Gyvūnų globos asociacijos istorija ir veikla
Gyvūnų globos asociacijos (LGGD) istorija siekia 1873 metus, kai Rietave (Plungės raj.) kunigaikščių Oginskių pastangomis buvo įkurta pirmoji veterinarijos klinika su vidaus ligų ir chirurgijos skyriais. Tuo metu buvo renkamos pavyzdinės arklių pakinktų, pasagų bei tinkamų skerdyklų, tvartų ir avilių modelių kolekcijos. Vėliau draugijai vadovavo veterinarijos gydytojas generolas knygnešys Jonas Jurgis Bulota. 1937 m. draugiją globojo Respublikos Prezidentas A. Smetona, o daug naujovių įdiegė Sofija Čiurlionienė ir Tadas Ivanauskas. Nuo 1939 iki 1990 m. draugijos veikla buvo nutrūkusi.
1990 m. įvyko atkuriamasis (IX), o 1993 m. - X draugijos suvažiavimai. Šią atkuriamąją veiklą inicijavo ir organizacijai pradėjo vadovauti LVA profesorius, veterinarijos gydytojas Kazys Trainys. Jo pradėtus darbus tęsė Vilniaus universiteto profesorius Romualdas Lekevičius ir LVA vet. fakulteto dekanė doc. dr. Albina Aniulienė. Šiuo metu organizacijai vadovauja veterinarijos gydytojas.
Gyvūnais pasaulyje rūpinamasi jau nuo senų laikų. Seniausia organizacija - Anglijos Karališkoji gyvūnų globos draugija, įsikūrusi 1824 m. Vėliau steigėsi naujos draugijos ir daugumą jų dabar po savo sparnu glaudžia WSPA - Pasaulinė gyvūnų globos draugija. Mūsų draugija taip pat yra šios organizacijos narė.
Daug veterinarijos gydytojų ir žymių žmonių dirba gyvūnų labui, propaguodami jų globą Lietuvoje šūkiu "Sekime šv. Pranciškaus pavyzdžiu - būkime gailestingi gyvūnams"! Nuo pat atsikūrimo dienos mūsų draugija bendradarbiauja su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, glaudžiasi LVA patalpose. Čia mus supranta ir padeda.
1992 m. buvo įkurtas pirmasis Lietuvoje LGGD skyrius - Kauno skyrius. LGGD centrinė būstinė (Radvilų dvaro g. 33-1, tel/fax (8-37) 363333, el. paštas).
Dažnai žmonės randa paukščių jauniklius, kuriems, atrodo, reikalinga pagalba. Svarbu atskirti, kada paukščiui tikrai reikia pagalbos, o kada jis tiesiog mokosi savarankiškumo.
Kada paukščiui nereikia pagalbos?
- Savranankiai jaunikliai: Tai paukščiai, kurie jau paliko lizdą ir yra prižiūrimi tėvų. Jie dar nevisiškai moka skristi, bet jau gali tvirtai stovėti ant kojų, šokinėti ar bėgioti, čiumpa šaką pirštais.
- Plunksnuoti jaunikliai: Tokie paukščiai turi plunksnas ant viso kūno, gali skristi trumpais atstumais, tačiau dar neskraido pilnai. Svarbu žinoti, kad šie paukščiai palieka lizdą ir nebegrįžta, todėl jų nereikėtų grąžinti į lizdą - jie vis tiek iš jo išlįs.
Jei pastebėjote tokį jauniklį, svarbiausia užtikrinti, kad jūsų augintiniai nekeltų jam grėsmės. Jei paukštis yra nesaugioje vietoje, jį galima perkelti į artimiausią krūmą ar medžio šaką.
Kada paukščiui reikia pagalbos?
- Pūkuoti jaunikliai: Jei paukštis dar nėra visiškai apaugęs plunksnomis, matosi plikos odos lopai, jis yra apaugęs pūkeliais, negali tvirtai stovėti ant kojų, juo labiau vaikščioti, šokinėti ir visiškai negali skristi - tokiam jaunikliui reikalinga pagalba.
- Patekimas ant žemės: Jei tokį jauniklį radote ant žemės, labai tikėtina, kad šalia yra jo lizdas. Jei pavyksta rasti lizdą (jis gali būti gerai paslėptas), paukštį reikia kuo greičiau grąžinti atgal. Tėvai neatpažįsta jauniklių pagal kvapą ir nepalieka jų, jei juos palietė žmogus.
- Suniokotas lizdas: Jei lizdas buvo suniokotas, galima pasidaryti naują, dirbtinį lizdą ir padėti jį buvusio lizdo vietoje arba šalia. Grąžinkite jauniklį ir stebėkite, ar tėvai grįš.
Jei paukščio tėvai negrįžta į lizdą, jauniklio negalima grąžinti į buvusį lizdą. Jei paukštis yra sužeistas, arba dėl kitų priežasčių esate visiškai tikri, kad jaunikliui reikalinga pagalba, būtina pranešti pagalbos tarnyboms, paskambinus 112.
Jei sergantis, sužeistas ar savarankiškai negalintis išgyventi paukščio jauniklis reikalauja skubios pagalbos, LSMU Gyvūnų reabilitacijos centro veterinarai budi visą parą ir yra pasirengę konsultuoti telefonu arba priimti sužeistus gyvūnus gydymui ir priežiūrai, taip pat jų sužeistus jauniklius.
tags: #gyvunu #globos #asociacija
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
