Į šeimą orientuota naujagimio priežiūra: patarimai tėvams ir specialistams

Naujagimio atsiradimas šeimoje yra didžiulis įvykis, reikalaujantis ne tik fizinio pasiruošimo, bet ir emocinio prisitaikymo iš visų šeimos narių. Šiandien vis didesnis dėmesys skiriamas į šeimą orientuotai naujagimio priežiūrai, kuri apima ne tik medicininius aspektus, bet ir tėvų įtraukimą, individualizuotą požiūrį bei vyresniųjų brolių ir seserų paruošimą. Didelė pažanga naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje lėmė, kad labai sumažėjo neišnešiotų naujagimių mirtingumas ir pagerėjo jų vystymasis. Iššūkis, su kuriuo susiduria sveikatos priežiūros specialistai, rūpinasi šiais kūdikiais, kad ne tik užtikrintų kūdikių gyvenimo trukmę, bet ir optimizuotų jų vystymosi eigą bei rezultatus.

Pirmosios valandos ir dienos po gimimo: į šeimą orientuota priežiūra gimdymo namuose

Pirmosios gyvenimo valandos yra itin svarbios naujagimiui ir mamai. Tik ką gimęs naujagimis yra nušluostomas ir guldomas nuogas ant apnuogintos mamos krūtinės. Naujagimio būklė (raumenų tonusas, kvėpavimas ir spalva) įvertinama per pirmąsias 30 sekundžių ir sprendžiama, ar reikia gaivinti. Pagal Apgar skalę naujagimis vertinamas po 1 minutės ir 5 minučių, bet gali būti vertinamas dar ir po 10 minučių. Naujagimis ir mama susiglaudę oda turi būti ne trumpiau kaip 1 valandą, geriausia 2 valandas. Per šį laiką sveikas naujagimis, mamos ar akušerės padedamas, susiranda krūties spenelį ir pradeda žįsti. Naujagimio virkštelės tvarkymas, svėrimas ir matavimas (matuojamas ūgis ir galvos apimtis) turėtų įvykti po poros valandų, kai jis baigs žįsti. Virkštelė perkerpama ir tvarkoma steriliais instrumentais, dezinfekuojančių tirpalų naudoti nebūtina, uždėjus spaustuką virkštelės bigė paliekama atvira.

Gimdyvės sveikata ir priežiūra po gimdymo

Moters savijauta po gimdymo yra labai svarbi, siekiant sklandaus prisitaikymo prie naujos situacijos. Maždaug po 1,5 valandos moteriai pasiūloma pačiai pasišlapinti, jei gerai jaučiasi, ji palydima iki tualeto, jeigu silpna, naudojamas basonas. Tuomet pagal situaciją galima apsiprausti lyties organus, persirengti marškinius, jeigu jie labai susitepė, užsidėti suaugusiųjų sauskelnes. Po dviejų valandų moteris kartu su naujagimiu iškeliauja į palatą po gimdymo.

Gimdyvės priežiūrą palatoje po gimdymo sudaro bendroji ir akušerinė apžiūra. Priklauso nuo kiekvienos ligoninės tvarkos, bet dažniausiai būna 2-3 vizitacijos: ryte ir vakare. Kitu paros metu visada galite kreiptis į budintį personalą. Į bendrąją apžiūrą įeina moters nusiskundimai, kūno apžiūra, odos, gleivinių, bėrimo elementai, pulsas, kraujo spaudimas, kvėpavimo dažnio įvertinimas. Pirmąsias 24 valandas po gimdymo gali padidėti moters kūno temperatūra. Ją sukelia staigus kraujagyslių ir limfagyslių prisipildymas. Moterį gali varginti silpnumas. Tai yra normalu, nes ji atliko didžiulį darbą, neteko organizmo skysčių, gal nemiegojo visą naktį, ją išvargino sąrėmių skausmai.

Akušerinė apžiūra apima moters krūtų būklės įvertinimą: ar jos minkštos, ar yra priešpienio, pieno, ar nėra sukietėjimų, krūtų odos spalvą, spenelių formą, įtrūkimus. Taip pat svarbu įvertinti gimdos involiuciją. Gimdos dugno aukštis mažėja apie 2 cm per parą. Nepakankamas gimdos traukimasis yra gimdos subinvoliucija. Vertinant svarbu gimdos dugno aukštis (šlapimo pūslė turėtų būti tuščia), tonusas, skausmingumas. Taip pat svarbu lochijų kiekis, spalva, kvapas. Jei išskyros kaupiasi gimdos ertmėje (lochiometra), tai gimdos dugnas bus aukštai, o išskyrų mažai. Įtakos tam gali turėti kraujo krešulys gimdoje, gimdos kaklelio spazmas, silpni gimdos susitraukimai. Tarpvietės apžiūrą apima paraudimo, patinimo ir skausmingumo vertinimas. Plyšusi ar kirpta ir po to siūta tarpvietė sugyja per 10-12 parų po gimdymo. Gali būti sutrikusi šlapimo pūslės funkcija - tada skausminga šlapintis arba apskritai neišeina. Žarnyno funkcija. Dažnai moteris vargina obstipacijos. Po gimdymo moteris gali jausti nereguliarius gimdos susitraukimus, panašius į menstruacinį skausmą. Jei buvo siūta tarpvietė, bus jaučiamas tos srities skausmingumas. Nereikia kentėti, o geriau pasisakyti akušerei, gausite vaistų nuo skausmo. Svarbu per pirmas 3 paras pasituštinti. Svarbu fizinis aktyvumas, pakankamas kiekis skysčių (2,5 l per dieną). Varginant vidurių pūtimui, užkietėjimui, nepavykus pasituštinti, pasisakykite personalui. Glauskite naujagimį prie krūties ir žindykite pagal poreikį. Išskyroms po gimdymo sugerti pirmomis paromis naudokite suaugusiųjų sauskelnes, vėliau higieninius paketus. Juos keiskite reguliariai, maždaug kas 4 valandas. Nenaudokite tamponų ir nesimaudykite vonioje. Labai staigiai keliantis iš lovos gali apsvaigti galva, todėl kelkitės iš lėto. Esant reikalui galima dėvėti specialų diržą. Po gimdymo gali tinti kojos, nes vis dar veikia kraujagysles atpalaiduojantys hormonai. Dažnai moterys daugiau gulinėja, mažai juda. Taip pat tinimas gali kankinti dėl gimdymo metu sulašintų skysčių kiekio (pvz., jeigu buvo taikytas epidūrinis skausmo malšinimo būdas, atlikta cezario pjūvio operacija). Maitinant naujagimį iš krūties, mėnesinių gali nebūti, bet vis tiek išlieka galimybė pastoti. Lytiniais santykiais rekomenduojama užsiimti po 6-8 savaičių (kai nebebus kraujingų lochijų ir bus sugijusios tarpvietės žaizdos). Prieš tai geriausia apsilankyti pas ginekologą. Po 6 savaičių svarbu apsilankyti pas gydytoją.

Individualizuota ir tėvų įtraukimu grįsta naujagimio priežiūra (NIDCAP)

Šiame kontekste individuali naujagimio vystymosi priežiūros ir vertinimo sistema (NIDCAP) siūlo individualizuotą ir puoselėjantį požiūrį į kūdikių priežiūrą naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje. Siekiant pagerinti neišnešiotų ar sergančių naujagimių sveikatos priežiūrą, ją reikia individualizuoti. „Juk kiekvienas kūdikis yra kitoks, todėl nuolat stebint, kaip jis auga, bręsta, kaip vystosi jo jutimai, galima ne tik parinkti tinkamiausią miego bei poilsio režimą, bet ir gebėti atpažinti reakcijas į skausmą bei lietimą. Visa tai padeda užtikrinti saugią naujagimio aplinką, atliepiant visus jo poreikius.“

Tėvų įtraukimo svarba

Nors Lietuvoje neišnešiotų ir sergančių naujagimių išgyvenamumo rodikliai aukšti, specialistai tikina, jog būtina tobulinti tolimesnę šių kūdikių sveikatos priežiūrą ir gerinti kokybinius vėlesnio gyvenimo rodiklius. „Šalies medicinos specialistams dažnai vis dar stinga žinių apie Vakaruose jau sėkmingai taikomą individualizuotą kiekvieno kūdikio sveikatos priežiūrą bei tinkamą tėvų įgalinimą nuo pat patekimo į ligoninę momento. Vasario pradžioje suorganizuoti mokymai Lietuvos ligoninių atstovams - tik vienas iš būtinų žingsnių, padėsiančių užtikrinti kokybišką ir tinkamą mažiausių šalies piliečių sveikatos priežiūrą nuo pirmos jų gyvenimo dienos“, - įsitikinusi Asta Speičytė-Radzevičienė, nacionalinės iniciatyvos „Auginu Lietuvą“ ir neišnešiotų naujagimių asociacijos „Neišnešiotukas“ vadovė.

„Dabar įprasta, jog sergantį ar neišnešiotą naujagimį maudo slaugytojos, tačiau būtinas tėvų įtraukimas į kūdikio maudynes, sauskelnių keitimą ar kitas rutinines procedūras. Mat jis padeda padidinti naujagimio psichologinį stabilumą, užtikrinti saugų miegą ar net skatinti motinos pieno gamybą. Be to, tėvams dalyvaujant skausmingų procedūrų metu, palaikant akių kontaktą, laikant kūdikį už rankytės ar didesnį naujagimį glaudžiant prie krūties, jam mažiau skauda, todėl kūdikis patiria mažiau streso ir baimės“, - pasakoja programos mokymus vasario pradžioje Lietuvos ligoninių atstovams vedusi Inga Varen (Inga Warren), viena iš tarptautinės programos autorių iš Jungtinės Karalystės.

Mokymai ir iniciatyvos specialistams

Mokymus apie šeimos ir kūdikių nervų sistemos raidą Lietuvos medicinos specialistams pirmą kartą šalyje organizavo neišnešiotų naujagimių asociacija „Neišnešiotukas“ drauge su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (LSMU) Neonatologijos klinikos Naujagimių ligų skyriaus vadove prof. Dalia Stoniene. Mokymuose dalyvavo 40 medikų, tiesiogiai dirbančių su naujagimiais Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių ligoninėse. Pirmoji šalyje planingo šios tarptautinės programos įgyvendinimo ėmėsi LSMU Neonatologijos klinika - mokymuose dalyvavę medicinos specialistai įgytas žinias ne tik taiko praktikoje, bet ir yra sudarę veiksmų planą, kaip ir kada jas perduos savo kolegoms.

„Šie mokymai leidžia sveikatos specialistams atrasti teisingą santykį tarp neišnešioto ar sergančio naujagimio, medicinos personalo ir tėvų - tai labai reikšmingas aspektas psichomotorinei kūdikio raidai. Žinios, kaip tinkamai skaityti naujagimio siunčiamus kūno ženklus, pavyzdžiui, įvertinti naujagimio pozą, rankyčių padėtį, veidelio mimiką, širdies plakimą ir kitus aspektus padeda parinkti kūdikiui tuo momentu reikalingiausius sveikatos priežiūros sprendimus, kurie ilgainiui leidžia greičiau stabilizuoti kūdikį, apsaugoti ir skatinti jo smegenų vystymąsi“, - teigia LSMU Neonatologijos klinikos ir Lietuvos neonatologijos asociacijos vadovė profesorė Rasa Tamelienė.

Pasak A. Speičytės-Radzevičienės, tokių mokymų diegimas Lietuvos ligoninėse - tik vienas iš žingsnių, siekiant pagerinti naujagimių sveikatos priežiūrą: „Mes privalome sistemiškai kurti naujagimiui ir šeimai palankią ligoninę, todėl siekiame, jog nacionalinės iniciatyvos „Auginu Lietuvą“ edukacinė nuotolinė platforma taptų įrankiu padedančiu sustiprinti medicinos darbuotojų ryšį su pacientais ir kolegomis, mažinti personalo emocinį „perdegimą“ ar net suteikti galimybę optimaliai profesionaliai atlikti savo užduotis.“ Planuojama, jog platformoje bus pateikiami praktiniai ekspertų patarimai specialistams, kaip elgtis krizinėse situacijoje su šeima, kaip bendrauti netekties, persileidimo atveju ar gimus neišnešiotam naujagimiui. Pateikiamos rekomendacijos, kaip ir į kokias procedūras, kasdieninę naujagimio rutiną ligoninėje būtina įtraukti ir tėvus, kokią bendravimo taktiką su moterimi rinktis gimdymo metu, kaip skatinti „oda prie odos“ kontaktą bei kaip suteikti pagalbą „naujai“ mamai. Platformoje bus informacijos ir apie savipagalbos metodus - ką daryti, kai sveikatos specialistas yra perdegęs, kaip susigrąžinti jėgas, taikant trumpas sąmoningumo praktikas ir pan. Nuotolinė edukacinė platforma www.auginulietuva.lt - tai neišnešiotų naujagimių asociacijos „Neišnešiotukas“, taip pat jau ne pirmus metus vykdančios projektą „Ankstukai“, įgyvendinamos nacionalinės iniciatyvos „Auginu Lietuvą“ dalis. Šeimos ir kūdikių nervų sistemos raidos (angl. The Family and Infant Neurodevelopmental Education (FINE)) programa pradėta įgyvendinti 2013 m.

Kasdienė naujagimio priežiūra namuose: praktiniai patarimai

Kai tik gimsta mažylis, iškyla vis daugiau naujų klausimų, susijusių su jo priežiūra. Štai keletas dažniausiai kylančių klausimų ir atsakymų:

• Raudonos dėmelės sauskelnėse: Kūdikis pasišlapino - sauskelnėse matyti raudonos dėmelės. Plytos spalvos dėmės - tai druskos, kurias išskiria inkstai. Dėl to nereikėtų jaudintis.
• Čiaudėjimas: Mažylis čiaudo? Ne. Tai gynybinė reakcija. Tokiu būdu valosi kūdikio nosytė. Nieko baisaus. Galima kelioms minutėms priglausti prie krūtinės.
• Nagučių kirpimas: Nagučius galima patrumpinti tik dešimtą dieną po gimimo. Iki to laiko, jei naujagimio nagučiai labai braižo, paslėpkite rankytes šliaužtinukų pirštinytėse.
• Virškinimo skatinimas: Ant pilvuko patartina guldyti prieš kiekvieną maitinimą maždaug 10-15 min. Viskas priklauso nuo kūdikio ir tėvelių.
• Žindukas: Visi mažyliai turi stiprų čiulpimo instinktą. Jei mama nemaitina jo krūtimi, tuomet be žinduko, greičiausiai, neapsieisite.
• Ausų valymas: Ausyčių vidaus nevalome, tik išorę, jei reikia. Valome vata.
• Virkštelės priežiūra: Kas rytą virkštelę nuvalykite vandenuku ir briliantine žaluma. Po maudynių - tik briliantine žaluma.

Mamos mityba žindymo metu

Kol motina maitina savo pienu, jai nepatartina valgyti saldžių sūrelių ir viso to, kas susiję su saldžia varške, taip pat medaus, razinų, vynuogių, braškių. Nepatartina gerti gazuotų gėrimų, valgyti aštraus, labai saldaus ir sūraus maisto. Vaisius valgyti galima, bet po vieną per dieną. Visa kita, ką valgys mama, priklauso nuo paties kūdikio.

Vyresnių brolių ir seserų įtraukimas į naujagimio priežiūrą

Šeimoje atsiradus naujam nariui, dažnai iškyla klausimas, kaip geriausiai paruošti ir įtraukti vyresnius brolius ar seseris į naujagimio priežiūrą. Tai ne tik gali padėti sušvelninti šį pereinamąjį laikotarpį, bet rūpestis naujagimiu, pagalba mamai gali paskatinti artimą ryšį tarp brolių ir seserų. Štai keletas patarimų, kaip tai padaryti sklandžiai ir teigiamai.

Pasiruošimas ir atsakomybės

1. Pradėkite nuo pasirengimo. Šis procesas turėtų prasidėti dar prieš naujagimio gimimą. Pradėkite kalbėdami su vyresniais vaikais apie tai, kas yra būtina naujagimio priežiūrai, ir ką reiškia būti vyresniu broliu ar seserimi. Nuotraukos, knygos ar net realus vaikų lankymas pas neseniai kūdikio susilaukusius draugus ir pan. gali padėti jiems vizualizuoti būsimą situaciją.
2. Suteikite jiems atsakomybės. Vaikai mėgsta jaustis reikalingi ir svarbūs. Priklausomai nuo jų amžiaus, galite duoti jiems tam tikrų užduočių, susijusių su naujagimio priežiūra. Tai gali būti paprastos užduotys, tokios kaip švarių sauskelnių atnešimas, lopšinių dainavimas, knygutės paskaitymas ar tiesiog buvimas šalia, kai maitinate ar glaudžiate kūdikį. Tai padeda vyresniems vaikams jaustis, kad jie vis dar yra svarbi šeimos dalis ir prisideda prie naujagimio priežiūros. Neapkraukite vaiko pareigomis. Vyresnėlio pareigos, susijusios su mažylio priežiūra, turėtų būti jam būtų suprantamos, nesudėtingos ir vykdomos laisva valia. Griežta prievolė rūpintis mažuoju broliuku ar sesute ilgainiui gali imti varginti, kelti įtampą tarp vyresnėlio ir tėvų bei trikdyti draugišką brolių ir seserų ryšį.
3. Sukurkite aiškias taisykles. Atsižvelgę į vaiko amžių bei individualią raidą, vaikui suprantama kalba paaiškinkite naująsias namų taisykles, kurių privalu visuomet laikytis. Taisykles pasistenkite sukurti ir pateikti taip, kad vyresnėlis jaustųsi kuo mažiau apribotas (kiek tai įmanoma).
4. Pasiūlykite dalyvauti naujagimio priežiūroje. Įprastai vaikai entuziastingai sutinka ir noriai prisideda prie naujagimio priežiūros, nes tai padeda jiems atrasti savo vietą bei suprasti, kad „dabar aš esu vyresnysis brolis (sesė), esu svarbus (svarbi), tėvams reikia mano pagalbos“.
5. Pagrindinė taisyklė: niekuomet nepalikite vaiko vieno su kūdikiu.

Emocijų palaikymas ir tėvų pavyzdys

1. Skirkite laiko tik jiems. Nors naujagimio gimimas reikalauja daug dėmesio ir laiko, svarbu užtikrinti, kad vyresniems vaikams vis tiek būtų skiriamas tinkamas dėmesys. Nesvarbu, ar tai yra pasivaikščiojimas, skaitymas prieš miegą, ar tiesiog pokalbis apie jų dieną. Labai svarbu, kad jie jaustųsi mylimi ir vertinami. Praleiskite su vyresnėliu daugiau kokybiško laiko dviese.
2. Palaikykite jų emocijas. Naujo šeimos nario atsiradimas namuose gali sukelti įvairių emocijų vyresniems vaikams, amplitudė gali svyruoti nuo džiaugsmo iki pavydo. Svarbu pripažinti ir aptarti šias emocijas, kad vaikai jaustųsi saugūs ir suprasti. Pasakykite jiems, kad normalu jausti įvairius jausmus ir kad mylite juos, nepriklausomai nuo to, ką jie jaučia. Padėkite vaikui įvardinti ir konstruktyviai išreikšti emocijas, jas normalizuokite. Pavyzdžiui: „Suprantu, kad tu pyksti, nes aš turiu išmaudyti naujagimį ir mes negalime eiti į parką. Kokios spalvos tavo pyktis? Gal raudonas? Gal gali nupiešti labai piktą piešinį?
3. Rodykite pavyzdį. Galbūt svarbiausia, kad patys tėvai rodytų pavyzdį, kaip rūpintis naujagimiu. Vaikai mokosi stebėdami suaugusiuosius, todėl parodykite jiems, kaip elgtis su naujagimiu. Vaikai kopijuoja tėvų elgesį, tad paraginkite vaiką stebėti, kaip rūpinatės kūdikiu: jį maitinate, prausiate, keičiate sauskelnes, kalbinate ir kt. Be to, parodykite jiems, kad naujagimio priežiūra yra bendra šeimos užduotis, o ne tik vieno tėvo ar motinos atsakomybė. Parodykite pozityvias buvimo vyresniuoju broliu ar seserimi puses. Gimus naujagimiui vyresnėliui svarbu atrasti savo rolę, o tėvų pareiga - nukreipti jį tinkama linkme ir padėti suprasti, kad mažylis nėra konkurentas, tėvų meilės ir dėmesio vagis, daiktų pasisavinėtojas ar žaislų laužytojas.
4. Pagirkite už tinkamą elgesį. Didesnį dėmesį skirkite ne klaidoms, o gražaus elgesio akcentavimui. Itin veiksminga vaiką ne tiesiog abstrakčiai pagirti („oi, koks šaunuolis!“), bet konkrečiai įvardinti, koks elgesys yra gražus, tinkamas ir vertas pagyrų (ypač jeigu vaikas yra mažas ir pats galbūt ne iki galo supranta, ką padarė gerai ir už ką yra giriamas).

Kaip elgtis su iššūkiais?

• Elgesio ir įgūdžių regresas: vyresnėlis gali imti elgtis kūdikiškai. Negėdinkite dėl elgesio regreso, bet ir „neužsižaiskite“, o priminkite, koks vaikas jau didelis ir šaunus.
• Miego ritmo pokyčiai ir sutrikimai.
• Bet kokie įprastos rutinos ir elgesio pokyčiai.
• Nedraugiškas ar net agresyvus elgesys. Jei vaikas netyčia ar iš nežinojimo padarė ką netinkamo, nebauskite vaiko ir nešaukite ant jo. Greičiausiai jis ir taip jaučiasi kaltas, tad jam ramiai paaiškinkite, kodėl taip daryti negalima. Jei matote, kad vaikas su kūdikiu pradėjo elgtis netinkamai, jį sudrausminkite, aiškiai ir vaikui suprantama kalba įvardinkite, ką jis padarė netinkamai ir pasiūlykite alternatyvų, tinkamą elgesį. Pavyzdžiui: „Ne, nereikia taip garsiai šaukti, nes pažadinsime kūdikį.“
• Ribų nustatymas: Užtikrinkite vyresnėliui įprastus socialinius ryšius. Padėkite vyresnėliui nusibrėžti savo ribas ir jų laikykitės. Pavyzdžiui, normalu, kad vyresnėlis nenori kūdikiui duoti visų savo žaislų, tad „tik mano žaislams“ skirkite dėžę.
• Kada kreiptis pagalbos: Jeigu vyresnėlio emocinė būklė ar elgesys kelia nerimą arba pavojų jam pačiam, naujagimiui ar kitiems jūsų aplinkoje esantiems žmonėms, vertėtų nedelsti ir kreiptis į psichologą.

tags: #i #seima #orientuota #naujagimio #prieziura

• viskas apie veido valymą rūgštimis
• Pasiruošimas namų darželio mokyklai
• Kodėl svarbu vartoti „Elevit“ maitinant krūtimi?
• Kaip patekti i darzeli rugsėjo 1-aja
• nuo architekto iki Panevėžio mero