Virusinis hepatitas C - hepatito C viruso (HCV) sukeltas kepenų uždegimas. Tai virusinė infekcinė liga, kuri pažeidžia kepenis ir plinta per kraują. Ištirti 6 HCV genotipai, kurie skiriasi pagal geografinį paplitimą ir nulemia skirtingą ligos eigą. Hepatitas gali būti ūminis arba lėtinis, trunkantis ilgiau nei 6 mėnesius.
Hepatito C virusas pažeidžia kepenų ląsteles, patekęs į jas per kraują. Virusas daugelį dienų gali išlikti ant paviršių gyvybingas - net ir išdžiūvusiame užsikrėtusio žmogaus kraujo laše. Virusas pažeidžia kepenų ląsteles - hepatocitus, ir manoma, imunines ląsteles - B limfocitus. Pažeistas kepenų ląsteles atakuoja imuninės T ląstelės, kurios ir sukelia smarkų kepenų audinio uždegimą ir randėjimą. Didžiausias iššūkis imuninei sistemai tampa tai, kad besidauginantis virusas mutuoja ir jai tampa sunku jį identifikuoti ir sunaikinti. Liga pereina į lėtinę formą tuomet, kai yra pažeista bent 50% kepenų ląstelių.

Hepatito C iki šiol yra vienas labiausiai nesuvaldytų infekcinių susirgimų. Taip yra todėl, nes ilgą laiką jis gali nesukelti jokių požymių, o infekcijos sukeltos pasekmės dažnai pastebimos tik tada, kai kepenys jau yra labai pažeistos - išsivysto cirozė arba kepenų vėžys.
1989 m. hepatito C viruso (HCV) atradimas atnešė nemažai paaiškinimų, tačiau įminė dar daugiau mįslių. Kelias dešimtis metų medikai stebėjo, kas vyksta su kepenimis, ir nežinodami, kas tai sukelia, vadino tai keista liga. Kai Nacionalinio sveikatos instituto bendradarbis Harvis Alteris (Harvey Alter) gavo Laskerio premiją už hepatito C viruso atradimą, prasidėjo nauja era. Atsirado viltis išgydyti visus užsikrėtusius, o jų buvo daug; vien JAV atradus virusą, buvo diagnozuota apie 4 milijonai hepatito C atvejų. Prireikė gilesnių tyrimų, nes iškilo nemažai klausimų, kurie reikalavo skubių atsakymų: kodėl vieni žmonės nuo atrastų medikamentų pasveiksta, kitiems nepadeda net ir keli gydymo kursai? Ar Afrikoje ir Europoje gyvenančių žmonių hepatito C virusas yra vienodas? Kokie yra hepatito C viruso tipai? Ir kokios rūšies virusas yra mažiausiai pageidaujamas, nes jį sudėtingiausia išnaikinti?
Medicinoje viruso skirtumai įvardijami žodžiu genotipas. Hepatito C gali būti 6 skirtingų tipų ir dar yra priskaičiuojama apie šimtas potipių. Virusas dauginasi labai greitai ir naujos viruso kopijos dažnai „pasigamina“ su klaidomis. Tos klaidos atsiranda tam tikrame viruso dalinimosi etape, kai virusas patekęs į žmogaus kepenų ar kitų organų ląstelę, bando joje pasidauginti ir sukurti kuo daugiau savo kopijų. Ląstelėje virusas „išsidalina“ į mažas struktūras, tokias kaip RNR polimerazė ar kelių rūšių baltymus. Šios struktūros itin svarbios, nes tai yra pagrindiniai naujųjų antivirusinių medikamentų taikiniai. Kadangi daugindamasis virusas linkęs daryti daug klaidų, todėl susidaro daugybė labai panašių, bet nežymiai besiskiriančių tarpusavyje viruso variantų. Genotipas nustatomas tiriant kraują. Viruso genotipai tai yra viruso variantai, nežymiai tarpusavyje besiskiriantys savo genomo struktūra. Jei padės geriau suvokti, kas yra viruso genotipas, tai visuomet sakau, jog jei virusai būtų žmonės, tai genotipai būtų jų akių spalva.
Lietuvoje dažniausiai susiduriame su 1, 2 ar 3 viruso genotipais. 4 genotipas labai paplitęs Egipte, 5-as kai kuriose Azijos šalyse, 6-as - Pietų Afrikos regione. Lietuvoje mes nesusiduriame su 4-to hepatito C genotipo virusu, kitose Europos šalyse šios rūšies infekcija pasitaiko dažniau, nes ten didesnis skaičius atvykėlių iš Šiaurės Afrikos regiono. Lietuvoje dažniausiai nustatomi 1A, 1B, 2A, 2C, 3A hepatito C viruso subtipai. Lietuvoje, deja, nėra atlikta išsamių hepatito C viruso genotipų paplitimo tyrimų. Tai reiškia, mes negalime tiksliai pasakyti, koks procentas Lietuvos gyventojų yra užsikrėtę vieno ar kito genotipo hepatitu C. Lietuvoje atlikti tik nedidelės apimties hepatito C paplitimo tyrimai, todėl tikslios šios infekcijos paplitimo statistikos Lietuvoje taip pat nėra. Tenka remtis kitų Europos šalių statistika ir netiesiogiai vertinti ligos paplitimą Lietuvoje. Yra manoma, kad Lietuvoje apie 65-70 proc. ligonių yra užsikrėtę 1-ojo genotipo infekcija. Kiek šiuo metu hepatitu C užsikrėtusių Lietuvos gyventojų yra stebimi gydytojų taip pat nėra tiksliai žinoma, bet manoma, kad gydymo įstaigose turėtų būti „dispanserizuoti“ ir stebimi specialistų apie 10-20 000 ligonių.
Liga serga maždaug 3% pasaulio gyventojų. Didžiausias ligos dažnis yra tam tikrose Afrikos regionuose, Egipte; mažiausias - Šiaurės Amerikoje, tropinėje lotynų Amerikoje ir Ramiojo vandenyno Azijos regionuose. Jungtinėse Amerikos Valstijose 65% sergančiųjų yra 30-49 metų amžiaus. Jaunesni pacientai turi geresnę prognozę nei vyresni. Ligos dažnis jaunesnių nei 20 metų amžiaus tarpe yra gerokai mažesnis nei vyresnių negu 40 metų. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kasmet nustatoma 3-4 mln. naujų hepatito C susirgimo atvejų. Tikslios priežastys nežinomos, tačiau vyrai turi didesnę riziką susirgti kepenų ciroze nei moterys.
Hepatito C virusas paprastai plinta per kraują, rečiau - lytinių santykių metu. Pagrindinė ligos priežastis išsivysčiusiose šalyse yra intraveninių narkotikų naudojimas, besivystančiose - kraujo perpylimas ir nesterilūs medicininiai instrumentai. 20% atvejų užsikrėtimo kelias nėra žinomas. Taip pat galimi ligos plitimo keliai yra nesaugių lytinių santykių metu, darantis tatuiruotes, veriantis auskarus ir atliekant kitas procedūras, kur naudojami nesterilūs įrankiai, dalinantis dantų šepetėliais, skustuvais, manikiūro priemonėmis. HCV negalima perduoti čiaudint, kosint ar sveikinantis. Užsikrėsti šiuo virusu gali bet kas, o skiepų nuo jo, deja, nėra.

Retais atvejais moteris gali perduoti virusą savo vaikui nėštumo metu arba gimdymo metu, kuomet serganti motina gali užkrėsti naujagimį (tokia rizika siekia 4-5 proc.). Ši rizika ypač padidėja, esant ilgam gimdymo periodui. Be to, hepatito C gydymas gali sukelti vaisiaus apsigimimų. Todėl HCV užsikrėtusios moterys turėtų vengti nėštumo. Tiek jos, tiek jų partneriai turėtų naudoti veiksmingas kontraceptines priemones gydymo metu ir 6 mėn. po jo. Šiuo laikotarpiu pastojus, apie tai nedelsiant reikėtų pranešti savo gydytojui.
Nėra įrodymų, kad hepatito C virusas gali būti perduodamas su motinos pienu. Todėl, esant nepažeistiems speneliams, žindyti kūdikį yra saugu. Tačiau, jei speneliai yra pažeisti, rekomenduojama vengti žindymo, kad būtų išvengta galimos viruso transmisijos per kraują.
Hepatitas C dažniausiai yra besimptomė liga. Hepatito C simptomai pasireiškia ne iš karto. Inkubacinis laikotarpis gali trukti nuo 2 sav. iki 6 mėn. Didžioji dalis (80 proc.) užsikrėtusiųjų nejaučia jokių simptomų. Tik 20 proc. suserga ūminiu geltiniu hepatitu.
Aktyvios infekcijos periodas pasitaiko iki 15% atvejų. Simptomai yra nespecifiniai. Vargina sumažėjęs apetitas, nuovargis, pykinimas, kaulų ir sąnarių laužymas, svorio kritimas. Retais atvejais pasitaiko ūmus kepenų funkcijos nepakankamumas. Nedidelė dalis (15-20 proc.) užsikrėtusiųjų hepatitu C pasveiksta savaime be jokio gydymo. 10-50% atvejų pacientai pasveiksta savaime, ypač jaunos moterys.
Iki 85 proc. juo užsikrėtusių žmonių suserga lėtiniu hepatitu C. Lėtinė infekcija išsivysto iki 80% atvejų, simptomai paprastai nežymūs ar nepastebimi. Per 20 metų 10-20 proc. sergančiųjų progresuoja į kepenų cirozę, o 1-4 proc. išsivysto kepenų vėžys. Dažniausiai liga yra asimptomė ir diagnozuojama po daugelio metų, kai atsiranda lėtinės infekcijos komplikacijos - kepenų cirozė, išsiplėtusios stemplės ir skrandžio venos, kepenų vėžys ar kepenų nepakankamumas. Pagrindinė komplikacija - kepenų cirozė, kuri gali pereiti į kepenų vėžį. Dėl portinės hipertenzijos (padidėjęs kraujo spaudimas kepenų venoje) gali kauptis skysčiai pilvo ertmėje, išsiplėsti skrandžio ir stemplės venos, lengvai atsirasti mėlynės ir kraujavimai, gelta ir pažintinių funkcijų sutrikimai.
Didelę reikšmę ligai ir jos eigai turi žmogaus amžius užsikrėtimo metu. Kuo anksčiau žmogus užsikrečia, tuo ilgesnė numatoma gyvenimo trukmė, nes kepenų cirozė jauname amžiuje vystosi lėtai (užtrunka net iki 40 metų). Tačiau užsikrėtus vyresniam nei 50 metų asmeniui cirozė gali išsivystyti ir per 10 metų.
Be kepenų pažeidimų, gali pasireikšti ir ekstrahepatinės komplikacijos, tokios kaip smulkių ir vidutinio stambumo kraujagyslių uždegimas, Sjögreno sindromas, sumažėjęs trombocitų skaičius, plokščioji kerpligė, odos pažeidimai, antro tipo cukrinis diabetas, diabetinė nefropatija, autoimuninis tiroiditas, B limfocitų limfoproliferaciniai sutrikimai. Taip pat pažeidžiamas širdies raumuo, centrinė nervų sistema. Kai kurios studijos nurodo didesnę kasos vėžio riziką. Kai kuriems pacientams būdinga slapta infekcija, kai jie neserga, tačiau yra viruso nešiotojai.

Nuo 2022 m. Lietuvoje pradedama hepatito C patikros programa - tyrimas atliekamas gimusiems nuo 1945 m. iki 1994 m. Taip pat tiems, kurie dėl savo ar artimųjų ligos patenka į rizikos grupę (asmenims, kurių šeimos nariui diagnozuotas hepatitas C, asmenims, kurie aktyviai vartoja švirkščiamuosius narkotikus, yra užsikrėtę ŽIV infekcija, ir asmenims, gydomiems priklausomybės ligų klinikose, neatsižvelgiant į amžių ir lytį). Gavus teigiamą aHCV atsakymą, tikslinga atlikti hepatito C viruso RNR kiekybinį tyrimą PGR metodu bei hepatito C viruso genotipų tipavimą (PGR metodu) - minėti tyrimai reikalingi viruso aktyvumo įvertinimui, tinkamiausio bei efektyviausio antivirusinio gydymo būdo parinkimui ir tolimesnei prognozei.

Ar hepatitas C pagydomas? Taip! Šiandien tai pagydoma liga, nuo kurios pasveiksta net 95-99 proc. gydytų pacientų. Skiriant gydymą, siekiama sumažinti kepenų uždegimą ir fibrozės laipsnį, pašalinti virusą iš organizmo, kad šis nepažeistų kepenų ląstelių. Gydymo sėkmė priklauso nuo HCV genotipo, kepenų pažeidimo laipsnio, organizmo reakcijos į skiriamą gydymą ir kitų veiksnių. Medikamentinis gydymas rekomenduojamas tiems, kuriems yra patvirtintas hepatito C virusas ir yra kepenų uždegimo požymiai.
Tiesiogiai veikiančių antivirusinių vaistų įdiegimas į klinikinę praktiką iš esmės pakeitė lėtinio hepatito C gydymą. Nuo 2001 m. pasaulyje kaip aukso standartas buvo pradėtas naudoti pegiliuoto interferono ir ribavirino derinys, šis gydymas sergančiajam valstybės kompensuojamas nuo 2008 m. Šis gydymo metodas efektyviausias 2 genotipo infekcijai gydyti, mažiau efektyvus 3 ir mažiausiai efektyvus 1 genotipo hepatito C infekcijai gydyti. Gydymo trukmė priklausomai nuo viruso genotipo siekia 24-48 savaites. Gydymas per pirmus šešis mėnesius yra daug efektyvesnis nei esant lėtinei infekcijai.
Šiuo metu jau turimi itin efektyvūs kelių veikliųjų medžiagų deriniai, dažnai suderinti vienoje ar keliose tabletėse. Jie leido gydymo trukmę sutrumpinti iki 2-3 mėn. Bet jeigu kalbėti apie naujausius vaistus, skirtus lėtinio hepatito C gydymui, kurie registruoti pastaraisiais keliais metais JAV ir Europoje, ten jau yra kitaip: skirtingi vaistai arba vaistų deriniai veikia skirtingus viruso genotipus ir subtipus. Kasmet JAV vykstančiame pasauliniame kepenų ligų studijų asociacijos kongrese, skirtame aptarti hepatito C gydymo naujoves, didžiausias dėmesys šiemet buvo skirtas antros ir trečios generacijos, tiesiogiai veikiantiems antivirusiniams vaistams, kurių efektyvumas gerokai pralenkia iki šiol Lietuvoje skiriamo standartinio gydymo rezultatus. Lėtinio hepatito C gydymo, kuris yra prieinamas Lietuvos pacientams, efektyvumas priklauso ne tik nuo ligonio savybių (amžius, lydinčios ligos, kepenų pažeidimo laipsnis ir kt.), bet ir nuo viruso genotipo, nes skirtingų tipų infekcijos atsakas į interferoną yra nevienodas. Genotipas nustatomas visiems ligoniams, kuriems ketinama skirti antivirusinį gydymą. Gydytojas negali paskirti gydymo, nežinodamas genotipo, nes skiriasi vaistų dozės ir gydymo trukmė. Skirtingų viruso potipių atsakas į gydymą interferonu taip pat šiek tiek skiriasi. Tačiau galbūt potipių svarba išaugs ateityje, kai bus plačiau taikomi ir prieinami tiesiogiai veikiantys antivirusiniai vaistai.
Žmonės kartais ateina su išankstine nuostata, dažniausiai jiems kažkas būna pasakęs, jog jeigu jam nustatė pirmo genotipo infekciją, tai jau viskas, žmogus pasmerktas. Taip nėra. Nors gydant standartiniu pegiliuoto interferono ir ribavirino deriniu galima pagydyti apie 40 proc. užsikrėtusiųjų, tačiau jau yra registruotų naujų medikamentų, kurių efektyvumas yra daugiau nei dvigubai didesnis net ir gydant pirmojo genotipo infekciją. Naujausių vaistų deriniai lėtiniam hepatitui C gydyti užtikrina visavertį stabilų pasveikimą daugiau nei 95 proc. gydytų ligonių, tik kol kas šie gydymo metodai dėl didelės vaistų kainos Lietuvos ligoniams neprieinami. Kiek mažesnis šiuolaikinių vaistų derinių pasirinkimas yra 3-ojo genotipo infekcijos gydyme. Kol kas šios infekcijos gydymui efektyviausiai veikia deriniai su interferono injekcijomis, kurios sukelia daugiau nepageidaujamų poveikių, o kai kurie ligoniai gali visai netoleruoti tokio gydymo. 2-ojo hepatito C genotipo infekcija gerai pasiduoda net ir standartiniam gydymui pegiliuotu interferonu ir ribavirinu. Tačiau ir šiuo atveju pasitaiko tokių ligonių, kuriems minėtas gydymas nebūna efektyvus. Tada belieka laukti naujesnių gydymo galimybių.
Apžvelgus skirtingų genotipų gydymo sėkmę, galime palyginti senesnius ir naujesnius gydymo metodus:
| HCV Genotipas | Gydymas pegiliuotu interferonu ir ribavirinu (apytikslis efektyvumas) | Naujausi tiesiogiai veikiantys antivirusiniai vaistai (apytikslis efektyvumas) |
|---|---|---|
| 1 genotipas | ~40% | >95% (daugiau nei dvigubai didesnis) |
| 2 genotipas | Geriausiai pasiduoda gydymui | Aukštas efektyvumas |
| 3 genotipas | Mažiau efektyvus nei 2, geriau veikia deriniai su interferonu | Ribotesnis pasirinkimas, kai kurie deriniai su interferonu efektyviausi |
Šiuo metu Lietuvoje vykdomas klinikinis vaistų, skirtų lėtiniam hepatitui C gydyti, tyrimas pacientams, kuriems yra visiškai sutrikusi inkstų veikla ir jiems atliekamos dializės. Tiriamieji vaistai priskirti tiesiogiai veikiančių antivirusinių vaistų grupei ir skirti tik pirmojo genotipo infekcijai gydyti. Šio tyrimo rezultatai bus labai reikšmingi tolimesniems minėtų vaistų tyrimams ir registracijai. Tyrimo rezultatai nustebino ir medikus, daugumos ligonių kraujyje hepatito C viruso jau nebeaptikome per kelias savaites nuo gydymo pradžios. Džiaugiamės dėl kiekvieno išgydyto ligonio ir dėl galimybės dalyvauti mokslo vystymesi. Galiu patvirtinti tai, ką girdžiu tarptautinėse konferencijose ar ką skaitau mokslinėje literatūroje - mes gyvename didelių pokyčių hepatito C gydyme laikotarpiu. Tikrai neabejoju, kad naujo gydymo galimybės kada nors pasieks Lietuvą ir jų dėka mūsų ligoniams pasiseks pasveikti.
Žmogaus kepenys yra atsakingos už medžiagų, kurios į organizmą patenka su maistu, skaidymą. Todėl tinkamai prižiūrima ir kontroliuojama mityba, sergant virusiniu hepatitu C, itin svarbi. Prieš vartojant vitaminus, visada pasitarti su gydytoju - pavyzdžiui, vitaminas A, vartojamas didelėmis dozėmis, gali pažeisti kepenis. Sergant hepatitu C, labai svarbu atsisakyti bet kokio alkoholio vartojimo, nes jis ypač kenksmingas kepenims. Tyrimais įrodyta, kad alkoholio vartojimas susijęs su kepenų ligų progresavimu. Prieš vartojant medikamentus reikėtų pasitarti su gydytoju - nemaža dalis medikamentų metabolizuojami kepenyse, todėl esant jų funkcijos sutrikimui gali reikėti sumažinti dozę arba vengti tam tikrų vaistų tarpusavio sąveikos. Atsakingas sergančiųjų elgesys labai svarbus tiek jiems patiems, tiek aplinkiniams. Visiems jiems yra rekomenduojama pasitikrinti dėl hepatito C.