7 mėnesių kūdikio raida ir reakcija į aplinką

Kūdikiui pasiekus 7 mėnesių laikotarpį aktyvumas ženkliai kinta. Šiame laikotarpyje kūdikiai pasidaro aktyvūs, judrūs, o judesiai ir padėtys labai įvairios ir jau gana individualios. Tai periodas, kuomet vaikas ne tik susidomėjęs žaidžia su žaisliukais, bet ir bando aktyviai jų siekti iš įvairių padėčių ir taip pamažu atranda sau tinkamiausias ir individualiausias kūno pozicijas. Pirmieji kūdikio gyvenimo metai - ypatingas laikas, kai formuojasi svarbiausi įgūdžiai ir gebėjimai, padedantys pažinti aplinką ir bendrauti.

Motorinė raida

Septintojo amžiaus pabaigoje kūdikis turi gebėti atlikti šiuos pagrindinius psichomotorinės raidos įgūdžius.

Gulėjimas ant pilvo

• Mažiausiai 3 sekundes išlaiko ranką, pakeltą virš pagrindo.
• Kūdikiui viena ranka griebiant pasiūlytą žaisliuką, kitos rankos dilbis perima atramos funkciją. Kad įgūdį įvertintume teigiamai, laisvoji ranka mažiausiai 3 sekundes turi būti išlaikoma pečių aukštyje.
• Pasirengęs atsiremti rankomis. Patikrinti pasirengimą galima kūdikį laikant už liemens iš abiejų pusių, pakeliamas aukštyn ir staigiai leidžiamas žemyn.
• Apsivertęs ant pilvo, išlaiko kūno svorį ant ištiestų rankų, perkelia kūno svorį nuo abiejų ištiestų rankų ant vienos, tuo tarpu laisvąja ranka paima žaislą; išsitiesia ant šono perkeldamas svorį ant dubens ir laisvai judina kojas.
• Vartosi, gulint ant pilvo sukasi ratu apie savo ašį.
• Tyrinėja supančią aplinką, domisi žaislais, stebi žmones ir noriai bendrauja.

Sėdėjimas

Šis laikotarpis labai svarbus ir išskiriamas dėl savarankiško sėdėjimo susiformavimo. Per šį laikotarpį kūdikis išmoksta tvirtai sėdėti ir individualiai prisitaikyti sėdėjimo padėtis.

• Verčiasi aktyviai nuo nugaros ant pilvo. Pirmosiomis savaitėmis, įgijęs naują įgūdį, kūdikis dažniausiai verčiasi tik per vieną pusę. Tačiau normaliai vystantis, ši asimetrija turi būti įveikta vėliausiai per 6 savaites, pradėjus skaičiuoti nuo pirmojo aktyvaus kūno apsivertimo.
• Gulėdamas ant nugaros žaidžia su kojomis ir rankomis, tyrinėja savo kūną (pėdos-burnos koordinacija). Kūdikis pagriebia aukštyn užverstas pėdas arba kelius ir jais žaidžia bent 3 sekundes. Daugelis vaikų netgi įsikiša į burną.
• Liemuo neturi būti palinkęs daugiau kaip 45 laipsnius nuo pagrindo, taip pat vaikas neturi nuvirsti ant šono.
• Kai kurie šio amžiaus vaikai jau savarankiškai sėdi ištiestomis kojomis 1 min. ir ilgiau.
• Pradeda formuotis šoninės atramos ir pusiausvyros reakcijos (norėdamas pasiimti žaislą esantį šalia jo, artimesne ranka atsiremia, kad neprarastų pusiausvyros).
• Kūdikis įsikibęs arba remdamasis ranka šone bando sėstis.

Stovėjimas

• Vertikalioje padėtyje, suteikus atramą kojoms, spyruokliuoja.

Griebimas

• Abiem rankomis pagriebia po kaladėlę ir trumpą laiką jas sąmoningai laiko.
• Paima skritulėlį pirštais ir ištiestu nykščiu, neliesdamas delnu.
• Kai mažylis išmoksta pagriebti daiktą, kitas jaudinantis ir reikalaujantis sumanumo žingsnis - perimti jį iš vienos rankytės į kitą, o vėliau ir sąmoningai. Kurį laiką mažylis tiek daug eksperimentuos abiem rankom, kad niekaip nesuprasite, ar jis dešiniarankis, ar kairiarankis. Iš tiesų šitai paprastai paaiškėja gerokai vėliau.

Judėjimas ir ropojimas

Kai kurie kūdikiai visai neropoja. Kol dar nemoka vaikščioti, jie randa kitų būdų judėti iš vienos vietos į kitą: sėdėdami stumiasi užpakaliu, vartosi arba šliaužia ant pilvuko.

Pažintinė raida ir suvokimas

„Iki vienerių metų vaikas žaidžia sensomotorinį žaidimą. Naudodamasis juslėmis jis kaupia patirtį apie jį supantį pasaulį.“ Mums atrodo savaime suprantama, kad žaisliukas yra minkštas, o kilimas - šiurkštus, kad vanduo gali būti ir karštas, ir šaltas, o citrina - visada rūgšti, tačiau kūdikis viso to turi mokytis per patirtį ir pakartojimus. Smegenims iš pradžių reikia patyrimo, tuomet jo pakartojimų ir tik tada jos užfiksuoja informaciją, kurią gali vėliau panaudoti. Tik po daugelio bandymų mažyliui įsitvirtins šie suvokimai.

Objekto pastovumas

Kūdikis dar tik pradeda suvokti, kad iš akiračio dingę daiktai ir žmonės nepranyko amžiams. Pirmaisiais mėnesiais kūdikiai dar neturi pakankamai pažintinių gebėjimų ir negali suprasti, jog tai, ko jie nemato, vis dar egzistuoja. Objekto pastovumo reiškinį kūdikis pradeda suvokti sulaukęs maždaug 7-8 mėnesių. „Nuostabu, kai ant gerai suręstų pasaulio pažinimo pamatų: klausos, regos, jutimų, emocijų raiškos - smegenyse pradedamas statyti, tarsi, pirmasis savarankiško mąstymo aukštas. Tai sudėtingas procesas, kai mažylis pradeda pastebėti įvykių eigą ir ritmą, suprasti, kad veiksmas turi rezultatą. Paleistas žaisliukas krenta ir sukelia garsą!“

Pasaulio tyrinėjimas

Vaikas stengiasi pasiimti daiktą, kuris gali būti pasiektas tik pakeitus kūno padėtį. Kūdikis pasilenkia į priekį, ištiesia rankas į žaislą ir bando jį pasiekti. Mažesni vaikučiai neieško paslėpto daikto, nes nesuvokia, kad jis tebeegzistuoja, t.y. už nugaros paslėpus žaisliuką vaikas mano, kad žaislas dingo, tad ir ieškoti jo neverta. Tačiau paaugęs vaikas jau suvokia, kad jeigu jis šiuo metu kažko nemato, tai nereiškia, kad to daikto (ar žmogaus) nėra.

Kalbos raida

7 mėnesių kūdikio kalbos raida pasižymi vis sudėtingesniu čiauškėjimu. Čiauškėjimas: vienas po kito rikiuojami įvairūs skiemenys, kaitaliojant garso stiprumą ir aukštį.

Žodžių supratimas

Tikėtina, kad kūdikis jau supranta savo vardą ir į jį ypatingai reaguoja. Savo vardą išgirdęs mažylis tampa aktyvesnis, krizena, juokiasi. 4-7 mėn. kūdikiai jau ima suvokti kalbą. 8-12 mėn. kūdikis tikrai supranta bent keletą pačių paprasčiausių žodžių - ypač tų, kurie lengvai susiejami su konkrečiais, kasdien matomais objektais ar pasikartojančiais veiksmais. 1 metų ir vyresni mažyliai supranta daugelio žodžių prasmę ir patys taria bent kelis nesudėtingus žodžius - kūdikiai iki 1,5 m. Artėjant pirmajam gimtadieniui, pasiekiamas dar vienas svarbus kūdikio raidos žingsnis - kalba. „Apie pirmuosius metus vaikų smegenys moka jau tiek daug: atpažįsta objektus, geba į juos parodyti, ne tik skiria garsus, žodžius, bet ir supranta jų reikšmę. Taigi, metų pabaigoje ateina laikas bandyti juos pakartoti patiems.“

Tėvų vaidmuo kalbos raidoje

„Kūdikis kaupia savo žodyną jau nuo pirmųjų mėnesių. Tačiau tam, kad prabiltų - jam reikia daug stimulų ir atsako į jo pastangas. Tai reiškia, kad tėvai ar globėjai turėtų sureaguoti į pirmuosius jo gugavimus, nerišlius pirmuosius skiemenis ir garsus, taip pat kuo daugiau su jais kalbėtis, dainuoti ir skaityti.“

Socialinė ir emocinė raida

Socialumas. Kūdikis atidžiai seka artimų žmonių veiklą. Vaikas nebefiksuoja savo žvilgsnio tik į veidą, o susidomėjęs stebi ir kitas kūno dalis bei jų judesius. Judviejų mažylis mokosi suprasti emocijas ir nuotaikas ir suranda naujų būdų, kaip jas išreikšti. Vienas nuostabus pavyzdys: jis gali pradėti jus bučiuoti. Tie bučinukai iš pradžių gal bus seilėti ir lipnūs, tačiau vis tiek tokie saldūs!

Išsiskyrimo baimė

Paaugę kūdikiai pradeda bijoti išsiskirti su mama, ima šalintis svetimų (net ir giminaičių ar šeimos draugų, kuriuos rečiau mato). Mamai nuėjus kūdikis gali būti neramus, pradėti verkti, pykti ir t.t., tačiau toks elgesys normalus, tai natūrali raidos dalis. Nors kūdikiai auga įvairiose kultūrose, - tiek Europoje, tiek Šiaurės ar Pietų Amerikoje, tiek Afrikoje, - tarp 6 ir 15 mėnesių jie vis labiau bijo išsiskirti su mama ir tėčiu.

Kandžiojimasis ir tėvų reakcija

Įprastai kūdikiai ima kandžiotis, pradėjus dygti pirmiesiems dantukams. Kūdikis kandžiojasi ir norėdamas susipažinti su pasauliu. Tai itin būdinga kūdikiams iki 6 mėn. amžiaus, tačiau kartais šis įprotis „užsilaiko“. Kūdikiui ėmus kandžiotis labai svarbu reaguoti ramiai, nes audringa reakcija mažyliui gali pasirodyti įdomi ir jis gali pamėginti vėl ją sukelti kąsdamas.

Tėvų emocijų įtaka

Tikriausiai žinote pasyvaus rūkymo sąvoką? Kūdikiai labai panašiai išgyvena tėvų ar kitų jais besirūpinančių žmonių neigiamas emocijas. Nuolat tokioje aplinkoje būnantis kūdikis patiria stresą, jo organizme išsiskiria dideli hormono kortizolio kiekiai, galintys slopinti arba sulėtinti nervinės sistemos ląstelių neuronų augimą ir jų tarpusavio jungčių susidarymą.

Jutiminė raida ir patirčių svarba

Vos tik gimusį kūdikį pasaulis pasitinka spalvų, garsų, skonių ir judesių įvairove - jis ją jaučia, tačiau kiekvienu iš šių jutimų jam dar reikės išmokti naudotis pačiam. „Viso to, kas mums atrodo suprantama, kūdikis turi mokytis. Smegenims iš pradžių reikia patyrimo, tuomet jo pakartojimų ir tik tada jos užfiksuoja informaciją, kurią gali vėliau panaudoti.“

Regėjimas

„Pirmosiomis savaitėmis naujagimiai dar neskiria spalvų, o neryškus apšvietimas jiems dažniausiai netrukdo miegoti. Tiesa, jiems gali kilti sunkumų fokusuojant žvilgsnį ir suvokiant erdvę. Geriausiai naujagimiai įžiūri arti esančių žmonių veidus, nutolusius iki 15-20 cm.“ „Viso to yra išmokstama, todėl labai svarbu padėti mažyliui ir teisingai stimuliuoti jo regą. Pirmąjį mėnesį nereikia jokių žaislų, svarbiausias objektas yra žmogaus veidas: kuo dažniau iš arti žiūrėkite į naujagimį, šypsokitės jam ir kalbinkite. Vėliau rodykite skirtingų spalvų ir formų objektus, kuo dažniau duokite vaiko akims juos sekti į skirtingas puses. Dar vyresnių mažylių jau galima prašyti knygutėse parodyti pažįstamus objektus, rasti skirtumus tarp dviejų panašių, kartu piešti kontrastingomis spalvomis.“

Klausa

„Kai kuriuos garsus naujagimis net gali atsiminti, pavyzdžiui, nėštumo metu dažnai girdėtų dainų melodijas. Būtent dėl to jiems toks jaukus yra mamos balsas, juk jį būna pažinęs geriausiai. Jei naujagimis neramus, mamos gali pabandyti su juo kalbėtis prislopinusios balsą, tai turėtų sukurti raminantį įsčių prisiminimą.“ Tačiau aštresnė klausa ir jau susiformavęs fizinis gebėjimas išgirsti nereiškia garsų supratimo. „Tėvai ir globėjai turėtų padėti kūdikiui lengviau atskirti prasmingus žodžius. Klausos lavinimui naudingas dažnas kalbėjimasis su vaiku, dainavimas jam ar kartu su juo, garsus skleidžiantys žaislai. Klausą taip pat ugdo gamtos ar klasikinės muzikos garsai.“

Skonių ir tekstūrų pažinimas

„Norint lavinti minėtus įgūdžius, tėvams siūlau stengtis į kiekvieną veiklą ar daiktą žvelgti kaip žvelgia kūdikis - kaip į savaime nesuprantamą. Leiskite jam liesti kuo įvairesnių tekstūrų bei temperatūrų paviršius, duokite pauostyti skirtingų prieskonių, pradėjus primaitinimą - pažindinkite su skonių ir tekstūrų įvairove. Žaisdami, vartykite kūdikį, siūbuokite, darykite masažus ir mankštas - juk jam reikia pažinti ne tik išorinį pasaulį, bet ir savo kūną, judesius.“ Jeigu vaikas vangiai domisi žaislais, turi per mažai patirties tarp įvairių aplinkų, žmonių, žaidimų, tikėtina, kad tai turės neigiamos įtakos mokymosi gebėjimams ateityje. Patirčių stoka gali apsunkinti ir adaptaciją naujoje vietoje ar draugijoje - vaikams vėliau gali būti sunku greitai ir lanksčiai prisitaikyti prie kintančios ar nepažįstamos aplinkos.

Raidos šuoliai

Raidos šuolis yra intensyvus kūdikio protinio vystymosi laikotarpis. Įtarti, kad kūdikiui prasidėjo raidos šuolis galite, jeigu pastebite nuotaikos pokyčius (pavyzdžiui, kūdikis verksmingesnis, nusiminęs, irzlesnis), miego režimo pasikeitimus (pavyzdžiui, kūdikį sunkiau suraminti ir užmigdyti, jis dažniau pabunda), sumažėjusį susidomėjimą maistu ir kt. 6-7 mėn. amžiaus raidos šuolio metu suintensyvėja kūdikio emocinė ir socialinė raida - labai stipriai reiškiasi jo prieraišumas, mažylis nori daug fizinio kontakto, nešiojimo, buvimo ant rankų.

Lavinimas, žaidimai ir fizinė veikla

„Skatinkite vaiką tyrinėti, mokykite įvairių žaidimų net su tais pačiais objektais. Tėvams reikėtų tapti akylais, jautriais, visada šalia esančiais stebėtojais, o tai kartais daug sunkiau nei tiesiog stengtis nuo visko apsaugoti. Tačiau vaikams reikia laisvės mokytis nukristi, kad galėtų atsistoti, daug kartų ištaškyti košę, kad suprastų, kaip pakreipti šaukštą, kad pagaliau ją pasemtų.“

Lavinamieji žaislai

Tobulėjantis ir vis aktyvesnis mažylis mėgsta žaisti. Jis ima žaisliukus abiem rankomis, perima juos iš vienos rankutės į kitą, meta žemėn ir džiaugiasi šiam toli nukritus. Tiesa, vieną akimirką mylėti žaisliukai greitai pabosta, o rankutės tiesiasi prie dar neištyrinėtų tėvelių daiktų. Elkitės gudriai ir neduokite vaikui visų turimų žaislų. Žaislus vis keiskite, o pabodusius savaitei paslėpkite. Žaisliuką paslėpkite su pleduku ar lavinamuoju kilimėliu ir paraginkite vaiką pajusti pasikeitusį reljefą, užčiuopti paaukštėjimą. Mama ar tėtis gali užlįsti už sofos, bet iškišti pėdą. Tinkamai parinktos prekės kūdikiams padeda mažyliui augti, tyrinėti aplinką ir ugdyti motoriką. Sensoriniai žaislai, tokie kaip įvairių tekstūrų kamuoliukai, lavina pojūčius, gerina rankų ir akių koordinaciją bei skatina smalsumą. Veiklos kubai su skirtingomis užduotimis lavina smulkiąją motoriką, o kramtukai padeda ne tik dantukų dygimo laikotarpiu, bet ir stiprina burnos raumenis.

Gėrimas iš puodelio

Uždaros gertuvės su snapeliu ar šiaudeliu, žinoma, puikiai pasitarnauja, nes jas patogu pasiimti su savimi, o gerti dar neįgudęs kūdikis neišlaisto vandens ir neapsipila. Nepaisant to, kūdikiui svarbu išmokti gerti iš „paprasto“, t.y. Vaikai iki 2-ejų metų turėtų sugebėti be didelių pastangų visiškai savarankiškai gerti iš atviro puodelio. Pradėti kūdikį mokyti gerti iš atviro puodelio galima vos pradėjus primaitinimą. Pirmosioms pamokėlėms labiausiai tiktų mažas puodelis, kurį kūdikiui būtų patogu laikyti. Mažyliams lengviau savarankiškai išlaikyti puodelius su dviem ąselėmis.

Mankšta ir masažas

Lavinamieji žaislai yra tik viena kūdikio vystymosi dalis - ne mažiau svarbu ir tinkama fizinė veikla. Fizinė veikla svarbi nuo pat pirmųjų gyvenimo mėnesių. Kūdikio mankšta - tai ne tik smagus užsiėmimas, bet ir būdas stiprinti jo raumenis, gerinti pusiausvyrą bei koordinaciją. Atliekant specialius pratimus, mažylis mokosi naujų judesių, kurie padeda pasiruošti ropojimo, atsisėdimo ar vaikščiojimo etapams. Be to, tinkama mankšta gali padėti išvengti raidos sutrikimų ir pagerinti bendrą fizinę būklę. Profesionalus kineziterapeutas gali padėti įvertinti vaiko raidą, pasiūlyti tinkamus pratimus ir padėti tėvams suprasti, kaip skatinti mažylio motorinį vystymąsi. Reguliari mankšta padeda stiprinti raumenis, gerinti laikyseną ir suteikia kūdikiui daugiau pasitikėjimo savimi judant.

Kūdikio masažas - dar viena svarbi terapinė priemonė, kuri ne tik atpalaiduoja, bet ir padeda gerinti kraujotaką, stiprinti raumenis bei skatinti sveiką vystymąsi. Jis taip pat gali būti naudingas esant įtampai ar miego sutrikimams, nes švelnūs prisilietimai ramina ir suteikia saugumo jausmą. Mūsų studijoje siūlome individualias kūdikių mankštas, masažus ir konsultacijas, kurias galima atlikti tiek mūsų erdvėje, tiek jūsų namuose.

tags: #7 #menesiu #kudikis #vangiai #reaguoja

• Moterystės iššūkiai: perdegimas ir stereotipai
• daugiau apie žymųjį menininką Mikalojų Konstantiną Čiurlionį
• sužinokite daugiau apie Labardžių darželio praeitį
• Nuo ropojimo iki pirmųjų žingsnių: kūdikio raida
• Probiotikai nuo viduriavimo