Ikimokyklinės įstaigos vadovo funkcijos ir veikla

Švietimo įstatymas nustato, kad valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigybės aprašymą tvirtina, vadovą konkurso būdu į pareigas penkeriems metams skiria ir iš jų atleidžia savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo.

Valstybinės ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovai į pareigas priimami atviro konkurso būdu. Nevalstybinių mokyklų vadovai (išskyrus aukštąsias mokyklas) skiriami, renkami ir atleidžiami darbo įstatymų nustatyta tvarka.

Valstybinę bendrojo ugdymo mokyklų veiklos priežiūrą atlieka Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Konkurso valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigoms eiti tvarkos aprašas nustato konkurso skelbimo, dokumentų pateikimo ir priėmimo, komisijos sudarymo ir veiklos bei atrankos tvarką.

Pagal minėtą aprašą pretendentui į valstybinės arba savivaldybės mokyklos vadovo pareigas taikomi tokie reikalavimai: turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą (nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. Kandidatų į mokyklų vadovus kompetencija vertinama pagal visiems vienodus kriterijus, o į jų atranką įtraukiami profesionalūs personalo atrankos specialistai ir mokinių, tėvų, mokytojų atstovai.

Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymas nustato, kad mokyklų vadovų pareiginė alga susideda iš pastoviosios ir kintamosios dalių. Pastovioji dalis nustatoma atsižvelgiant į mokykloje ugdomų mokinių skaičių, pedagoginio darbo stažą ir veiklos sudėtingumą. Kintamoji dalis gali būti skiriama už praėjusių metų rezultatus.

Mokyklų vadovams yra nustatyta ne ilgesnė kaip 36 valandų darbo savaitė.

Teisės akto, kuris reglamentuotų privalomą darbuotojo atleidimą, suėjus pensiniam amžiui, nėra. Remiantis Darbo kodeksu, mokyklos vadovas į pensiją gali būti išleidžiamas šalims susitarus. Mokyklų vadovams pensijos mokamos kaip ir kitų sferų darbuotojams.

Mokyklų vadovams yra sudaromos sąlygos ne mažiau kaip 5 dienas per metus tobulinti kvalifikaciją.

Šiandien švietimo vadovo veikla ir reikalavimai jai yra pasikeitę iš esmės. Ji turi būti ne tik skaidri, bet ir atvira, užtikrinanti saugumo bei žmogiškojo orumo poreikius (Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“).

Vadovas tampa atsakingas ne tik už įstaigos, kaip organizacijos, vadybinius procesus - veiklos planavimą, organizavimą, valdymą, kontrolę, bet ir už pozityvaus mikroklimato puoselėjimą, švietimo įstaigos, kaip nuolat besimokančios organizacijos kūrimą, ugdytinių pasiekimus ir kt. (Padgurskytė, Malinauskienė, 2020).

Darbo objektas - vadovo veikla, kuriant teigiamą įstaigos mikroklimatą. Atsižvelgiant į objektą, keliami šie moksliniai probleminiai klausimai: kokia vadovo veikla kuria įstaigos teigiamą mikroklimatą, koks yra ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų požiūris į vadovo veiklą, kuriant teigiamą įstaigos mikroklimatą, kokia yra ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų nuomonė apie vadovo veiklą, kuriant teigiamą įstaigos mikroklimatą ir kaip galima tobulinti ikimokyklinio ugdymo įstaigos vadovo veiklą, kuriant įstaigos teigiamą mikroklimatą?

Darbo tikslas - ištirti ikimokyklinio ugdymo įstaigos vadovo veiklą, kuriant teigiamą įstaigos mikroklimatą. Darbo uždaviniai: 1. Atlikti mokslinės literatūros, kuri nagrinėja vadovo veiklą, kuriant teigiamą įstaigos mikroklimatą, analizę. 2. Atskleisti ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų nuomonę apie vadovo veiklą, kuriant teigiamą įstaigos mikroklimatą. 3. Atskleisti ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų nuomonę apie vadovo veiklą, kuriant teigiamą įstaigos mikroklimatą. 4. Pateikti rekomendacijas apie ikimokyklinio ugdymo įstaigos vadovo veiklą, kuriant teigiamą įstaigos mikroklimatą.

Tyrimo metodai: • Teoriniai tyrimo metodai: mokslinės literatūros ir dokumentų analizė, lyginamoji analizė, duomenų analizė (content analizė). • Empiriniai tyrimo metodai: ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų ir pedagogų pusiau struktūruotas interviu, duomenų analizė (content analizė).

Tyrimo rezultatai : mokslinės literatūros ir dokumentų analizė atskleidė, kad vadovo veiklų spektras yra labai platus. Dauguma autorių pripažįsta, kad vadovas yra svarbiausias asmuo organizacijoje, turintis daugiausia valdžios ir atsakomybės. Dirbdamas nuolatinės kaitos sąlygomis, jis negali apsiriboti vien teorinėmis žiniomis. Svarbu, kaip jis geba savo kompetencijas įgyvendinti kasdienėje vadybinėje veikloje.

Ypač svarbu ikimokyklinės įstaigos vadovui sugebėti bendrauti ir bendradarbiauti, nes sąveika su bendruomenės nariais padeda ne tik kurti psichologinę atmosferą, bet ir suteikia paramą, skatina tobulėti bei užtikrina darną.

Ikimokyklinei ugdymo įstaigai svarbi pozityvi darbo atmosfera, kurią lemia gerų darbo sąlygų kūrimas ir darbuotojų skatinimas.

Ikimokyklinių įstaigų funkcijų optimalus pritaikymas yra glaudžiai susijęs su besikeičiančiu paslaugų pobūdžiu ir naujais iššūkiais. Viena pagrindinių ikimokyklinio ugdymo įstaigų funkcijų yra švietimo pagalbos teikimas, nes daugėja vaikų, kurie yra su specialiais poreikiais ir jiems reikalinga specialisto pagalba. Ne mažiau svarbų vaidmenį atlieka ir socialinių paslaugų funkcija, kurią teikia socialinis pedagogas, jeigu jis dirba ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Reikia pabrėžti, kad tai gana nauja pareigybė tokiose ugdymo įstaigose. Tačiau vertėtų atkreipti dėmesį ne tik į socialines funkcijas, švietimo pagalbą, bet ir į sveikatos priežiūros funkcijas, kurioms taip pat turi būti skiriamas didelis dėmesys.

Siekiant išsiaiškinti, kaip įgyvendinamos funkcijos ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir kas trukdo jų optimaliam įgyvendinimui, Radviliškio rajono savivaldybės bei Šiaulių miesto savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigose buvo atliktas įstaigų vadovų tyrimas. Tyrime dalyvavo 11 ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų (2 iš Radviliškio rajono savivaldybės ir 9 iš Šiaulių miesto savivaldybės). Interviu vykdyti 2022 m. kovo 21 d. - balandžio 5 d. Šiame straipsnyje pateikiama dalis tyrimo rezultatų.

Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme nustatytos funkcijos ugdymo įstaigose įgyvendinamos: per specialistų teikiamas paslaugas, bendradarbiavimą su savivaldybe, bendradarbiavimą su tėvais ir bendradarbiavimą su visuomenės sveikatos biuru (žr. 1 lentelę). Jie turi svarbos funkcijų optimaliam pritaikymui įstaigose.

Išskiriamos šios ikimokyklinio ugdymo įstaigų priskirtų funkcijų optimalaus pritaikymo problemos: lėšų, etatų ir specialistų trūkumas, ugdytinių tėvų įsitraukimas bei auklėtojų kvalifikacijos kėlimas (žr. 2 lentelę).

Tyrimo gauti rezultatai parodo, kad trūksta valdysenos, trūksta komunikacijos tarp auklėtojų ir tėvų. Specialistų neužtikrinimas rodo, kad nėra atsižvelgiama į paslaugų gavėjų poreikius. Pinigai yra susiję su etatais, o etatai susiję su specialistais. Informantai teigia, kad užtrunka, kol patvirtina pinigų ir etatų skyrimą. Sunku rasti specialistą, kuris dirbtų tik dalimi etato. Tačiau ateityje specialistų trūkumas gali būti dar didesnė problema ir tas funkcijas įgyvendinti bus dar sunkiau. Informantai pabrėžia ir sveikatos priežiūros paslaugų problemą, nes specialisto etatas yra mažas ir paslaugos yra teikiamos minimaliai. Informantai taipogi pažymi, kad tėvai neigia vaiko spec. poreikių reikalingumą, menkai įsitraukia į veiklas bei pagalbos teikimą. Tai patvirtina svarbų auklėtojų vaidmenį, kuris, tikėtina, ateityje vis stiprės.

Tyrimo metu įvardytos šios su administravimu susijusios problemos: dokumentų kiekis; specialistų trūkumas; finansinių išteklių trūkumas; centralizuota buhalterija (žr. 3 lentelę).

Informantai nurodė, kad didžiąją dalį darbuotojų darbo laiko „suvalgo“ didelis dokumentų kiekis, jų pildymas, ataskaitų rengimas. Dauguma informantų nurodė ir specialistų trūkumo problemą. Trūksta įvairių žmogiškųjų išteklių: kvalifikuotų pedagogų, jaunų pedagogų, švietimo pagalbos specialistų. Sunku rasti specialistą, kuris dirbtų mažu krūviu. Tai labai glaudžiai siejasi su dar viena nurodyta problema - finansinių išteklių trūkumu.

Galima išskirti ir informantų atsakymus apie centralizuotą buhalteriją. Atrodytų, jog įstaigų vadovai turėtų būti patenkinti, kad yra centralizuojama buhalterija. Tačiau įstaigų vadovams atrodo priešingai.

Valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigybės aprašymą, parengtą pagal šiame straipsnyje nustatytas švietimo įstaigos vadovo funkcijas ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, tvirtina, švietimo įstaigos vadovą viešo konkurso būdu į pareigas penkeriems metams skiria ir iš jų atleidžia, viešą konkursą švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti organizuoja valstybinių švietimo įstaigų atveju - savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, savivaldybių biudžetinių švietimo įstaigų atveju - savivaldybės meras, savivaldybių viešųjų švietimo įstaigų atveju - dalyvių susirinkimas ar jo įgaliotas asmuo.

Valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovu gali būti ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį arba prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją, arba teisės aktų nustatyta tvarka pripažintą kaip lygiavertę užsienyje įgytą kvalifikaciją turintis asmuo, kuris pagal šio įstatymo 51 straipsnį yra nepriekaištingos reputacijos ir jam atliktas vadovavimo valstybinei ar savivaldybės švietimo įstaigai (išskyrus aukštąją mokyklą) kompetencijų vertinimas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka arba, jeigu jis vienoje švietimo įstaigoje vadovo pareigas ėjo ne mažiau kaip 10 metų ir jam atliktas vadovavimo valstybinei ar savivaldybės švietimo įstaigai (išskyrus aukštąją mokyklą) kompetencijų vertinimui prilygintas vertinimas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.

Vadovavimo valstybinei ar savivaldybės švietimo įstaigai (išskyrus aukštąją mokyklą) kompetencijų vertinimą atlieka švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija.

Pasibaigus valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovo pirmajai penkerių metų kadencijai, jis skiriamas be konkurso antrajai penkerių metų kadencijai, jeigu jo metų veikla kiekvienais metais buvo vertinama kaip viršijanti lūkesčius arba atitinkanti lūkesčius (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - labai gerai arba gerai) ir jis sutinka eiti pareigas.

Pasibaigus valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovo kadencijai, jam sutikus, jo įgaliojimai pratęsiami, iki įvyks viešas konkursas švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti ir bus paskirtas švietimo įstaigos vadovas. Valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovas, baigęs penkerių metų kadenciją, turi teisę dalyvauti tos pačios švietimo įstaigos viešame konkurse vadovo pareigoms eiti.

Kiekvienais metais iki sausio 20 dienos valstybinės ar savivaldybės mokyklos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovas teikia švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) bendruomenei ir mokyklos tarybai, valstybinės ar savivaldybės švietimo pagalbos įstaigos vadovas - švietimo pagalbos įstaigos savivaldos institucijai, jeigu ji yra, o jeigu švietimo pagalbos įstaigoje savivaldos institucijos nėra, - darbuotojų atstovavimą įgyvendinantiems asmenims svarstyti bei viešai paskelbia savo metų veiklos ataskaitą.

Jeigu su valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovu darbo sutartis nutraukiama, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo darbo sutarties nutraukimo dienos skelbiamas viešas konkursas švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti.

Valstybinių švietimo įstaigų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos (jo) įgaliotas asmuo, savivaldybių biudžetinių švietimo įstaigų atveju - savivaldybės meras, savivaldybių viešųjų švietimo įstaigų atveju - dalyvių susirinkimas ar jo įgaliotas asmuo viešam konkursui švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti sudaro komisiją.

Į viešo konkurso mokyklų vadovo pareigoms eiti komisiją 2 narius siūlo skirti valstybinių mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos (jo) įgaliotas asmuo, savivaldybių biudžetinių švietimo įstaigų atveju - savivaldybės meras, savivaldybių viešųjų švietimo įstaigų atveju - dalyvių susirinkimas ar jo įgaliotas asmuo, po vieną narį siūlo skirti švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija, švietimo įstaigų vadovų ar atitinkamo tipo švietimo įstaigų asociacija, taip pat valstybinių mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos (jo) įgaliotas asmuo, savivaldybių biudžetinių švietimo įstaigų atveju - savivaldybės meras, savivaldybių viešųjų švietimo įstaigų atveju - dalyvių susirinkimas ar jo įgaliotas asmuo kviečia vieną mokyklos socialinių partnerių atstovą, 2 narius siūlo skirti mokyklos taryba savo sprendimu (mokinys gali būti siūlomas, jei jam yra sukakę 16 metų).

Viešo konkurso švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti komisijos nariu gali būti tik asmuo, kuris pagal šio įstatymo 51 straipsnį yra nepriekaištingos reputacijos. Šios komisijos nariais negali būti valstybės politikai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.

Kiekvienais metais į pareigas priimantis asmuo ar jo įgaliotas asmuo švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, dalyvaujant mokyklos tarybai, įvertina valstybinės ar savivaldybės mokyklos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovo praėjusių kalendorinių metų veiklą, o dalyvaujant švietimo pagalbos įstaigos savivaldos institucijoms, jeigu jos yra (jeigu švietimo pagalbos įstaigoje savivaldos institucijų nėra, - darbuotojų atstovavimą įgyvendinantiems asmenims), - valstybinės ar savivaldybės švietimo pagalbos įstaigos vadovo praėjusių kalendorinių metų veiklą.

Jeigu valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovo metų veikla įvertinama kaip neatitinkanti lūkesčių (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - nepatenkinamai), gali būti sudaromas ne trumpesnės negu 2 mėnesių ir ne ilgesnės negu 6 mėnesių trukmės valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovo veiklos gerinimo planas.

The Role of the Leader in Promoting Teachers’ Professional Growth in Preschool Education Institutions Teachers’ professional growth is one of the key factors determining the quality of education in preschool institutions. In today's educational environment, constant change prevails, and teachers face increasing expectations. Therefore, it is essential to continuously update professional competencies, implement innovative teaching methods, and develop the ability to reflect on one’s practice.

The leader, as the head of the educational institution, plays a significant role in this process by creating a favorable environment for professional development, encouraging collaboration, and supporting teachers' motivation to grow.

Research problem. What is the role of preschool education institution leaders in promoting teachers’ professional growth? Research objective. To reveal the role of leaders in promoting teachers’ professional growth in preschool education institutions. Research tasks: 1. To disclose the characteristics of professional growth among preschool teachers. 2. To analyze the role of leaders in teachers’ professional development. 3. To explore the experiences of leaders and teachers in the context of professional development. Methodology. The theoretical part of the study examines the concepts of professional growth and development, the importance of leadership, leadership models, and their links to the quality of preschool education. The analysis is based on insights from national and international authors in the fields of professional development and educational leadership. In the empirical part, a qualitative research method was applied - two separate focus group discussions were conducted: one with preschool institution leaders and another with preschool teachers. The discussions aimed to highlight participants’ experiences, views, and opinions regarding the role of the leader in professional growth. The collected data were transcribed, systematized, and analyzed using thematic analysis. Recurrent patterns, meaningful units, and thematic categories were identified to reveal participants’ insights and their relationship with the examined phenomenon. Results: 1. Professional growth is most effective when based on practical experience, reflection, and leader support. 2. The leader, as a professional guide, promotes development by creating learning opportunities, providing feedback, and fostering trust-based relationships. 3. Not all institutions offer equal opportunities for professional growth, emphasizing the need to purposefully strengthen leaders’ competencies in this area. Key conclusions. The role of the leader in teachers’ professional growth is essential. Therefore, it is crucial to develop an organizational culture focused on continuous learning, collaboration, and teacher empowerment.

tags: #ikimokyklines #istaigos #vadovo #funkcijos

• Karjeros galimybės ikimokyklinio ugdymo specialistams
• ištraukiamos dvigulės lovos vaikams
• susipažinkite su Punios kaimo lopšelio-darželio veikla
• Patarimai, kai nėštumo metu pykina ir skauda skrandį
• Būtina informacija būsimoms mamoms