Spermos donoro kelionė: kaip vienas vyras padėjo heteroseksualų porai susilaukti vaiko

K.Kilpatrickas, vienišas homoseksualas, yra spermos donoras. Jis - vienas vaisingiausių: jis per mažiau nei 4 mėnesius tapo tėvu 10 kūdikių. „Tai nuostabu, esu labai patenkintas.“ Jis padėjo 9 lesbiečių ir 1 heteroseksualų poroms tapti tėvais. „Nuostabu padėti tiek daug žmonių per tokį trumpą laiką, bet nusprendžiau kuriam laikui sustoti, - prisipažino K.Kilpatrickas. - Galbūt padėsiu dabartiniams vaikams susilaukti brolių ar sesių, tačiau mano misija nėra padidinti pasaulio populiaciją.“

Jis prisimena kiekvieno savo genetinio vaiko vardą. „Tačiau negalėčiau pasakyti jų gimimo datų, - teigė vyras. - Jų per daug, aš susimaišau, be to, jie iš tikrųjų nėra mano vaikai.“ Jis sulaukė šimtų prašymų iš motinų, trokštančių susilaukti vaikų. Jis padėdamas moterims susilaukti vaikų tame nemato jokių moralinių problemų. K.Kilpatrickas teigia, jog daug bjauriau, kai pora moka tūkstančius ir klinikoje pasirenka anoniminio donoro spermą iš katalogo. „Negalima prašyti mokesčio už vaikus, - teigė jis. - Man svarbu padaryti kitų žmonių gyvenimą geresnį. Mane liūdina porų istorijos. Tai - mano dovana jiems.“

Šių vaikų nebūtų buvę įmanoma susilaukti natūraliu būdu, tačiau jie buvo labai laukiami ir mylimi. Jų situacija visai nepanaši į tų, kurie gimsta todėl, kad motina pastojo būdama girta. Nenoriu būti anoniminiu donoru, kurį pasirinktų dėl mėlynų akių arba atmestų dėl išsilavinimo. Noriu pajausti ryšį su žmonėmis, kuriems padedu. Tai darydamas susiradau daug draugų.“

Kyla klausimas - kas bus, kai vaikai užaugs ir norės sužinoti, kas jų biologinis tėvas? „Jei jie norėtų susipažinti, mano durys būtų atviros, - sakė K.Kilpatrickas. - Prisidėjau prie naujos gyvybės pradžios, todėl negalėčiau atsukti jai nugaros. Negaliu nuspėti, kaip susiklostys jų gyvenimai, aš už tai neatsakingas. Tačiau tas pats galioja visiems vaikams - nesvarbu, kuriuo būdu pastojo jų motina.“

Prieš dovanojant - pas gydytoją

Jis prisipažino, kad labiau norėjo susilaukti vaikų su vyriškos lyties partneriu, su kuriuo buvo kartu 19 mėnesių, tačiau pastarasis nebuvo tokios pačios nuomonės. Jie išsiskyrė sausį, tačiau priežastis nėra susijusi su spermos donoryste. K.Kilpatrick'as teigia, jog jis yra atsakingas. Jis tikrina poras, kad išsiaiškintų, ar jų santykiai tvirti ir ar jie dirba. Vyras taip daro, kad įsitikintų, jog vaiko gyvenimas bus geras.

Jo vaikai yra iš skirtingų vietovių - tam, kad sumažėtų rizika, jog jie suaugę susitiks ir galbūt užmegs santykius. Vyras nevartoja narkotikų, alkoholio geria nedaug, neturi sunkių sveikatos problemų ir užsiima saugiu seksu. Jis prieš kiekvieną spermos dovanojimą apsilanko pas gydytoją, kuris patikrina jo seksualinę sveikatą.

Dauguma pagalbos sulaukusių porų nori ir toliau bendrauti. K.Kilpatrickui retkarčiais leidžiama paimti savo biologinį vaiką į rankas. „Kai jie išvysta pasaulį, aš verkiu, - prisipažino vyras. - Esu labai sujaudintas, kai į rankas paimu nuostabius kūdikius. Visi sako, kad jie turi mano akis ir nosį, tačiau jaučiuosi myluojantis savo sūnėnus ir dukterėčias. Jie mieli, tačiau nenorėčiau jų pasisavinti. Viskas, ką aš darau - suteikiu spermos. Neužmezgu jokio ryšio su vaiku.“

Viskas vyksta namuose

Apvaisinimas taip pat būna kitoks, nei klinikoje. Nebūna jokių sterilių stiklainių ir švirkštų. Tai panašiau į jaukų, socialų susitikimą, o ne šaltą procesą. Tai kartais vyksta viešbutyje poros mieste, tačiau K.Kilpatrickas neretai pakviesdavo būsimus tėvus į savo butą Birmingeme. Jie maloniai pasišnekučiuodavo prie stalo, kad dingtų nejaukumas, ir K.Kilpatrickas dingdavo į miegamąjį parūpinti sėklos. Norinti susilaukti vaiko moteris su sėklos mėginiu nueidavo į kitą kambarį ir apvaisindavo save. Ji gulėdavo kojas iškėlusi į viršų, kad padidėtų pastojimo tikimybė. „Visos mano poros pastodavo po vieno arba dviejų kartų,“- sakė vyras.

Jis buvo itin nustebintas, kai susituokusi lesbiečių pora, Rebecca ir Vikki Lomax, pranešė, jog laukiasi dvynių Samuelio ir Alfie. Vaikai gimė gegužę. Ši pora kreipėsi į K.Kilpatricką, nes kainos privačioje klinikoje buvo per didelės.

Mama pritaria jo donorystei

Gali būti, kad jo požiūris į tėvystę susiformavo dėl jo paties praeities. K.Kilpatricko tėvai išsiskyrė, kai jam buvo 5-eri, o jį užaugino motina. Jo tėvas vedė antrą kartą ir susilaukė keturių vaikų. Vienai iš jų 28-eri, o kitai 12. „Mano mama buvo nuostabi, - teigė jis. - Mes esame labai artimi, todėl žinau, kad vaikui jo gyvenime nebūtinai reikia tėvo, kad jis būtų laimingas. Mano mama mane išmokė skustis. Ji mane išmokė gerti alaus bokalą. Ji buvo nuostabi. Kai žiūriu į lesbiečių poras, kurioms padėjau, manau, kad nėra nieko nuostabesnio, nei dvi mamos.

Mano mama mano, kad tai, ką padariau - nuostabu. Ji džiaugiasi kiekvienu gimusiu vaiku, be to, ji susitiko su kai kuriomis moterimis. Mano mama šių vaikų nelaiko savo anūkais - jai pakanka 5 mano įseserės atžalų.“ Kiti vaikai mokykloje tyčiojosi iš K.Kilpatricko dėl jo orientacijos - jis dėl to būdamas 15-os dviem savaitėms pabėgo iš namų. Jis buvo biseksualus, turėjo santykių su moterimis, bet dabar gyvena kaip homoseksualas.

Sulaukė daug prašymų

„Visada norėjau būti tėčiu ir turėti savo vaikų, - prisipažino vyras. - Aš to vis dar noriu. Siūliau tai savo buvusiam partneriui, bet jis sakė, kad tai netinkamas laikas, ir mūsų finansinė situacija nėra pakankamai gera.“ Jis netrukus sulaukė daugybės prašymų. „Esu artimiausias su pirmąja savo pora, Kirsty ir Gemma, nes tai buvo nauja mums visiems, - sakė K.Kilpatrickas. - Jos pastojo po pirmo bandymo, labai džiaugiausi. Nerimavau, kad gimus jų mergaitei užsimanysiu tapti jos tėvu. Kai pamačiau nuotrauką, apsiverkiau, bet ne todėl, jog maniau, kad tai mano vaikas. Verkiau, nes padėjau jos tėvų svajonei virsti realybe. Džiaugiausi už jas, mes vis dar esame draugai.“

Turi įvertinti žmones

Jis prisipažįsta, kad jam sunku apsispręsti, kuriai porai padėti - prašymų daug. Tai paprastai priklauso nuo to, kokį ryšį su moterimi jis pajunta po kelių pokalbių telefonu, žinutėmis ir elektroniniu paštu. Vienintelė jo pagalbą gavusi heteroseksuali pora į vyrą kreipėsi po 12 metų praleistų nesėkmingai bandant kiaušinėlį apvaisinti mėgintuvėlyje. Visi bandymai kainavo 30 tūkst. svarų sterlingų (apie 43 tūkst. eurų). „Padedu vaikui išvysti pasaulį, todėl turiu vertinti žmones pagal jų padėtį, - atskleidė jis. - Su manimi susisiekė vieniša, neįgali moteris, kuri gyveno iš pašalpos, bet turėjau jai atsakyti ne, nes negalėjau leisti vaikui gimti tokiomis sąlygomis. Neatmesčiau žmogaus prašymo tik todėl, kad jis gauna minimalų atlyginimą - pats užaugau turėdamas nedaug pinigų, bet būdamas laimingas. Ieškau žmonių, kurie turi darbą ir gali išlaikyti vaiką.

Priimu daugumą sprendimų pasitikėdamas žmonėmis. Negaliu pasakyti, ar visos poros liks kartu, ar vaikas turės gerus tėvus, bet taip yra visose šeimose. Stengiuosi kuo geriau įvertinti žmones, jaučiausi apsigavęs tik kartą. Padėjau jaunai lesbiečių porai, kuri ilgai laukė galimybės susilaukti vaiko. Jos džiaugėsi, kad galės turėti kūdikį, bet sulaukiau skambučio iš apvaisintosios. Ji man sakė, jog jos merginos šeima nėra patenkinta nėštumu ir nenori turėti nieko bendro su vaiku. Ji sakė, jog nežino, ką daryti, jai gali tekti atsikratyti vaiko. Man buvo labai sunku. Aš pradėjau tą vaiką, jo buvo laukiama, tačiau buvau išduotas. Atsakiau, jog jei jau taip, aš pasiimsiu vaiką. Jis nebuvo tai, ko man tuo metu reikėjo gyvenime, bet aš prisidėjau prie jo gimimo, todėl buvau pasiruošęs jį priimti.“

Turėjo pasirašyti kontraktą

Deja, moteriai įvyko persileidimas. Šis įvykis šokiravo K.Kilpatricką. „Niekada nekalbėjau su poromis apie tai, kas būtų, jei gimtų vaikas su negalia, - sakė jis. - Tačiau jei jį atstumtų tėvai, pasiimčiau tą kūdikį ir auginčiau jį kaip savo. Nekyla jokių klausimų. Vaikas dėl to nekaltas.“ Vyrui po išsiskyrimo su partneriu prasidėjo depresija. Jis nebegalėjo eiti į darbą. K.Kilpatrickas šiuo metu vėl gyvena su mama ir gauna pašalpą iki vėl galės dirbti. Jis užsiregistravo būti kaulų čiulpų donoru - padėti žmonėms kitu būdu. Vaikų gimimai atnešė tik džiaugsmo. Kūdikiai yra sveiki, o jų tėvai dėkingi K.Kilpatrickui.

Kiekviena pora pasirašė keturių puslapių ilgio kontraktą, kuriame pasižadėjo iš vyro nereikalauti pinigų ir paramos vaikui. Tačiau K.Kilpatrickas nežino, ar dokumentas yra teisiškai galiojantis. „Draugas manęs kartą klausė, ar nebijau, kad tėvai kreipsis į teismą, - pasakojo jis. - Klausykite, aš esu tik donoras. Aš neturiu jokių teisių.“

Še tau, kad nori, gyveni, gyveni, dirbi, dirbi, sąžiningai moki mokesčius, myli ir gerbi savo žmoną, vaikus ir staiga vieną gražią dieną sužinai, kad tu esi atsilikėlis. Nebespėji eiti į koją su greitai besikeičiančiu gyvenimu. Tau pradeda priekaištauti, kad gyveni kažkokioje „tradicinėje“ šeimoje, o dabar tokios jau nemadingos ir nepaklausios. Palaukite, palaukite, nejučiomis pradedi teisintis, aš taip išauklėtas, kad šeima yra moters ir vyro santuoka. Įsikarščiuoji, pakeli toną ir staiga pastebi, kad kai kurie aplinkiniai į tave žiūri atsargiai, išlaikydami distanciją, ir su šiokia tokia pašaipa, netgi gailesčiu. Mat tu rodai savo atsilikimą ir nepakantumą tolerancijai. Esi „tradicinis“.

Šiandien už langų tolerancijos šventė. Ir tavo postringavimai apie tai, kad tu ne prieš mažumą, bet esi prieš, kad jie rengtų viešus šou su plikais užpakaliais ir vyriškais bučiniais centrinėse miesto gatvėse, daug pritarimo nesulauks. Negali klausinėti, kodėl dar visai kūdikiai gali būti perduodami auginti vienalyčiams partneriams. Atrodo, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje juodu ant balto pasakyta: „šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas“ ir „santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu“. Kai kuriems to negana, jiems trūksta platesnio apibrėžimo.

69 procentams lesbiečių motinų užaugintų vaikų buvo būtina socialinė parama. - Šitoje vietoje dera keletą žodžių pasakyti ir apie homoseksualus, auginančius vaikus, apie ką savo studijoje ne kartą mini ir profesorius M. Jei jau sutinkame, o nesutikti neįmanoma, kad aplinka ir auklėjimas formuoja asmenybę, tai turime sutikti ir su tuo, kad vaikas, augdamas tokioje aplinkoje, nori jis to ar ne, perims daugumą vienalyčių tėvų elgesio stereotipų. Tad savaime kyla klausimas - gerai tai ar ne? Negali klausinėti, kodėl dar visai kūdikiai gali būti perduodami auginti vienalyčiams partneriams. Ar aš toks, kaip mano tėvai, ar kitoks? Taip vaikui formuojamos šeimos vertybės bei vaidmenų pasiskirstymas. Tačiau kartais būna, kai vaikai auga be tėčio ar be mamos. Taigi, šeimoje gali būti, kad vaikas auga su močiute, teta ir mama, t. y. kai vaiką augina tos pačios lyties artimi žmonės. Dažniausiai tai gali matyti draugų šeimose, giminaičių ir t. t.

Bandymas Civiliniame kodekse įteisinti tiek vyro ir moters, tiek homoseksualių asmenų partnerystę žlugo pirmojoje stadijoje, kai Lietuvos Seimas po pateikimo nepritarė tai numatančioms pataisoms. Lietuvoje buvo renkami parašai, kad Europos Sąjungos teisėje būtų aiškiai apibrėžta šeima ir santuoka. Galbūt būtų verta imti pavyzdį iš tradicinių šeimų, laimingai gyvenančių žmonių. - Vienalytė sąjunga negali natūraliai atsinaujinti taip, kaip mes esame sukurti - negali kurti gyvybės. O jeigu negali kurti gyvybės, vadinasi, tai nėra šeima. Prigimtinis įstatymas, vienas kito papildymas ir galimybė kurti naują gyvybę - trys dalykai, dėl kurių vienalytės partnerystės negali būti laikomos šeima. Nukrypus iš teisingo kelio, tenka susidurti su padariniais: tautų nykimu, visuomenės senėjimu ir t. Periodikoje pateikiama seksualinių mažumų tematika yra labai „vyriška“ - gėjai ir jų pasaulis yra nušviečiamas žymiai dažniau nei lesbiečių. Panašius nuogąstavimus reiškė ir Seimo narys Petras Gražulis: „Aš noriu taip pat paklausti, kada mes sustosime. Šiandien skaičiau internetinėje svetainėje: Kolumbija įteisino partnerystę tarp trijų vyrų. Tai gal mes, klausykite, jau grupinius santykius tuoj įteisinsime? Neseniai Anglijoje moteris, save suvokianti ir visuomenei pateikianti kaip vyrą, susitvarkė dokumentus, kuriuose įrašyta, kad pagal lytį ji - vyras. Tada užsigeidė, kad jos vaiko gimimo liudijime ji būtų įvardyta „tėvu“. Teismo sprendimas paaiškės rudenį. „Privatus“, vadinasi, priklausantis atskiram asmeniui. Pamąstykime, kas nutiktų, jeigu įstatymai būtų kuriami kiekvienam privačiai? Žmogaus prigimtinės vertybės, dorovinės nuostatos yra šventos, tai yra žmonijos išlikimo garantas. Mažumos jau pasisavino vaivorykštės simbolį. Dabar kėsinasi į šeimos sampratą. Mano artimas bičiulis nuolat tvirtina, moteris negali būti truputį nėščia. Arba nėščia, arba ne. Taip ir su šeima. Yra šeima, tokia, kokioje dauguma mūsų ir išaugo. Kitokių šeimų nežinome. Tegul vadinasi kaip tik nori. Vienalytės sąjungos, partnerystės, poros, sambūriai, grupės. „Mes esame visur, tačiau kartu ir niekur“ - ši citata iš pokalbio su gėjumi apibūdina seksualinių mažumų padėtį. Seksologas Pragiedrulis Velička įsitikinęs, kad kiekvienas žmogus trokšta turėti šeimą ir netiki vienišių kalbomis apie tai, kaip gera gyventi vienam ir būti nepriklausomam. - Mano požiūriu - tėvas, motina ir vaikai, kurie vienas su kitu bendrauja pagarbiai. Būtent - šeimą įsivaizduoju tik su vaikais. Pažvelkite į gamtą: vilkai kovoja dėl patelės, o vėliau su ja susilaukia palikuonių. Taip pat yra ir žmonių gyvenime. Aišku, daug porų yra susituokusios, tačiau neturi vaikų, - jos patiria didelį psichologinį krūvį. Yra tekę girdėti, kad tokiais atvejais seksologai pataria moterims pastoti nuo kito vyro, apie tai nutylint sutuoktiniui - taip neatimant vilties, kad ir jis atliko savo misiją palikti palikuonių. Palikuonių siekia turėti net homoseksualios poros, geras to pavyzdys - Eltonas Džonas, kuris su savo draugu bandė įsivaikinti vaiką, o nepasisekus - jo susilaukė padedant pakaitinei motinai. Homoseksualai siekia net susituokti, nors jie puikiausiai gali gyventi ir be to. Kanadoje buvo atliktas įdomus tyrimas. Moterims, kurios būdamos nėščios suserga raudonuke, medikai pataria negimdyti dėl galimų apsigimimų, tačiau šių rekomendacijų laikosi ne visos. Taigi per minėtą tyrimą buvo nustatyta, kad didelė dalis berniukų, kuriuos motinos pagimdė nėštumo metu persirgusios raudonuke, užaugę tapo homoseksualai. Kaip tai paaiškinti, nežinau, bet, matyt, tai gali būti viena iš homoseksualumo priežasčių. Egzistuoja daug homoseksualumo atsiradimo teorijų - įgimtoji, įgytoji ir priverstinė. Tačiau kas paneigs, kad homoseksualų šeimoje užaugęs vaikas pats neperims tokio šeimos modelio? Šeimas nori kurti ir kuria net transseksualai ir transvestitai. - Nes tik tai teikia žmogui stiprybę. Pats žodis „šeima“ atkeliavo dar nuo gentinių laikų, tik ten ji buvo kitokia, negu dabar. Dirbdamas laivo gydytoju, lankiausi Nigerijoje, kur vyrauja poligamija. Tačiau net ir Afrikoje jau kabo plakatai, skatinantys turėti vieną partnerį, nes per poligamiškus santykius plinta epidemijos, atnešančios daug mirčių. Net musulmonai po truputį atsisako haremų ir renkasi gyvenimą su viena žmona. Taigi gyventi poligamiškai būtų grįžimas į akmens amžių. Žmonės iš naujo kuria šeimas, net jei jie jau yra kartą ar du išsiskyrę. O viešai deklaruojamas noras būti nepriklausomam man sukelia šypseną. Taip, kiekviena nauja pažintis kelia stresą, nes reikia išmokti derintis prie kito asmens, apsiprasti su kito žmogaus buvimu šalia, jo elgesiu. Gera girdėti, kaip kartais poros juokais guodžiasi: „Norėtume nors kartais susipykti - stengiamės kiek galime, bet niekaip neišeina“. - Dabar XXI amžius ir tuoktis nebereikia. Šiurkščiai šnekant: „pridarei“ vaikų - ir pas kitą moterį; vėl „pridarei“ - ir vėl pas kitą. Tokia jau vyro misija - apvaisinti kuo daugiau patelių, ir šią jo užduotį gali „pristabdyti“ tik šeima. Kita vertus, žinau tokių porų, kai vyrai nori tuoktis, o jų moterys - ne. Tiesą pasakius, aš esu liberalesnių pažiūrų, negu kartais būna mano kolegos. Po 3-5 metų bendro gyvenimo poras ištinka krizė - partneriai atsibosta vienas kitam, pradeda dairytis į šonus, pykstasi dėl smulkmenų. Kaip viena moteris pasakojo: anksčiau vyras galėjo nors į automobilio saloną nusišlapinti - būtų to nepastebėjusi, o dabar tai, kaip jis iš kavos puoduko siurbčioja, baisiausiai erzina. Štai tada praeina tas aklas įsimylėjimas, poros gali staiga susivokti, kad jas lyg praraja skiria skirtingas požiūris į gyvenimą. Jeigu neįmanoma santykių sulipdyti, geriau gyventi atskirai. O tai padaryti yra lengviau, kai pora dar nėra susituokusi ir neturi vaikų. Vaikams, nesvarbu, kokio amžiaus jie bebūtų, tėvų skyrybos yra didelė psichologinė trauma. - Jei biologiniai tėvai nenutrauks bendravimo su savo vaikais, tai jie žinos, kas yra jų tikroji mama ir kas - tikrasis tėvas. Neužtenka vaikams teikti finansavimo, reikia nuolat su jais bendrauti. Žinote, gydytojai sako: „Liga yra viena, bet pacientai ir jų atvejai - skirtingi“. - Bet kodėl kintant žmonių gyvenimui, šeimos forma nesikeičia? - Nes niekas nieko tobuliau nesugalvojo. Parodykite vienišą žmogų, kuris neturi augintinio? Kiekvienam reikia turėti tai, kam galėtų skirti savo meilę ir rūpestį. Kitaip gyventi nemokame. Visos teisės saugomos.

pingvinas Vakar, lapkričio 7 dieną, Upninkų seniūnijoje Vaiko teisių apsaugos, policijos, socialinių darbuotojų dėmesio sulaukė dvi daugiavaikė šeimos. Pirmu atveju pranešta, kad Upninkų sen., Upninkų k. Darbininkų g. name policijos pareigūnams reikia priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pagalbos atidaryti duris, nes namuose yra trys mažamečiai vaikai ir neblaivi mama, kuri neatidaro durų. Priešgaisrinės tarnybos pagalba atšaukta išvykstant iš garažo, pagalbos neprireikė, nes duris atidarė bei policijos pareigūnus ir socialinę darbuotoją įsileido pati buto savininkė. Anot pareigūnų, minėtai trijų vaikų motinai tokia girtumo būsena - ne naujiena. Šioje šeimoje auga trys vaikai - 2001 metų gimimo, 2011 metų gimimo ir 2017 metų birželio mėnesio gimimo. Policijos pareigūnams patikrinus šių vaikų mamos girtumą, alkoholio matuoklis parodė 2,19 prom. Anot pareigūnų, minėtai trijų vaikų motinai tokia girtumo būsena - ne naujiena. Tą patvirtino ir Socialinių paslaugų centras - moteris nevengia išgerti, yra prasta sveikatos būklė, socialinių įgūdžių trūkumas. Šia šeima rūpinasi socialiniai darbuotojai. Tą dieną vaikai neatimti - socialiniai darbuotojai vaikus perdavė blaiviems giminaičiams, į artimą aplinką. Policija Vaiko teisių tarnybos nekvietė, grėsmės lygis nenustatytas. Šiandien dienai trijų vaikų mama išsiblaiviusi, vaikai jai atiduoti, šeimai teikiama socialinių darbuotojų pagalba. Vakar dienos įvykiai atskleidė, kad tarpinstitucinis bendradarbiavimas „šlubuoja“. Antru atveju Upininkuose vakar vykusi situacija kiek kitokia. Upninkų pagrindinė mokykla pranešė Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl jų mokinio seksualiai orientuoto elgesio. Apie šią situacija nebuvo informuotas Jonavos r. socialinių paslaugų centras, dėl to, socialines paslaugas teikiantiems specialistams, tai pasirodė keista. Upninkų pagrindinė mokykla pranešė Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl jų mokinio seksualiai orientuoto elgesio. „Upninkų pagrindinė mokykla pranešė Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl įtartino jų mokinio seksualizuoto elgesio. Mūsų centras bendradarbiauja su mokykla. Ta šeima mums yra žinoma, joje auga 4 vaikai, keli iš jų lanko mūsų dienos centrą. Mums labai keista, kad mes jokios informacijos iš mokyklos, kad jie pastebi tokius dalykus, negavome. Tik kiek anksčiau mes buvome informuoti apie vieną iš šios šeimos vaikų (9 metų berniuką), kuris turi nedidelių elgesio sutrikimų, tačiau vakar dienos įvykiai atskleidė, kad tarpinstitucinis bendradarbiavimas „šlubuoja“. Vakarykštis pranešimas - devynmetis turi jo amžiui nebūdingą, netipišką seksualiai orientuotą elgesį, mums nebuvo pateiktas, net ir tiems darbuotojams, kurie dirba su šia šeima. Mus tik šiandien Vaiko teisių skyrius informavo apie šią situaciją ir tik tuomet, kai prireikė transporto nuvežti tris iš keturių vaikų ir jų mamą ištyrimui. Mums keista ši situacija, nes dirbdami su šia šeima, mes nepastebėjome nei vaikų nepriežiūros, nei keisto elgesio, nei smurto prieš vaikus - tokių smurto atvejų šeimoje tikrai nėra. Tačiau priimtas sprendimas, kad šiandien trys vaikai ir jų mama bus tiriami“, - sakė Jonavos r. Socialinių paslaugų centro direktorė Valentina Demidenko. Asociatyvi pixabay.com nuotrauka

tags: #heteorseksualas #susilauke #vaiko

• vandens procedūros nėščiosioms
• Primaitinimas kiaušiniais: patarimai tėvams
• Atskleiskite gimimo datos numerologijos paslaptis apie vyrus
• Žaislai kūdikiams: šviesa, saugumas ir lavinimas
• Viskas apie mokinių atostogas Lietuvoje