

Elgesio ir Emocijų Sutrikimų Paplitimas ir Pagrindinės Priežastys

Pastaruoju metu vis dažniau pastebima, kad daugėja 3-5 metų amžiaus vaikų, patiriančių psichosocialinės adaptacijos, emocijų ir elgesio sunkumų, tokių kaip hiperaktyvumas, savireguliacijos sutrikimai, agresyvumas ir kt. Psichikos ir elgesio sutrikimai yra dažna vaikų negalios priežastis Lietuvoje. Nemažai ikimokyklinio amžiaus vaikų, turinčių emocijų ir elgesio sunkumų, laiku negauna pagalbos, nes psichologams, pedagogams stinga reikiamų žinių, darbo metodų, taip pat moksliškai pagrįstų terapijos programų. Ekspertai teigia, kad emocijų ir elgesio sutrikimų atsiradimo priežasčių yra daug, tačiau viena dažniausių - patologiniai vaikų santykiai su tėvais. Stokodami meilės ir prisirišimo, vaikai nesugeba suprasti savo kūno siunčiamų signalų ir reaguoja į juos nepriimtinais būdais.

Emocijų ir elgesio sutrikimų priežastys gali būti įvairios ir dažnai susijusios su keliais faktoriais:

• Genetiniai veiksniai: Kai kurie vaikai gali būti genetiškai labiau linkę į tam tikrus elgesio ar emocijų sutrikimus.
• Aplinkos veiksniai: Auklėjimo stilius šeimoje, patirtos traumos, stresas, socialinė aplinka ir kiti aplinkos veiksniai gali turėti didelės įtakos vaiko emocinei ir elgesio raidai. Emocinės raidos ypatingumai gana dažnai susiję tiek su auklėjimo šeimoje stiliumi, tiek su kitais 3-5 metų vaikų raidos sutrikimais.
• Biologiniai veiksniai: Smegenų veiklos ypatumai, hormonų disbalansas ir kiti biologiniai veiksniai taip pat gali prisidėti prie elgesio ir emocijų sutrikimų atsiradimo. Olga Iljina, „Pagalbos vaikui centro“ vadovė, pabrėžia, kad žmogus, turintis tam tikras ligas, greičiausiai gali turėti ir aktyvumo ir dėmesio sutrikimą, jis gali turėti nerimo sutrikimus.
• Sensorinės integracijos sutrikimai: Sensorinės integracijos sutrikimai taip pat gali turėti įtakos vaiko elgesiui ir emocijoms. Tyrimai rodo, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai turi sensorinės integracijos sutrikimų.

Sensorinės Integracijos Sutrikimai ir Jų Įtaka Elgesiui

Sensorinė integracija - tai procesas, kurio metu smegenys apdoroja informaciją, gaunamą iš įvairių jutimo sistemų (lietimo, skonio, uoslės, regos, klausos, vestibulinės ir propriocepcinės). Sutrikus šiam procesui, vaikas gali patirti sunkumų reaguojant į aplinkos dirgiklius, kas gali pasireikšti įvairiais elgesio ir emocijų sunkumais.

Tyrimai rodo, kad ikimokyklinio amžiaus vaikams dažnai pasitaiko sensorinės integracijos sutrikimų:

• 24 proc. vaikų turėjo lietimo suvokimo sutrikimų;
• 21 proc. vaikų neadekvačiai reagavo į propriocepcijos dirgiklius;
• 24 proc. vaikų per silpnai reagavo į vestibulinius dirgiklius;
• 31 proc. vaikų per stipriai reagavo į vestibulinius dirgiklius.

Taip pat buvo nustatytas statistiškai patikimas ryšys tarp lietimo suvokimo sutrikimų ir aktyvumo lygmens. 8 (50 proc.) vaikams, kurie turėjo lietimo suvokimo sutrikimų, nustatytas per didelis aktyvumas. Be to, nustatytas statistiškai patikimas ryšys tarp lietimo suvokimo sutrikimų ir reakcijos į garsinius bei vaizdinius dirgiklius. Iš turinčių lietimo suvokimo sutrikimų vaikų 9 (56 proc.) stipriai susijaudina nuo įvairių garsų ar vaizdų.

Šie sutrikimai gali pasireikšti įvairiais būdais:

• Hipersensyvumas: Vaikas gali būti itin jautrus tam tikriems dirgikliams, pavyzdžiui, garsams, šviesai, prisilietimams ar kvapams. Tai gali sukelti nerimą, dirglumą ir vengimą tam tikrų situacijų.
• Hiposensyvumas: Vaikas gali būti mažiau jautrus tam tikriems dirgikliams ir nuolat ieškoti papildomų stimulų. Pavyzdžiui, jam gali patikti stiprūs prisilietimai, intensyvūs judesiai ar garsūs garsai.
• Judesių koordinacijos sunkumai: Vaikas gali turėti sunkumų atliekant koordinuotus judesius, pavyzdžiui, bėgiojant, šokinėjant ar rašant.
• Elgesio problemos: Sensorinės integracijos sutrikimai gali pasireikšti ir elgesio problemomis, tokiomis kaip impulsyvumas, dėmesio stoka, irzlumas ar agresyvumas.

Kada Reikėtų Sunerimti ir Kreiptis į Specialistus?

Ergoterapeutė Giedrė Sasnauskienė aiškina, kad emocijų ir elgesio sutrikimas yra žmogaus negebėjimas kontroliuoti savo emocijų. Tai dažnai pasireiškia vaikams, nes jų nervų sistema dar nėra subrendusi. Suaugęs žmogus paprastai geba sureguliuoti savo jausmus ir emocijas, atpažįsta, pavyzdžiui, smarkiau plakanti širdis reiškia nerimą, baimę ar stresą. Pirminė reguliacija yra išorinė - tėvai atliepia vaiko poreikius. Jeigu su vaiko raida viskas gerai ir nėra neurologinių ar sensorikos iššūkių, savireguliacija turėtų prasidėti nuo 6-7 metų. Kada vaikas išeina į mokyklą, tikėtina, kad jis turėtų gebėti susireguliuoti mokykloje, išbūti joje, suprasti, kad yra pavargęs ir kad galbūt jam reikia padaryti pertrauką.

Olga Iljina, „Pagalbos vaikui centro“ vadovė, pažymi, kad vaikų, negebančių kontroliuoti savo emocijų, pasitaiko daugiau, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. „Sunkumai yra tada, kai mes matome, kad vaiko elgesys įprastoje situacijoje labai skiriasi nuo kitų vaikų. Dažniausiai tai yra pasikartojantis reiškinys, ne vieną ir ne du kartus. Sutrikimui būdinga, kad toks vaiko elgesys būtų ne vienoje aplinkoje.“

Pagrindinės elgesio ir emocijų sutrikimų priežastys, pasak O. Iljinos, yra trys:

• Biologiniai sutrikimai ir ligos.
• Netinkama aplinka švietimo įstaigoje.
• Patologiniai santykiai šeimoje: „[Emociniai sutrikimai gali atsirasti], jeigu vaikas neturi pakankamo prisirišimo prie mamos arba tėčio, jeigu vaikas nesijaučia pakankamai mylimas arba jam nėra skiriama dėmesio, jeigu jis mato netinkamus santykius šeimoje. Galbūt jis mato smurtą tarp mamos ir tėčio, gali būti, kad smurtas yra nukreiptas ir į patį vaiką. Gal jis jaučiasi nereikalingas, nes šeimoje yra keli vaikai.“

Kristina Sadauskienė, „Vaiko emocijos“ įkūrėja, geštalto psichoterapijos konsultantė, taip pat mano, kad tėvų santykiai su savo atžalomis turi didžiulę reikšmę pastarųjų gebėjimui valdyti savo emocijas. „Tėvai praleidžia didžiąją laiko dalį su vaikais ir vaikai, jausdami tėvų emocinę būseną, ją perima. Jeigu tėvai jaučia susierzinimą, pyktį, pagiežą, tai ir vaikai pradeda taip pat jaustis.“

„Tam, kad vaikai gebėtų valdyti savo emocijas ir elgesį, yra labai svarbu, ir kaip mes, tėvai, į tą situaciją reaguojam“, - antrina ergoterapeutė G. Sasnauskienė. Pasak jos, labai svarbu, kad vaikas žinotų, jog gali pasitikėti savo tėvais. „Mes, kaip tėvai, turim atliepti vaiko poreikį, pabandyti pabūti tais detektyvais ir ieškoti, kas slepiasi už to elgesio.“ Svarbu atskirti vaiką nuo elgesio: „Mes privalom visada atskirti vaiką nuo elgesio. Jeigu mes nuolat sakysim, kad šitas yra blogas vaikas, tai jis niekada nežinos, kur jis turi pasitaisyti, jam visą laiką tai bus kaip etiketė, kad „aš esu blogas“. Vaikai, kurie turi elgesio ir emocijų sutrikimų, dažniausiai yra tie vaikai, kuriems labiausiai reikia meilės ir pagalbos.

Jeigu netinkamas elgesys kartojasi ir prie jo prisideda papildomi veiksmai, pavyzdžiui, vaikas nenori valgyti pusryčių ar keltis iš lovos, tuomet reikia kreiptis į specialistus. Čia jau bus kalba, kad reikia dirbti ne tik su vaiku, bet ir su visa šeima ir išmokti taikyti kitus pagalbos būdus.

Aktyvumo ir Dėmesio Sutrikimas (ADHD) Ikimokykliniame Amžiuje

Apie aktyvumo ir dėmesio sutrikimą (angl. attention deficit hyperactivity disorder, ADHD) - neurologinį sutrikimą, kuriam būdingi tokie pagrindiniai požymiai, kaip padidėjęs aktyvumas, dėmesingumo stoka ir impulsyvumas, pasakoja psichikos sveikatos centro „Neuromeda“ psichologė Milda Linaburkytė. Pasak specialistės, šis sindromas dažniausiai nustatomas ikimokyklinio amžiaus vaikams arba pirmą klasę lankantiems moksleiviams.

Klasikinis trejetas: aktyvumas, impulsyvumas, dėmesingumo stoka

• Padidėjęs aktyvumas: Paprastai matomas jau 3-4 vaiko gyvenimo metais. Toks vaikas negali nusėdėti vietoje, yra nuolatiniame veiksme, jis labai šnekus, kalba greitakalbe. Toks perdėtas aktyvumas gali būti pastebėtas ir naktį, pavyzdžiui, kai vaikas labai dažnai vartosi.
• Dėmesingumo stoka: Pasireiškia kiek vėliau - 5-8 gyvenimo metais. Vaikas nesugeba išlaikyti dėmesio, nuo pagrindinės veiklos jį labai lengva atitraukti pašaliniais vaizdais ar garsais, vaikui nesiseka baigti pradėtų darbų, jis daro daug klaidų, yra užmaršus.
• Impulsyvumas: Pasireiškia tuo, kad pirmiausia atliekamas veiksmas, o tik po to galvojama, kas yra padaryta. Impulsyvus vaikas dažniausiai puola atsakinėti į klausimus jų iki galo neišklausęs, nesulaukęs savo eilės imasi veiksmo, įsiterpia į kitų pokalbius, trukdo, gali būti įkyrus kitų atžvilgiu, jam dažnai pasireiškia emociniai protrūkiai.

„Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas 3-5 kartus dažniau nustatomas berniukams. Taip gali būti todėl, kad berniukams šis sutrikimas pasireiškia tipiškai, kartu su dideliu aktyvumu, impulsyvumu ir dėmesio problemomis. Tuo metu mergaitėms aktyvumo ir dėmesio sutrikimas dažniausiai pasireiškia dėmesingumo stoka, pernelyg didelio aktyvumo gali ir nebūti. Dėl to visai gali būti, kad daliai mergaičių šis sindromas lieka nediagnozuotas, nors jos jį ir turi“, - sako psichologė M. Linaburkytė.

Kada nereikėtų ieškoti diagnozės?

Specialistė atkreipia dėmesį, kad ne kiekvienas vaikas, kuris yra aktyvus, impulsyvus ar sunkiai sukaupia dėmesį, serga ADHD. Pagrindinis kriterijus vertinant, ar tai temperamentas, ar sutrikimas, yra tai, kiek šios savybės trukdo vaiko kasdieniam gyvenimui. „Kai didelis aktyvumas, impulsyvumas, dėmesio stoka netrukdo vaiko ugdymosi procesui, bendravimui su kitais, socialinių kontaktų kūrimui, hobiams ir kitoms veikoms, tai labiau yra žmogaus charakterio apraiškos, o ne sutrikimas. Tuomet svarbu tokias vaiko savybes pakreipti tinkama linkme, pavyzdžiui, nukreipti aktyviai sportuoti. Visgi jei šios savybės trukdo ir ši situacija tęsiasi ilgiau nei pusę metų, tuomet būtų verta pasikonsultuoti su specialistu“, - sako psichologė.

M. Linaburkytė priduria, kad nors šis sindromas laikomas paveldimu, vienos priežasties, kodėl kai kuriems pasireiškia ADHD, nėra. Pasak psichologės, dažniausiai tai lemia įvairios priežastys: paveldimumas, smegenų struktūros pokyčiai, motinos elgesys nėštumo metu, stipri galvos trauma, gimimas pirma laiko ar per mažo svorio.

Sunkumai, su kuriais susiduria vaikai ir tėvai

Kalbant apie sunkumus, su kuriais šie vaikai gali susidurti, psichologė sako, kad jiems dažniausiai yra labai sunku išsėdėti pamokose, jie išmoksta labai nedaug, nes jų dėmesys nuolat pertraukiamas. ADHD turintys vaikai daro daug klaidų dėl savo išsiblaškymo. Jiems būna labai sunku, kai besimokydami susiduria su ilgesnėmis žodinėmis sąlygomis. Namų darbai jiems dažniausiai kančia. Jų tėvams irgi.

Kalbant apie socialinį gyvenimą, dėl savo nekantrumo, taisyklių nesilaikymo ar trukdymo kitiems žaisti šie vaikai dažnai yra atstumiami bendraamžių. Jiems sunku kontroliuoti savo emocijas - ypač susierzinimą, pyktį, - tad jie gali būti linkę susipešti su kitais. Mokymosi sunkumai ir konfliktai su bendraamžiais gali lemti tai, kad pastabos iš mokyklos taps kasdienybe, kas ilgainiui vaikui sukels baimę, beviltiškumą, savęs nuvertinimą. Jis gali nebenorėti eiti į mokyklą, ruošti namų darbų, pradėti pyktis su tėvais.

Tuo metu tėvai, auginantys vaiką su ADHD, dažnai susiduria su aplinkinių priekaištais dėl netinkamo vaiko elgesio viešose vietose, netinkamo auklėjimo. Prasidėjus pastaboms iš mokyklos juos irgi gali apimti susierzinimas, bejėgiškumas, kas namie kelia nuolatinę įtampą. Jei tėvai pradeda pyktis tarpusavyje, tai dar labiau pablogina situaciją ir šeima papuola į užburtą ratą, kai netinkamas vaiko elgesys sukelia netinkamą praradusių kantrybę tėvų reakciją, o tai sukelia vaiko pyktį, pasipriešinimą ir tolesnį netinkamą elgesį.

Elgesio ir Emocijų Sutrikimų Įvertinimas

Norint veiksmingai padėti vaikui, būtina tiksliai įvertinti jo elgesio ir emocijų sunkumus. Įvertinimas turėtų būti kompleksinis ir apimti:

• Stebėjimą: Atidžiai stebėti vaiko elgesį įvairiose situacijose (namuose, darželyje, žaidimų aikštelėje).
• Anketas ir klausimynus: Naudoti standartizuotus klausimynus, skirtus tėvams, pedagogams ir patiems vaikams (jei jie pakankamai dideli), siekiant įvertinti įvairius elgesio ir emocijų aspektus. Tarptautinė mokslininkų grupė iš vokiečių kalbos išvertė ir tyrime taikė du vaikų dėmesio bei vieną - emocinių socialinių kompetencijų vertinimo instrumentą (CBCUVA-5 ir C-TRF). Tyrimo metu buvo apklausti 503 vaikų iš visų Lietuvos apskričių tėvai ir lopšelių-darželių auklėtojai.
• Interviu: Kalbėtis su tėvais, pedagogais ir pačiu vaiku, siekiant gauti daugiau informacijos apie jo sunkumus, stipriąsias puses ir poreikius.
• Testus: Naudoti standartizuotus testus, skirtus įvertinti vaiko kognityvinius gebėjimus, kalbos raidą, motoriką ir kitas svarbias funkcijas.
• Sensorinės integracijos įvertinimą: Jei įtariami sensorinės integracijos sutrikimai, būtina atlikti specialų įvertinimą, kurį gali atlikti ergoterapeutas. Atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad lietimo suvokimo sutrikimų turi 16 (24 proc.) ikimokyklinio amžiaus vaikų, neadekvačios reakcijos į propriocepcijos dirgiklius nustatytos 14 (21 proc.) vaikų, per silpnos reakcijos į vestibulinius dirgiklius nustatytos 16 (24 proc.) vaikų ir 21 (31 proc.) vaikui nustatėme per stiprias reakcijas į vestibulinius dirgiklius.

Dauguma iš beveik 160 mokslininkų apklaustų priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogų nurodė, kad jiems stinga žinių ir įgūdžių sėkmingai dirbti su vaikais, turinčiais dėmesio, emocijų ir raidos sunkumų.

Elgesio ir Emocijų Sutrikimų Korekcijos Būdai

Sėkminga elgesio ir emocijų sutrikimų korekcija reikalauja individualaus požiūrio, atsižvelgiant į vaiko amžių, sunkumų pobūdį ir stipriąsias puses. Dažniausiai taikomi šie korekcijos būdai:

• Elgesio terapija: Ši terapija padeda vaikui išmokti naujų, tinkamų elgesio būdų ir atsisakyti nepageidaujamų. Elgesio terapijos metu naudojamos įvairios technikos, tokios kaip teigiamas pastiprinimas, atlygis ir bausmė.
• Žaidimų terapija: Žaidimų terapija leidžia vaikui išreikšti savo jausmus ir išgyvenimus per žaidimą. Terapeutas padeda vaikui suprasti savo emocijas ir išmokti jas valdyti.
• Šeimos terapija: Šeimos terapija padeda šeimai suprasti vaiko sunkumus ir išmokti efektyviau bendrauti ir spręsti problemas. Hipotezė pasitvirtino, kad efektyvių rezultatų galima pasiekti, jei ne tik vaikas, bet ir visa jo šeima aktyviai dalyvauja reabilitacijos procese. Konsultuojant tėvus, mokant, kaip bendrauti su savo vaiku, teigiamai veikia ne tik vaiko elgesį, bet ir keičia tėvų požiūrį į vaiko poreikius, auklėjimo stilių.
• Sensorinės integracijos terapija (ergoterapija): Ergoterapija padeda vaikui pagerinti sensorinę integraciją ir sumažinti jautrumą aplinkos dirgikliams. Ergoterapijos metu naudojami įvairūs pratimai ir veiklos, skirtos stimuliuoti įvairias jutimo sistemas. Stjudento T testu porinėms imtims palyginus reakcijų į lietimo dirgiklius ir elgesio vertinimo suminių balų vidurkių pokytį po ergoterapijos, nustatyta, jog gautas ergoterapijos efektas yra statistiškai patikimas (p< 0,05). Ergoterapija, koreguojant lietimo suvokimo sutrikimus, yra efektyvi.
• Medikamentinis gydymas: Kai kuriais atvejais, esant sunkiems elgesio ir emocijų sutrikimams, gali būti reikalingas medikamentinis gydymas. Svarbu paminėti, kad medikamentinis gydymas turėtų būti taikomas tik kartu su kitais terapijos būdais ir prižiūrint gydytojui.
• Specialusis ugdymas: Vaikams, turintiems elgesio ir emocijų sutrikimų, gali būti reikalingas specialusis ugdymas, kuris padeda jiems sėkmingai mokytis ir integruotis į visuomenę.

Ikimokyklinio Ugdymo Įstaigos Vaidmuo ir Fizinės bei Emocinės Sveikatos Svarba

Ikimokyklinio ugdymo įstaigos atlieka svarbų vaidmenį ankstyvoje elgesio ir emocijų sutrikimų prevencijoje ir korekcijoje. Pedagogai, dirbantys su ikimokyklinio amžiaus vaikais, turėtų būti apmokyti atpažinti elgesio ir emocijų sunkumus ir žinoti, kaip tinkamai reaguoti į tokius atvejus. Nedidelė profesionalių, palankių emocijų ir elgesio sutrikimų patiriančių vaikų ugdymui paslaugų pasiūla ikimokyklinėse ugdymo įstaigose įpareigoja pedagogus imtis iniciatyvos spręsti ir koordinuoti šias problemas. Ikimokyklinio ugdymo pedagogai dažnai susiduria su psichologinių žinių trūkumu, nežinojimu, kaip elgtis su emocijų ir elgesio sutrikimų patiriančiais vaikais, šiuolaikinės darbo su šeima metodikos stoka, todėl pedagogės taiko pačių atrastus ugdymo būdus.

Svarbu, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigos:

• Užtikrintų saugią ir palaikančią aplinką: Vaikai turi jaustis saugūs ir priimti, kad galėtų atvirai išreikšti savo jausmus ir poreikius.
• Skatintų socialinius įgūdžius: Vaikai turi mokytis bendrauti, bendradarbiauti ir spręsti konfliktus.
• Mokytų emocijų valdymo: Vaikai turi mokytis atpažinti savo emocijas ir jas valdyti tinkamais būdais.
• Bendradarbiautų su tėvais: Tėvai ir pedagogai turi dirbti kartu, siekdami padėti vaikui įveikti sunkumus.

Fizinė ir emocinė darželinukų sveikata Lietuvoje prastėja. Viena pagrindinių to priežasčių - pernelyg nuvertinama ikimokyklinio ugdymo svarba. Ikimokyklinės įstaigos svarbios formuojantis ne tik vaiko fizinės, bet ir emocinės sveikatos stiprinimui. Kuo daugiau vaikai laiko praleidžia socializuodamiesi, tuo geresni socialiniai įgūdžiai susiformuoja. Tad psichinei vaikų sveikatai ikimokyklinės įstaigos turi milžinišką vaidmenį.

Svarbu sudaryti tinkamas sąlygas, kad imunitetas atliktų savo darbą. Tam svarbus yra vaikų fizinis aktyvumas, sveika mityba, veiklos ir poilsio higiena, buvimas lauke bet kokiu oru, grūdinimas, saugi emocinė aplinka. Kaip tik tam šiandien ikimokyklinio ugdymo įstaigose skiriama daug dėmesio ir siekiama užtikrinti vaikų priežiūros ir ugdymo vienovę.

Aktyvumo ir Dėmesio Sutrikimo Simptomų Sušvelninimas ir Kompleksinis Gydymas

Pasak M. Linaburkytės, išgyti nuo ADHD neįmanoma, tačiau simptomus sušvelninti tikrai galima. „Anksti nustačius šį sutrikimą ir suteikus reikiamą pagalbą, apie 20-50 proc. atvejų simptomai išnyksta pasiekus paauglystę. Tiems, kam simptomai neišnyksta, jie labai susilpnėja suaugusiame amžiuje dėl to, kad suaugęs žmogus išmoksta naujų adaptyvių elgesio modelių“, - sako psichologė.

Visgi laiku nesiėmus dirbti su šiuo sindromu, suaugus simptomai gali tęstis ir sukelti dar didesnių sunkumų nei vaikystėje. Sergantys aktyvumo ir dėmesio sutrikimo sindromu suaugusieji sunkiai planuoja laiką, jiems labai sunku suprasti, kas kiek užtruks, jie dažnai vėluoja, nemoka planuoti darbų. „ADHD turintys suaugusieji yra nuolatiniame bėgime. Tačiau priešingai nei vaikai, suaugusiame amžiuje žmonės turi daugiau atsakomybių, patiria daugiau spaudimo iš išorės dėl pareigų darbe, socialinio statuso ir pan., tad ši bėgimo būsena gali sukelti stiprų vidinį nerimą. Žmogus pervargsta fiziškai ir emociškai, neranda būdų, kaip sustoti ir pailsėti“, - sako specialistė.

Nustačius vaikui aktyvumo ir dėmesio sutrikimo sindromą, paprastai taikomas kompleksinis gydymas. Turint galvoje mokykloje patiriamus sunkumus, jam gali būti sudaromas specialus ugdymo planas. Šeima nuolat dirba su specialistais, kurie vaiką moko skirtingų įgūdžių: kaip tinkamai bendrauti, reikšti emocijas, nusiraminti, atsipalaiduoti, sutelkti dėmesį ir pan. Taip pat vaikui gali būti skiriamas medikamentinis gydymas.

Labai svarbi dedamoji gydant ADHD yra dienotvarkės ir gyvensenos įpročių koregavimas. Šį sindromą turintiems vaikams labai svarbu sudaryti aiškią dienotvarkę ir jos laikytis. Dienotvarkėje turi atsispindėti miego ir poilsio laikas, fizinė veikla, turi būti ribojamas laikas prie ekranų. Sudarant dienotvarkę svarbu įtraukti ir patį vaiką. Taip stiprinami jo planavimo įgūdžiai, be to, jam bus lengviau laikytis plano, prie kurio jis pats prisidėjo.

Rekomendacijos ir Santykio Kūrimo Principai

Atsižvelgiant į tyrimų rezultatus ir specialistų patirtį, galima pateikti šias rekomendacijas:

• Ankstyva diagnostika ir intervencija: Kuo anksčiau bus pastebėti elgesio ir emocijų sunkumai, tuo didesnė tikimybė, kad pavyks sėkmingai juos koreguoti.
• Individualizuotas požiūris: Kiekvienas vaikas yra unikalus, todėl korekcijos planas turėtų būti pritaikytas prie jo individualių poreikių.
• Kompleksinis požiūris: Sėkminga korekcija reikalauja kompleksinio požiūrio, apimančio įvairius terapijos būdus, specialųjį ugdymą ir bendradarbiavimą su tėvais.
• Pedagogų kompetencijos tobulinimas: Būtina nuolat tobulinti ikimokyklinio ugdymo pedagogų kompetencijas, suteikiant jiems žinių ir įgūdžių, reikalingų dirbti su vaikais, turinčiais elgesio ir emocijų sutrikimų.

Kuriant santykį su vaiku, labai svarbus dėmesys bendravimo kokybei. Mokytojui būtina atskirti vaiko asmenybę nuo jo elgesio, todėl reikia atminti: jei vaikas pasielgė netinkamai, tai ir kalbėti reikia apie netinkamą elgesį, o ne apie vaiko asmenybę. Svarbu visada gerbti vaiką kaip žmogų. Manoma, kad tai būtina norint sulaukti pagarbaus elgesio savo paties atžvilgiu. Šiandieniniai vaikai labai greitai pastebi, ar suaugusieji daro tai, ką kalba, ar tik kalba apie tai, tačiau patys to nedaro. Jei norite, kad vaikas kažką darytų / nedarytų, pirmiausiai pats turite tai padaryti arba kaip tik nedaryti.

Vaiko ir jo aplinkos pažinimas leidžia suprasti jo netinkamo elgesio priežastis. Tai labai svarbu kuriant santykį su vaiku, padedant vaikui suprasti, kas su juo vyksta, ir ieškant optimalių situacijos sprendimo būdų. Centre - vaikas. Taikant bet kokį pasirinktą pažinimo metodą, visuomet rezultatą būtina aptarti su pačiu vaiku, išsiaiškinti, ką jam tai reiškia. Įtemptose situacijose, siekiant mažinti agresyvaus elgesio apraiškas ir tokio elgesio tikimybę ateityje, svarbu vaikus mokyti raminančio alternatyvaus elgesio, pavyzdžiui, išgerti stiklinę vandens, pradžioje bent keletą minučių nenuryjant.

Tyrimo, apėmusio 503 vaikus iš visų Lietuvos apskričių, rezultatai rodo, jog elgesio sunkumų raiška, tėvų vertinimu, priklausomai nuo vaiko amžiaus nesiskiria. Auklėtojų manymu, dvejų metų vaikai turi daugiausiai internalių (arba emocinių) sunkumų, o ketverių metų - mažiausiai. Kadangi visi tyrime dalyvavę vaikai lanko vaikų lopšelius-darželius, iš dalies tai gali būti susiję su tuo, kad mažiausi vaikai patiria daugiau prisitaikymo naujoje aplinkoje sunkumų, reaguodami į atskyrimą nuo tėvų prislėgtumu, nerimastingumu ar užsisklendimu. Ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvai mergaites ir berniukus vertina kaip turinčius panašų emocinių ir elgesio sunkumų lygį. Auklėtojų vertinimu, ikimokyklinio amžiaus berniukams eksternalūs sunkumai būdingesni nei mergaitėms. Šio tyrimo rezultatai iš dalies patvirtina ir kitose šalyse atliktų tyrimų rezultatus, jog aukštas motinų išsilavinimas, pakankamos šeimos pajamos siejasi su mažesniais vaikų emocinių ir elgesio sunkumų įvarčiais. Šiame tyrime dalyvavusių auklėtojų vertinimu, aukštesniojo išsilavinimo tėčių vaikai turi daugiau elgesio sunkumų nei aukštojo išsilavinimo tėčių. Gyvenamoji vaiko ir jo šeimos vieta nesusijusi su skirtinga emocinių ir elgesio sunkumų raiška.

tags: #ikimokyklinio #amziaus #vaiku #elgesio #sunkumu #iveikimo

• Kaip sukurti nepamirštamą gimtadienį?
• viskas apie banko „Snoras“ turto varžytines
• Jaukus rožinis rankšluostis kūdikiams
• Darželio "Jūratė" ugdymo ypatumai
• Saugus levandų aliejaus naudojimas kūdikiams