Pagalbinio apvaisinimo procedūra, tokia kaip apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF), yra sudėtingas procesas, reikalaujantis tikslaus medicininio pasirengimo. Vienas esminių etapų šiame kelyje - išsamūs hormonų tyrimai, leidžiantys įvertinti moters reprodukcinę sveikatą ir kiaušidžių rezervą. Tinkamai diagnozuotas hormoninis disbalansas padidina pastojimo tikimybę, todėl šie tyrimai yra neatsiejama pasirengimo dalis.

Moterų nevaisingumui įtakos dažnai turi hormonų pusiausvyros sutrikimai - ovuliacijos nebuvimas, policistinių kiaušidžių sindromas ar skydliaukės ligos. Atlikus kraujo tyrimus įvertinamas hormonų lygis ir nustatomi galimi endokrininiai sutrikimai. Gydymas gali apimti medikamentinę korekciją, ovuliacijos stimuliaciją ar gyvenimo būdo pokyčius.
Prieš pradedant IVF ciklą, gydytojas aptars jūsų ligos istoriją ir šeimos kūrimo tikslus, taip pat atliks reikiamus tyrimus, kad sudarytų individualų gydymo planą. Svarbiausi hormonų rodikliai, kuriuos įvertina specialistai:
IVF ciklo metu tie patys hormonai, kuriuos organizmas gamina natūraliai, suleidžiami didesnėmis dozėmis, siekiant paskatinti kiaušides gaminti daugiau kiaušialąsčių nei įprastai. Svarbiausias veiksnys, lemiantis sėkmę, yra pakankamas kiaušinių skaičius ir kokybė. Kitaip tariant, kiaušialąstės rezervo būklė tiesiogiai veikia gydymo sėkmę.
| Hormonas | Tyrimo laikas | Reikšmė |
|---|---|---|
| FSH | 3 ciklo dieną | Kiaušidžių atsako įvertinimas |
| AMH | Bet kurią dieną | Kiaušidžių rezervo nustatymas |
| Progesteronas | Ciklo 21-28 dieną | Ovuliacijos patvirtinimas |
Gydytojas stebi kiaušidžių stimuliaciją (kraujo tyrimai ir transvaginalinis ultragarsas), kad pamatytų, kaip jūsų kiaušidės reaguoja į vaistus ir ar nereikia koreguoti dozės. Tinkamai diagnozuotas hormoninis disbalansas padidina pastojimo tikimybę, o individualiai pritaikytas gydymo planas, įvertinant patirtį, diagnozę ir gydymo protokolus, yra vienas iš svarbių sėkmės veiksnių.