Ieva Prudnikovaitė - žymi Lietuvos mecosopranas, užkariavusi ir užsienio operos teatrų scenas. Jos talentas ir atsidavimas muzikai pelnė jai pripažinimą tiek Lietuvoje, tiek tarptautiniu mastu.
Ieva Prudnikovaitė gimė 1983 m. spalio 9 d. Vilniuje, garsioje menininkų šeimoje. Jos tėtis, Vladimiras Prudnikovas, yra žinomas operos solistas ir buvęs politikas, o mama, Nijolė Ralytė, - pianistė. Ieva yra vienturtė dukra.
Ieva augo apsupta muzikos ir meno, kas turėjo didelės įtakos jos tolimesniam gyvenimo keliui. Ji teigia, kad tėvų dėka visąlaik būdavo kuo nors susidomėjusi - buvo tapymo, siuvimo, konstravimo, grojimo fortepijonu, namų muzikavimo periodai. Pašnekovė sako, kad tėvai niekada iš jos nelipdė kažkokio įsivaizduojamo vunderkindo. Jie buvo jos geriausi draugai, o jų draugai - ir jos draugai. Ir taip yra iki šiol. Ji laiką nuolat leisdavo suaugusiųjų draugijoje, ir tai negalėjo neturėti įtakos jos vystymuisi.
Ieva Prudnikovaitė baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos magistrantūrą pas profesorę Reginą Mačiūtę. Turi darbo operos teatruose patirties. Dainininkė atliko vaidmenis įvairiuose spektakliuose bei daug koncertinių programų. Taip pat sėkmingai dalyvavo LTV projekte „Triumfo arka“.
Nuo 2008 m. I. Prudnikovaitė dainuoja „Aalto“ muzikiniame teatre Esene, Vokietijoje. 2008-2014 m. I. Prudnikovaitė buvo Eseno (Vokietija) Aalto operos teatro solistė. Šiame teatre ji yra sukūrusi ne vieną vaidmenį, tarp kurių:

| Vaidmuo | Opera / Kompozitorius |
|---|---|
| Končakovna | A. Borodino „Kunigaikštis Igoris“ |
| Karmen | G. Bizet „Karmen“ |
| Fenena | G. Verdi „Nabukas“ |
| Federika | G. Verdi - „Luiza Miler“ |
| Gimnazistas | A. Bergo „Lulu“ |
| Madalena | G. Verdi „Rigoletas“ |
| Suzuki | G. Puccini „Madam Baterflai“ |
| Džiuljeta | J. Offenbach „Hofmano pasakos“ |
| Olga | P. Čaikovskio „Eugenijus Oneginas“ |
| Rosvaise, 2 norna, Valtrautė ir Floshilda | R. Wagnerio tetralogija „Nybelungo žiedas“ |
| Juno | G. F. Händelio „Semele“ |
| Misis Kvikly | G. Verdi „Falstafas“ |
| Isoleta | V. Bellini „Svetimas“ |
| Polinesso | H. F. Händelio „Ariodante“ |
Vienas ryškiausių solistės įkūnytų vaidmenų - Karmen G. Bizet operoje „Karmen“. Karmen vaidmenį kūrė ne tik Lietuvos ir Latvijos nacionaliniuose operos teatruose, bet ir Braunšveigo (Vokietija) nacionaliniame operos teatre. Apskritai, Ieva Prudnikovaitė dainuoja Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, Vilniaus miesto operoje (2006-12 trupė Bohemiečiai), Latvijos nacionalinėje operoje, Vienos liaudies operoje, Braunšveigo operos teatre, Theater an der Wien. Ji atliko stambios formos vokalinių simfoninių kūrinių solo partijas ir dalyvavo tarptautiniuose festivaliuose.
2009 m. už Karmen vaidmenį I. Prudnikovaitė buvo apdovanota „Operos švyturiu“ kaip Metų operos solistė. 2010 m. pelnė „Metų solistės“ vardą. 2009 metais išleistas albumas „Carmen“.
I. Prudnikovaitė dažnai atlieka ir koncertines programas, tarp kurių viena populiariausių - tango muzikos programa su ansambliu „4Tango“. Naujųjų metų vakarą Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras kviečia klausytis trijų spindinčių vokalo deivių: Ievos Prudnikovaitės, Onos Kolobovaitės ir Evelinos Sašenko.
Ji dainavo su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu, Lietuvos valstybiniu simfoniniu, Budapešto simfoniniu, WDR (Kiolno) simfoniniu, Eseno filharmonijos, Bochumo simfoniniu, ORF Vienos radijo simfoniniu, Lietuvos kameriniu orkestrais. Įspūdingas Lietuvos ir užsienio dirigentų sąrašas, su kuriais teko bendradarbiauti: S. Sondeckis, G. Rinkevičius, J. Domarkas, M. Pitrėnas, R. Šervenikas, S. Krylovas, S. Soltesz, S. Sloane, A. Joel, G. Garcia Calvo, R. Gergov, J. Caballe-Domenech, O. Meir Wellber, M. Halls, G. Carella, T.
Vienas paskutiniųjų I. Prudnikovaitės koncertų ir pasirodymų Lietuvos scenoje, prieš jai išvykstant su šeima į Šveicariją, klausytojus džiugins lapkričio 28 d. 19 val. „Vaidilos klasikoje“, kur Prudnikovų šeima kartu su operos solistu Almu Švilpa atliks vokiečių kompozitorių vokalinius ciklus, rusų kompozitorių romansus, taip pat įsimintinas M. Ravelio bei M. de Falla’os dainas.

Ieva Prudnikovaitė yra susituokusi su dirigentu Modestu Pitrėnu. Šeimai ir vaikui atsidavusi I. Prudnikovaitė-Pitrėnė pastaruoju metu yra nutolusi nuo sceninės veiklos. Dainininkė iki šiol maitina dukterį ir tikslios datos, kada visu pajėgumu pradės koncertuoti, nėra numačiusi.
Ieva tikina, kad didžiausia parama buvo nuo ryto iki vakaro budėjęs dukrytės tėtis. Padėjo ir močiutės, seneliai ir visa giminė - jautė, kad jie šalia bent jau savo mintimis ir gerais linkėjimais. Ieva sako, kad du tikrai labai ryškūs gyvenimo etapai - prieš ir po dukrų gimimo. Dabar jau dukros jiems dainuoja. Vyresnėlė Veronika plėšia Povilo Meškėlos dainas ir mažąją moko Eskamiljo kupletų.
Apie šeimos tradicijas I. Prudnikovaitė sako: "Pagrindinė ir neginčijama mūsų šeimos tradicija - kokybiškas laiko leidimas su vaikais. Rasti laiko sau pagal visus psichoemocinius dėsnius ir madą tarsi ir privalomas dalykas, bet šiuo metu mums neaktualus. Su Modestu juokaujame, kad atsigriebsime išėję į užtarnautą poilsį - plaukiosime kruiziniais laivais ir jaukiose prieplaukų užeigose gersime šampaną."

Su Ieva buvo kalbėta apie vaikystę, šeimos tradicijas, ryškiausius jos gyvenimo etapus ir pokyčius, kurie vedė iš komforto zonos, vertė dirbti su savimi. Ji teigia, kad mėgstama veikla yra judėjimas, bet be pompastikos ar ypatingų režisūrinių sprendimų. Ankstesniu gyvenimo etapu Ieva Prudnikovaitė į klausimus apie vestuves atsakė: „Apie tai apskritai nemąstau. Niekada negalvojau ir iki šiol taip darau. Man net juokingos tokios temos. Stebiuosi, kaip žmonėms tai gali būti įdomu... Aš, matyt, esu netipiška mergina“, - save apibūdino pašnekovė.
Apie išvaizdą Ieva yra sakiusi: „Ko gero, reikėtų daugiau laiko skirti. Manau, palyginti su kitomis, sau daug dėmesio neskiriu. Tiesiog dabar nenoriu jo švaistyti. Reguliarūs masažai, manikiūrai ir pedikiūrai - ne man.“ Ieva tikina, kad minėtas procedūras ji mieliau iškeičia į poilsį namuose, pagulėjimą vonioje. Be to, vietoj kūno puoselėjimo procedūrų mergina verčiau renkasi sportą, nes mano, kad tai geresnis laisvalaikio praleidimo būdas.
Ieva sako savo profesijos nesureikšminanti, o dėl savo balso dar kartais suabejojanti. Ji atvirauja: „Ar kada nors jauteisi atidėjusi savo karjerą į šoną tam, kad tavo vyras galėtų skleistis? - Ne. Bet atidėjau į šoną dėl savo vaikų. Kažkuriame gyvenimo etape tau svarbiausi yra tavo tėvai, jie emociškai lieka ne mažiau svarbūs, bet atsiranda tavo lizdas. Tame lizde aš matau atskirtį tarp gyvenimo partnerio ir vaikų. Kad ir koks būtų artimas ryšys ir meilė, ryšys su vaikais fiziologiškai ir emociškai yra su niekuo nesulyginamas. Man sunku vaikus priimti kaip atskirus individus. Rekomenduoja išleisti į pasaulį ir paleisti, aš to mokysiuosi, bet dabar tai yra mano gyvenimo centras ir esmė.“
Apie klaidų priėmimą ji teigia: „Man iki šiol kartais gėda, kad kartais neturėjau stuburo. Jeigu man reikėtų atsakyti, ar norėčiau kažką pakeisti gyvenime, aš norėčiau. Yra dalykų, dėl kurių gailiuosi ir jaučiuosi kalta. Lygiai taip pat nemoku į kitus žiūrėti atlaidžiai - esu reikli tiek sau, tiek aplinkai.“ Apie dėkingumą Ieva sako: „Motinystė mane pakeitė. Apvertė mano gyvenimą aukštyn kojomis.“
Klausimas „Ar tiesa, kad tu visada lengviau surasdavai bendrą kalbą su vyrais nei su moterimis?“ - „Galbūt vaikystėje ne, buvo laikas geriausių ir kitokių draugių, tačiau vėliau, su studijomis, man tai išsigrynino.“ Apie tai, kodėl: „Atvirkščiai, ten mažiau smulkmeniškumo, mažiau buities. Man nereikia kalbų apie buitinius dalykus, moteriškus dalykus, apie vaikus. Vyruose mane žavi tai, kad jie sugeba nesureikšminti dalykų, kurie yra nebūtini, dėl to man yra paprasčiau. Aš šeimoje ir artimame rate esu ta, kuri sukelia audras. Be to, kad moku suvaldyti rutiną, moku planuoti, emocinėje plotmėje galiu būti destruktyvi.“
Apie emocijų valdymą: „Klausimas, ar juos reikia valdyti. Kiek aš su tuo susidūriau, kalbama apie tai, kad tu turi leisti sau išjausti, o mes buvome mokyti būti kultūringi, gniaužti savo nepasitenkinimą, nelaimes. Lyg ir yra nauja „mada“ leisti toms emocijoms išeiti, tai yra amžinas klausimas. Jei esi natūralus ir leidi sau elgtis taip, kaip tuo metu tau norisi, nebūtinai visi tavimi žavėsis.“
Apie vaizdą ir garsą: „Man vaizdas yra labai svarbus. Jeigu man reikėtų pasirinkti, nematyti, ar negirdėti, aš pasirinkčiau negirdėti. Bet man taip pat svarbus ir kvapas, aš labai jautri kvapas, tai daro man įtaką.“ „Koks kvapas tau primena vaikystę? Senelių namų kvapai, kur pagrindinės natos yra kaimo, maisto, būsto, laikraščių.“
Apie savo balsą Ieva Prudnikovaitė atvirauja: „Tai sunki tema. Aš turiu keistą santykį su savo profesija. Man niekada nepatiko mano balsas, nepatinka iki šiol. Manyje yra daug nereikalingo perfekcionizmo, kuris man kiša koją. Aš vis dar nežinau, iš kur jis atsirado. Aš į profesiją žiūriu, kaip į profesiją, niekada jos ant altoriaus nedėjau. Galbūt taip būtų smagiau, žiūrėti į profesiją mistifikuotai, sureikšminti tai. Galbūt dėl to, kad mes atliekame, o ne kuriame, mes transliuojame. Kas labiausiai uždaro kūrybą, tai taisyklės, kurių klasikinėje muzikoje yra be proto daug. Garsas turi būti toks ir ne kitoks.“ „Kaip tarp taisyklių įpinti dalelę sielos? - Tai priklauso nuo gyvenimiškos patirties, kaip gali išreikšti charakterį, kaip gali išreikšti savo emocijas.“ „Ar tu galvoji apie tai, kodėl žmogus dainuoja? Kodėl tu dainuoji? - Natūralu, žmonija visuomet save reiškė per garsą. Mes grybaujame, reikia susisiekti su kolega, tu negalvoji, kaip tu šauki, bet išeina natūralus ir tobulas garsas. Motina negalvoja, ar gražiai dainuoja kūdikiui lopšinę, ar ne, nes tai yra normalu. Kai tai tampa profesija, tai yra dirbtina. Dėl to folkloras yra natūralu, ten yra esmė, ten yra tikros ir sveikos vibracijos.“
Ieva Prudnikovaitė yra atlikusi įvairių orkestrinių ir vokalinių kūrinių, o jos repertuaras apima platų spektrą žanrų. Jos programose skamba operų „Verteris“, „Karmen“, „Traviata“, „Eugenijus Oneginas“, „Užburtoji fleita“, „Sevilijos kirpėjas“, „Turandot“ arijos. Taip pat atlikta L. van Beethoveno ir P. Čaikovskio muzika.
Ji dirbo su tokiais kolektyvais kaip Festivalio orkestras MUSICA HUMANA, Vilniaus savivaldybės choras JAUNA MUZIKA, Vilniaus miesto savivaldybės ŠV. KRISTOFORO KAMERINIS ORKESTRAS, LIETUVOS KAMERINIS ORKESTRAS, choras VILNIUS, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro choras, Kauno valstybinis choras, choras „Ąžuoliukas“, choras „Liepaitės“. Tarp solistų, su kuriais ji dainavo, minėtini Asta Krikščiūnaitė (sopranas), Algirdas Janutas (tenoras), Vladas Bagdonas (bosas).
„Labai pavyko Prudnikovų šeimos muzikinis vakaras Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje. Artistai džiugino klausytojų širdis ne tik profesionaliai padainuotais (Ieva Prudnikovaitė - mecosopranas, Vladimiras Prudnikovas - bosas) ir pagrotais (Nijolė Ralytė) kūriniais, išjausta emocine būsena, bet ir darniu muzikavimu, šypsenomis. Jautėsi maloni šių namų dvasia, geranoriškumas, pastangos sukurti gerą nuotaiką.“
„Jauniausioji dinastijos atstovė Ieva Prudnikovaitė yra aktyviausia šiųmečio Pažaislio festivalio dalyvė, „rekordininkė“, dainavusi net trijose programose. Atrodo, kad stiprus gražaus tembro mecosopranas jau paklūsta atlikėjai, ir šiuo repertuaro formavimo metu ji ieško savęs, bando įvairius žanrus, stilius: daugelį kūrinių padainavo tarsi mesdama jiems iššūkį.“
Apie Karmen vaidmenį: „Tai labai ekspresyvus spektaklis. Karmen įspūdingai įkūnijo Ieva Prudnikovaitė. (...) bene ryškiausiai į atmintį įsirėžė I. Prudnikovaitės Karmen Georges’o Bizet operos premjeroje, įvykusioje lapkričio 20 dieną. Tąkart labiausiai sužavėjo ne tai, kad debiutuojanti solistė buvo tikra Karmen (kokia turėtų būti tikroji Karmen?..) - artistiška, plastiška, puikiai šokanti. Sužavėjo jos balsas. Brandus dainavimas, protingas (klausydamasi jauti mintį), ir kartu - gražaus, minkšto, lygaus tembro balsas.“ (Beata Leščinska, Muzikos dienoraštis (2)).
tags: #ieva #prudnikovaite #gimimo #metai