Gyvūnų globa yra veikla, kuria siekiama išgelbėti ar išsaugoti gyvūnų sveikatą ar gyvybę, perkelti gyvūnus iš jiems kenksmingos ar neįprastos vietos ir suteikti laikiną ar pastovų prieglobstį arba tinkamoje vietoje paleisti į laisvę. Globojami visi naminiai (augintiniai, ūkiniai gyvūnai ir kiti) ir laukiniai gyvūnai. Gyvūnų globa yra vienas būdų, padedančių užtikrinti gyvūnų gerovę, ypač tų gyvūnų, kurie pateko į nelaimę ar yra benamiai.

Gyvūnų globos organizacijos yra nevyriausybinės, ne pelno institucijos, kurios daugiausia rūpinasi augintinių (kačių, šunų ir kitų) globa - benamių ar nereikalingų gyvūnų surinkimu, identifikavimu, laikymu, priežiūra ir gydymu, savininkų ar naujų globėjų paieška. Organizacijų veikla gali būti finansuojama iš paaukotų lėšų, t. p. savivaldybės gali pasitelkti šias organizacijas gyvūnų globai savo teritorijose ir skirti tam finansavimą. Surinkti benamiai ar kiti gyvūnai, kuriems reikalinga globa, apgyvendinami gyvūnų prieglaudose.
Valstybės institucijos t. p. iš dalies atlieka gyvūnų globos funkcijas. Šias funkcijas sudaro gyventojų skundų ir pranešimų registravimas, gyvūnų buvimo ir laikymo vietų apžiūra ir patikra, žiauraus elgesio su gyvūnais užkardymas, pažeidėjų sulaikymas, reikalui esant gyvūnų konfiskavimas, tinkamų prieglaudų suradimas tolimesnei globai. Šias funkcijas Lietuvoje vykdo policija, Valstybinė veterinarijos tarnyba, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos.
Laukiniai gyvūnai savo gyvenamuose arealuose yra savarankiški ir nuo žmonių nepriklauso. Prielaidos laukinių gyvūnų globai atsiranda tada, kai gyvūnai patenka į gyvenamąsias teritorijas, ypač jei šiose teritorijose jie patenka į nelaimę. Bet kokiu atveju pamačius sužeistą, į nelaimę patekusį gyvūną reikia kreiptis į bendrosios pagalbos centrą ar atitinkamas valstybės institucijas ir laukti tolesnių nurodymų arba specialistų atvykimo.
Dažniausiai laukiniai gyvūnai žmonių gyvenamose teritorijose nukenčia susidūrę su automobiliais. Patekę į nelaimę ir sužeisti laukiniai gyvūnai, jei jų neįmanoma pagydyti, yra eutanazuojami. Jei gyvūnai yra pagydomi, tačiau nebegali toliau savarankiškai gyventi gamtoje, jie neribotą laiką laikomi prieglaudose ar zoologijos soduose. Sveiki ar visiškai pasveikę gyvūnai paleidžiami į laisvę tam tinkamose vietose ir tinkamu laiku.

Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą dėl gyvūnų globos, kuris įsigaliojo 1998 m. sausio 1 d. 2012 m. spalio 3 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė naujos redakcijos Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymą. Vienas iš svarbiausių naujojo įstatymo pakeitimų - savivaldybių įpareigojimas organizuoti bešeimininkių ir bepriežiūrių gyvūnų globą savo teritorijose.
| Laikotarpis | Svarbus įvykis |
|---|---|
| 18 amžius | Pirmieji rašytiniai šaltiniai apie gyvūnų globą. |
| 1940 m. | Gyvulių globos draugijos veiklą nutraukė sovietinė okupacija. |
| 2022 m. | Gyvūnų globėjų sąraše buvo apie 80 gyvūnų globos įstaigų ir organizacijų. |
Gyvūnų teisės - iš įvairių etikos pozicijų grindžiama idėja, kuria pasisakoma už vienodą tapačių žmonių ir gyvūnų interesų vertinimą, dėl kurio pastariesiems būtų suteiktos pamatinės, jų poreikius atitinkančios, teisės. Vienas pagrindinių gyvūnų teisių šalininkų argumentų yra tas, kad gyvūnai, kaip ir žmonės, gali jausti skausmą, turi emocijas, individualius poreikius, yra sąmoningi.
Savanoriškos pelno nesiekiančios gyvūnų globos organizacijos, vykdydamos savo veiklą, turi progą pastebėti, kokį klaidingą vaizdą apie gyvūnų globą, kovą už jų teises, jų gelbėjimą yra susidaręs dažnas Lietuvos visuomenės narys. Tai sunkus, visuomenei reikalingas ir atsakingas darbas. Kad vėl sužibėtų apsiblaususios akys ir sumojuotų uodegos reikia didelio pasišventimo, išmanymo ir didelių pastangų. Tokia veikla užsiimti gali tik atsakingi, pareigingi, apie gyvūnus nusimanantys ir stiprių nervų žmonės.
tags: #gyvunu #globa #wikipedija