Šiame straipsnyje aptarsime, kokia tvarka reikalinga norint gauti leidimus kasimo darbams daugiabučio kieme, ypač įrengiant darželius ar gėlynus. Kasinėjimo (žemės), atitvėrimo ar avarijos likvidavimo darbai Savivaldybės viešojo naudojimo teritorijoje atliekami tik turint Leidimą. Tai padeda užtikrinti viešųjų erdvių saugumą ir tvarką.
Leidimas yra būtinas ne tik kasinėjimo darbams, bet ir statant naujus, remontuojant, rekonstruojant arba griaunant statinius, inžinerinius įrenginius ir (ar) tinklus. Tai apima ir inžinerinių tinklų įrengimą uždaruoju kryptinio gręžimo būdu, sandėliavimo, pastolių įrengimo ir kitus darbus, vykdomus viešojo naudojimo teritorijoje ar ribojant eismą. Avarinės situacijos atveju, avariją patyrusių inžinerinių tinklų savininkui ar įgaliotam Rangovui leidimas gali būti išduodamas tą pačią dieną, o jei avarija įvyko ne darbo dieną - artimiausią darbo dieną.
Kasinėjimo darbai, ypač kai statomos požeminės ir antžeminės komunikacijos, atliekami vadovaujantis keliais pagrindiniais teisės aktais:
Leidimą žemės darbams paprastai išduoda seniūnijų seniūnai per 5 darbo dienas nuo paraiškos pateikimo su visais reikiamais dokumentais. Jei leidimas neišduodamas, pateikiamas raštiškas atsakymas. Leidimas dažniausiai išduodamas juridiniams asmenims, t. y. atestuotai įmonei. Norint gauti leidimą, reikalingi šie dokumentai:
Jeigu kasinėjimo (žemės), atitvėrimo ar sandėliavimo darbai atliekami gatvės važiuojamojoje dalyje, apribojant transporto eismą, būtina pateikti ir apylankų bei kelio ženklų išdėstymo schemą, suderintą su Savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir aplinkos skyriumi.
Vykdant kasinėjimo darbus prie daugiabučių, ypač svarbu atsižvelgti į požeminių inžinerinių tinklų (elektros kabelių, dujų vamzdynų) apsaugos zonas. „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) skaičiuoja, kad nuostoliai, neišnagrinėjus sklypo plano ir neišsiėmus reikalingų leidimų, gali siekti nuo 100 iki 7 tūkst. eurų. Savavališkai atliekant darbus galima nutraukti elektros kabelį ar pažeisti dujų vamzdį, kas sukeltų didelių nepatogumų gyventojams ir finansinių nuostolių.
Nutraukus elektros energijos tiekimą, tektų atlyginti ne tik ESO išlaidas jam atnaujinant, bet ir padengti kitų gyventojų nuostolius, atsiradusius dėl elektros įtampos šuolių, pavyzdžiui, sugedus elektronikos prietaisams namuose. Pažeidus dujų vamzdį, reikėtų kompensuoti ne tik ESO išlaidas atstatant dujų tiekimą vartotojams, bet ir atlyginti už dujas, kurios pažeidimo metu pateko į aplinką.

Norint apsisaugoti, prieš pradedant kasinėjimo darbus, reikia išnagrinėti sklypo planą (tai galima padaryti www.geoportal.lt ir www.regia.lt portaluose) ir, jeigu reikia, gauti ESO leidimą tokio tipo darbams. Atvykęs ESO atstovas parodys, kur kasti saugu - nepažeidžiant dujų vamzdžių ir elektros laidų. Gauti ESO leidimą tokio tipo darbams yra labai paprasta: tereikia užpildyti paraišką projektinių sprendinių derinimui, gauti nemokamą kasimo sutikimą ir išsikviesti ESO atstovą, kad šis tiksliai parodytų, kur kokie tinklai yra konkrečiame sklype. Tą galima padaryti skambinant numeriais: 1852 arba +370 697 61 852.
Daugiausiai gyventojų ginčų kyla būtent dėl per arti sklypo ribų atsidūrusių želdinių. Aplinkos ministerija atkreipė dėmesį, kad Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklėse yra nurodyti mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be šio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens sutikimo raštu. Svarbu paminėti, kad Vilniaus miesto savivaldybė pastebėjo, jog šios tvarkos galioja ir daugiabučių kiemams.
Apie galimus pažeidimus asmuo gali pranešti savivaldybei, o nustačius pažeidimą - gali būti taikomos administracinio poveikio priemonės. Bauda fiziniams asmenims gali siekti iki 120 eurų, o juridinių asmenų atveju - iki 140 eurų.
Vadovaujantis aplinkos ministerijos patvirtintomis Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklėmis, nustatyti šie atstumai, siekiant išvengti kaimynų ginčų ir užtikrinti tinkamą apželdinimą:
| Želdinio tipas | Aukštis | Atstumas nuo kaimyninio sklypo ribos (be sutikimo) | Atstumas nuo daugiabučio namo sienos su langais | Atstumas nuo daugiabučio namo sienos (kitais atvejais) |
|---|---|---|---|---|
| Medžiai ir krūmai | Aukštesni kaip 3 m | Šiaurinėje pusėje: ne arčiau kaip 5 m; kitose pusėse: ne arčiau kaip 3 m | Ne arčiau kaip 10 m | Ne arčiau kaip 5 m |
| Medžiai ir krūmai | Nuo 2 iki 3 m | Visų pusių: ne arčiau kaip 2 m | - | - |
| Medžiai ir krūmai | Iki 2 m | Visų pusių: ne arčiau kaip 1 m | - | - |
| Krūmai | Aukštesni nei 2 m | - | Ne arčiau kaip 2,5 m | - |
| Krūmai | Žemesni nei 2 m | - | - | Ne arčiau kaip 1,5 m |
| Gyvatvorė | Šiaurinėje pusėje: iki 1,3 m; kitose pusėse: iki 2 m | Ne arčiau kaip 1 m | - | - |
Atsižvelgiant į šias taisykles, gyventojai planuojantys įrengti darželį ar gėlyną prie daugiabučio namo, turėtų atidžiai įvertinti pasirinktų augalų rūšis, jų galimą aukštį ir numatomus atstumus tiek iki kaimyninio sklypo ribų, tiek iki paties namo sienų. Tai padės išvengti administracinių baudų ir konfliktų su kaimynais.