Gausus Kraujavimas Ankstyvuoju Nėštumo Laikotarpiu: Priežastys, Simptomai ir Kada Kreiptis į Gydytoją

Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kuris nuo pat pirmųjų dienų sukelia daugybę pokyčių organizme. Aktyvuojasi hormonų veikla, keičiasi fiziologiniai procesai ir organizmo poreikiai. Klausimas „Ar gali būti, kad laukiuosi?“ anksčiau ar vėliau iškyla daugeliui moterų - kai mėnesinės vėluoja, kūnas ima siųsti neįprastus signalus arba tiesiog užplūsta vidinė nuojauta. Labai svarbu atpažinti pirmuosius nėštumo simptomus, nes ankstyvas jų pastebėjimas leidžia greičiau pasirūpinti tinkama sveikatos priežiūra, koreguoti gyvenimo būdą, mitybą bei pasirengti besikeičiantiems organizmo poreikiams.

Nepaisant plačiai paplitusių mitų ir asmeninių patirčių, svarbu suprasti, kad įprastų mėnesinių nėštumo metu nebūna. Tačiau kai kurioms moterims nėštumo metu pasireiškia gausus kraujavimas, kuris gali priminti mėnesines. Ši būklė, dar vadinama menoragija, gali kelti nerimą, todėl svarbu žinoti galimas priežastis ir kada kreiptis į gydytoją.

Ar galima turėti mėnesines nėštumo metu?

Trumpas atsakymas - ne. Nepaisant plačiai paplitusių mitų, nėštumo metu įprastų mėnesinių nebūna. Įprastai mėnesinės vyksta tada, kai neįvyksta apvaisinimas. Kiaušialąstė iš kiaušidės išsiskiria kartą per mėnesį, ir jei ji nesusilieja su spermatozoidu, organizmas ją pašalina kartu su gleivinės likučiais per makštį.

Kai pastojama, kūnas pradeda ruoštis nėštumui, todėl mėnesinių ciklas sustoja. Jeigu nėštumo metu prasidėtų mėnesinės ir išvešėjęs gimdos audinys imtų šalintis, drauge su juo pasišalintų ir prie jo prikibęs apvaisintas kiaušinėlis. Taigi, nėštumo metu mėnesinių nebūna, tačiau pasitaiko tepimas, negausus ar gausesnis kraujavimas dėl kitų priežasčių.

Svarbu atkreipti dėmesį: jei kraujavimo pakanka, kad užpildytų higieninę priemonę (įklotą ar tamponą), tikėtina, kad nesate nėščia. Vis dėlto, ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu kai kurios moterys gali pastebėti dėmių - šviesiai rausvų arba tamsiai rudų išskyrų.

Kraujavimas nėštumo metu: Priežastys, Simptomai ir kada kreiptis į gydytoją

Nėštumo metu gausus kraujavimas, kuris primena mėnesines, nėra normalus reiškinys ir gali būti susijęs su įvairiomis priežastimis, reikalaujančiomis medicininio įvertinimo. Maždaug 15-25 % moterų ankstyvojo nėštumo metu pastebi nežymų kraujavimą. Tačiau bet koks kraujavimas, ypač gausus, turi būti vertinamas rimtai.

Galimos kraujavimo nėštumo metu priežastys

• Implantacinis kraujavimas. Apvaisintam kiaušinėliui įsitvirtinant išvešėjusiose gimdos gleivinėje, ji truputį pažeidžiama ir gali pasirodyti keli lašeliai kraujo arba nedidelis, porą dienų trunkantis tepimas. Įprastai tai įvyksta praėjus maždaug savaitei po ovuliacijos. Svarbu žinoti, kad tai yra normalus reiškinys, dėl kurio nerimauti neverta.
• Negimdinis (ektopinis) nėštumas. Apvaisintas kiaušinėlis kartais įsitvirtina ne gimdoje, kur turėtų, o už jos ribų, dažniausiai - kiaušintakyje. Ne gimdos audiniai nėra pasirengę „priimti“ gemalo, be to, jis dažniausiai įsiskverbia giliai, stipriai pažeisdamas audinių vientisumą ir sukeldamas kraujavimą.
• Persileidimas. Gręsiant arba jau prasidėjus persileidimui būdingas ne nedidelis tepimas, o mėnesines primenantis arba gausesnis kraujavimas.
• Mechaniniai gimdos kaklelio pažeidimai. Nėštumo metu į visą gimdą, tad ir į gimdos kaklelį priplūsta daugiau kraujo, jis tampa jautresnis, pažeidžiamesnis.
• Subchorioninė hematoma. Kraujavimas gali būti susijęs su gemalo dangalo (choriono) atsiskyrimu nuo gimdos sienelės. Įprastai ši būklė nėra pavojinga ir praeina savaime, tačiau intensyvesnis kraujavimas siejamas su didesne persileidimo arba priešlaikinio gimdymo rizika.
• Gestacinė trofoblastinė liga. Reta liga, kuri prasideda, kuomet apvaisintas kiaušinėlis vystosi nenormaliai.
• Infekcija. Įvairios infekcijos, lytiškai plintančios ligos ir pan. gali būti kraujavimo ne mėnesinių metu priežastimi.
• Gimdos kaklelio polipas. Gimdos ir gimdos kaklelio polipai siejami su kraujavimu ne menstruacijų metu.
• Gimdos kaklelio vėžys.
• Žemas placentos prisitvirtinimas arba placentos pirmeiga. Placenta visiškai arba iš dalies dengia vidinę gimdos kaklelio dalį.
• Placentos atšoka. Placenta nuo gimdos sienelės turėtų atsiskirti jau gimus kūdikiui, tačiau kartais placentos dalis (rečiau visa placenta) atsiskiria anksčiau.
• Vaisiaus kraujagyslių pirmeiga. Tai reta patologija, kuomet „atviros“, placentos arba virkštelės audiniu neapsaugotos kraujagyslės gali pasislinkti po kūdikiu ir plyšti prasidėjus gimdymui.
• Gimdos plyšimas. Dažniausiai pasitaiko, jeigu prieš tai buvo atlikta cezario pjūvio arba kitokia gimdos vientisumą pažeidusi operacija, tuomet plyšimas įvyksta rando vietoje. Plyšus gimdai kraujavimą lydi staigus, stiprus pilvo skausmas, sąrėmių išnykimas (jeigu plyšimas įvyksta prasidėjus gimdymui), vaisiaus būklės blogėjimas.
• Priešlaikinis gimdymas. Priešlaikiniu gimdymu yra laikomas gimdymas nuo 22 iki 36 nėštumo savaitės. Jo simptomai yra panašūs, kaip ir vėliau vykstančio gimdymo: apatinės nugaros dalies ir/arba pilvo apačios skausmas, gimdos susitraukimai, gimdos kaklelio trumpėjimas ir atsivėrimas.

Kaip įvertinti, ar kraujavimas nėštumo metu yra gausus?

Išsiaiškinti, ar kraujavimas yra gausus, gali būti sunku, nes kiekviena moteris gausaus kraujavimo sąvoką supranta skirtingai. Įprastai mėnesinių metu netenkama apie 60 ml kraujo ir jos trunka iki 3-5 dienų. Tačiau nėštumo metu bet koks kraujavimas yra signalas atkreipti dėmesį. Kraujavimą nėštumo metu galima laikyti gausiu, jei:

• Kraujas prateka pro higieninę priemonę (įklotą ar tamponą) kas valandą, kelias valandas iš eilės.
• Prireikia 6 ir daugiau įprastų arba 3 maxi tamponų/paketų vienu metu.
• Susirenka daugiau kaip 30 ml kraujo į menstruacinę taurelę.
• Pastebimi didesni nei 2,5 cm kraujo krešuliai.
• Dėl kraujo netekimo jaučiamas nuovargis, dusulys.

Kada kraujavimas nėštumo metu reikalauja nedelsiamos pagalbos?

Svarbu prisiminti, kad bet koks neįprastas kraujavimas nėštumo metu reikalauja specialisto konsultacijos. Ypač atkreipkite dėmesį, jei kraujavimas pasireiškia kartu su šiais simptomais:

• Stiprus mėšlungis ar pilvo skausmas.
• Nugaros skausmas.
• Alpimas, silpnumas.
• Peties skausmas.
• Karščiavimas.
• Gausus kraujavimas (panašus į įprastas mėnesines).
• Intensyvus pykinimas ir vėmimas.
• Makšties išskyrų pakitimai.

Tokiais atvejais būtina skubiai kreiptis į gydytoją. Kraujavimas po pirmojo trimestro niekada nėra „normalus“ ir visada reikalauja medicininio įvertinimo. Gydytojas akušeris ginekologas diagnozuoja ir gydo ginekologinius susirgimus, konsultuoja kontracepcijos ir nevaisingumo klausimais, diagnozuoja ankstyvąjį nėštumą ir prižiūri nėščias moteris bei seka vaisiaus vystymąsi ir jo augimą nėštumo metu.

Ankstyvieji nėštumo požymiai: kaip atpažinti?

Pirmieji nėštumo požymiai gali pasireikšti jau po 1-2 savaičių nuo apvaisinimo, tačiau dažniausiai jie tampa ryškesni apie 4-6 nėštumo savaitę, kai organizme pradeda intensyviai kilti nėštumo hormonai, HCG ir progesterono lygis. Nėštumas - tai laikas, kai moters organizme įvyksta dideli hormoniniai ir fiziologiniai pokyčiai, sukeliantys įvairius simptomus. Pagrindiniai ir dažniausiai pasitaikantys ankstyvojo nėštumo simptomai yra:

• Vėluojančios mėnesinės. Dažniausias ir lengviausiai atpažįstamas nėštumo požymis. Įvykus apvaisinimui, organizmas pradeda gaminti hormonus, kurie sustabdo ovuliaciją ir nebeleidžia pasišalinti gimdos gleivinei. Tačiau verta prisiminti, kad vėluojančios mėnesinės ne visada reiškia nėštumą.
• Nuovargis. Daugelis moterų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu jaučiasi itin pavargusios. Šis nuovargis dažniausiai sumažėja antrąjį trimestrą (po 13 nėštumo savaitės).
• Pykinimas ir vėmimas. Daugeliui moterų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu pasireiškia pykinimas ir vėmimas, dar vadinamas „rytiniu pykinimu“. Nors šis pojūtis dažniausiai pasireiškia rytais, jis gali užklupti bet kuriuo paros metu. Pykinimas gali prasidėti jau nuo antros nėštumo savaitės.
• Pakitęs skonio ir kvapo pojūtis. Dėl pakitusio skonio pojūčio gali imti nepatikti anksčiau mėgti produktai, o sustiprėjęs kvapo pojūtis gali sukelti pykinimą ar net suaktyvinti rytinio pykinimo simptomus.
• Krūtų jautrumas ir padidėjimas. Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu krūtys gali tapti ypač jautrios, patinusios ar net skausmingos. Šie pokyčiai susiję su stipriu hormonų šuoliu.
• Dažnesnis šlapinimasis. Tai lemia padidėjęs kraujo tūris organizme - nėštumo metu kraujotaka sustiprėja, o inkstai intensyviau filtruoja kraują. Auganti gimda yra visai šalia šlapimo pūslės, todėl ji suspaudžiama ir tampa mažiau talpi.
• Nuotaikų svyravimai. Ženkliai pasikeitę hormonų lygiai gali paveikti ir neurotransmiterius, atsakingus už nuotaikos reguliavimą. Nuotaikų svyravimai dažniausiai pasireiškia pirmajame trimestre.
• Nestiprūs pilvo spazmai. Gali pasireikšti nestiprūs, į mėnesinių skausmus panašūs spazmai ar tempimo pojūtis pilvo apačioje. Tai dažnas reiškinys, susijęs su gimdos plėtimusi.
• Maisto potraukiai ir netoleravimas. Santykis su maistu dažnai pasikeičia - gali atsirasti stiprus potraukis tam tikriems produktams arba, priešingai, patiekalai, kurie anksčiau buvo mėgstami, staiga ima erzinti ar net sukelia šleikštulį.

Nėštumo patvirtinimas ir gydytojo konsultacija

Nėštumo testas

Kai tik atsiranda pirmieji įtarimai apie galimą nėštumą, dažniausiai kyla klausimas - kada geriausia atlikti nėštumo testą, kad rezultatas būtų patikimas? Nėštumo testas dažniausiai atliekamas nuo pirmos praleistų mėnesinių dienos. Ankstyvą nėštumo testą galima atlikti net 5-7 d. iki numatomo ciklo pradžios. Testų jautrumas matuojamas IU/l - kuo šis rodiklis mažesnis, tuo testas jautresnis ir gali nustatyti nėštumą anksčiau. Daugumos testų jautrumas yra 20-25 IU/l, itin jautrių - 10 IU/l.

Net ir teisingai atliktas testas gali parodyti klaidingą rezultatą. Dažniausiai klaidingas neigiamas atsakymas gaunamas, jei testas atliekamas per anksti. Jei testas neigiamas, tačiau nėštumo simptomai išlieka, verta pakartoti testą po kelių dienų arba pasikonsultuoti su gydytoju - galbūt HCG lygis dar per žemas, kad būtų aptiktas.

Pirmasis vizitas pas gydytoją

Sužinojus apie nėštumą ar įtariant, kad laukiatės, svarbu ne tik atlikti testą, bet ir tinkamai pasirūpinti savo sveikata. Nėštumas - tai ne tik gražus, bet ir atsakingas laikotarpis, todėl gydytojo konsultacija padeda užtikrinti sklandžią nėštumo eigą ir išvengti galimų komplikacijų. Pirmąją konsultaciją pas ginekologą rekomenduojama planuoti iki 12 nėštumo savaitės. Jos metu:

• Patvirtinamas nėštumas ultragarsu.
• Atliekami būtini kraujo ir šlapimo tyrimai.
• Nustatoma numatoma gimdymo data.
• Įvertinama nėščiosios sveikatos būklė ir skiriamos rekomendacijos dėl mitybos, vitaminų vartojimo bei gyvenimo būdo.

Nors daugelis nėštumo simptomų yra normalūs, tam tikri požymiai gali signalizuoti apie komplikacijas. Būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei pasireiškia stiprus pilvo skausmas ar kraujavimas, staigus patinimas, stiprūs galvos skausmai, regėjimo sutrikimai ar aštrus skausmas šlapinantis.

Svarbiausios nėštumo patologijos ir jų simptomai

Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, tačiau kartais jis gali būti lydimas įvairių komplikacijų. Svarbu žinoti, kada nedelsiant kreiptis į gydytoją:

Kokius papildus naudinga vartoti nėštumo metu?

Nėštumo metu moters organizmas patiria didelius pokyčius, todėl tinkama mityba ir svarbiausių maistinių medžiagų vartojimas yra būtini ne tik motinos, bet ir vaisiaus sveikatai. Net ir laikantis subalansuotos mitybos, kartais gali būti sunku gauti visų reikalingų vitaminų ir mineralų, todėl gydytojai dažnai rekomenduoja vartoti tam tikrus papildus.

• Folio rūgštis (vitaminas B9). Būtina vaisiaus nervų sistemos vystymuisi ir padeda išvengti įgimtų nervinio vamzdelio defektų. Rekomenduojama folio rūgšties dozė nėštumo metu yra 400-800 mg per dieną, o geriausia pradėti ją vartoti dar planuojant nėštumą.
• Geležis. Jos poreikis nėštumo metu išauga dėl padidėjusio kraujo tūrio organizme. Geležis padeda išvengti anemijos, nuovargio ir palaiko tinkamą deguonies tiekimą tiek motinos, tiek kūdikio audiniams.
• Kalcis. Būtinas vaisiaus kaulų ir dantų formavimuisi, taip pat padeda išvengti motinos kaulų tankio sumažėjimo.
• Omega-3 riebalų rūgštys (ypač DHR). Būtinos vaisiaus smegenų ir akių vystymuisi. Omega-3 rūgščių galima gauti iš riebios žuvies, tačiau, jei jų suvartojama nepakankamai, verta vartoti specialius papildus.
• Vitaminas D. Padeda organizmui pasisavinti kalcį ir palaiko sveiką imuninę sistemą.
• Kiti naudingi papildai: magnis (svarbus vaisiaus nervinės sistemos vystymuisi), cinkas (stiprina imuninę sistemą) bei jodas (būtinas tiek mamos skydliaukės veiklai, tiek vaisiaus skydliaukės vystymuisi).

Tačiau svarbu prisiminti, kad nėštumo metu papildus reikėtų vartoti tik pasitarus su gydytoju, nes per didelis tam tikrų medžiagų kiekis gali turėti neigiamą poveikį tiek mamai, tiek kūdikiui. Geriausia rinktis specialiai nėščiosioms skirtus multivitaminų kompleksus.

tags: #gausios #menesines #nestumo #pradzioje

• Kodėl svarbu atsirūginti kūdikiui
• Vaikų darželio „Žiburėlis“ informacija
• Išmokos ir stažas Lietuvoje
• Komfortas nėštumo metu
• Vidutinės priežiūros priemonės pagal Vaiko gerovės įstatymą