Hanibalo Lekterio Lietuvos šaknys: legendinio antiherojaus kilmės paslaptys

Hanibalas Lekteris - kultūringas, nepaprastai protingas psichiatras (jo intelekto koeficientas lygus 200) ir sykiu žudikas, valgantis savo aukas. Amerikos filmų instituto paskelbtame didžiausių visų laikų ekrano piktadarių sąraše lyderio poziciją užima žmogieną valgantis psichiatras Hanibalas Lekteris, šimtams milijonų žiūrovų įsiminęs po filmo „Avinėlių tylėjimas“ (The Silence of the Lambs, 1991). Virtęs vienu baisiausių šiuolaikinės pasaulio literatūros ir kino personažu, jis kaip joks kitas iki šių dienų žadina kolektyvinę vaizduotę.

Anthony Hopkins vaidintas Hanibalas Lekteris 2003 m. Amerikos filmų instituto buvo išrinktas geriausiu antagonistu JAV kino istorijoje. J.Demme’o „Avinėlių tylėjimas“ iškėlė žudiko ir FTB agentės dvikovą iki filosofinio disputo apie gėrį ir blogį, apie žmogaus prigimtį, kurios neįmanoma pažinti.

Literatūrinė Hanibalo Lekterio kilmė

Amerikiečių rašytojas Thomas Harrisas supažindino skaitytojus su Hanibalu Lekteriu 1981 m. išleistoje knygoje „Raudonasis drakonas“. Knygose ir filmuose Lekteris - kultūringas ir itin protingas psichiatras, kuris kartu yra serijinis žudikas ir kanibalas. Knygos autoriaus valia Hanibalas gimė ir vaikystėje gyveno viename Lietuvos dvarų.

Tiesa, 1991-aisiais sukurtame filme ir anksčiau parašytame romane informacijos apie Hanibalo Lekterio kilmę nėra. Tik 1999-aisiais išleistoje antroje knygoje apie Lekterį „Hanibalas“ rašytojas T. Harrisas šiam personažui suteikė tautybę bei biografiją. Romane Hanibalas prisimena savo vaikystę, praleistą šeimos dvare prie Vilniaus, su tėvais ir jaunesniąja sesute. Knygoje rašoma, kad per Antrąjį pasaulinį karą į dvarą užklysta dezertyrai. Įsibrovėliai iš pradžių nužudo Hanibalo tėvus, o paskui sukapoja ir suvalgo seserį.

Hanibalas Lekteris kine ir televizijoje

Hanibalas Lekteris - lietuvių kilmės fiktyvus veikėjas rašytojo Thomas Harris romanuose ir jų ekranizacijose. Knygose ir filmuose Lekteris - tai kultūringas ir itin protingas psichiatras, kuris kartu yra serijinis žudikas ir kanibalas.

Pirmasis filmas apie Hanibalą Lekterį - „Avinėlių tylėjimas“ (The Silence of the Lambs, rež. Jonathanas Demme) pasaulio ekranuose pasirodė 1991-aisiais ir pelnė penkis „Oskarus“. Jis pavertė Hanibalą kultiniu antiherojumi. Vos trys filmai per visą „Oskarų“ apdovanojimų istoriją gali pasigirti laimėję „Didįjį penketą“, t.y. apdovanoti „Oskarais“ geriausio aktoriaus, aktorės, režisieriaus, scenarijaus ir geriausio metų filmo kategorijose. Būtent vienas iš jų ir yra „Avinėlių tylėjimas“.

Vėliau pasirodė dar trys filmai „Hanibalas“ (2001) ir „Raudonasis drakonas“ (2002) bei „Hanibalas: pradžia“ (2006), tačiau jie nė iš tolo neprilygo „Avinėlių tylėjimo“ populiarumui. Lygiai po dešimties metų pasirodžiusiame tęsinyje „Hanibalas“ (2001 m., rež. Ridley Scottas) vienoje filmo scenoje lyg tarp kitko šmėstelėjo FTB slaptųjų archyvų bylą ženklinanti informacija: „daktaro Hanibalo Lekterio gimimo vieta nežinoma, spėjama gimimo vieta - Lietuva.“ Filme apie Lietuvą daugiau nė žodžio neišgirdome, užtai lietuviškai išleistos knygos „Hanibalas“ puslapiuose pamatėme lakonišką, bet sunerimti verčiančią garsiausio visų laikų piktadario charakteristiką: „Žinome, kad Hanibalas Lekteris gimė Lietuvoje. Jo tėvas buvo grafas. Šį titulą šeima turėjo nuo X a.“

Romanų motyvais taip pat sukurtas trijų sezonų „NBC“ televizijos serialas „Hanibalas“ (2013-2015), su pagrindinį vaidmenį atlikusiu danų aktoriumi Madsu Mikkelsenu. Trečiame serialo sezone, antroje serijoje pavadinimu „Primavera“ 23-čioje minutėje, galima aiškiai išgirsti, jog kruvinasis monstras, garsusis žmogienos mėgėjas Hanibalas Lekteris būtent lietuvis. Vienas serialo veikėjų, inspektorius Pazzi pasakoja, kad sekė vieną pagrindinį filmo herojų daktarą Lekterį nuo tada, kai jis dar buvo jaunas lietuvis ir tyrė žmogžudystę, kuria šis buvo apkaltintas.

Hanibalo Lekterio vaikystės tragedija „Hanibalas: pradžia“

Knygose „Hanibalas“ ir „Hanibalas: pradžia“ Lekteris yra įvardijamas kaip Lietuvos didikų palikuonis, kartu turintis ir Italijos Viskončių bei Sforzos kilmingųjų šeimų kraujo. Kūrinyje pasakojama, kaip Hanibalas tapo žudiku. Priešistorėje minima, kad jį kanibalu tapti pastūmėjo 1944 m. Lietuvoje įvykdytas mažametės sesers Mišos nužudymas, kurios palaikus valgė regione dezertyravę Trečiojo reicho kariai, o vėliau vertė valgyti ir jį patį.

Knygoje „Hanibalas“ pagrindinis veikėjas skrenda iš Florencijos į JAV. Lėktuve užkandęs savo atsinešto maisto, jis susapnuoja košmarą apie vaikystę. Sapne 6 metų Hanibalas gyvena su tėvais ir jaunesniąja sesute Miša šeimos dvare prie Vilniaus. Jo tėvas - lietuvis kunigaikštis, o motina turi itališko kraujo arba yra italė. Tarp jos protėvių - garsios aristokratų Visconti, Machiavelli, Giuliano šeimos. Minima ir Bevisangue pavardė - ją turėjo XII amžiaus legendinis italų vampyras. Jau nuo vaikystės rodęs griežtą elgesį su gyvūnais, medicina ir psichologija besidomėjęs vaikas patyrė didelę traumą, užėjus sovietiniams okupantams.

Filmo „Hanibalas: pradžia“ veiksmas nukelia į 1941-ųjų birželį, kai nacių pajėgos surengė žaibišką invaziją į Sovietų Sąjungos teritoriją ir per kelias dienas okupavo visas Baltijos šalis. Veiksmo laikas peršoka į 1944- uosius. Sapnuodamas Hanibalas Lekteris mato, kaip į dvarą užklysta dezertyrai. Jie nužudo tėvus, o vaikus uždaro į tvartą. Išbadėję kareiviai iš pradžių bando valgyti pasigautą elnią, bet šis labai liesas, ir jau po kelių dienų maisto vėl pritrūksta. Tada dezertyrai nutaria pradėti valgyti vaikus. Užėję į tvartą, jie iš pradžių apčiupinėja Hanibalą, bet šis pasirodo per liesas, ir išsineša Mišą. Hanibalas velkasi įsikibęs į seserį, ir uždarant duris jam sulaužoma ranka. Po kiek laiko jis sapne išgirsta, kaip kapojamas sesers lavonas, ir meldžiasi, kad dar kada nors išvystų Mišą. Vėliau pamato savo sesers pieninius dantis išmatų duobėje.

Psichologiškai traumuotas ir visus pinigus praradęs vaikinas, pabėgęs iš karo nualintos Lietuvos, atsiduria Paryžiuje, kur jį imasi globoti karo metu žuvusio dėdės Roberto žmona Leidi Murasaki (akt. Gong Li). Japonijoje gimusi ekstravagantiška, žavi ir paslaptingoji ponia suteikia gyvenamąją vietą ir rūpinasi Hanibalo Lekterio išsilavinimu, kurį visuomet labiausiai akcentavo jo tėvas. Jaunuolis dar nepamiršo Lietuvoje įgytų užsienio kalbų, matematikos, medicinos, astronomijos, muzikos, dailės, teisės žinių, o Leidi Murasaki unikaliais metodais padeda tapti kultūringu ir rafinuotu žmogumi.

Prieš jaunojo Hanibalo akis atsiveria nauji veiklos horizontai. Jis neapsakomai susižavi mirusių žmonių kūnų studijavimu, kur netrukus perauga į nesveiką maniakišką aistrą. Kiekvieną dieną darbštumu ir kruopštumu pasižymintis vaikinas kaupia neįkainojamą patirtį, organizuoja eksperimentus ir užauga išskirtiniu daktaru. Bėgant laikui II-ojo pasaulinio karo košmarai išsitrina iš jo atminties, tačiau prisiminimai apie brangiausių šeimos narių patirtas kančias neduoda Hanibalui ramybės. Šių prisiminimų negali nuslopinti netgi Leidi Murasaki skleidžiama meilė ir pasiaukojantis gerumas. Galiausiai jis ryžtasi dar kartą sugrįžti į savo praeitį ir atkeršyti už tėvą, motiną, o svarbiausia už savo seserį, su kuria nuo pat ankstyvos vaikystės buvo užmezgęs ypatingą ryšį. Jis išsiruošia į kruviną kelionę, nes trokšta surasti visus atsakingus už visam gyvenimui patirtą traumą. Vieną po kito jaunuolis sumedžioja naciams tarnavusius tautos išdavikus ir negailestingus padugnes, kol pagaliau ateina laikas suvesti sąskaitas su žiauriuoju nacių kolaborantu lietuviu Vladžiu Grutu (akt. Rhysas Ifansas).

Kritika ir interpretacijos dėl Hanibalo lietuviškos kilmės

Recenzentų manymu, knygos autorius šiais košmarais bando paaiškinti, kodėl Hanibalas Lekteris tapo žudiku maniaku. Kriminologai ir psichiatrai žino, kad maniakinis polinkis į nusikaltimus dažnai atsiranda žmonėms, vaikystėje patyrusiems baisių dvasinių traumų. Hanibalas Lekteris tarsi bando keršyti už seserį pagal principą „akis už akį“. Iš žmogienos gamindamas gurmaniškus patiekalus, žmogėdra, matyt, mėgina sau įrodyti esąs geresnis negu tie dezertyrai.

Tačiau Th. Harrio kūrybos gerbėjai piktinasi, kad po dvylikos metų nuo pirmųjų sėkmingų knygų Hanibalas Lekteris iš mistinės būtybės, blogio įsikūnijimo, virto paprastu psichopatu su konkretizuota praeitimi ir motyvuotu elgesiu. Jų nuomone, visa ši istorija, nors ir pateikta kaip sapnas, labai jau nutolusi nuo realybės. Be kita ko, jie pastebi, kad Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Lietuvoje nebuvo aristokratų titulų, o moliūgai mūsų šalyje neprinoksta.

Kodėl Lekteris lietuvis, o jo vardas nelietuviškas? Lekteris yra išgalvotas personažas, todėl autorius tiesiog pasirinko „egzotišką“ kilmės šalį (na, pripažinkim, mažai kas žino apie Lietuvą, todėl tai geras pasirinkimas). Na, o tada kaip dėl vardo, kodėl jis nelietuviškas? Išgalvotam personažui, autorius galėjo pasirinkti bet kokį vardą, tinkantį jo siužetui, todėl šiuo atveju autorius tiesiog nepasivargino ištirti mūsų tautai būdingų vardų. O galbūt autorius iš tiesų ir atliko nedidelį tyrimą ir suprato, kad mūsų šalyje yra nemažai skirtingų etninių grupių, kurių vardai ne visada atitinka „tipišką“ lietuvišką vardą. Daugelis šį sapną sieja su Thomo Stearno Elioto poema „Bevaisė žemė“, kur herojus sako: „Aš - ne rusas, aš iš Lietuvos, taigi aš vokietis.“ Dar viena galimų versijų, kodėl žmogėdra įvardytas lietuviu, - tai Prospero Merimee novelės „Lokys“ įtaka. Šis Lietuvą kaip paslaptingą kraštą vaizduojantis kūrinys iki šiol yra kai kurių Prancūzijos mokyklų privalomoje programoje.

Lietuvos įvaizdis populiariojoje kultūroje

„Lietuvos ryto“ žurnalistė pabandė ieškoti atsakymų į klausimus, kodėl Lietuva pasaulio literatūroje vis dažniau paminima kaip mistinio blogio šalis, ir kaip atsiranda tokie keisti lietuvių suvokimai, kalbėdamasi su mokslininkais, žmonėmis, susijusiais su valstybės įvaizdžio formavimu, turizmo verslu, svečių iš užsienio priėmimu. Po vėliau parodytos ekranizacijos netgi atsirado organizatoriai, siūlantys specialius teminius turus užsienio turistams po atseit su H. Lekteriu susijusias vietas Lietuvoje.

Hanibalo Lekterio kūriniai ir ekranizacijos

tags: #hanibalas #lekteris #gimimo #vieta

• Grybauskaitės gyvenimas ir karjera
• kaip smurtas prieš vaikus veikia jų ateitį ir kokia yra visuomenės reakcija Lietuvoje
• kas svarbu žinoti apie išmokas tėvams
• Apsigimimų priežastys ir diagnostika
• Baby City – vaikų auginimo partneris