Henrikas Daktaras: Gyvenimo kelias, šeima ir kalėjimų realybė
Henrikas Daktaras, pravarde Henytė, yra viena iš prieštaringiausiai vertinamų asmenybių Lietuvos istorijoje. Jis išgarsėjo kaip „Daktarų“ grupuotės lyderis, o jo gyvenimas apipintas nusikaltimais, teismais ir įkalinimais. Šiame straipsnyje panagrinėsime jo biografiją, gyvenimą už grotų ir ateities vizijas.
Vaikystė ir jaunystė
Henrikas Daktaras gimė 1957 m. gruodžio 12 d. Vilijampolėje, Kauno rajone. Jo tėvai buvo paprasti darbininkai. Augo kartu su broliu Mečislovu, kuris buvo 1,5 metų jaunesnis. Vilijampolėje gyveno visa giminė - tėvo broliai ir seserys. H. Daktaras prisimena, kad vaikystėje nuolat vykdavo baliai, tėvas gerdavo, ir dažnai kildavo muštynės. Augdamas tokioje aplinkoje, H. Daktaras teigia nematęs kitokio gyvenimo. Jo draugų ratas buvo vien chuliganai. Jis augo galvodamas, kad toks pasaulis ir turi būti. Tik vėliau suprato, kad yra inžinierių, inteligentų, studentų ar direktorių. H. Daktaras prisimena, kad jam sakydavo, jog "čia mes geri, o visi kiti - blogi".
Nuo pat mažens H. Daktarui teko pakovoti už save. Pas juos galiojo jėgos dėsnis: jei esi stiprus, vadinasi, esi protingas. Todėl jis daugiau dėmesio skyrė sportui. H. Daktaras pasiekė tokį lygį, kad galėjo duoti visiems "malkų".
H. Daktaras dvejus metus sėdėjo Pravieniškėse už muštynes šokiuose, būdamas 19 metų. Konfliktas kilo dėl merginos. Nors mušėsi visi, pasodino tik H. Daktarą. Jam "priklijavo" 18 nukentėjusiųjų ir 30 liudininkų. H. Daktaras teigia, kad jį norėjo pasodinti vien dėl pavardės.
Išėjęs į laisvę, H. Daktaras galvojo, kaip sudėlioti savo ateitį. Jis susirado žmoną, susilaukė sūnaus, pastatė namą, pasodino medį ir užaugino sūnų. Tuo laikotarpiu žmonės laikydavo lapes, vogdavo karves, arklius ir sumaldavo juos su visais kaulais ir sušerdavo lapėms. Jie tas lapes ir vogdavo. Už vagystę buvo nuteistas 8 metams ir išvežtas į Sibirą.
„Daktarų“ grupuotė ir nusikalstama veikla
Pirmieji mafijozai į dienos šviesą išlindo M. Gorbačiovo valdymo metais. Į valdžią po truputį grįžtant kapitalizmui, daugėjo ir nusikaltėlių grupuočių. Kaune jų buvo bemaž keliolika. Kelios iš jų - gerai žinomos visoje Lietuvoje: „Žaliakalnio“, „Kaulo“, „Centro“, o vėliau ir „Daktarų“ grupuotės.
Kaunietis H. Daktaras, grupuotės „Daktarai“ vadeiva, Klaipėdos apygardos teismo 2013 metų birželio 14 dienos nuosprendžiu buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme už organizuotą ginkluotą susivienijimą sunkiems nusikaltimams vykdyti. H. Daktaro įkalinimo pradžia laikomi 2009 metai, tačiau į bausmę įskaičiuojamas ir pagal ankstesnius - Vilniaus apygardos teismo 1997 metų vasario ir 2006 metų gruodžio - nuosprendžius už grotų praleistas laikas. H. Daktaras teistas penkis kartus. Kaltinamas dėl daugiau kaip 150 nusikaltimų: vagysčių, plėšimų, turto prievartavimo, nužudymų.
2008 metų gruodį teismas buvo leidęs H. Daktarą suimti, tačiau jis pasislėpė ir tik kitų metų rudenį buvo sulaikytas Bulgarijoje, netoli Varnos miesto. Prie Varnos rugsėjo 4-ąją sulaikytas Henytė kaip įmanydamas siekė išvengti ekstradicijos į tėvynę: teigė esąs persekiojamas Lietuvos teisėsaugos dėl politinių motyvų, prašė Bulgarijos pilietybės. Tačiau tai jam nepadėjo.
2015 metų birželį Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė, kad H. Daktarą išteisina dėl verslininko Sigito Čiapo ir jo vairuotojo nužudymo, tačiau dėl kitų nusikaltimų palieka galioti Klaipėdos apygardos teismo jam skirtą bausmę - laisvės atėmimą iki gyvos galvos.
Pagal 2019-ųjų pavasarį Seimo priimtas įstatymo pataisas, iki gyvos galvos nuteistas žmogus po 20 metų įkalinimo gali prašyti teismo peržiūrėti bausmę. Įvertinęs nuteistojo elgesį, teismas gali nustatyti terminuotą laisvės atėmimo bausmę nuo penkerių iki dešimties metų. Šios pataisos priimtos įgyvendinant Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą. Strasbūro teismas 2017 metais konstatavo, kad Lietuva pažeidžia iki gyvos galvos nuteistų asmenų teises, nesudarydama jokios realios galimybės jiems išeiti į laisvę.
Gyvenimas kalėjime
Šiuo metu H. Daktaras laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje. Gruodžio mėnesį 66-ąjį gimtadienį švęsiantis H. Daktaras, kuris nuo 1978 m. vadovavo „Daktarų“ nusikalstamai grupuotei, šiuo metu kali Pravieniškių kalėjime. Įkalinimo įstaigos administracija neturi nusiskundimų nuteistuoju - jis ne tik pagarbiai bendrauja su pareigūnais, bet ir aktyviai dalyvauja įvairioje veikloje, ne kartą laikė Konstitucijos egzaminą, dirba medienos ir baldų gamybos ceche darbininku.
Kalėjimo administracija net tarpininkauja, kad nuteistajam skirta griežčiausia laisvės atėmimo bausmė būtų pakeista, paskiriant terminuotą laisvės atėmimą - mano, jog ateityje jis galėtų išeiti į laisvę. Tokia ir yra H. Daktaro svajonė.
H. Daktaras teigia, kad jam skyrė įkalinimą iki gyvos galvos, valstybė taip nusprendė, ir jis turi gerbti valstybę. Jis teigia, kad kalinimo sąlygos yra geros, palyginus su sovietų laikais, kai dešimt metų sėdėjo "padvale". H. Daktaras gali nusipirkti maistą, nes priklauso lengvai grupei, todėl dabar gali per mėnesį nusipirkti produktų už 300 eurų.
H. Daktaras keliasi anksti, 20.30-21 val. būna patikrinimas, o 22.30 val. reikia eiti miegoti, bet jis anksčiau - jau 22 val. miega. Pamiega iki 4 val., tada atsigeria arbatos, pasiklauso radijo. 6.30 val. atsidaro durys, atneša maistą, o paskui iki 8 val. sportuoja. Po to būna rytinis patikrinimas, o kadangi yra turėjęs mikroinsultą, tai gali tik keturias valandas dirbti. Kai grįžta iš darbo - vakarienė, tada pažiūri televizorių, taksofonu paskambina motinai, žmonai. H. Daktaras mėgsta bendrauti su kitais nuteistaisiais.
Anksčiau H. Daktarą buvo ištikęs mikroinsultas. Jis teigia, kad senėjimo procesas prasidėjo. Iki 60 metų galvojo, kad yra nemirtingas, sveikas buvo, sportavo, krosą bėgiojo. Po 60 metų prasidėjo traumos. Buvo padaryta čiurnos operacija. Visi kaulai barška, tarška. Iš ryto atsikelia, sunkiai iki tualeto nueina. Tačiau jis prisižiūri, stengiasi sveikai maitintis. Niekada gyvenime nerūkė. Anksčiau po 3 treniruotes darydavo per dieną, kai buvo sveikas, bet dabar tik po vieną. Pajuda. Nevadina to treniruote, labiau lengva erotika. Stengiasi gyventi, džiaugiasi gyvenimu, kad yra gyvas.
Santykiai su šeima
H. Daktaras džiaugiasi, kad turi žmoną, vaikų, anūkų. Gyvena žmonos gyvenimą. Ji yra jo akys, jo ausys. Kur ji važiuoja, ką daro, jis viską žino. Per mėnesį jam priklauso 2 pasimatymai po parą laiko. Esu lengvoje grupėje, tai į 3 valandų pasimatymą žmona gali atvažiuoti nors ir kiekvieną dieną. Viena dukra Karolina gyvena Ispanijoje kartu su profesionaliu boksininku. Turi du vaikus. Vienas 6 metų, o kitas metukų. Vaikai gražūs. Dukros vyras toks tamsus, o ji blondinė. Tai vaikiukai tokie „maišyti“, bet šviesaus veido. Tas vyresnis anūkas kartu su tėvais jau buvo atvažiavęs dukart jo aplankyti Pravieniškėse. Jo Karolina atvažiuoja ir prieš šiuos Naujus metus su vaikais. Atvyks ir pas jį į pasimatymą. Labai laukia.
Jo santykiai su Enriku yra sudėtingi. Jis turi sūnų 17 metų ir 12 metų dukrą. Taip pat turi kitą žmoną, su kuria susilaukė dukros, jai dabar 6 metai. Jis gyvena Lietuvoje, Užliedžiuose. Jis užsiima statybomis, tai su juo mažiau bendrauja. Jis šioje pusėje, jis kitoje. Jis labiau palaiko ryšį su mama, močiute. Su juo retai. Jis verslininkas, jis banditas. Nenori verslui pakenkti. Kaip tėvą jis gerbia, žino, bet stengiasi atsiriboti.
Dažniausia lankytoja kalėjime - žmona Ramutė. Ji jo rūpintojėlė, jo geriausias draugas. Iki tol galvojo, kad draugai yra draugai. Bet visi jie pardavė, išdavė, apkalbėjo. O žmona visą gyvenimą liko žmona. Jis sėdi jau 33 metus, tai paskaičiavo, kiek žmona per metus atvažiuoja į pasimatymus pas jį. Ji per tuos 33 metus, gal 2-3 metus „sėdi“ kalėjime kartu su juo. Pagalvokite? O visi draugai nusisuko? Draugą pažinsi nelaimėje. Atrodė, tokie geri draugai, kartu užaugom, smėlio dėžėje kartu žaidėm. O užaugus kiekvienas savo pradėjo žiūrėti. Departamentas sakė jiems, kad atims turtą, namą, viską arba duok parodymus prieš Daktarą. Kol buvo jaunesni, neturėjo ko prarasti, viskas buvo kitaip. Toks Rimvydas Žilinskas primelavo ir tiesiai šviesiai jam pasakė, kad taip padarė, nes nenorėjo sėdėti. Tai gavo gal 3 metus ir jau mėgaujasi laisve. Parašė nuoširdų prisipažinimą ir jam buvo paskirta švelnesnė bausmė.
Ateities vizijos ir svajonės
H. Daktaras norėtų numirti laisvėje: šalia vaikų, anūkų, norėtų, kad jo mirtis būtų garbingesnė nei čia, kalėjime, sėdint kameroje tarp nusikaltėlių - nėra blogiau nei numirti kalėjime.
Kauno apygardos teismas pirmadienį dar kartą svarstys, ar H. Daktaras išties nėra toks pavojingas visuomenei ir ne anksčiau kaip po 5, bet ne vėliau kaip po 10 metų galėtų išeiti į laisvę. Tiesa, jis abejoja, kad teismas priims jam palankų sprendimą - esą Lietuvoje dar nėra drąsių teisėjų, kurie nuspręstų į laisvę paleisti H. Daktarą.
Jei man duotų terminuotą bausmę, kad ir nustatytų 10 metų laikotarpį, tai būtų geriausia dovana. Jau po metų turėčiau galimybę 3 paroms išvykti namo. Kam jau taip pasisekė, grįžę pasakoja, koks rojus laisvėje. Todėl visi stengiasi nepadaryti nuobaudų, kad neprarastų tokios privilegijos.
Namai Užliedžiuose
H. Daktaras pasakoja apie savo namus Užliedžiuose, kuriuos parduoda. Prašo 1,2 mln. eurų. Vienas šveicarų milijonierius skambino, pasiūlė 600 tūkst. eurų. Mažai. Ten 1,5 tūkst. kvadratų. Jei tik po 1 tūkst. už kvadratą prašytum, jau 1,5 mln. eurų būtų. Tas namas vertas apie 3 mln. eurų.
Name dabar gyvena Ramutė ir jauniausia dukra Henrieta su vyru. Jo žmona žemaitė, ji mėgsta vienumą. Jo mama jau paseno, tai kavinę į savo rankas perėmė Ramutė. Tačiau mama toliau juda, „maladiec“ motina. Ji dar praėjusiais metais buvo užsukusi, bet sunku jai čia atvykti, galva sukasi, kraujo spaudimas aukštas.
Knyga "Išlikti Žmogumi"
Šiomis dienomis Lietuvos prekybos centrų ir knygynų lentynose pasirodė oficialiai išleista autobiografinė knyga „Išlikti žmogumi“. Autobiografija „Išlikti žmogumi“ buvo parašyta kalėjime 2001 metais. Jos rankraštis buvo skirtas tik artimiausiems draugams, palaikiusiems mane sunkiausiomis gyvenimo minutėmis. Nežinau, ar tai vagystė, bet šie užrašai buvo pradėti plagijuoti, o mano vardas virto komercija. Tikriausiai tokie žmonės yra ne ką geresni už mane.
Autobiografijos aprašymą galima rasti ir internete: „Knyga apie Henriką Daktarą - keturių vaikų tėvą, mylimos ir mylinčios žmonos vyrą, sūnų, senelį. Tai pasakojimas apie nueitą gyvenimo kelią, kalėjimą, jo siųstus išbandymus, patirtus vidinius išgyvenimus. Tai knyga apie teisingumo supratimą, pagarbą pažadui, gyvenimo principus, meilę šeimai. Šios knygos išleidimas - tai savęs išsakymas, nes šiuo metu kitaip to padaryti neįmanoma. Iliustruoto 360 puslapių leidinio standartinė kaina - 34 litai. Knyga išleista H.Daktaro šeimos pastangomis. H.Daktaras viliasi, kad jo paties rašyta knyga taps atsvara be jo sutikimo žurnalisto Dailiaus Dargio parašytam žurnalistiniam romanui „Tikroji Daktarų istorija“.
Įvertino gerą elgesį: Henrikas Daktaras keliasi iš Lukiškių
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
