Nėščiosios priežiūra: patarimai ir gydytojų rekomendacijos laukiant vaikelio

Naujos gyvybės laukimas daugeliui moterų tampa viena gražiausių gyvenimo patirčių. Visgi, natūralu, kad neretai šis laikotarpis kelia ir nemažai nerimo ar net baimės dėl neaiškios ateities. Be to, šiuo metu moteris išgyvena ne tik didelius fizinius, bet ir psichologinius pokyčius. Nėštumas - nuostabus laikotarpis, nors neretai, kaip ir kiekviena nauja patirtis, sukelia nemažai nerimo ir klausimų. Kaip besilaukiant pasirūpinti savimi ir vaikelio sveikata bei nuo ko pradėti tai daryti?

Pirmieji nėštumo požymiai ir patvirtinimas

Dėl padidėjusio HCG ir progesterono hormonų kiekio, pirmieji nėštumo požymiai gali atsirasti vos praėjus porai dienų po nesulauktų mėnesinių. Galima pastebėti, kad pajautrėjo krūtys, pasireiškia nuovargis, mieguistumas, pykinimas, nuotaikų svyravimai, verksmingumas, jautrumas kvapams ar dažnas šlapinimasis. Kartais atsiranda ypatingi, kiekvienai moteriai individualūs nėštumo požymiai. Paprastai visi jie tęsiasi iki 10-14 nėštumo savaitės. Įtarus apie nėštumą, pirmiausia reikėtų atlikti nėštumo testą.

Pirmasis vizitas pas gydytoją nėštumo metu

Kitas itin svarbus žingsnis, sužinojus apie nėštumą - vizito pas gydytoją suplanavimas. Sužinojus apie nėštumą, svarbu laikytis holistinio požiūrio, kuris apima tiek fizinę, tiek emocinę gerovę. Pagrindiniai šio nuostabaus etapo aspektai, padedantys pasirūpinti sveikata, yra palankios aplinkos kūrimas, prenatalinė priežiūra ir sveikos gyvensenos taikymas. Gydytojų patirtis rodo, kad maždaug 70 procentų besilaukiančių moterų ją ir vaikelį prižiūrėsiantį gydytoją renkasi pagal bendravimą. Vis dėlto, egzistuoja nemažai situacijų, kai derėtų įvertinti ir kitus svarbius dalykus, mat vienais atvejais nėštumą puikiai prižiūrėti gali ir mylimas šeimos gydytojas, tačiau yra ir tokių, kada prireikia akušerio-ginekologo kompetencijos. Lietuvoje nėštumą gali prižiūrėti šeimos gydytojas arba akušeris.

Tinkamiausias pirmo apsilankymo metas yra 6-9 savaitės. Labai svarbu prisiminti, kad jei moteris jau yra gimdžiusi ir jai buvo atliktas cezario pjūvis, pirmąjį vizitą reikėtų planuoti 6 savaites, tai yra praėjus 2 savaitėms nuo teigiamo testo. Per paskutinius 10-15 metų labai padažnėjo atvejų, kai nėštumas po cezario pjūvio operacijos implantuojasi rando srityje. Tokia nėštumo lokalizacija augant gemalui yra labai pavojinga moters sveikatai ir net gyvybei. Jei moteris yra visiškai sveika, neturėjusi jokių komplikuotų nėštumų, neserganti lėtinėmis ligomis - vizitą pas akušerį ginekologą galima atidėti iki 11-12 savaitės. Svarbiausia pas gydytoją atvykti per pirmąsias 12 nėštumo savaičių.

Pirmasis būsimos mamytės vizitas pas gydytoją trunka maždaug pusvalandį. Jo metu gydytojas patvirtina, kad nėštumas tikrai yra, įvertina jo trukmę ir kurioje vietoje įvyko implantacija - ar nėštumas prasidėjo gimdoje ar jis negimdinis. Jeigu pirmo apsilankymo metu nepavyko nustatyti gimdymo termino, nieko baisaus - tai bus padaryta atliekant I trimestro echoskopiją.

Ruošiantis vizitui pas ginekologą akušerį, verta iš anksto apgalvoti keletą klausimų, kuriuos užduos gydytojas: jis norės išsiaiškinti būsimos mamos sveikatos istoriją, taip pat įvertinti artimiausių šeimos narių sveikatą, pavyzdžiui, polinkį į genetines ar kitas sunkesnes ligas. Taip pat siekiama numatyti rizikos faktorius ir iš anksto įvertinti poreikį atitinkamiems vaisiaus tyrimams. Vizito metu paaiškinama apie nėštumo ypatumus, ko moteris gali tikėtis, kokia turėtų būti mityba, gyvenimo būdas, kas galima, o kas ne, pavyzdžiui, paaiškinama, kad reikėtų vengti kontakto su infekcija sergančiu žmogumi, svečiuose nelankyti sergančių vaikų, papasakojama, kaip elgtis įvairiose situacijose, jei kyla temperatūra ir daug kitų dalykų. Mamoms dažnai kyla klausimų apie jų kasdienius gyvenimo procesus, pavyzdžiui, vienas dažnesnių klausimų - ar galima gerti kavą, ar saugu važiuoti dviračiu, ar galima tęsti lytinį gyvenimą. Nors tokie klausimai atrodo visiškai paprasti, žinodamos atsakymą į juos, mamos jausis užtikrinčiau ir ramiau.

Privalomi tyrimai pirmojo vizito metu

Pirmojo vizito metu atliekama ir ginekologinė apžiūra, paimamas tepinėlis gimdos kaklelio vėžio profilaktiniam ištyrimui. Iki 12 nėštumo savaitės kiekvienai nėščiajai Lietuvoje yra atliekami privalomi tyrimai: bendras kraujo, kraujo grupės ir Rh faktoriaus, bendras šlapimo, šlapimo pasėlio, gliukozės kiekio kraujyje, sifilio, hepatito B ir ŽIV. Jeigu programinis gimdos kaklelio vėžio tyrimas buvo atliktas daugiau nei prieš 3 metus, jį reikia atlikti nėštumo pradžioje. Įstatyme yra numatyta, kad pirmo vizito metu nėščiajai turi būti nustatyta kraujo grupė ir rezus faktorius, atlikti kraujo, šlapimo tyrimai, taip pat sifilio ir žmogaus imunodeficito viruso testai. Atvykus, kai nėštumui suėjo bent 3 savaitės, kartu atliekamas ir ultragarso tyrimas, kuris skirtas nėštumui nustatyti. Suėjus 12 nėštumo savaičių, išduodama nėščiosios kortelė, kurią pravartu nešiotis su savimi kaskart išėjus iš namų.

Nėštumo priežiūros specialistai ir vizitų dažnumas

Nėščiųjų priežiūros (antenatalinės priežiūros) tikslas - rūpintis moters ir vaisiaus sveikata, siekiant optimalios nėštumo baigties, išvengti motinos ir vaisiaus ligų bei komplikacijų, užtikrinti gerą psichologinę moters būklę, išsamiai supažindinti su gimdymo natūraliu būdu privalumais ir didesne operacinio gimdymo rizika. Prižiūrėti moters sveikatą viso nėštumo metu gali akušeris, šeimos gydytojas arba gydytojas akušeris-ginekologas. Nėščiosios sveikatos priežiūros paslaugas teikia šeimos gydytojas arba PASP komandos gydytojas akušeris ginekologas arba akušeris.

Kokie nėščiųjų tyrimai numatyti viso nėštumo eigoje sužinosite jau pirmojo apsilankymo pas gydytoją metu. Rekomenduojami ir 7-10 vizitai pas nėštumą prižiūrintį specialistą. Pirmojo moters nėštumo metu, pas gydytoją reikėtų apsilankyti 10 kartų. Žinoma, toks standartinis vizitų skaičius taikomas, jei nėštumas yra normalus, be patologijų, kraujavimų. Nebe pirmą kartą gimdanti mama pas gydytoją gali užsukti ir 8 kartus.

Vėliau nėštumo metu apsilankymai pas gydytoją yra reguliarūs:

• Pirmasis nėštumo laikotarpis (iki 13 savaitės): Jūs turite atvykti pas Jus prižiūrėsiantį specialistą kuo anksčiau.
• Antrasis nėštumo laikotarpis (14-28 savaitės): Jūs turite atvykti pas Jus prižiūrintį specialistą 2 kartus (jei yra indikacijų - dažniau).
• Trečiasis nėštumo laikotarpis (29-40 savaitės): kas dvi savaites, o vėliau - kas savaitę.
• Suėjus 41 nėštumo savaitei Jūs turite atvykti pas Jus prižiūrintį specialistą.

Kitų vizitų metu įprastai turėtų būti skiriama apie 20 min. Būsima mama papasakoja, kaip jaučiasi, jai pamatuojamas kraujospūdis, pasisveriama, pamatuojamas gimdos dugno aukštis, apžiūrimos net kojos, ar jos neištinę. Nėščiosios tiriamos ant ginekologinės kėdės ir (ar) imamas makšties tepinėlis tik specialių indikacijų atveju (pvz., įtariama, kad teka vaisiaus vandenys) ar atsiradus pokyčių (niežuliui, kraujavimui ir pan.).

Specializuoti tyrimai ir konsultacijos

Be įprastinių vizitų, iki 12 nėštumo savaitės reikėtų apsilankyti ir pas savo šeimos gydytoją bei odontologą, o moterims, kurios serga cukriniu diabetu ar turi kitų endokrininių sutrikimų - pas gydytoją endokrinologą. Kai yra padidėjusi genetinių ligų rizika, vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju genetiku. Verta atkreipti dėmesį, kad nėštumas gali sukelti įvairių sudėtingų emocijų, todėl išgyvenant padidėjusį nerimą ar depresijos simptomus, juos suvaldyti gali padėti psichinės sveikatos specialistai.

Ultragarsiniai tyrimai

Nuo 12 iki 14 savaitės atliekama ultragarsinė patikra. Ultragarsinės patikros viso nėštumo metu turi būti dvi - antroji atliekama 18-20 nėštumo savaitę. Jos atliekamos nustatytu laiku (11+0-13+6 sav. ir 18+0-20+6 savaitę). Ultragarsinę patikrą bent trečdalis moterų įsivaizduoja kaip reikalingą tam, kad būtų sužinota būsimo vaikelio lytis. Vis dėlto - ne tik, patikra padeda įvertinti, ar vaikelis yra sveikas, nėra apsigimimų, kurie yra nesuderinami su gyvybe. Jos metu matuojama vaikelio sprando raukšlė, kuri leidžia nustatyti stambius apsigimimus. Jei ji storesnė, nei turėtų būti, tada atliekamas kraujo tyrimas „Prisca“, kuris yra kompensuojamas valstybės. Šie tyrimai yra labai svarbūs, vertinant nėštumo laiką, vaisiaus raidą, daugiavaisį nėštumą. Ultragarsas nėra žalingas nei vaisiui, nei nėščiajai. Papildomi tyrimai ultragarsu atliekami tik esant indikacijų.

Genetiniai tyrimai

Kai genetinių ligų rizika yra padidėjusi, atliekami papildomi tyrimai - choriono gaurelių biopsija arba amniocentezė, prenatalinis kraujo tyrimas, atliekamas 11-13 nėštumo savaitėmis. Įvertinti vaisiaus chromosomų anomalijų riziką leidžia ir neinvazinis prenatalinis tyrimas (NIPT), atliekamas 9-14 nėštumo savaitėmis. Verta pažymėti, kad vyresnėms nei 35 metų ar anksčiau patyrusioms nėštumą su chromosomų anomalija moterims, ši rizika didesnė. NIPT tyrimas - puikus atrankos tyrimas, tiksliai nurodantis dažniausių chromosominių ligų riziką, jis neinvazinis - tiriamas nėščiosios kraujas. Šį testą galima atlikti nuo 9 nėštumo savaitės. Tai neinvazinis prenatalinis tyrimas, kuris nekelia jokios rizikos nėščiajai ar vaisiui bei siekia 99 proc. tikslumą. Tyrimas atliekamas iš motinos kraujo mėginio, kuriame yra laisvai cirkuliuojančios motinos ir vaisiaus kraujo DNR. Genetiniai tyrimai Lietuvoje yra rekomenduojami visoms moterims, kurios yra vyresnės nei 35 metai arba vyrai vyresni nei 42 metai. Taip pat nėščiosioms, kurios artimoje aplinkoje turi paveldimų ligų, nėštumo pradžioje febriliai karščiavo, t.y. kūno temperatūra pakilo iki 38-39 laipsnių, vartojo nesaugius medikamentus, patyrė jonizuojančios spinduliuotės poveikį, pasikartojančius persileidimus, pastojo po pagalbinio apvaisinimo procedūrų. Visoms šioms moterims rekomenduojame kombinuotąjį testą, kai kartu su ankstyvuoju ultragarsiniu tyrimu 11-13 nėštumo savaitę tiriamas nėščiosios kraujas (vertinamas placentos gaminamų hormonų ir baltymų kiekis) ir specialios kompiuterinės programos pagalba skaičiuojama pagrindinių chromosominių trisomijų rizika. Labai svarbu laiku suspėti užsiregistruoti šiems tyrimams, nes jį būtina atlikti iki 13 savaičių 6 dienų.

Papildomi tyrimai

Pagrindiniai rekomenduojami tyrimai nurodyti kiekvienos nėščiosios kortelėje esančioje lentelėje. Priklausomai nuo nėštumo rizikos, gretutinių ligų, anamnezės kartais reikalingi papildomi tyrimai. Dažnai papildomai tiriama skydliaukės funkcija, kuri labai svarbi normaliam vaisiaus vystymuisi. Kartais rekomenduojame tyrimus dėl perinatalinių infekcijų, kurios gali pažeisti vaisių ir trikdyti jo vystymąsi. Ypatingai svarbu įvertinti citomegalo, herpes virusinės infekcijos riziką, o įgimta toksoplazmozė šiais laikais yra išskirtinai reta liga ir rutininiai nėščiosios tyrimai dėl jos nerekomenduojami. Visoms nėščiosioms atliekami tyrimai, siekiant nustatyti, ar nėra šlapimo takų infekcijos, sifilio, hepatito B ir ŽIV (jei moteris neprieštarauja). Ištyrimas dėl citomegalo viruso ar toksoplazmozės visoms nėščiosioms nerekomenduojamas. Jis atliekamas, jei atsiranda minėtoms ligoms būdingų simptomų.

Svarbiausi patarimai nėščiajai

Mityba nėštumo metu

Nėštumas - ypatinga moters būsena, kurios metu jos kūne vyksta daugybė pokyčių. Gydytojų teigimu, mityba nėštumo metu yra labai svarbi. Ji turėtų būti visavertė ir subalansuota. Svarbu valgyti subalansuotą maistą - daug vaisių, daržovių, viso grūdo produktų, baltymų bei sveikųjų riebalų ir gerti pakankamai vandens (apie 8 stiklines per dieną). Nėštumo metu svarbu reguliariai valgyti pusryčius, pietus ir vakarienę, maitintis skaniai, įvairiai, bet saikingai - nevalgyti lyg už du. Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės, nes jų sudėtyje daug skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Žaliose daržovėse gausu ir folio rūgšties, kuri labai svarbi normaliai nėštumo eigai bei vaisiaus vystymuisi. Taip pat svarbu vartoti baltymų turinčio maisto - mėsos (tai - geležies šaltinis), žuvies (joje gausu omega 3 riebiųjų rūgščių), pieno produktų (jie - kalcio šaltinis). Nėščioji neturi maitintis „už du“, o mitybos racioną reikėtų papildyti 300 kcal daugiau nei iki nėštumo. Tai 350 g jogurto arba 100 g duonos, arba bananas, kriaušė ir obuolys ir t.t. Optimalus svorio prieaugis nėštumo metu yra 8-12 kg. Nėštumo pradžioje skonio ir kvapo pojūčiai gali labai pasikeisti ir sustiprėti tam tikrų maisto produktų poreikis. Sutinku, valgymas dažnai yra pagrįstas emocijomis. Nėštumo metu savęs kankinti nereikia, bet valgant be jokios kontrolės, galima priaugti ir 20-35 kg. Nereikėtų saldumynų, ledų ar kitų mėgstamų produktų atsargomis užpildyti šaldytuvo.

Per parą rekomenduojama išgerti apie 2300 ml grynų skysčių (geriausia - paprasto geriamo vandens), o jei skaičiuoti kartu su maistu gaunamus skysčius - apie 3000 ml. Apskaičiuojant reikalingą suvartoti skysčių kiekį, taip pat galima vadovautis taisykle - 10 ml grynų skysčių 1 ūgio centimetrui. Pirmenybę teikti negazuotam vandeniui.

Ko reikėtų vengti mityboje:

• Termiškai neapdorotų (t. y. žalių ar blogai išvirtų, iškeptų) mėsos, žuvies ir kiaušinių patiekalų, blogai nuplautų vaisių, daržovių, nes jose ar ant jų esantys mikrobai (pvz., salmonelės, toksoplazmos, listerijos) gali sukelti apsinuodijimą maistu, kartais net vaisiaus žūtį.
• Nėščiajai ypač pavojinga užsikrėsti toksoplazmoze - liga, kurią perneša katinai ir kiaulės. Ja užsikrėsti galima nesilaikant higienos taisyklių. Kaip to išvengti? Kruopščiai nuplauti visus paviršius, ant kurių buvo gaminama žalia mėsa.
• Prie nerekomenduojamų produktų priskiriama saliamis, vytinti mėsos gaminiai, jūros gėrybės, nepasterizuotas pienas ir jo gaminiai, minkšti ledai, pelėsinis sūris, majonezas.
• Jūrų žuvų patiekalai rekomenduojami vartoti kartą per savaitę, nes juose gali būti randama sunkiųjų metalų (gyvsidabrio) ir kitų teršalų, neigiamai veikiančių vaisiaus smegenų vystymąsi.
• Reikėtų vengti kepenų, pašteto ir kitokių kepenėlių patiekalų, nes juose esantys dideli vitamino A kiekiai taip pat kenkia vaisiui. Dideli vitamino A kiekiai nepalankiai veikia vaisiaus raidą, todėl reikėtų vengti papildų, kurių sudėtyje yra daugiau nei 700 µg šio vitamino.
• Kavoje esantis kofeinas mažina geležies pasisavinimą, todėl produktų, kuriuose yra kofeino, rekomenduojama vartoti ne valgio metu. Nėščiajai kofeino norma yra mažesnė nei 150 mg per dieną. Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) ekspertai, Jungtinės Karalystės ir JAV akušeriai ginekologai laikosi nuomonės, kad nėščiosioms leistina dienos kofeino norma neturėtų siekti 200 mg. Tokį kofeino kiekį galima gauti iš 1-2 puodelių kavos (priklausomai nuo kavos stiprumo). Geriausia apsiriboti vienu kavos puodeliu per dieną. Svarbu žinoti, kad kofeino taip pat yra juodojoje ir žaliojoje arbatoje, šokolade. Kofeinas gali padidinti persileidimo riziką ir didesnis jo kiekis gali būti kenksmingas.

Nėštumo metu negalima laikytis dietų ir riboti suvartojamo maisto kiekio. Nepatariama dieta, kai nėščioji griežtai riboja mitybą. Jei vaisius gaus per mažai maisto medžiagų, sutriks jo raida. Gimę mažo svorio naujagimiai būna silpnesni, o užaugę dažniau serga širdies ir psichikos ligomis, cukriniu diabetu. Tačiau „valgyti už du“ taip pat nereikėtų, nes tuomet kyla rizika priaugti per daug svorio, o dėl to didėja nėštumo ir gimdymo komplikacijų rizika.

Vitaminai ir maisto papildai

Kiekvieną dieną reikėtų gerti po 400 mcg folio rūgšties, nes šis elementas apsaugo vaisių nuo nervinio vamzdelio defekto. Per parą patariama vartoti 400 µg folio rūgšties. Jos būtina pradėti vartoti jau planuojant nėštumą, geriausia 3 mėnesius iki nėštumo ir pirmas 12 nėštumo savaičių. PSO rekomenduoja per parą vartoti 400 μg folio rūgšties ir netgi tęsti jos vartojimą visą nėštumą. Įrodyta, kad folio rūgšties vartojimas svarbus vaisiaus nervų sistemos vystymosi anomalijų profilaktikai. Folinės rūgšties rekomenduojamos dozės skiriasi skirtingos rizikos grupės moterims. Pačios didžiausios dozės - 4-5 miligramai (mg) - siūlomos tik toms nėščiosioms, kurios pačios gimusios su nervinio vamzdelio defektais arba tokie defektai buvo nustatyti jų vaikams. Vidutinė dozė (1 mg) reikalinga moterims, kurios serga cukriniu diabetu, vartoja vaistus, trikdančius folinės rūgšties apykaitą, toms, kurios turi žarnyno ligų, veikiančių folinės rūgšties absorbciją. Vidutinė dozė reikalinga ir nėščiosioms, kurioms yra įgimtų vystymosi defektų (gomurio-lūpos, širdies, šlapimo organų, galūnių) ar kurių šeimoje buvo atvejų su nervinio vamzdelio defektais (I ir II eilės giminaičiai).

Taip pat nėščiosioms rekomenduojama gauti 1000 mg kalcio per parą. Vitaminas D yra reikalingas kaulų sveikatai ir imuninei sistemai. Vitamino D skiriama nėščiosioms, kurios retai būna gryname ore, saulėje, dažniau būna namuose, vartoja mažai šio vitamino turinčių maisto produktų: riebios žuvies, kiaušinių, grūdinių produktų. Mūsų šalyje saulėtų dienų nėra labai daug, todėl net ir būnant gryname ore, tikimybė gauti pakankamai vitamino D per odą išlieka maža. Geležies preparatų skiriama esant mažakraujystei. Kadangi nėštumo metu yra didelis geležies poreikis, mažakraujystė pasireiškia itin dažnai. Polivitaminų skiriama nėščiosioms, kurių mityba yra nepakankama, kurioms yra didesnė priešlaikinio gimdymo rizika ar kurių vaisiaus augimas yra sulėtėjęs. Magnis skiriamas esant mėšlungiui. Nėščiosioms rekomenduojama vitamino C paros dozė yra 100 mg. Vitaminas C padeda geriau pasisavinti geležį. Gydant nėščiųjų mažakraujystę, rekomenduojama papildomai vartoti vitamino C turinčių maisto produktų (pvz. brokolių, braškių, pomidorų, citrusinių vaisių), bet ne vitamino C tablečių. Vartojant dideles vitamino C dozes atsiranda inkstų akmenų formavimosi rizika. Jei yra persileidimo ar gresiančio priešlaikinio gimdymo požymių, vartoti magnio preparatų nepatariama.

Fizinis aktyvumas

Reikėtų nepamiršti ir fizinio aktyvumo - reguliariai mankštintis bent 30 min. per dieną, 5 kartus per savaitę, pasirinkus tinkamą ir saugią fizinę veiklą, pavyzdžiui, ėjimą, plaukimą ar nėščiųjų jogą. Fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Tinka vaikščiojimas, plaukiojimas, joga, tempimo pratimai, šokiai, neintensyvi aerobika. Net jeigu moteris iki nėštumo aktyviai sportavo, pastojus reikėtų sumažinti krūvį. Nesportuokite per daug įtemptai, kad nesutriktų kvėpavimas. Mankštintis reikėtų tokiu tempu, kad galėtumėte laisvai kalbėtis. Prieš mankštos seansus reikia apšilti, o po to atvėsti.

Dubens dugno raumenų stiprinimas

Nėštumo ir gimdymo metu dubens dugno raumenys yra labai stipriai įtempiami. Kuo ilgiau trunka gimdymas ir kuo stambesnis kūdikis, tuo didesnė tikimybė, kad moteris nelaikys šlapimo. Dubens dugno raumenys praranda elastingumą, nusilpsta, todėl pasikeičia kampas tarp šlapimtakio kanalų ir šlapimo pūslės, sutrinka įprastinis funkcinis šlapinimosi mechanizmas. Neretai šlapimo nelaiko ir nėščiosios, kai kosėja, čiaudi, juokiasi arba lipa laiptais dėl padidėjusio spaudimo pilvo ertmėje. Stiprindama tarpvietės raumenis, gerinsite savo sveikatos būklę, šlapimo sulaikymą. Labai naudingi dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai, gerinantys šlapimo sulaikymą nėštumo metu ir po gimdymo, o taip pat bendrą sveikatos būklę.

Kėgelio pratimai:

1. Sutraukti raumenis aplink makštį taip, tarsi norint sustabdyti šlapimo srovę.
2. Sutrauktus raumenis įtraukti aukštyn į vidų.
3. Nestumti žemyn kaip šlapinantis.
4. Sutraukti tik dubens dugno raumenis.
5. Nesutraukti sėdmenų, šlaunis pritraukiančių ir pilvo raumenų.
6. Nesitreniruoti pilna šlapimo pūsle.
7. Atliekant pratimus galvoti apie juos, įsivaizduoti, kaip susitraukia dubens dugno raumenys.
8. Patikrinti susitraukimą pertraukiant šlapimo srovę šlapinimosi metu kas savaitę.

Ko vengti fizinės veiklos metu

Reikėtų vengti sporto šakų, galinčių sukelti kritimo ar pilvo traumų pavojų, pvz., jojimo, slidinėjimo, čiuožimo. Mankštinantis reikėtų vengti skysčių trūkumo, gulėjimo ant nugaros. Po 16 nėštumo savaičių rekomenduojama nutraukti bet kokius pratimus, kurie apima gulėjimą ant nugaros, nes įsčiose, esant tokiai padėčiai, spaudžiama viena iš didelių venų. Nepatariama perkaisti nei aktyviai judant, nei saunose, nei sūkurinėse voniose. Perkaitimas gali sukelti vaisiaus apsigimimų, o pirmais nėštumo mėnesiais - net persileidimą. Venkite mankštintis karštomis drėgnomis sąlygomis, nes labiau tikėtina, kad kai esate nėščia, mankštos metu Jums bus per karšta, o tai gali būti pavojinga Jūsų kūdikiui. Mankštinantis reikia nepamiršti vartoti skysčių ir vengti perkaitimo. Nėščiajai negalima lankytis pirtyse ir soliariumuose.

Gyvenimo būdo korekcijos

Taip pat reikia įvertinti darbo ir poilsio režimą bei apgalvokite gyvenimo ritmą. Svarbu atkreipti dėmesį, kad šie kriterijai yra bendrinio pobūdžio, o kiekvienas nėštumas yra individualus. Lytiniai santykiai neturi didelės įtakos nėštumui.

Žalingi įpročiai

Žalingų įpročių būtina atsisakyti ne tik nėštumo metu, bet jau jį planuojant. Tiek planuojant nėštumą, tiek jo metu alkoholio gerti negalima, nes nėra nustatyta saugi alkoholio dozė vaisiui. Įrodyta, kad alkoholis gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, priešlaikinį placentos atsidalinimą. Jį vartojant kyla grėsmė, kad vaisius turės alkoholio sindromą (centrinės nervų sistemos pažeidimas, veido deformacijos, mažas svoris), klausos, regėjimo, širdies ir kraujagyslių, šlapimo, lyties organų vystymosi defektų, o jau paaugusiam vaikui galimi protinės ir neurologinės raidos sutrikimai, bendravimo, mokymosi problemos. Moteris turėtų mesti rūkyti jau besiruošdama nėštumui. Jei to nepavyksta padaryti iki nėštumo, niekada nevėlu atsisakyti cigarečių bet kuriuo nėštumo metu. Nusprendus mesti rūkyti, padės nėštumą prižiūrintis specialistas specialiais patarimais ar paskirdamas pakaitinę nikotino terapiją.

Vaistai

Nėščia moteris turėtų vengti bet kokių vaistų. Tiek planuojant nėštumą, tiek jo metu, o jei atsiranda būtinybė, juos vartoti tik paskyrus gydytojui. Gan dažnai nėščiąsias kankina galvos ir nugaros skausmai, o vaistai nuo skausmo yra vieni iš dažniausiai vartojamų vaistų nėštumo metu. Tačiau tam tikri analgetikai, laisvai parduodami vaistinėje (ibuprofenas, aspirinas, naproksenas, diklofenakas ir kt.) gali ženkliai padidinti nepageidaujamų vaisiaus ir nėštumo pasekmių riziką. Vis dar trūksta aiškių gairių, kaip gydytojui įvertinti analgetikų poveikio motinai ir negimusiam kūdikiui riziką ir naudą, ir įrodymais pagrįstų rekomendacijų, kaip saugiai valdyti skausmą nėštumo metu. Tačiau būtina žinoti, kad kai kuriuos vaistus nuo skausmo (ir ypač jų kombinacijas) nėštumo metu galima vartoti tik gydytojui paskyrus.

Kelionės

Mokslinių įrodymų, kad sveikai nėščiajai, neturinčiai jokių nėštumo komplikacijų, kelionės didintų persileidimo ar priešlaikinio gimdymo riziką, nėra. Saugiausia keliauti antrame nėštumo trimestre, tačiau prieš kelionę būtina apsilankyti pas nėštumą stebintį specialistą, kuris įvertins nėščiosios būklę ir galimų komplikacijų riziką. Kartais tokio vizito metu paaiškėja, kad keliauti negalima. Daugiausia kalbama apie nėščiųjų keliones lėktuvu. Radiacijos dozės, gaunamos skrydžio metu ar einant pro oro uosto patikros skenerius, yra labai mažos ir neturi didesnės įtakos žmogaus (vaisiaus) sveikatai. Pakenkti gali tik dažni ilgi skrydžiai. Jei skrydis trunka ilgiau nei 4 valandas, nežymiai didėja giliųjų kojų venų trombozės rizika. Ją sumažinti galima tokio skrydžio metu dėvint kompresines kojines, geriant daugiau vandens ir reguliariai (kas 30 minučių) pasivaikštant po kabiną ar bent sėdint pamankštinant kojas. Nėščiajai rekomenduojama sėdėti prie tako esančioje vietoje. Prieš kelionę reikia pasidomėti oro linijų bendrovės taisyklėmis, taikomomis nėščiosioms. Jei leidžia moters sveikata, keliauti galima, ypač jeigu kelionės susijusios su poilsiu, geromis emocijomis, komfortišku transportu ir oro sąlygomis.

Saulė ir perkaitimas

Saikingas buvimas saulėje yra naudingas, suteikia pozityvumo, atpalaiduoja. Saulės šviesa gali padėti vaisiaus kaulų vystymuisi nėštumo metu, sustiprinti imuninę sistemą. Tačiau svarbu nesimėgauti saule per ilgai, ypač tuomet, kai ji yra kaitriausia. Nėštumo metu hormonų kiekis keičiasi, todėl oda tampa jautresnė nei bet kada anksčiau. Tiesiogiai saulėje rekomenduojama būti tik iki 11 ir po 17 valandos, kai spindulių aktyvumas mažiausias ir negresia perkaitimas bei dehidratacija. Nėštumo metu labai svarbu neperkaisti. Perkaitimas - pavojinga būklė, kai sutrinka kūno temperatūros reguliacija, organizme susikaupia šilumos perteklius, kurio kūnas jau nesugeba pašalinti. Kūno temperatūra pakyla iki 38-41 laipsnių, oda parausta, skauda ir svaigsta galva, troškina, vargina dažnas širdies plakimas, atsiranda vangumas, netenkama sąmonės. Nėščiajai negalima lankytis pirtyse ir soliariumuose. Tačiau galima plaukioti baseine - šis užsiėmimas labai naudingas nėščiajai. Jo metu lavinamas raumenynas, grūdinamasi, palaikomi socialiniai ryšiai su kitomis besilaukiančiomis. Tačiau plaukimo užsiėmimai turėtų būti ne ilgesni nei 45 minutės. Kaip ir užsiimant bet kokia fizine veikla, taip ir plaukiojant baseine, svarbu nepervargti ir stebėti savo būklę. Pykinimas, perkaitimo simptomai, pasirodžiusios išskyros ar kraujas iš makšties, pilvo skausmai - tai simptomai, rodantys, kad reikia tuoj pat nutraukti plaukiojimą.

Higiena ir gyvūnai

Po kontakto su naminiais ar laukiniais gyvūnais nepamirškite nusiplauti rankų.

Vakcinos

Skiepai nėštumo metu. Gripo vakcina - sezoninė, todėl šiuo metu nėščiosioms, kurios pradeda lauktis, skubėti skiepytis neverta. Kokliušo vakcina skirta naujagimio apsaugai, rekomenduojama skiepytis nėštumo pabaigoje, įprastai nuo 28 nėštumo savaitės. Pasiskiepijus paskutinį nėštumo trimestrą, nėščioji pradeda gaminti pakankamą kiekį antikūnų, kurie keliaudami per virkštelės kraują, pasiekia vaisių ir vėliau cirkuliuoja gimusio naujagimio kraujyje bei apsaugo nuo kokliušo beveik šešis mėnesius, kol naujagimis bus vakcinuotas ir įgis imunitetą.

Emocinė gerovė ir miegas

Sutrikęs miegas yra vienas dažniausių nėščiųjų nusiskundimų. Ypač paskutiniaisiais mėnesiais kokybiškai išsimiegoti tampa vis sunkiau. Norint pagerinti miego kokybę, reikėtų stengtis gultis ir keltis tokiu pat laiku, prieš miegą pasivaikščioti lauke, paklausyti ramios muzikos, pamedituoti, paskaityti knygą ar žurnalą. Nepatartina žiūrėti blogas emocijas keliančių televizijos laidų ar filmų. Keletą valandų iki miego nerekomenduojama valgyti ar gerti daug skysčių. Reikėtų pasirūpinti, kad miegamajame būtų vėsu, oras gaivus, miegant patartina dėvėti natūralaus pluošto, gerai prakaitą sugeriančius ir orą praleidžiančius naktinius drabužius, vengti sintetinių audinių. Verta išbandyti nėščiųjų pagalvę - ji padės rasti patogesnę padėtį miegojimui. Jei vis dėlto užmigti nepavyksta, pasikonsultuokite su gydytoju. Nerekomenduojama gerti vaistų, nebent juos paskirtų gydytojas. Labai dažnai nemigos priežastys gali būti susijusios su stresu.

Nėštumas yra pereinamasis etapas moters gyvenime, o bet kokio perėjimo metu žmogaus emocijos gali svyruoti. Fiziniai moters kūno pokyčiai nėštumo metu sulaukia daug dėmesio, tuo tarpu emociniams jo skiriama kur kas mažiau. Nėštumas - nuostabus laikas, tačiau jis kelia ir didelį stresą, dėl kurio emocijos gali tapti lengvai kintančios. Nėra visiškai aišku, kodėl atsiranda emociniai svyravimai, bet žinoma, kad moters kūne vyksta nemažai pokyčių ir jie visi yra susieti su jos emocijomis. Viena iš priežasčių gali būti hormonų lygio pokyčiai. Pastebėta, kad nėštumo metu būdingas užmaršumas, verksmingumas, nuotaikų kaita. Antruoju ir trečiuoju trimestrais, kai nėštumas tampa labiau matomas ir moteris priauga daugiau svorio, ji gali jaustis nepatenkinta savo kūnu ir pasikeitusia išvaizda, o tai gali turėti įtakos jos savivertei. Kai kurios nėščios moterys stebisi savo greitai besikeičiančiu kūnu ir jaučiasi gražios bei spindinčios, o kitos nerimauja dėl svorio padidėjimo ir figūros atgavimo po gimdymo. Nėštumo metu tiek nerimo, tiek baimės sistemos moters smegenyse sustiprėja. Nėštumo pabaigoje moteris gali bijoti skausmo gimdymo metu arba jaudintis, kad kažkas gali nutikti ne taip. Yra daug dalykų, kurių moteris negali kontroliuoti nėštumo metu ir šis netikrumas gali pakurstyti baimę keliančias mintis. Motinos nerimas nėštumo metu gali paveikti jos kūdikį. Emociniai pokyčiai, savivertės pasikeitimas siejami su smegenų struktūros pasikeitimu.

Galite jausti nerimą dėl gimdymo arba nerimauti dėl to, kaip suderinsite darbą su motinyste. Šios mintys palaiko budrumą ir gali būti sunku nuo jų atitraukti dėmesį. Tačiau nerimauti nėra produktyvu. Vietoj to, kad nuolat apie kažką galvotumėte, pamėginkite visus savo rūpesčius užrašyti ant popieriaus lapo. Tai suteiks galimybę apsvarstyti galimus sprendimus ir padės nuraminti mintis, kad galėtumėte kokybiškai pailsėti. Nėščia moteris turi susitaikyti su daugybe apribojimų, gyvenimo būdo pokyčių savo gyvenime. Jie gali apimti mitybos pokyčius, darbo vietos pritaikymą, fizinę veiklą, sportą ir kt. Todėl labai svarbu prisiminti, kad kiekvienas žmogus turi savo atsipalaidavimo būdus. Muzikos klausymasis, meditacija, joga, vaikščiojimas gryname ore, maloni įtraukianti veikla, bendravimas su draugais, artimaisiais, kūrybiniai užsiėmimai, pvz. atsipalaidavimo būdus vertėtų įtraukti į kasdienę rutiną net ir nejaučiant streso - tai gali pagerinti bendrą moters sveikatą ir savijautą. Jeigu kyla abejonių dėl fizinės ar emocinės sveikatos, nežinote kaip elgtis vienu ar kitu atveju, visada kreipkitės į gydytoją, kuris padės išspręsti iškilusius klausimus ir pateiks naudingų rekomendacijų. Mėgaukitės šiuo išskirtiniu laikotarpiu, atraskite laiko savo mėgiamai veiklai, džiaukitės laukimu, kad prisimintumėte jį, kaip vieną laimingiausių savo gyvenime.

tags: #gydytojai #nestumo #metu

• „Giliuko“ ugdymo kokybė
• džiazo legendos Louiso Armstrongo gyvenimo kelias
• Procesas po gimdymo: placentos šalinimas
• Kaip užauginti laimingus vaikus
• Veikla Jurbarko lopšelyje-darželyje "Nykštukas"