Ikimokyklinio amžiaus vaikų plokščiapėdystė: tyrimai, prevencija ir korekcijos galimybės

Plokščiapėdystė, dar plačiai vadinama pilnapėdyste, yra dažniausiai pasitaikanti vaikų pėdų deformacija. Įvairių autorių duomenimis, apie 1/3 visų gyventojų turi įvairaus laipsnio plokščią pėdą. Lietuvoje įvairaus laipsnio plokščiapėdystė būdinga maždaug 70 proc. žmonių. Ypač dažnai šis sveikatos sutrikimas pasitaiko ikimokyklinio ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams.

Fiziologinė raida ir plokščiapėdystės formavimasis

Vaikai dažnai gimsta natūraliai turėdami plokščią pėdą, o visi pėdos kaulai, raiščiai ir skliautai pamažu ima formuotis ir panašėti į suaugusio pėdos struktūrą vaikui augant. Beveik visi naujagimiai - pilnapadžiai, todėl visi vaikai iki maždaug 3-ejų metų būna plokščiapėdžiai: tai normalus reiškinys, kuris vadinamas fiziologine plokščiapėdyste. Kūdikiams būdingos minkštos riebalų sankaupos pėdų srityje, kurios „slepia“ taisyklingai besiformuojantį skeletą.

Normaliai fiziologinė plokščiapadystė išnyksta šeštais - septintais gyvenimo metais, pėda tampa mažiau lanksti, išryškėja pėdos skliautai. Tačiau statistiškai fiziologinės plokščiapadystės neišauga apie 10 proc. vaikų. Jeigu vaikui augant pėdos nepradeda linkti ir 6-7-erių metų vaikas tebeturi plokščias pėdas, vertėtų susirūpinti ir pasitarti su gydytoju ortopedu.

Plokščiapėdystės diagnostika ir simptomai

Nereikėtų vaiko plokščiapėdystės praleisti pro pirštus ir tikėtis, jog tai išnyks savaime. Svarbu suprasti, kad plokščiapadystė nėra tik pėdas varginanti ir jų struktūrą keičianti problema - tai būklė, į kurią reaguoja visas judamasis aparatas. Plokščia pėda krypsta į vidų (pronuoja), todėl pakinta natūrali visos kojos ašis, ilgainiui pažeidžiami čiurnos, kelio ir klubo sąnariai.

Daugelį požymių, kurie signalizuoja apie vaiko pėdutės netaisyklingą formavimąsi, tėveliai gali pastebėti patys:

• Vaikas skundžiasi pėdų ar kojų skausmu, nuovargiu po nedidelės fizinės veiklos.
• Vaikštant pėdutės vidinis kraštas liečia grindis.
• Bato kulnas yra išmintas ir nudėvėtas nelygiai.
• Pėdų virtimas į vidų, vaikščiojimas ant kojų pirštų, plokščios arkos.

Tyrimų apžvalga: kineziterapijos poveikis

Siekiant nustatyti efektyviausius būdus plokščiapėdystei koreguoti, buvo organizuoti tyrimai, kuriuose dalyvavo 1a, 1b, 1d ir priešmokyklinio ugdymo grupių vaikai. Tyrimo metu buvo lyginami skirtingi poveikio metodai: specialūs pratimai derinami su kūno kultūra bei specialūs pratimai derinami su šokiais.

Prevencija ir gydymo būdai

Geriausių rezultatų galima tikėtis, kai vyksta komandinis darbas - tėvai supažindinami su plokščiapėdystės profilaktikos priemonėmis namuose. Svarbiausi profilaktikos aspektai:

1. Fizinis aktyvumas: Vaiko pėdas stiprina bėgiojimas, šuoliukai, plaukimas, važiavimas dviračiu basomis, futbolas.
2. Vaikščiojimas basomis: Auganti pėda yra labiausiai stimuliuojama ir efektyviausiai stiprėja, kuomet vaikas vaikšto basomis per nelygius paviršius - žolę, smėlį, akmenukus.
3. Avalynė ir vidpadžiai: Kasdienai rekomenduojame profilaktinę ortopedinę avalynę, turinčią tvirtą užkulnį. Ortopediniai vidpadžiai padeda nuslopinti arba panaikinti su deformacijomis susijusius skausmus ir stabdo tolesnį pėdos deformavimąsi.
4. Kineziterapija: Specialūs pratimai pėdos raumenims ir raiščiams lavinti yra pati pirminė profilaktika bei gydymo būdas.

Kineziterapeuto tikslas yra stiprinti raumenis ir raiščius, kurie palaiko fiziologinę pėdos formą. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad konservatyvus plokščiapėdystės gydymo būdas turi būti taikomas be didelių pertraukų ir gali užtrukti ne vienerius metus, priklausomai nuo patologijos laipsnio.

tags: #ikimokyklinio #amziaus #sleivapedyste #moksliniai #straipsniai

• Kaip gauti išmokas už nėštumą ir gimdymą
• Ugdymo tradicijos „Eglutėje“
• Apie aktyvumą ir sveikatą vaikams Šarkuvoje
• Pirštukų žaidimų svarba ugdyme
• kur kreiptis dėl vaikų sveikatos Utenoje