Globos nustatymo tvarka: nuo laikinosios priežiūros iki nuolatinės globos ir neveiksnumo

Vaiko globa - tai ypatingos svarbos institutas, skirtas užtikrinti vaiko gerovę, kai tėvai dėl įvairių priežasčių negali tinkamai pasirūpinti savo vaiku. Vaiko globa (rūpyba) yra itin svarbi priemonė užtikrinant vaiko teises ir gerovę, kai jis dėl tam tikrų priežasčių negali augti savo biologinėje šeimoje. Lietuvos įstatymai numato aiškią tvarką ir principus, kuriais vadovaujantis nustatoma globa (rūpyba), skiriami globėjai (rūpintojai) ir užtikrinama vaiko priežiūra. Laikinoji globa yra viena iš globos formų, skirta operatyviai reaguoti į situacijas, kai vaikui skubiai reikalinga priežiūra ir apsauga. Šiame straipsnyje išsamiai aptariama globos nustatymo tvarka Lietuvoje, remiantis teisės aktais ir praktine informacija, apžvelgiant tiek vaikų, tiek suaugusių asmenų globos ypatumus.

Teisinis globos nustatymo pagrindas

Laikinosios globos nustatymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (3.254 straipsnis) ir kiti teisės aktai. Civilinio kodekso 3.254 straipsnis buvo keičiamas kelis kartus: 2017 m. kovo 30 d. įstatymu Nr. XIII-343 (TAR, 2017, Nr. 6106); 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymu Nr. XIII-698; 2018 m. birželio 26 d. įstatymu Nr. XIII-1290 (TAR, 2018, Nr. 10783); 2021 m. gruodžio 23 d. įstatymu Nr. XIV-888 (TAR, 2022, Nr. 2022-00070). Svarbu atkreipti dėmesį, kad pagal 2021 m. gruodžio 23 d. įstatymą Nr. XIV-888 (TAR, 2022, Nr. 2022-00070), iki įstatymo įsigaliojimo (2022 m. sausio 5 d.) pradėtos vaiko globos (rūpybos) organizavimo procedūros baigiamos pagal iki įstatymu Nr. XIV-888 pakeisto 3.254 str. Taip pat, vaiko globos (rūpybos) organizavimo tvarką šios knygos pagrindu nustato Vyriausybės patvirtinti Vaiko globos organizavimo nuostatai.

Vaiko globos (rūpybos) tikslas ir uždaviniai

Vaiko globos (rūpybos) tikslas - užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti. Vaiko globa (rūpyba) - likusio be tėvų globos vaiko, įstatymų nustatyta tvarka patikėto fiziniam arba juridiniam asmeniui, priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, kitų jam tinkamų dvasiškai ir fiziškai augti sąlygų sudarymas ir palaikymas, jo asmeninių, turtinių teisių bei teisėtų interesų gynimas ir atstovavimas jiems.

Vaiko globos (rūpybos) uždaviniai yra šie:

• Paskirti vaikui globėją (rūpintoją), kuris rūpintųsi, auklėtų, jam atstovautų ir gintų jo teises ir teisėtus interesus.
• Sudaryti vaikui gyvenimo sąlygas, kurios atitiktų jo amžių, sveikatą ir išsivystymą.
• Rengti vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje.

Vaiko globos (rūpybos) nustatymo principai

Vaiko globos (rūpybos) nustatymo principai yra grindžiami vaiko interesų pirmumu ir siekiu užtikrinti jam saugią ir tinkamą aplinką. Pagrindiniai principai:

• Vaiko interesų pirmumas.
• Pirmumo teisę tapti globėjais (rūpintojais) turi vaiko artimieji giminaičiai, jeigu tai atitinka vaiko interesus.
• Vaiko globa (rūpyba) šeimoje.
• Brolių ir seserų neišskyrimas, išskyrus atvejus, kai tai pažeidžia vaiko interesus.

Nustatant ir naikinant vaiko globą (rūpybą), skiriant globėją (rūpintoją), vaikui, galinčiam išreikšti savo nuomonę, suteikiama galimybė būti išklausytam ir jo nuomonė yra svarbi priimant sprendimus.

Vaikų, kuriems reikalinga globa (rūpyba), nustatymas ir apskaita

Mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros, policijos ir kitokių institucijų darbuotojai, taip pat kiti asmenys, turintys duomenų apie nepilnamečius, likusius be tėvų globos, taip pat apie būtinumą ginti nepilnamečių teises ir interesus (žiaurus tėvų elgesys su vaikais, tėvų liga, mirtis, išvykimas ar dingimas, tėvų atsisakymas atsiimti vaikus iš mokymo, auklėjimo ar gydymo įstaigų ir t. t.), privalo apie tai nedelsdami informuoti valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją pagal vaiko ar savo gyvenamąją vietą.

Vaikus, kuriems reikalinga globa (rūpyba), nustato ir tokių vaikų apskaitą tvarko ir užtikrina valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija. Ši institucija, nustačiusi vaiką, kuriam reikalinga globa (rūpyba) šio kodekso 3.254 straipsnio 2 ar 3 punkte nurodytais pagrindais, privalo per tris darbo dienas nuo teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo dienos, o nustačiusi vaiką, kuriam reikalinga globa (rūpyba) šio kodekso 3.254 straipsnio 1, 4 ar 5 punkte nurodytais pagrindais, - per tris darbo dienas nuo vaiko, kuriam reikalinga globa (rūpyba), nustatymo dienos pateikti savivaldybės merui nurodymą nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą) ir paskirti laikinąjį globėją (rūpintoją).

Šio straipsnio 1 dalyje numatytų institucijų vadovai ir kitokie pareigūnai už melagingos informacijos suteikimą, vaiko, kuriam reikalinga globa (rūpyba), slėpimą, kliudymą jam nustatyti globą (rūpybą) ar kitokius vaiko teisių ir interesų pažeidimus atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Globa nustatoma vaikams, kurie neturi keturiolikos metų. Rūpyba nustatoma vaikams, sulaukusiems keturiolikos metų.

Vaiko globos (rūpybos) rūšys ir formos

Vaiko globa (rūpyba) gali būti laikinoji arba nuolatinė, ir ji gali būti įgyvendinama skirtingose formose. Vaikui nustatoma globa (rūpyba) tais atvejais, kai jo tėvai dėl įvairių nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių - priklausomybių, ligos, socialinių įgūdžių stokos, nesirūpinimo vaiku ar piktnaudžiavimo tėvų valdžia - negali patys auginti vaiko.

Vaiko globos (rūpybos) rūšys:

• Laikinoji globa (rūpyba) - laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos (rūpybos) institucijoje. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) tikslas - grąžinti vaiką į šeimą. Laikinoji globa (rūpyba) nustatoma savivaldybės mero potvarkiu.
• Nuolatinė globa (rūpyba) - nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo biologinę šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, atstovavimas teisėms bei teisėtiems interesams ir jų gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai. Nuolatinė globa nustatoma teismo nutartimi pagal valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos arba prokuroro pareiškimą.

Vaiko globos (rūpybos) formos:

• Globa (rūpyba) šeimoje - tai ne daugiau kaip penkių vaikų globa (bendras vaikų skaičius šeimoje su savais vaikais - ne daugiau kaip penki vaikai) natūralioje šeimos aplinkoje. Bendras vaikų skaičius gali būti didesnis, nei nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, kai neišskiriami broliai ir seserys. Skiriant vaiko globėją, pirmumas teikiamas vaiko artimiesiems giminaičiams, jeigu šie turi tinkamas buities sąlygas ir nėra asmenys ar asmenų grupė, išvardyti šio kodekso 3.269 straipsnyje. Kai vaikui nustatoma globa (rūpyba) fizinio asmens šeimoje ir globėju (rūpintoju) paskiriamas fizinis asmuo arba sutuoktiniai.
• Globa (rūpyba) šeimynoje - tai globos forma, kai juridinis asmuo (šeimyna) globoja šešis ir daugiau vaikų (bendras vaikų skaičius šeimynoje su savais vaikais - ne daugiau kaip dvylika vaikų) šeimos aplinkoje. Bendras vaikų skaičius gali būti didesnis, nei nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, kai neišskiriami broliai ir seserys, arba mažesnis, jeigu yra globojamas neįgalus vaikas. Vaiko globą (rūpybą) šeimynoje nustato įstatymai, Vyriausybės patvirtinti šeimynų nuostatai, kiti teisės aktai. Vaiko globėjo (rūpintojo), įsteigusio šeimyną, darbo užmokestis ir kitos darbo apmokėjimo sąlygos nustatomos vadovaujantis įstatymais, Vyriausybės nutarimais bei kitais teisės aktais.
• Globa (rūpyba) globos centre - tai globos forma, kai vaikui nustatoma globa (rūpyba) globos centre ir jo globėju (rūpintoju) paskiriamas juridinis asmuo (globos centras), o vaiko gyvenamoji vieta yra budinčių globotojų ar nuolatinių globotojų šeimoje.
• Globa (rūpyba) vaikų globos institucijoje - likęs be tėvų globos vaikas apgyvendinamas valstybinėje arba nevyriausybinėje vaikų globos institucijoje, kai nėra galimybės jo globoti šeimoje arba šeimynoje. Vaiko globą (rūpybą) institucijose nustato įstatymai ir kiti teisės aktai. Kai vaikui nustatoma globa (rūpyba) socialinės globos įstaigoje ir vaiko globėju (rūpintoju) paskiriamas juridinis asmuo - socialinės globos įstaiga.

Globos rūšių ir formų palyginimas

Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo pagrindai ir pabaiga

Vaiko laikinosios globos (rūpybos) tikslas - grąžinti vaiką į šeimą. Pagrindai šios globos nustatymui yra šie:

• Vaiko tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais).
• Tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių.
• Tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, jo neprižiūri, netinkamai auklėja, naudoja fizinį ar psichinį smurtą, ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui (kol teismo tvarka vaikas bus atskirtas nuo tėvų).

Vaiko laikinosios globos (rūpybos) pabaiga gali įvykti šiais atvejais:

• Vaikas grąžinamas tėvams.
• Vaikas sulaukia pilnametystės arba emancipuojamas.
• Nustatoma nuolatinė globa (rūpyba).
• Vaikas įvaikinamas.
• Vaikas susituokia.

Vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo pagrindai ir pabaiga

Nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos (rūpybos) institucijai.

Vaikui nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko:

• Abu tėvai arba turėtas vienintelis iš tėvų yra miręs.
• Abu tėvai arba turėtas vienintelis iš tėvų teismo paskelbti mirusiais arba pripažinti nežinia kur esančiais.
• Vaikas įstatymų nustatyta tvarka atskirtas nuo tėvų.
• Tėvystės ar artimos giminystės ryšiai nuo vaiko radimo dienos nenustatyti per tris mėnesius.
• Tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nustatyta tvarka pripažinti neveiksniais.

Vaiko nuolatinės globos (rūpybos) pabaiga gali įvykti šiais atvejais:

• Vaikas sulaukia pilnametystės arba emancipuojamas.
• Vaikas grąžinamas tėvams.
• Vaikas įvaikinamas.
• Vaikas susituokia.

Globėjo (rūpintojo) skyrimas ir globos vieta

Jeigu nustatoma vaiko laikinoji globa (rūpyba), vaiko globėjas (rūpintojas) skiriamas rajono (miesto) savivaldybės valdybos (mero) sprendimu (potvarkiu) pagal to rajono (miesto) valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos teikimą. Rekomendacijas dėl globėjo skyrimo valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai gali pateikti valstybinės ir nevalstybinės organizacijos, susijusios su vaiko teisių apsauga.

Rajono (miesto) savivaldybės valdybos (mero) sprendime (potvarkyje) dėl vaiko globėjo skyrimo nurodoma: institucijos, priėmusios sprendimą, pavadinimas, sprendimo priėmimo data, vaiko globos rūšis, vaiko globėjas, globojamas vaikas, vaiko globos vieta, institucija, atsakinga už globojamam vaikui nuosavybės teise priklausančio turto apsaugą, kitos svarbios aplinkybės, turinčios reikšmės vaiko globai ir jos nustatymui.

Jeigu nustatoma vaiko nuolatinė globa (rūpyba), vaiko globėjas (rūpintojas) skiriamas teismo nutartimi pagal rajono (miesto) valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pareiškimą. Kai steigiama vaiko globa (rūpyba), atsižvelgiama į mirusių vaiko tėvų (įtėvių) testamente pareikštą valią dėl vaiko globėjo (rūpintojo) skyrimo, jei tai neprieštarauja šio kodekso 3.269 straipsniui.

Vaiko globos (rūpybos) vieta

Vaiko globos (rūpybos) vieta gali būti:

• Globėjo (rūpintojo) gyvenamojoje vietoje.
• Vaiko gyvenamojoje vietoje.
• Vaikų globos institucijoje.

Vaiko globos (rūpybos) organizavimas ir priežiūra

Vaiko globą (rūpybą) savo teritorijoje organizuoja rajono (miesto) savivaldybės vaiko teisių apsaugos institucija. Organizuodama vaiko globą (rūpybą), rajono (miesto) valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija bendradarbiauja su kitomis vietos savivaldos ir nevyriausybinėmis institucijomis bei organizacijomis, susijusiomis su vaiko teisių apsauga.

Vaiko globą (rūpybą) šeimoje, šeimynoje, institucijoje prižiūri rajono (miesto) valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija. Vykdydama vaiko globos (rūpybos) priežiūrą, rajono (miesto) valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija bendradarbiauja su kitomis institucijomis, susijusiomis su vaiko teisių apsauga.

Vaiko globėjo (rūpintojo) parinkimo tvarka

Vaiko globėjas (rūpintojas) parenkamas atsižvelgiant į jo asmenines savybes, sveikatos būklę, sugebėjimą būti globėju (rūpintoju), jo santykius su netekusiu tėvų globos vaiku bei vaiko interesus.

Dokumentai, reikalingi norint tapti globėju (rūpintoju)

Asmuo, norintis tapti vaiko globėju (rūpintoju), rajono (miesto) valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai pateikia tokius dokumentus:

• Prašymą, kuriame nurodoma pageidaujamų globoti ir auklėti vaikų skaičius, jų amžius, globos rūšis.
• Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos sveikatos pažymėjimą (046/a forma).
• Kartu gyvenančių vyresnių kaip šešiolikos metų asmenų rašytinį sutikimą dėl fizinio asmens arba sutuoktinių tapimo vaiko globėju (-ais) (rūpintoju (-ais)), budinčiu globotoju, nuolatiniu globotoju ar šeimynos steigėju forma.

Asmuo, kuris negali būti skiriamas vaiko globėju (rūpintoju)

Vaiko globėju (rūpintoju) negali būti skiriamas asmuo:

• Neturintis dvidešimt vienerių metų, išskyrus atvejus, kai globoti pageidauja artimasis giminaitis.
• Pripažintas neveiksniu arba ribotai veiksniu.
• Nuo kurio buvo atskirtas vaikas.
• Buvęs įtėviu (įmote), jeigu jo tėvų valdžia buvo apribota dėl to, kad įtėvis (įmotė) netinkamai atliko savo pareigas arba jis buvo atskirtas nuo vaiko.
• Jeigu anksčiau jo, kaip vaiko globėjo (rūpintojo), įgaliojimai buvo nutraukti šio kodekso 3.246 straipsnyje numatytais pagrindais.
• Teistas už tyčinius nusikaltimus.
• Sulaukęs šešiasdešimt penkerių metų arba vyresnis, išskyrus artimąjį giminaitį, jei jis nori laikinai globoti jaunesnį kaip dešimties metų vaiką.
• Sergantis chronišku alkoholizmu, narkomanija, psichinėmis ar kitomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija.

Pasirengimas vaiko globai (rūpybai)

Vaiko globėjo (rūpintojo) pasirengimą globoti (rūpintis) organizuoja ir koordinuoja rajonų (miestų) valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos, kitos šio darbo patirtį turinčios organizacijos ir institucijos. Mokymai yra privalomi visiems norintiems globoti (rūpinti) vaiką.

Vaiko globėjo (rūpintojo) pareigos, teisės ir atsakomybė

Vaiko globėjo (rūpintojo) pareigos

Vaiko globėjas (rūpintojas) privalo:

• Užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą.
• Rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi.
• Auklėti vaiką.
• Spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir vietos savivaldos institucijomis.
• Netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams.
• Palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais.
• Rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą bei polinkius.
• Rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje.

Vaiko globėjo (rūpintojo) teisės ir atsakomybė

Vaiko globėjas (rūpintojas) yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus. Vaiko globėjas (rūpintojas) turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai.

Vaiko globėjas (rūpintojas) už vaiko padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Vaiko globėjas (rūpintojas) už savo pareigų nevykdymą ar netinkamą jų atlikimą atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Globojamojo vaiko išlaikymas ir turtiniai santykiai

Globojamojo vaiko šeimoje, šeimynoje ir nevyriausybinėje globos institucijoje išlaikymą reglamentuoja įstatymai. Globojamam vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas (rūpintojas) ir tik vaiko interesais šio kodekso ketvirtosios knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka.

Globojamas vaikas neįgyja turtinių teisių į savo globėjo (rūpintojo) turtą. Vaiko globėjas (rūpintojas) neįgyja turtinių teisių į globojamam vaikui nuosavybės teise priklausantį turtą.

Žingsniai norint tapti vaiko globėju (rūpintoju)

1. Sprendimo priėmimas. Informacijos surinkimas, konsultacijos.
2. Sveikatos pažyma. Kreiptis į savo gydymo įstaigą dėl sveikatos pažymos 046/a formos gavimo.
3. Dokumentų pateikimas. Kreiptis į savo gyvenamosios vietos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių, kurio darbuotojams padedant, bus pradėta globos (rūpybos) šeimoje procedūra. Pateikiami dokumentai:
   • Prašymas
   • Sveikatos pažyma 046/a formos;
   • Vyresnio kaip 16 metų asmens sutikimo dėl fizinio asmens arba sutuoktinių tapimo vaiko globėju (-ais) (rūpintoju (-ais)), budinčiu globotoju, nuolatiniu globotoju ar šeimynos steigėju forma.
4. Laukimas. Jūsų dokumentai bus persiųsti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritoriniam skyriui. Specialistai išnagrinės jūsų prašymą.
5. Kvietimas į mokymus. Gavus teigiamą pradinį dokumentų vertinimą globos centras pakvies Jus ir Jūsų sutuoktinį ar kartu gyvenantį santuokos neįregistravusį asmenį į mokymus, kurių trukmė - ne ilgiau nei 3 mėnesiai, tuo laikotarpiu specialistai apsilankys Jūsų namuose individualiems pokalbiams. Mokymai yra privalomi visiems norintiems globoti (rūpinti) vaiką. Jeigu mokymai artimiausiu metu nevyks jūsų mieste ar rajone, Jums gali būti pasiūlyta juos išklausyti artimiausioje savivaldybėje.
6. Išvados globai (rūpybai) gavimas. Asmeniui, norinčiam globoti (rūpinti) vaiką ir jo sutuoktiniui ar kartu gyvenančiam santuokos neįregistravusiam asmeniui išklausius mokymus, per 10 darbo dienų nuo mokymų pabaigos, specialistai parengs išvadą dėl pasirengimo vaiko globai (rūpybai). Teigiama išvada dėl pasirengimo globoti (rūpinti) vaiką galioja 24 mėnesius nuo jos parengimo dienos.
7. Laukimas ir sprendimo priėmimas. Pasirašius teigiamą išvadą, Jus lydės laukimas skambučio iš globos centro su pranešimu, jog Jūsų globa (rūpyba) reikalinga konkrečiam vaikui ar vaikams, supažindinimas su dokumentine informacija, vėliau - susitikimai ir sprendimo priėmimas. Tapus vaiko globėju (rūpintoju), per visą globos laikotarpį Jus lydės globos koordinatorius ir kiti globos centro specialistai, kurie teiks įvairiapusę pagalbą, paramą, kvies Jus aktyviai įsilieti į globėjų (rūpintojų) bendruomenę.

Parama globėjui (rūpintojui)

Tapus globėju (rūpintoju), visą globos (rūpybos) laikotarpį Jus lydės globos koordinatorius ir globos centro specialistų komanda, kurie suteiks Jums galimybę tobulinti savo gebėjimus vaikų auginimo srityje, suteiks įvairiapusę paramą ir pagalbą, kvies aktyviai įsitraukti į globėjų bendruomenę, dalyvauti susitikimuose, renginiuose.

Kiekviena savivaldybė budinčiam globotojui per globos centrą, taip pat globėjui (rūpintojui) gali tiesiogiai skirti ir mokėti pagalbos pinigus Socialinių paslaugų įstatymo nustatyta tvarka, taip pat skirti vienkartinę materialinę pagalbą (įsikurti, gydytis ir pan.) ar kitas išmokas.

Suaugusių asmenų neveiksnumo ir riboto veiksnumo nustatymo tvarka

Dažnai pasitaiko situacijų, kai notaras atsisako išduoti įgaliojimą veikti artimojo vardu, nes mano, jog asmuo yra neveiksnus. Tokiu atveju artimojo vardu negalima atsiimti pensijos ar disponuoti gaunamomis socialinėmis išmokomis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 2.5 straipsnyje yra įtvirtinta veiksnumo sąvoka. Veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą. Tačiau gyvenime neretai pasitaiko atvejų, kai dėl psichikos ar elgesio sutrikimo asmuo nebegali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Tokiu atveju atsiranda galimybė taikyti neveiksnumo arba riboto veiksnumo institutus, kuriais yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens teises.

Neveiksnumo ir riboto veiksnumo sąvokos

• LR CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje.
• LR CK 2.11 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo tik iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje.

Kai asmuo yra pripažįstamas neveiksniu tam tikroje srityje, jam yra nustatoma globa ir paskiriamas globėjas, kuris visais atvejais sprendžia, kaip globotiniui geriau tvarkytis. Tiek neveiksnumas, tiek ribotas veiksnumas yra nustatomi teismo civilinio proceso tvarka, o bylos dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka.

Neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo procedūra

Pirmiausiai visa procedūra dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) prasideda nuo Socialinio paramos skyriaus toje teritorijoje, kurioje gyvena asmuo, kuriam norima nustatyti neveiksnumą (ribotą veiksnumą). Pirmiausiai Socialiniame paramos skyriuje yra pildomas prašymas dėl socialinio darbuotojo išvados pateikimo (asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus).

Labai svarbu įsivertinti, kad šį prašymą socialiniam paramos skyriui gali pildyti ir teikti tik LR CPK 463 str. straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys: tai sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras (viešo intereso gynimas). Šis subjektų sąrašas yra baigtinis, vadinasi kiti subjektai, kurie nėra konkrečiai minėtame straipsnyje nurodyti, pareiškimo dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) pateikti neturi teisės.

Taigi, Socialiniame paramos skyriuje užpildžius prašymą dėl socialinio darbuotojo išvados pateikimo yra nurodoma ir asmens, kuriam prašoma nustatyti neveiksnumą (ribotą veiksnumą) gyvenamoji vieta. Taip pat prašymą pildžiusio asmens kontaktai. Socialinio paramos skyriaus darbuotojas aplankęs asmenį, kuriam prašoma nustatyti neveiksnumą (ribotą veiksnumą) surašo išvadą dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus. Būtent ši išvada yra pagrindas teismui teikti pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu, priklausomai nuo šiame dokumente padarytos išvados.

Toliau asmuo, kuris nurodytas LR CPK 463 str. straipsnio 1 dalyje, pats arba naudodamasis advokato pagalba teismui parengia pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu. Šis etapas svarbus dėl to, kad būtent su pareiškimu teismui prašoma paskirti neveiksnaus asmens globėją (rūpintoją) ir dažnu atveju turto administratorių. Šiuo konkrečiu atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad globėjas (rūpintojas) dažniausiai būna tas subjektas, kuris ir prašo teismo asmeniui nustatyti neveiksnumą (ribotą veiksnumą). Kita vertus, įstatymas nedraudžia globėju (rūpintoju) būti paskirtam nebūtinai tam asmeniui, kuris yra numatytas LR CPK 463 straipsnio 1 dalyje. Svarbiausiai, kad globėjas (rūpintojas) būtu toks asmuo, kuris turės galimybes tinkamai ir pilnavertiškai rūpintis asmeniu, kuriam nustatytas neveiksnumas (ribotas veiksnumas).

Taigi parengus teismui pareiškimą ir surinkus visas reikalingas pažymas apie tokį asmenį, taip pat pažymas tinkamai charakterizuojančias patį globėją (rūpintoją), kartu su išvada, visi dokumentai teikiami apylinkės teismui pagal to asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu (ribotai veiksniu), deklaruotą gyvenamąją vietą.

Teismas, gavęs pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu), tokiam asmeniui paskiria teismo psichiatrijos ekspertizę. Svarbu yra tai, kad proceso dalyviams už tokios ekspertizės paskyrimą nereikia mokėti, kadangi ji yra kompensuojama valstybės. Būtent ekspertizės išvada teismui yra vienas svarbiausių dokumentų, kurio pagrindu teismas nuspręs tenkinti ar ne, galbūt tik iš dalies tenkinti pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu.

Civilinėje byloje teismas priima sprendimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu, taip pat teismo sprendimu paskiria tokio asmens globėją (rūpintoją) ir turto administratorių, išaiškina jo teises ir pareigas. Byla dėl globos ar rūpybos nustatymo ir globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Apie bylos nagrinėjimą pranešama globos ir rūpybos institucijai, asmeniui, pripažintam neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, asmeniui, rekomenduojamam skirti globėju ar rūpintoju toje srityje, kitiems suinteresuotiems bylos baigtimi asmenims. Byla nagrinėjama būtinai dalyvaujant asmeniui, pripažintam neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, globos ir rūpybos institucijos atstovui, kuris duoda išvadą teisme, ir asmeniui, kurį rekomenduojama skirti globėju ar rūpintoju. Neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje pripažintas asmuo turi teisę teismo posėdyje išdėstyti savo nuomonę dėl globėjo ar rūpintojo kandidatūros, jeigu tai galima atsižvelgiant į jo sveikatos būklę. Kai neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje pripažinto fizinio asmens dėl sveikatos būklės, patvirtintos asmens sveikatos priežiūros įstaigos išvada, negalima iškviesti ir apklausti teisme, byla gali būti nagrinėjama šiam asmeniui nedalyvaujant.

Bet kokiu atveju, globėjui (rūpintojui) turint įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu, galiausiai atsiranda tinkamos ir įstatymuose numatytos sąlygos rūpintis asmeniu, kuriam tokios globos ar rūpybos reikia. Turint teismo sprendimą globėjas (rūpintojas) gali rūpintis tokio asmens kilnojamuoju ar nekilnojamuoju turtu, globotinio pensija, kitomis gaunamomis išmokomis ir veikti visais kitais pagrindais, kurie geriausiai atitiktų neveiksnaus (ribotai veiksnaus) asmens interesus.

Pažymėtina, jog asmens pripažinimas neveiksniu ar ribotai veiksniu nereiškia jo pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu visose srityse. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtintame Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus nustatymo tvarkos apraše įvardytos konkrečios turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių sritys, kuriose gali būti nustatomas asmens neveiksnumas arba ribotas veiksnumas. Todėl ir teismas priimdamas sprendimą nurodo konkretų baigtinį sričių, kuriose fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu, sąrašą.

Pripažinęs asmenį neveiksniu arba ribotai veiksniu tam tikrose srityse, teismas sprendžia klausimą dėl globos ar rūpybos tose srityse nustatymo, globėjo ar rūpintojo paskyrimo. Skiriant asmenį globėju ar rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa ar rūpyba, į globotinio ar rūpintinio pageidavimą, į globėjo ar rūpintojo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes. Taigi parenkant globėją turi būti įvertinama tiek pretenduojančio tapti globėju asmenybė, tiek asmens ryšys su neveiksniu asmeniu, tiek ir gebėjimas faktiškai įgyvendinti globėjo funkcijas, atsižvelgiant į neveiksnaus asmens interesų prioriteto principą. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad globos nustatymo tikslas lemia, kad skiriant globėją turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus asmens interesus ir užtikrinti jo teisių apsaugą. Skiriant globėją yra ginamas ne globėju siekiančio tapti asmens interesas globoti neveiksnų asmenį, o neveiksnaus asmens interesas gauti jo interesus labiausiai atitinkančią globą.

tags: #globos #nustatymo #tvarka

• Sužinokite apie ugdymo direktoriaus pavaduotojo atlyginimą
• Nauda vaikams: laipiojimo rinkinio instrukcija
• Sužinokite savo suderinamumą su partneriu pagal gimimo datą
• Pasiruošimas gimdymui esant siauram dubeniui
• Apie kiaušinių naudą sveikatai