Hematoma nėštumo metu, dar vadinama subchorionine hematoma arba subchorioniniu kraujavimu, yra kraujo susikaupimas tarp gemalo dangalų. Tai reiškia, kad tarp vaisiaus išorinio dangalo (choriono) ir gimdos sienelės atsiranda kraujosruva. Ši būklė yra gana dažna ir pasitaiko maždaug 1 iš 4 nėščiųjų, patiriančių kraujavimą iš makšties. Nors tai gali skambėti nerimą keliančiai, daugelis moterų, kurioms diagnozuojama subchorioninė hematoma, sėkmingai išnešioja ir pagimdo sveiką kūdikį. Svarbiausia - tinkama medicininė priežiūra, stebėjimas ir tausojantis režimas.
Subchorioninė hematoma dažniausiai pasireiškia 10-20 nėštumo savaitę, tačiau gali būti diagnozuojama ir ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu, net 5-7 savaitę. Hematomos gali būti įvairaus dydžio - nuo smulkių iki stambesnių. Gera žinia ta, kad hematoma gali susitraukti savaime be jokio specifinio gydymo. Gydytojai, įvertinę nėščiosios būklę, patars, ką daryti toliau.

Subchorioninė hematoma susidaro, kai choriono membrana iš dalies atsiskiria nuo gimdos sienelės. Šio atsiskyrimo priežastys ne visada yra aiškios. Tačiau patologinis kraujavimas nėštumo pradžioje gali signalizuoti formuojantis hematomai.
Dažniausias subchorioninės hematomos simptomas yra kraujavimas iš makšties pirmoje nėštumo pusėje. Kraujavimas gali būti labai lengvas (tepliojimas), tačiau gali pasireikšti ir gausiau, su krešuliais. Kai kurioms moterims simptomų nepasireiškia, o hematoma nustatoma atsitiktinai atliekant įprastinį ultragarsinį tyrimą. Nors skausmas nėra būdingas, kartais kraujavimą gali lydėti dubens ar pilvo apačios spazmai.
Svarbu atskirti patologinį kraujavimą nuo fiziologinio. Fiziologinis kraujavimas, dar vadinamas pseudomėnesinėmis, yra nepavojingas ir įvyksta apvaisintai kiaušialąstei implantuojantis į gimdos gleivinę. Jis paprastai trunka kelias dienas ir sustoja savaime.

Subchorioninės hematomos dažniausiai diagnozuojamos ultragarsu. Ši procedūra leidžia įvertinti hematomos dydį, vietą ir galimą riziką. Gydytojas akušeris-ginekologas atidžiai įvertina pacientės simptomus, surenka anamnezę ir atlieka ultragarsinį tyrimą.
Subchorioninės hematomos gydymas labai priklauso nuo jos dydžio, vietos ir nėštumo stadijos. Jeigu hematoma aptinkama pirmojoje nėštumo pusėje, gydytojas dažniausiai rekomenduoja kuo mažiau judėti, apriboti keliones, nekelti sunkių daiktų ir vengti fizinio krūvio, dėl kurio gimda gali būti papildomai apkrauta. Kai kuriais atvejais gali būti skiriamas gulimas režimas ligoninėje ar namuose, ypač jei pasireiškia kraujavimas ar yra didelė hematoma. Kai kurie gydytojai skiria vaistus, pavyzdžiui, Duphaston, palaikyti nėštumui.
Dauguma mažų subchorioninių hematomų laikui bėgant išnyksta savaime ir nereikalauja specifinio gydymo. Svarbiausia - reguliariai lankytis pas gydytoją ir vykdyti jo rekomendacijas.
Vienas svarbiausių dalykų, kurį gali padaryti nėščioji, susidūrusi su hematoma, yra tausojantis režimas. Tai reiškia:
Kai kurioms moterims hematoma išsivalo per tepliojimus ar kraujavimus, o kitoms - tiesiog savaime išnyksta viduje. Svarbiausia, kad ji nedidėtų, nes didelė hematoma gali reikšti gresiantį persileidimą. Tačiau, kaip rodo patirtis, net ir didelė hematoma gali sėkmingai išnykti, o nėštumas tęstis.
Visais atvejais, kai diagnozuojama subchorioninė hematoma, būtina reguliariai konsultuotis su gydytoju. Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei:
Nors subchorioninė hematoma gali kelti nerimą, daugelis moterų sėkmingai ją įveikia ir džiaugiasi sveiku nėštumu. Atsakingas požiūris į savo sveikatą, bendradarbiavimas su gydytoju ir tausojantis režimas yra pagrindiniai veiksniai, padedantys pasiekti laimingą pabaigą.
