Gripo komplikacijos vaikams: pavojai ir prevencija

Žiemos sezonui įsibėgėjant, vis dažniau girdime apie aplink siaučiančias ligas - kosulius, karščiavimus, silpnumą. Tačiau ar tikrai kiekvieną jų galima nurašyti kaip „paprastą peršalimą“? Vis daugiau atvejų rodo, kad už šių simptomų slypi kur kas pavojingesnis priešas - gripas.

Nors gripas gali atrodyti nepavojingas, kartais jis gali sukelti itin rimtas komplikacijas. Deja, tačiau nuo to nėra apsaugotas nei vienas. Gripu vaikai serga dažniau ir sunkiau negu suaugusieji ir mažiesiems ši liga pavojingesnė, nes neretai prisijungia komplikacijos. Todėl gripo negalima palikti savieigai, laukti, kol praeis savaime arba gydyti patiems, pavyzdžiui, liaudiškomis priemonėmis.

Kas yra gripas ir kuo jis skiriasi nuo peršalimo?

Gripas - virusinė, užkrečiamoji liga, savo piką pasiekianti žiemos mėnesiais, kuomet žmonės daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose. Nors atrodo, kad gripą žino kiekvienas, dažnai jis vis dar maišomas su peršalimu - infekciniu viršutinių kvėpavimo takų uždegimu. Iš pirmo žvilgsnio šie susirgimai gali atrodyti panašūs, tačiau jų priežastys ir simptomai iš esmės skiriasi.

Gripas yra ūmi virusinė kvėpavimo takų infekcija, kuri pasireiškia karščiavimu, sausu kosuliu, gerklės, galvos ir raumenų skausmu, nuovargiu bei silpnumu. Gripui būdinga staigi pradžia: pakyla didesnė nei 38 oC temperatūra, atsiranda stiprus bendro silpnumo jausmas, šaltkrėtis, galvos ir raumenų skausmai („kaulų laužymas“), sausas kosulys. Taip pat gali pasireikšti kiti gripo simptomai, tokie kaip apetito praradimas, vėmimas, viduriavimas. Gripas - viena dažniausių šaltuoju metų laiku pasitaikančių virusinių kvėpavimo takų infekcijų. Gripą nuo paprasto peršalimo, t.y. kitų kvėpavimo takų infekcijų, dažniausiai nėra sudėtinga atskirti pagal būdingus simptomus.

Gripo pradžia - labai staigi: pradeda krėsti šaltis, temperatūra šokteli iki 39-40 °C. Ji gali išsilaikyti net iki 4-7 dienų. Tačiau temperatūrai nukritus dar 1-2 savaites gali tęstis bendras silpnumas. Svarbu atkreipti dėmesį, kad ne visi gripu sergantys žmonės karščiuoja.

Gripo sukėlėjas - Myxovirus influenza virusas, klasifikuojamas į 3 tipus - A, B ir C. Kasmet gripas mutuoja, atsiranda naujų jo atmainų. Gripo virusas keičiasi beveik kiekvienais metais, ir nesvarbu, kad praėjusį sezoną sirgote - šįmet liga gali vėl užpulti, nes susidursite su kita viruso atmaina. A tipo gripo virusas turi didelį savo šeimininkų ratą: tai ne tik žmonės, bet ir naminiai gyvuliai (kiaulės, arkliai), jūros žinduoliai, laukiniai ir naminiai paukščiai. Plati viruso cirkuliacija sudaro palankias sąlygas jo genų rekombinacijai.

Gripo virusas perduodamas oro-lašeliniu būdu, užsikrėtusiam žmogui kosint ar čiaudint. Gripo užkrečiamumas yra didelis. Užsikrėsti gripo virusu labai paprasta. Dažniausiai per orą jį perduoda kitas žmogus - užtenka kam nors nusičiaudėti šalia jūsų vaiko. Šis virusas gali patekti ir nuo sergančiojo rankų ar daiktų, durų rankenų. Inkubacinis periodas paprastai trunka 24-72 valandas, dažniausiai 48 valandas. Užsikrėtęs žmogus gali užkrėsti kitus nuo 1 dienos prieš simptomus iki 5 dienų po jų pradžios. Suaugę asmenys gripo viruso sukelta liga serga 5-7 dienas, o vaikai 7-10 dienų. Visą ligos periodą gripo virusas išskiriamas į aplinką.

A ir B gripo tipų skirtumai

A tipo gripas, dar vadinamas Influenza A, yra viena iš trijų pagrindinių gripo viruso rūšių (A, B ir C), kuris sukelia kvėpavimo takų infekcijas. Šio tipo gripas yra ypač reikšmingas dėl savo gebėjimo plačiai plisti sukeliant epidemijas bei pandemijas. Jį sukelia virusai, kurie lengvai mutuoja, prisitaiko prie naujų aplinkos sąlygų ir užkrečia dideles žmonių grupes. A tipo gripas gali paveikti tiek žmones, tiek gyvūnus (pvz.: paukščius, kiaules), todėl jis laikomas itin dinamiška ir pavojinga infekcija. A tipo gripo simptomai yra labai panašūs į peršalimo simptomus, tačiau jie pasireiškia staigiau, yra žymiai stipresni bei negydant gali sukelti rimtas komplikacijas.

A ir B gripo tipai, nors ir sukelia panašius simptomus, jie skiriasi savo savybėmis, pavojingumu ir plitimo būdais. A gripas, kurį sukelia A tipo gripo virusas, yra dažniausia ir pavojingiausia gripo forma. Šis virusas yra labai kintantis ir gali sukelti dideles epidemijas ar net pandemijas. A tipo gripo virusas turi įvairių potipių, kurie skiriasi pagal paviršiuje esančius baltymus - hemagliutiną (H) ir neuraminidazę (N). Šios mutacijos leidžia virusui greitai prisitaikyti ir išvengti žmogaus imuninės sistemos atakos. A gripas ne tik plinta tarp žmonių, bet ir gali užkrėsti gyvūnus, tokius kaip paukščiai ar kiaulės, todėl jo plitimas ir pavojus pasauliniu mastu yra didesnis.

Tuo tarpu B gripas, sukeltas B tipo gripo viruso, paprastai yra mažiau pavojingas. B tipo virusas nėra toks kintantis ir dažniausiai sukelia mažesnio masto epidemijas. Be to, B gripas užkrečia tik žmones, todėl jis mažiau linkęs sukelti globalias pandemijas. Nors B gripas irgi gali sukelti nemalonius simptomus, kaip karščiavimą, kosulį, gerklės skausmą, raumenų skausmus ir nuovargį, jo pasekmės dažniausiai būna švelnesnės nei A tipo gripo.

Vaikai - padidintos rizikos grupė

Gripas pavojingiausias mažiems vaikams, seniems žmonėms, nėščioms moterims, lėtinių ligų turintiems asmenims. Tačiau nereikia užmiršti, kad mirtinai pavojingos komplikacijos gali susiformuoti ir jauniems, stipriems žmonėms netinkamai gydant gripą.

ULAC direktorius prof. dr. Saulius Čaplinskas įspėjo: „Nesigydant ar gydantis netinkamai, gresia įvairios komplikacijos. Kai kurios jų gali pasireikšti jau išnykus gripo simptomams.“

Australijos pavyzdys, nors ir iš kito pasaulio pusrutulio, mums yra puiki galimybė pasimokyti - tai tarsi prognozė į ateitį. Jų surinkti duomenys rodo, kad daug vaikų sirgo ir jie sirgo sunkiai, nemaža dalis buvo gydoma intensyvioje terapijoje. Mums tai yra signalas, atskleidžiantis, kad šį sezoną galėtume matyti panašius duomenis ir Lietuvoje. Nesinori bauginti, bet dėmesį tikrai reikėtų atkreipti. Pas mus per mažai kalbama apie tai, kad vaikai irgi yra rizikos grupės asmenys, ypač patys mažiausieji. Amerikiečiai aiškiai komunikuoja, kad vaikai iki penkerių metų yra rizikos grupėje, iš jų patys pažeidžiamiausi yra iki dviejų metų ir ypač iki šešių mėnesių.

Vaikams iki 1 metų apie 45 proc. atvejų gripas būna asimptominis arba pseudosimptominis. Vaikams nuo 3 iki 5 metų gripo simptomai yra minimalūs, dažnai nespecifiniai. Kuo vaikai jaunesni, tuo simptomai mažiau išryškėję.

Dažnai tenka matyti, kai į ligoninę atvyksta tėvai su gripu užsikrėtusiais kūdikiais, kurie iki 6 mėn. yra ypatingai pažeidžiami, mat dar negali būti paskiepyti. Kaip tai nutinka? Jei šeimoje yra vyresnių vaikų ir jie yra neskiepyti - tokiu atveju infekcija labai lengvai „parnešama“ iš darželių ir mokyklų.

Tai tuo pačiu ir paraginimas nėščiosioms skiepytis, nes tai vienintelis būdas apsaugoti pirmųjų gyvenimo mėnesių kūdikius. Nėščiųjų skiepijimosi apimtys yra ypač mažos palyginti su kitomis Europos šalimis. Nors tai yra absoliučiai saugu - ir mama sveika, ir kūdikis sveikas. Gripo virusas gali pakenkti nėščiai moteriai ir vaisiui, nes jis praeina pro placentą. Užsikrėtus gripo virusu pirmajame nėštumo trimestre yra persileidimo ar priešlaikinio gimdymo rizika.

Vaikai yra labai svarbi infekcijos perdavimo grandis. Susirgę patys jie gali užkrėsti ir kitus vaikus, ir tėvus, ir senelius. Kai vaikai serga, o tėvai dirba, seneliai yra prašomi juos slaugyti. Pandemija kiek pakeitė mūsų įpročius - susirgus vaikui, tėvai nebe taip lengvai perleidžia juos seneliams. Tačiau tai vis tiek gana dažnas reiškinys. Tad paskiepijus ir apsaugojus vaiką, tuo pačiu saugosime ir senelius.

Dažniausios gripo komplikacijos vaikams

Komplikacijų grėsmė išlieka net susilpnėjus ligos simptomams. Netinkamai gydant vaiką, gresia pavojingos komplikacijos: pneumonija, meningitas ir encefalitas.

Dažniausios komplikacijos - kvėpavimo sistemos pažeidimai. Tai gali būti bronchitas, plaučių uždegimas, laringitas ir kt. Taip pat antrinės bakterinės infekcijos, kai gydymui reikia antibiotikų. Viena dažniausių gripo komplikacijų - plaučių uždegimas. Pirminė virusinė pneumonija - tai reta, bet sunki komplikacija, kurią tiesiogiai sukelia gripo virusas. Liga prasideda staigiais plaučių edemos požymiais, ūminio kvėpavimo nepakankamumu, kuris susirgus įprastu gripu atsiranda po kelių dienų. Jeigu pacientas pasveiksta, jam gali būti plaučių fibrozė.

Antrinė bakterinė pneumonija - tai dažniausia komplikacija, dėl kurios pacientą būtina hospitalizuoti. Tai atsitinka 5-7 ligos dieną. Ją sukelia Staphylococcus aureus, Haemophilus influenzae, Streptococcus pneumoniae ir Gram neigiami mikroorganizmai. Ūminis bronchitas kaip komplikacija būna apie 12 proc. vaikų. Galimas kvėpavimo takų lėtinių ligų paūmėjimas: bronchų astmos, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, mukoviscidozės.

Vidurinės ausies uždegimas būna apie 20 proc. vaikų, sergančių A gripo infekcija. Jo priežastis - tiesioginis gripo A viruso poveikis arba S. pneumoniae sukeltas ausies uždegimas. Prienosinių ančių uždegimas (sinusitas) pasitaiko apie 8 proc. vaikų.

Pavojingiausios komplikacijos - tai širdies pažeidimai. Vienas jų - miokarditas, širdies raumens uždegimas. Tai labai reta, bet gyvybei tikrai grėsminga komplikacija. Miokarditas dažniausiai pasireiškia jau išnykus gripo simptomams arba ligos pabaigoje. Širdies raumens uždegimas (miokarditas) - reta, bet sunki komplikacija, kai gripo virusas pažeidžia širdies raumenį, sukeldamas jo uždegimą ir galimus širdies funkcijos sutrikimus.

Taip pat dažnas, bet mažiau žinomas komplikacijos variantas yra miozitas - raumenų uždegimas. Šiuo atveju vaikams labai skauda visą kūną - jie jaučiasi tarsi po labai didelio fizinio krūvio, kai skauda viską, ir šį jausmą dar padauginus keliskart. Tai neretai pasitaikanti nemaloni komplikacija, kuri dažniausiai laikui bėgant praeina. Tik labai retais atvejais ši komplikacija gali būti itin sunki.

Gripo sukeltos neurologinio pobūdžio komplikacijos priklauso nuo gripo viruso štamo. Jeigu virusas linkęs žaloti nervinius audinius, gali komplikuotis meningitu arba dar pavojingesne komplikacija - encefalitu, dažniausiai susiformuoja po 1,5-2 savaičių. Gripo viruso infekcija kvėpavimo takuose gali sukelti ekstremalų organizmo uždegiminį atsaką, kuris baigiasi sepsiu - gyvybei pavojinga atsako į infekciją būkle (kraujo užkrėtimu).

Gripo komplikacijų dažnumas vaikams

Kada kreiptis į medikus?

Tėveliai turėtų kuo skubiau kreiptis medicinos pagalbos, jei kūdikio oda tampa melsvos spalvos, karščiavimo metu atsiranda bėrimas, vaiką tampa sunku pažadinti. Labai svarbu stebėti savo būklę - jei simptomai stiprėja arba atsiranda komplikacijų požymių, būtina nedelsiant kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.

Gripo gydymas vaikams

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai primena, kad sergant gripu, būtina gydytis namuose, laikytis gydytojo nurodymų ir jokiu būdu neiti į ugdymo įstaigą. Komplikacijų pavojus gerokai padidėja, jei ligonis nesilaiko rekomenduojamo lovos režimo arba nevisiškai pasveikęs eina į darbą ar ugdymo įstaigą.

Po ūmaus ligos periodo, kuris trunka 3-7 dienas, ligonis visiškai pasveiksta tik per 7-10 dienų. Komplikacijų grėsmė išlieka net susilpnėjus ligos simptomams, todėl būtina laikytis gydytojo nurodymų ir tinkamai gydyti gripą, ūmiu ligos periodu gulėti lovoje, neiti į lauką, kol visiškai nepasveikstama. Po sunkios ligos reikia stengtis nepervargti, vengti stresų, valgyti visavertį vitaminingą maistą. Ligonio, sirgusio gripu, ligos pabaigą gali vertinti tik sirgusiojo šeimos gydytojas, įvertinęs ligos eigą, galimas komplikacijų grėsmes ir sveikatos būklę.

Saugia ir veiksminga gydymo nuo gripo priemone laikomi antivirusiniai vaistai, kuriuos reikia vartoti kuo greičiau prasidėjus ligai (geriausia per 48 val. nuo ligos pradžios). Antivirusiniai vaistai, tokie kaip oseltamiviras. Šis gydymas turėtų būti pradėtas per pirmąsias 48 valandas nuo simptomų pasireiškimo. Vėliau pradėtas gydymas ženklaus klinikinio efekto neturi. Asmenims, kurie nepriklauso rizikos grupei ir serga lengva ligos forma, antivirusinių vaistų gali ir neprireikti. Sunkesnėms gripo formoms gydyti prireiks receptinių vaistų, kuriuos skirs gydytojas.

Antibiotikai gydant gripą nėra veiksmingi. Antibiotikai skiriami tik tada, kai išsivysto bakterinė komplikacija, gripo viruso jie neveikia. Gripas A gydomas pagal jūsų sveikatos specialisto, gydytojo nurodymus. Pagrindinės priemonės apima poilsį, pakankamą skysčių vartojimą, kad organizmas išliktų hidratuotas, ir gydymą paskirtais vaistais simptomams palengvinti. Tėveliai turėtų atsiminti: vaistus bet kuriuo atveju skiria gydytojas. Pradėti gydytis būtina nedelsiant, nes su gripu kovojantys antivirusiniai vaistai veiksmingiausi pirmosiomis ligos dienomis.

Karščiuojančiam vaikui svarbu numušti aukštą temperatūrą. Nors ir pakilusi temperatūra reiškia, kad organizmas kovoja su infekcija, pernelyg didelis karštis pavojingas. Jis nualina visą organizmą: didelį krūvį patiria širdis, gausiai prakaituojant prarandama daug skysčių. Pakilus temperatūrai per 38,5 laipsnio, duokite vaikui, pavyzdžiui, ibuprofeno. Tokių vaistų, tinkamų jūsų amžiaus vaikui, reikia visada turėti namų vaistinėlėje.

Greičiau pasveikti ligoniukui padeda tinkama dienotvarkė ir mityba. Vaikas turi gulėti lovoje ne šaltame, bet gerai vėdinamame kambaryje, valgyti lengvai virškinamą maistą. Ligoniuko maiste turi užtekti baltymų, geriausi šilti, bet ne karšti patiekalai. Karštas maistas ar gėrimas nudegins uždegimo pažeistas gleivines ir apsunkins jų atsikūrimą. Geriausias meniu gripu sergančiam vaikui - sriubos, tyrės ir košės. Sergant virusine liga labai svarbūs skysčiai.

Gripo prevencija ir vakcinacija

Bene vienintelė tikrai efektyvi gripo prevencinė priemonė - skiepai. Medikai pataria skiepytis nuo gripo. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialistai pripažįsta, kad skiepai yra veiksmingiausi nuo šios ligos ir jos komplikacijų.

Pagal Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, gripo vakcina (skiepai) yra viena iš svarbiausių profilaktinių priemonių, skirtų apsaugoti nuo gripo ir mažinti jo plitimą. Gripo vakcina dažniausiai yra sudaryta iš inaktyvuotų arba silpnų virusų, kurie negali sukelti ligos, tačiau sukelia imuninį atsaką organizme, taip paruošiant organizmą apsiginti nuo tikrojo gripo viruso. Ši vakcina apima kelis skirtingus gripo virusų potipius, kurie prognozuojami kaip dažniausiai cirkuliuojantys gripo sezonu. Vakcina yra atnaujinama kasmet, atsižvelgiant į tai, kokie virusai tikimasi dominuos artėjančiame sezone. Skiepas nuo gripo yra svarbus kiekvienam, tačiau ypač svarbu skiepytis rizikos grupėms, kadangi jos turi didesnę tikimybę susirgti sunkiomis gripo formomis.

Lietuvoje nuo gripo nemokamai skiepijami į rizikos grupes patenkantys žmonės: 2-7 m. amžiaus vaikai, 65 m. ir vyresni asmenims; nėščiosioms; asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose; asmenims, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais; sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.

Vaikus gripo vakcina galima skiepyti nuo 6 mėnesių (priklausomai nuo konkrečios vakcinos gamintojo rekomendacijų). Jeigu vaikas pirmą kartą skiepijamas gripo vakcina yra jaunesnis nei 9 metų - vakcinacijos schemą sudaro dvi vakcinos dozės su 4 savaičių pertrauka. Amerikiečių rekomendacija yra skiepyti visus virš šešių mėnesių - ir vaikus, ir suaugusius, visus, kurie neturi kontraindikacijų skiepijimui. Suprantama, kad nepasieksime 100 proc. skiepijimo apimčių, tačiau turėtume saugoti patys save ir savo artimuosius.

Geriausiu laiku vakcinacijai laikomas rudens-žiemos laikotarpis, kol neprasidėjusi gripo epidemija. Antikūniams - apsaugai nuo gripo viruso - po skiepo susidaryti reikia maždaug 2 savaičių. Labai svarbu pasiskiepyti iš anksto, kad iki prasidedant peršalimo ligų sezonui spėtų susiformuoti imunitetas. Užsikrėtus gripu, susergama po 1-3 parų, todėl paskiepytas asmuo nespės pagaminti antikūnų (apsaugos) nuo gripo. Kai sergamumo gripu ir peršalimo ligomis rodikliai pasiekia epideminį lygį (100 ir daugiau sergančiųjų/10 tūkst. gyventojų), skiepytis taip pat galima, tačiau reiktų žinoti, kad po vakcinos įskiepijimo asmuo bus apsaugotas nuo gripo tik po dviejų savaičių, nes tiek reikia laiko, kad pasigamintų antikūnai, o sergamumo lygiui pasiekus epideminį, aplinkoje yra daug sergančių ir gripo virusą nešiojančių asmenų, todėl užsikrėsti yra dažnesnė galimybė.

Dažnai užduodami klausimai apie gripo vakciną

• Ar skiepytis nuo gripo reikia kasmet? Taip, skiepytis nuo gripo rekomenduojama kasmet. Gripo virusas kinta kiekvienais metais, todėl vakcina, sukurta prieš praėjusią sezoną, gali nebūti efektyvi prieš naujas viruso atmainas. Kiekvienais metais Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) atnaujina vakcinos sudėtį, kad ji atitiktų dažniausiai cirkuliuojančius virusus, todėl kasmetinė vakcinacija užtikrina geresnę apsaugą.
• Ar gripo skiepas gali sukelti gripą? Ne, gripo skiepas negali sukelti gripo. Vakcina, kuri naudojama gripo prevencijai, yra inaktyvuota arba susilpninta, todėl ji negali sukelti aktyvios infekcijos. Po vakcinacijos organizmas suformuoja imuninį atsaką, kuris padeda apsaugoti nuo gripo, tačiau pati vakcina nesukelia ligos.
• Kada geriausia pasiskiepyti nuo gripo? Geriausia skiepytis nuo gripo prieš prasidedant gripo sezonui, paprastai rugsėjo-lapkričio mėnesiais, kad organizmas turėtų laiko suformuoti imunitetą.
• Kokie šalutiniai poveikiai gali pasireikšti po gripo vakcinos? Po gripo vakcinos gali pasireikšti lengvi šalutiniai poveikiai, pavyzdžiui, vietinis paraudimas, patinimas ar skausmas injekcijos vietoje, taip pat gali kilti lengvas karščiavimas ar nuovargis, tačiau jie praeina per kelias dienas.
• Ar gripo vakcina visada apsaugo nuo gripo? Nors gripo vakcina labai padidina apsaugą nuo gripo, ji nėra 100% efektyvi, nes virusas gali mutuoti.

Kitos prevencijos priemonės

Be skiepų, labai svarbu laikytis ir kitų higienos taisyklių, kad būtų galima efektyviai užkirsti kelią gripo plitimui. Vienas svarbiausių aspektų - asmeninė higiena. Dažnas rankų plovimas su muilu ir vandeniu yra paprastas, bet itin veiksmingas būdas sumažinti gripo viruso perdavimą. Ypač svarbu plauti rankas po to, kai buvote viešose vietose, po kosulio ar čiaudėjimo. Be to, visada pravartu turėti su savimi alkoholinį rankų dezinfekantą, kuris greitai ir efektyviai naikina virusus. Tai ypač patogu, kai nesate namie ir neturite galimybės tinkamai nusiplauti rankas - alkoholinį dezinfekantą lengvai galima nešiotis kišenėje.

Kitas svarbus elementas - kosėjimo ir čiaudėjimo etiketas. Jei jaučiate, kad sergate arba pasireiškia gripo simptomai, turite laikytis tam tikrų taisyklių, kad neužkrėstumėte kitų žmonių. Čiaudėdami ar kosėdami užsidenkite nosį ir burną vienkartiniu audiniu, servetėle arba kosėkite, čiaudėkite į lenktą alkūnę - tai padės išvengti viruso išsiskyrimo į aplinką. Be to, jei jaučiate gripui būdingus simptomus, geriausia likti namuose, vengti kontakto su kitais žmonėmis bei nedelsiant kreiptis į gydytoją. Tai padės ne tik jums pasveikti greičiau, bet ir apsaugos aplinkinius nuo galimo užsikrėtimo.

Gripo sezono metu labai svarbu laikytis pagrindinių asmens higienos taisyklių: dažnai plautis rankas, vėdinti patalpas, prisidengti čiaudint ar kostint, vengti didelių žmonių susibūrimo vietų. Kadangi gripas labai greitai plinta, svarbu dėti visas pastangas nuo jo apsaugoti kitus šeimos narius. Pirmiausia sergantį šeimos narį, jei tik įmanoma, reikėtų apgyvendinti atskirame kambaryje.

Išvengti susidūrimo su gripo virusu vargu ar pavyks, nes vaiko neįmanoma visiškai izoliuoti. Tegalima sumažinti tikimybę susirgti ir labai svarbu stiprinti imunitetą. Sustiprėti organizmo gynybinėms galioms padės sveika mityba, grynas oras ir judėjimas. Maistą gaminkite iš natūralių, neperdirbtų produktų, į patiekalus įtraukite daugiau daržovių. Vaikas užtektinai laiko turėtų praleisti gryname ore, žaisti judrius žaidimus, sportuoti. Virusų koncentraciją ore sumažinsite dažnai vėdindami kambarius.

tags: #gripo #komplikacijos #vaikams

• Idėjos sveikiems užkandžiams
• erdvė vaikų augimui ir atradimams
• Sužinokite, kaip padėti vaikui, kuris klykia prieš miegą
• kodėl kūdikiui atsirado bėrimas aplink ausis
• Geriausios pramogos vaikams Kaune