Greivso liga ir skydliaukės veiklos sutrikimai nėštumo metu

Skydliaukė - maža, tačiau labai svarbi endokrininė liauka, kurios gaminami hormonai (tiroksinas ir trijodtironinas) yra atsakingi už medžiagų (t. y. angliavandenių, baltymų, riebalų, vandens ir elektrolitų) ir energijos apykaitą. Šie hormonai svarbūs fiziniam ir psichiniam vystymuisi, ypač nėštumo laikotarpiu ir ankstyvoje vaikystėje, todėl skydliaukė dažnai vadinama intelekto, mąstymo, temperamento ir geros savijautos liauka.

Nėštumo metu moters organizme vyksta daug hormoninių ir metabolinių pokyčių, kinta ir skydliaukės veikla. Skydliaukė - tai kakle esanti liauka, gaminanti skydliaukės hormoną. Šis hormonas daugiausia kontroliuoja metabolizmą ir yra gyvybiškai svarbus užtikinant gerą sveikatą. Hormonų kiekis kraujyje padidėja dėl dviejų su nėštumu susijusių hormonų: estrogeno ir žmogaus chorioninio gonadotropino (hCG). Pirmąjį trimestrą, t. y. 3 pirmuosius nėštumo mėnesius, hormonai vaisių pasiekia per mamos placentą, todėl nėštumo pradžioje vaisiaus smegenų vystymasis priklauso nuo sėkmingo skydliaukės hormonų „tiekimo“.

Skydliaukės funkcijos ir sutrikimai nėštumo metu

Nėštumo metu skydliaukė padidėja 10 proc. šalyse, kurios turi pakankamai jodo, ir 20-40 proc. šalyse, kur jodo trūksta. Nėščiai moteriai skydliaukės hormonai gaminami 50 proc. intensyviau, tiek pat padidėja ir jodo poreikis. Vaisiaus skydliaukė jodą kaupti pradeda tik po 10-12 nėštumo savaitės, o skydliaukės hormonų sintezė ir sekrecija prasideda apie 20 nėštumo savaitę.

Vidutiniškai 2-3 iš 100 nėštumų nustatomi skydliaukės sutrikimai (disfunkcija). Per mažas šios liaukos aktyvumas ir atitinkamai mažas hormonų kiekis vadinamas hipotiroze (hipotiroidizmu). Per didelis skydliaukės aktyvumas vadinamas hipertiroidizmu (tirotoksikoze), dėl jo gali paspartėti daugelis organizmo funkcijų.

Jodo svarba nėštumo metu

Jodo RPN (rekomenduojama paros norma) suaugusiems žmonėms yra 150 mcg. Tarptautinių organizacijų rekomenduojama jodo RPN nėščiosioms - 220-290 mcg, o žindančioms moterims - 290 mcg. Todėl nėštumo metu moteris turi jo suvartoti apie 200-250 μg per dieną. Geriausias jodo šaltinis yra multivitaminai nėščiosioms su jodu. Tiesa, Lietuvos akušerių ginekologų draugijos parengtose Nėščiųjų ir žindyvių mitybos rekomendacijose nurodoma 200 mcg norma, tad svarbu, kad ji nebūtų mažesnė. Norint apsaugoti nėščiąją nuo jodo trūkumo, siūloma vartoti prenatalinius vitaminus, kurių vienkartinėje, vienąkart per parą geriamoje dozėje turėtų būti nuo 150 iki 200 μg jodo.

Hipotireozė nėštumo metu

Hipotireozė (arba „neaktyvi skydliaukė“) - tai lėtinė endokrininė liga, būklė, kai skydliaukės ląstelės gamina nepakankamai gyvybiškai svarbių hormonų normaliai organizmo veiklai užtikrinti. Hipotireozė yra dažniausia skydliaukės liga, kuria serga apie 0,5-2 proc. suaugusių žmonių pasaulyje. Nėštumo metu, priklausomai nuo populiacijos, diagnostinių kriterijų, moters amžiaus, jodo suvartojimo ir gretutinių ligų, hipotireozė nustatoma apie 2-3 proc. moterų. Tai antra dažniausia endokrininė liga po gestacinio diabeto nėštumo metu.

Hipotireozė nėštumo metu siejama su nepageidaujamomis pasekmėmis motinai ir vaisiui - persileidimais, nėščiųjų hipertenzija, preeklampsija, vaisiaus žuvimu, placentos atšoka, priešlaikiniu gimdymu, cezario pjūvio operacija, perinataliniu sergamumu ir mirtingumu, mažu naujagimio svoriu, kraujavimu po gimdymo, blogesnėmis vaiko pažintinėmis funkcijomis, dėmesio ir aktyvumo sutrikimais, autizmu ir epilepsija.

Įvairūs skydliaukės veiklos sutrikimai (netgi ir nepasireiškiantys kliniškai) gali neigiamai veikti nėštumo eigą, vaisiaus vystymąsi ir tolesnę moters sveikatą, todėl keliamas visuotinės nėščiųjų atrankos poreikio klausimas. Nors atlikta daug tyrimų, siekusių įrodyti arba paneigti tokios atrankos naudą, visuotinio sutarimo šiuo klausimu taip ir nepasiekta.

Hipotireozės diagnostika ir gydymas

Skydliaukės veiklos pobūdį ir vartojamų vaistų veiksmingumą nurodo tireotropinio hormono (TTH) rodiklis. Sveiko suaugusio žmogaus, kai skydliaukė veikia gerai, TTH rodiklis dažniausiai svyruoja nuo 0,4 mIU/l iki 4 mIU/l (normos ribos minimaliai skiriasi priklausomai nuo laboratorijoje naudojamų reagentų tipo) ir šiuo atveju gydymo nereikia. Jei TTH rodiklis yra didesnis nei 4-10 mIU/l, gydytojas sprendžia dėl indikacijų gydymui pakaitiniu skydliaukės hormonu. Nėštumo metu TTH rodiklio reikšmė skiriasi palyginti su moterimis, kurios nesilaukia, ir kinta kiekvieno nėštumo trimestro metu.

Planuojant nėštumą ir turinčioms skydliaukės veiklos sutrikimų, siektina TTH rodiklio reikšmė yra mažiau nei 2,5 mIU/l. Nėščiosioms, kurioms diagnozuota hipotirozė, rekomenduojama skirti gydymą levotiroksinu. Gydymą galima pradėti vidutinėmis dozėmis, pvz., 50 µg/d, vėliau dozę didinti, kol pasiekiama tikslinė TTH reikšmė.

Sergant hipotireoze, TTH tyrimą rekomenduojama atlikti pirmoje nėštumo pusėje, iki 20 sav., kas 4-6 sav., vėliau - kas 6-8 sav. Iki šiol neįmanoma išgydyti hipotireozės ar vaistais pašalinti ligos priežasties, tačiau vartojant tinkamą gydymą, skydliaukės hormonų trūkumas organizme visiškai atstatomas ir savijauta išlieka gera.

Hipotireozei gydyti skiriama nuolatinė pakaitinė terapija geriamu sintetiniu skydliaukės hormonu (sintetiniu tiroksinu), kurio veiklioji medžiaga yra levotiroksinas. Apie 50-85 proc. moterų, turinčių hipotireozę, nėštumo metu didėja levotiroksino poreikis ir, augant nėštumui, padidėja iki 30 proc. Įprastai, sergant hipotireoze, pastojus, pirmąsias 4-6 sav., levotiroksino dozė didinama 20-30 proc. ar daugiau 2 dienas per savaitę. Vaistų dozė didinama tol, kol pasiekiama TTH rodiklio reikšmė 0,5-2,5 mIU/l. Tyrimai parodė, kad jei prieš pastojant TTH rodiklio reikšmė buvo mažesnė nei 1,2 mIU/l, levotiroksino dozę tenka didinti mažesniam moterų skaičiui. Po gimdymo, levotiroksino dozė sumažinama iki buvusios prieš nėštumą, o TTH vertinamas praėjus 6 sav. po gimdymo.

Vaistų vartojimo ypatumai

Sergant hipotireoze, nepaprastai svarbu vaistus vartoti tinkamai, reguliariai ir nenutrūkstamai. Vartoti vaistus būtina tuo pačiu metu kasdien, t. y. apie 60 min. prieš pirmąjį dienos valgį, prieš ar po dantų valymo arba 3-4 val. po paskutinio valgio vakare, užgeriant pakankamu vandens kiekiu ar kitu skysčiu. Būtina vengti gerti kavą ar greipfrutų sultis apie 60 min. Ryte išgėrus sintetinį tiroksiną, patariama palaukti apie 4-5 val. ir tik tuomet valgyti sojos produktus ar papildus, kuriuose gausu izoflavonoidų, galinčių veikti TTH reikšmę, ar mėgautis sveiku maistu, praturtintu skaidulomis, gerti pieną ir valgyti jo produktus.

Nustatyta, kad kontraceptiniai vaistai, pakaitinė hormonų terapija, antidepresantai, antiepilepsiniai vaistai, taip pat skrandžio rūgštį mažinantys vaistai, kurių sudėtyje yra aliuminio ar magnio, protono pompos inhibitoriai ar osteoporozei gydyti skirti vaistai, multivitaminai ir maisto papildai, turintys kalcio, geležies, chromo ar sojų ir kt., bei jonažolių arbata gali veikti geriamojo sintetinio hormono įsisavinimą. Todėl vartojant šias medžiagas, dažnai prireikia didesnės vaistų dozės. Šiais atvejais rekomenduojama pasitarti su gydančiu gydytoju.

Greivso liga: autoimuninis skydliaukės sutrikimas

Greivso liga, dar vadinama toksiniu difuziniu struma arba Flajani-Basedow-Graves liga, yra autoimuninis sutrikimas, dėl kurio jūsų imuninė sistema klaidingai atakuoja skydliaukę. Skydliaukė yra mažas, drugelio formos organas, esantis priekinėje kaklo dalyje. Ji atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį reguliuojant medžiagų apykaitą, energijos lygį, kūno temperatūrą, svorį ir kt. Sveikiems asmenims hipofizė, maža pagrindinė liauka, esanti smegenų apačioje, reguliuoja skydliaukės funkciją gamindama skydliaukę stimuliuojantį hormoną (TSH). Tačiau žmonėms, sergantiems Graveso liga, imuninė sistema gamina tirotropino receptoriaus antikūną (TRAb).

Greivso liga gali paveikti kelias organizmo sistemas dėl per didelės skydliaukės hormonų gamybos. Greivso liga gali pasireikšti specifiniais būdingais simptomais, be bendrųjų hipertiroidizmo simptomų.

Greivso ligos diagnostika ir palyginimas su Hashimoto liga

Graveso ligos diagnozė apima fizinės apžiūros, kraujo tyrimų ir vaizdinių tyrimų derinį, siekiant įvertinti skydliaukės funkciją ir atmesti kitas ligas. Pirmiausia atliekamas kraujo tyrimas. Kraujo tyrimai padeda įvertinti skydliaukę stimuliuojančio hormono (TSH) bei kitų skydliaukės hormonų kiekį. Susirgus Graveso liga TSH koncentracija dažniausiai sumažėja, o kitų hormonų - padidėja. Imuniniai tyrimai nustato specifinius antikūnus, būdingus Graveso ligai. Radioaktyvaus jodo įsisavinimo testas parodo, kaip aktyviai skydliaukė naudoja jodą iš kraujo. Per didelis radioaktyvaus jodo kaupimasis reiškia, kad liauka veikia per stipriai. Skydliaukės skenavimas leidžia pamatyti, kur tiksliai kaupiasi radioaktyvus jodas liaukoje. Jeigu jis pasiskirsto tolygiai visoje liaukoje, dažniausiai diagnozuojama Graveso liga.

Greivso liga ir Hashimoto liga yra autoimuniniai skydliaukės sutrikimai, tačiau jų poveikis skydliaukės darbui skiriasi. Hashimoto liga dažniau sukelia skydliaukės nepakankamumą - imuninė sistema pažeidžia liauką, todėl sumažėja hormonų gamyba. Tuo tarpu Graveso liga spartina organizmo procesus, sukelia priešingus simptomus: padidėjęs nervingumas, nemiga, nenumatytas svorio kritimas, gausesnis prakaitavimas.

Galimos Greivso ligos pasekmės

• Akys: Daliai žmonių, sergančių Graveso liga, išsivysto akių pažeidimas - orbitopatija (Graveso oftalmopatija). Apie 30 % Graveso liga sergančių asmenų išsivysto ši su akimis susijusi komplikacija. Ji atsiranda, kai uždegimas pažeidžia raumenis ir audinius aplink akis. Tuomet akys pasidaro išsipūtusios, raudonos, jas gali skaudėti ar varginti sausumo pojūtis. Kai kuriais atvejais akių raumenys smarkiai patinsta ir pradeda spausti regos nervą, o tai gali sukelti dvejinimąsi ar net dalinį regos netekimą. Šie simptomai nepriklauso nuo ligos sunkumo ir gali išryškėti nepriklausomai nuo skydliaukės būklės.
• Oda: Kartais pasitaiko retas odos pažeidimas - pretibialinė miksedema arba Graveso dermopatija. Ji pasireiškia odos sustorėjimu, paraudimu ir nelygumu dažniausiai ant blauzdų. Ši būklė dažniausiai yra neskausminga ir nesukelia didesnių problemų.
• Širdis: Negydoma liga gali padidinti pavojų širdies funkcijai: atsiranda nereguliarus širdies plakimas, didesnė insulto, padidėjusio kraujospūdžio ir širdies nepakankamumo rizika.
• Kaulai: Per daug skydliaukės hormonų slopina kalcio kaupimąsi kauluose - dėl to vystosi osteoporozė, padidėja lūžių tikimybė. Šią būklę dažnai sukelia ilgalaikis negydytas hormonų perteklius.
• Mėnesinių ciklas ir vaisingumas: Žmonėms, turintiems hormonų disbalansą dėl Graveso ligos, menstruacijos gali tapti nereguliarios, retesnės ir lengvesnės. Tai mažina ovuliacijos dažnį, todėl gali būti sunkiau pastoti. Pagerėjus hormonų pusiausvyrai pradėjus gydymą, ciklas dažniausiai normalizuojasi.
• Gyvybei pavojingos būklės: Pavieniais atvejais, kai liga nėra gydoma, gali išsivystyti tirotozė (skydliaukės audra) - staigus, stiprus hormonų kiekio šuolis. Tokios būklės metu galimi tokie simptomai kaip karščiavimas, didelis prakaitavimas, drebėjimas, širdies sutrikimai, psichozė, vėmimas, sąmonės netekimas. Laiku nesikreipus - ši būklė kelia tiesioginę grėsmę gyvybei.

Greivso liga nėštumo metu

Hormonų disbalansas gali turėti įtakos pastojimo galimybėms - nereguliarus ciklas sukelia ovuliacijos sutrikimus. Pastojus, simptomai dažniausiai paūmėja pirmuosius tris mėnesius, vėliau ima slopti. Kartais paskutinėmis nėštumo savaitėmis gydytojas gali nutraukti vaistų skyrimą, jei hormonų kiekiai normalizuojasi, tačiau situacija atidžiai stebima iki gimdymo ir po jo. Nėštumo metu dažniausiai skiriami antiskydliaukės vaistai, nes radioaktyvaus jodo terapija dėl galimos žalos vaisiui taikoma nėra.

Nėščių moterų, kurių TRAb yra rastas bent 2 -3 kartus didesni nei norma, o taip pat moterų, kurios yra gydomos antitiroidiniais vaistais, kūdikiams būtina atlikti skriningo testą vaisiaus skydliaukės disfunkcijai nustatyti.

Greivso ligos gydymo galimybės

Greivso ligos gydymo tikslas - sumažinti skydliaukės hormonų gamybą, valdyti simptomus ir gydyti tokias komplikacijas kaip Greivso oftalmopatija. Gydymo tikslai - mažinti hormonų gamybą ir pašalinti jų pertekliaus sukeltas sveikatos problemas. Priklausomai nuo ligos sunkumo ir paciento poreikių, gydytojai renkasi iš kelių priemonių.

• Radioaktyvaus jodo terapija: Gydymui skiriamas specialus radioaktyvaus jodo preparatas - jis kaupiasi skydliaukėje ir pažeidžia perteklinius jos audinius. Taip sumažėja hormonų gamyba. Po šios procedūros gali laikinai paūmėti akių simptomai, kai kada išsivysto sumažėjusi skydliaukės veikla (hipotireozė), kuri valdoma vaistais. Nėštumo ir žindymo metu ši terapija neskiriama.
• Vaistai: Antiskydliaukiniai vaistai - mažina hormonų gamybą; dažnai taikomi ilgai, kartais tinka ilgam laikui net ir nutraukus gydymą. Jie laikomi saugiais nėščiosioms arba žindančioms moterims. Propyltiouracilas (PTU) turėtų būti pirmojo pasirinkimo vaistas gydant hipertireozę pirmojo nėštumo trimestro metu. Beta adrenoblokatoriai padeda greitai palengvinti nemalonius simptomus kaip drebėjimas, nerimas ar pagreitėjęs širdies ritmas, tačiau tiesiogiai į hormonų gamybą jie neveikia.
• Operacija: Chirurginis gydymas taikomas retai, dažniausiai tuomet, kai yra didelė struma (padidėjusi skydliaukė) arba neįmanoma naudoti kitų gydymo būdų. Dalies ar visos skydliaukės šalinimas reikš, kad reikės visą likusį gyvenimą vartoti hormonų papildus. Moterims, kurių komplikuoti skydliaukės mazgai yra nuo 1,5 iki 2cm dydžio, taip reikia atlikti mazgo biopsiją plona adata. Esant vėlyvajam nėštumui, biopsiją galima atidėti iki pogimdyminio laikotarpio.

Greivso liga yra valdoma laiku ir tinkamai gydant. Ši liga išlieka visam gyvenimui, tačiau tinkamai prižiūrint sveikatą daugelį simptomų galima suvaldyti. Net ir būnant remisijoje, simptomai gali vėl atsinaujinti, todėl būtina reguliariai lankytis pas gydytoją.

Kasdienybė su Graveso liga ir mityba

Greivso ligos eigą galima sėkmingai valdyti, laikantis skirto gydymo. Naujų simptomų atsiradimas, nėštumas ar planai tapti tėvais - svarbu apie viską informuoti gydytoją, kad būtų operatyviai pakoreguotas gydymas. Mitybai, papildams ir gyvenimo būdui taip pat tenka nemaža reikšmė - kai kurie produktai ar papildai gali pabloginti būklę. Skydliaukė hormonams gaminti naudoja jodą, todėl svarbu neprisotinti organizmo šiuo mineralu pertekliniu kiekiu. Per didelis jodo kiekis su maistu gali paaštrinti simptomus. Todėl reikėtų riboti maisto produktų, turinčių daug jodo (pvz., jūros kopūstų), vartojimą. Taip pat, nevartoti multivitaminų ar vaistų, kurių sudėtyje yra jodo, be gydytojo žinios. Atsargiai rinktis kosulio sirupus ir kitus nereceptinius vaistus, nes kai kurie jų gali turėti jodo. Visada verta pasitarti su gydytoju dėl tinkamų maisto papildų, multivitaminų ar kitų produktų, kad žinotumėte, kurių maisto šaltinių ar preparatų vengti.

Nors liga gali sukelti daug nepatogumų, laiku pradėtas gydymas užtikrina gerą gyvenimo kokybę ir sumažina pavojų komplikacijoms. Ypač esant lengvesnei ligos eigai, galimas ir laikinas simptomų išnykimas, kitaip - remisija. Greivso liga reikalauja nuolatinės priežiūros - būtina reguliariai tikrintis skydliaukės hormonų kiekį, kad gydymas būtų veiksmingas.

Akių sveikata nėštumo metu

Nėštumas - tai ne tik džiaugsmingas laukimas, bet ir laikotarpis, kai moters kūnas patiria daugybę fiziologinių pokyčių. Šie pokyčiai gali turėti įtakos ne tik bendrai sveikatai, bet ir regėjimui. Dėl hormonų svyravimų, skysčių apykaitos pokyčių ir imuninės sistemos veiklos, nėščios moterys gali patirti įvairių akių sutrikimų. Maždaug 15-50 % nėščiųjų patiria tam tikrus regėjimo sutrikimus. Hormonų svyravimai, ypač estrogeno lygio padidėjimas, gali sukelti akių sausumą, paraudimą ir sudirginimą. Tai dažnai vadinama sausų akių sindromu, kuris ypač aktualus moterims, nešiojančioms kontaktinius lęšius. Be to, skysčių susilaikymas organizme gali sukelti akių vokų paburkimus ir net keisti ragenos formą, todėl regėjimas gali svyruoti. Padidėjus hormono estrogeno kiekiui, akys linkusios labiau sausėti, sudirgti ir parausti, nes organizmas gamina mažiau ašarų. Maždaug 50 % nėščiųjų vargina akių sausumas.

Nėštumas gali paveikti ir kai kurių ligų eigą. Jei pastojote jau sirgdama akių liga, nėštumo metu jos simptomai gali paaštrėti. Be to, nėštumo metu kyla didesnė rizika susirgti akių ligomis. Pavyzdžiui, diabetinė retinopatija, kuri gali pasireikšti nėščioms moterims, sergančioms cukriniu diabetu, kelia didelį pavojų regėjimui. Ši liga gali pažeisti tinklainės kraujagysles, todėl būtina griežta cukrinio diabeto kontrolė. Taip pat glaukoma, kurios eiga gali keistis dėl nėštumo, reikalauja reguliaraus akių patikrinimo. Uveitas ir autoimuninės ligos, tokios kaip Greivso liga, taip pat gali paveikti regėjimą nėštumo metu. Kartais regėjimas gali sutrikti ir dėl jau minėtųjų nėštumo komplikacijų - preeklampsijos ar gestacinio (nėščiųjų) diabeto.

Regėjimo sutrikimų valdymas

Jeigu regėjimo sutrikimus nulėmė hormonai, dažniausiai regėjimas pablogės trečiąjį nėštumo trimestrą. Tačiau kai kurioms moterims regėjimas pablogėja jau nuo ~10 nėštumo savaitės ir tęsiasi dar maždaug iki 6 sav. po gimdymo. Jei regėjimo sutrikimus nulėmė esamos ligos arba nėštumo komplikacijos, paklauskite gydytojo, ko tikėtis. Nors šiuo metu šis teiginys gali mažai paguosti, tačiau didelė tikimybė, kad po gimdymo viskas susitvarkys. Kurį laiką nenešiokite kontaktinių lęšių. Jeigu akių gleivinė stipriai sausėja, patogiau nešioti akinius, o ne kontaktinius lęšius. Jei pradėjote prasčiau matyti, neskubėkite į optiką keisti akinių: per maždaug 1,5 mėn. po gimdymo regėjimas turėtų stabilizuotis. Taip pat bent 6 mėn. Naudokite akių lašus (dirbtines ašaras). Reguliariai ilsinkite akis, atlikite pratimus. Naktį labai svarbu miegoti ne trumpiau nei 7-8 val. Nedelsdamos kreipkitės į gydytoją, jei pastebite kokių nors drastiškų ar staigių regėjimo pokyčių, pavyzdžiui, staiga pradėjote matyti labai neryškiai, vaizdas tarsi pritemo, pradėjo dvejintis akyse ar atsirado dėmių.

Tyrimai ir stebėjimas nėštumo metu

Sveikatos priežiūros specialistai rekomenduoja atlikti bazinį akių būklės įvertinimą nėštumo pradžioje, ypač jei moteris turi diabetą, ankstesnių akių ligų istoriją ar patiria regėjimo pokyčius. Reguliarūs akių patikrinimai leidžia anksčiau pastebėti rizikas ir užkirsti kelią rimtiems komplikacijoms. Nėštumo metu atliekami įvairūs tyrimai, kurie gali turėti įtakos vaisiaus akių vystymuisi. Pavyzdžiui, rubella IgG antikūnų tyrimas padeda išvengti įgimtos raudonukės, kuri gali sukelti rimtus akių pažeidimus. Toksoplazmozės ir cytomegaloviruso (CMV) antikūnų tyrimai taip pat yra svarbūs, nes šie virusai gali turėti neigiamą poveikį vaisiaus akių sveikatai. Ultragarsas nėštumo metu yra pagrindinis vaisiaus vystymosi stebėjimo metodas. Nors pagrindinis dėmesys skiriamas bendriems vaisiaus rodikliams, ultragarso metu taip pat galima vertinti veido bruožus ir akių sritį. Tai leidžia anksti pastebėti galimas anomalijas, kurios gali turėti įtakos vaisiaus akių sveikatai.

Rekomenduojama ištirti skydliaukės veiklą, jei moteris yra vyresnė nei 30 m. amžiaus, anksčiau stebėta struma (gūžys), buvę skydliaukės veiklos sutrikimai, skydliaukės operacija, moteris sirgusi pogimdyminiu tiroiditu ar nustatyti padidėję skydliaukės antikūnai, serga kitomis autoimuninėmis ligomis (pvz., pirmojo tipo cukriniu diabetu), buvęs nevaisingumas, nėštumo komplikacijų ar dauginis nėštumas, turi reikšmingą nutukimą (kai kūno masės indeksas 40 kg/m² ar daugiau), buvo taikyta galvos ar kaklo spindulinė terapija, vartojami tam tikri vaistai ritmo sutrikimui ar psichinėms ligoms gydyti, 3 mėn. Kai kurie autoriai siūlo atlikti TSH tyrimą maždaug apie 9 nėštumo savaitę visoms nėščioms moterims arba pirmojo apsilankymo pas gydytoją metu.

Po gimdymo

Po gimdymo skydliaukės funkcija įprastai normalizuojasi. Po nėštumo hormonų lygiai palaipsniui grįžta į normą, tačiau šis procesas gali užtrukti. Kai kurios moterys gali patirti regėjimo svyravimus, kurie gali būti susiję su hormoniniais pokyčiais. Tai gali pasireikšti kaip trumpalaikiai regėjimo sutrikimai, tokie kaip neryškus matymas ar padidėjęs jautrumas šviesai. Jei po gimdymo pastebite, kad regėjimas pablogėjo, būtina nedelsiant kreiptis į specialistą. Reguliarūs akių tyrimai padės nustatyti, ar yra kokių nors rimtų problemų, tokių kaip glaukoma ar diabetinė retinopatija, kurios gali pasireikšti po nėštumo. Nėštumas ir gimdymas gali būti emocingas laikotarpis, ir psichologinė sveikata gali turėti įtakos regėjimui. Stresas, nerimas ir depresija gali pasireikšti ne tik emociniu, bet ir fiziniu lygiu, įskaitant regėjimo problemas.

Reguliarūs akių patikrinimai yra esminiai ne tik nėštumo metu, bet ir po jo. Tai padeda užtikrinti, kad jūsų akys būtų sveikos ir kad nebūtų pasireiškusių jokių ilgalaikių problemų. Po nėštumo svarbu skirti laiko savo akių sveikatai. Nėštumo metu ir po jo akių sveikata yra itin svarbi. Reguliarūs akių tyrimai, tinkama priežiūra ir dėmesys savo bendrai sveikatai gali padėti užtikrinti, kad jūsų regėjimas išliktų stabilus. Nepamirškite, kad jūsų akys yra ne tik langas į pasaulį, bet ir svarbi jūsų sveikatos dalis.

tags: #greivso #liga #ir #nestumas

• Apie omletus: nuo paprasto iki išskirtinio
• Kelias į pasaulinę dirigavimo šlovę
• Kunigaikštienės Catherine patarimai tėvams
• Konkursas ir statybos darbai Lietuvoje
• originalūs krikštukų leidiniai šventei