Gimimo įrašas vietoj gimimo liudijimo: tvarka ir svarba
Nuo 2017 metų Lietuvoje nebėra išduodami įprasti gimimo liudijimai. Jų funkciją atlieka gimimo įrašą liudijantis išrašas. Šis dokumentas, nors ir atrodo kaip paprastas A4 formato lapas, yra oficialus patvirtinimas apie vaiko gimimą ir jame nurodomi svarbiausi duomenys apie naujagimį ir jo tėvus. Metrikacijos specialistai informaciją apie naujagimį elektroniniu būdu įregistruoja Lietuvos Respublikos gyventojų registre.
Nors metrikacijos skyriuje galima užsisakyti gimimo išrašo kopiją, viešąsias paslaugas teikiančios įstaigos informaciją apie naujagimį ir taip gali matyti elektroniniame „Gyventojų registro“ įraše. Tačiau, tvarka gali skirtis priklausomai nuo savivaldybės. Įprastai, patvirtinus naujagimio registraciją Gyventojų registro arba MEPIS sistemoje, metrikacijos specialistai kviečia atvykti tėvus atsiimti ir gimimo išrašo kopiją.
Kada gali būti reikalinga gimimo įrašo kopija?
Gimimo įrašą liudijantis išrašas gali praversti įvairiomis nenumatytomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, sutrikus Registrų centro serverių veiklai. Taip pat, jei konkrečios viešosios paslaugos ar procedūros suteikimui reikalingas naujagimio asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas ir nėra galimybės gauti informaciją iš „Gyventojų registro“. Pavyzdžiui, gimimo įrašą liudijantį išrašą gali prireikti pateikti tolimojo susisiekimo autobusais su vaikais iki 7 m. keliaujantiems tėvams. Ši kopija gali praversti ir įvairiomis nenumatytomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, sutrikus Registrų centro serverių veiklai ar pan. Jei prireiktų vaiko gimimo faktą ar amžių patvirtinančio dokumento, tačiau vaikas neturi asmens tapatybės dokumento, galima gauti gimimo įrašą patvirtinantį išrašą.
Kaip užsisakyti gimimo įrašo kopiją?
Norint gauti išrašą reikia prisijungti prie Registrų centro savitarnos portalo. Paslaugos pagal kategorijas skiltyje pasirinkti skiltį „Šeima ir Vaikai“, o tada „Vaikai ir tėvai“ skiltyje rasti punktą „Gimimo įrašo išrašo išdavimas“. Taip pat, prašymą dėl įrašo kopijos galima pateikti internetu, gyventojų registre, prašymų skiltyje pasirinkus „Išduoti civilinės būklės akto įrašą liudijantį išrašą, kopiją, nuorašą, pažymą“. Paruoštas įrašas gali būti atsiunčiamas el. paštu. Tiesa, tai yra mokama paslauga. Gimimo išrašo kopija pateikiama tik fiziniu formatu, t.y. spausdinta.
Gimimo registracija Lietuvoje: kas svarbu žinoti?
Gimus vaikeliui, reikės sutvarkyti ir nemažai formalumų: naujagimį įregistruoti, deklaruoti gyvenamąją vietą, įsiregistruoti naujagimį sveikatos priežiūros centre (poliklinikoje), pateikti prašymą vaiko pinigams gauti ir kt. Nors gimimas Lietuvoje automatiškai nesuteikia pilietybės, kiekvienas čia gimęs vaikas turi būti užregistruotas nepriklausomai nuo jo pilietybės. Gimimo registracija yra būtina, nes tai vienintelis būdas jūsų vaikui gauti asmens kodą Lietuvoje. Apie vaiko gimimą turite pranešti per tris mėnesius nuo jo gimimo dienos. Kuo greičiau įregistruosite, tuo greičiau galėsite gauti su vaiko gimimu susijusias paslaugas ir išmokas. Kartu su vaiko gimimo registracija registruojamas jo vardas ir pavardė.
Gimimas registruojamas bet kurioje tėvų pasirinktoje civilinės metrikacijos įstaigoje. Jeigu vaiko tėvai patys negali kreiptis dėl vaiko gimimo registravimo, pareikšti apie vaiko gimimą gali giminaičiai arba valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija. Jei gavusi pareiškimą įregistruoti vaiko gimimą civilinės metrikacijos įstaiga nėra gavusi iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos vaiko gimimo pažymėjimo, ji atideda vaiko gimimo registravimą iki bus gautas šis pažymėjimas, išskyrus atvejus, kai jį pateikia pareiškėjas. Apie vaiko gimimą turi būti pareikšta per tris mėnesius nuo jo gimimo dienos, o dėl rasto vaiko gimimo - per tris paras nuo vaiko radimo.
Kaip įregistruoti vaiko gimimą?
Vaiko gimimą galima įregistruoti asmeniškai, apsilankius vietiniame civilinės metrikacijos biure, arba internetu, jei galite elektroniniu būdu patvirtinti savo tapatybę (naudodamiesi internetine bankininkyste ar elektroniniu parašu), pateikiant prašymą per Registrų centro Klientų savitarnos portalą (Gyventojų registro paslauga „Naujagimio, gimusio Lietuvoje, gimimo registravimas“).
Dokumentai, reikalingi gimimo registracijai:
- Tėvų asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai.
- Sveikatos priežiūros įstaigos ar medicinos konsultacinės komisijos išduota pažyma, patvirtinanti gimimą ir gimimo laiką, jei duomenys nėra prieinami elektroninėje sveikatos paslaugų informacinėje sistemoje (gimimo liudijimas).
- Jei vaikas gimė ne santuokoje - tėvystės pripažinimo pareiškimas.
Jei tėvai yra susituokę, dokumentus gali pateikti bet kuris iš tėvų. Jei tėvai nėra susituokę, abu turi būti dalyvauti registruojant gimimą.
Vaiko kilmės nustatymo teisiniai pagrindai
Vaiko kilmės nustatymas yra procesas, kuriuo siekiama įteisinti giminystės ryšius. Vaiko kilmė - tai vaiko gimimas iš konkrečių tėvų. Kiekvienu atveju pirminis vaiko kilmės patvirtinimo dokumentas yra gimimo įrašas, padarytas civilinės metrikacijos skyriuje. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko kilme. Jau pats gimimo faktas sukuria vaiko ir tėvų tarpusavio teises ir pareigas. Pavyzdžiui, vaikas turi teisę nuo gimimo turėti vardą ir pavardę, žinoti savo tėvus, gyventi su jais, tėvai turi užtikrinti vaiko teisių įgyvendinimą. Vaiko kilmė iš tėvų yra patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo jos atsiranda vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos. Šios taisyklės išimtis yra tik įvaikinimo atveju. Pagrindas įrodyti kilmę ne tik iš konkrečių tėvų yra gimimo liudijimas.
Tėvystės nustatymas
Vaiko, gimusios santuokoje, tėvas įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Pagrindas įrašyti vyrą kaip vaiko tėvą yra santuokos liudijimas. Taigi kaip vaiko, gimusio įregistravus santuoką, kad ir kiek laiko vaiko motina ir jos vyras yra susituokę, tėvas vaiko gimimo įraše nurodomas jo motinos vyras. Tuo atveju, kai vaikas gimė išsituokusiai motinai, bet po santuokos nutraukimo nepraėjus 300 dienų, vaiko motina, jos buvęs sutuoktinis ir vyras, pripažįstantis save gimusio vaiko tėvu, turi teisę paduoti teismui bendrą pareiškimą, prašydami vaiko tėvu įrašyti vyrą, pripažįstantį save vaiko tėvu.
LR CK numato pagrindinę sąlygą, kad tėvystę galima nustatyti teismo tvarka. Tėvystę teismo tvarka galima nustatyti ir tada, kai vaikui gimus ir registruojant jo gimimą įstatyme nurodyta tvarka buvo nustatyta jo kilmė iš tėvo. Tuo tarpu jeigu vaikas yra miręs ir jo kilmė iš tėvo vaikui esant gyvam nebuvo nustatyta, tokio vaiko kilmė iš tėvo nustatoma tik jei vaikas yra susilaukęs palikuonių, t.y. LR CK yra išvardinti tėvystės nustatymo pagrindai. Pirmiausia tai yra moksliniai įrodymai - ekspertizių, kurios atliekamos siekiant įrodyti giminystės ryšį, išvados. Reikia skirti atliktų ekspertizių įrodomąją galią: ekspertizės, atliktos asmenų prašymu, dėl skirtingos tyrimui pateiktos medžiagos ir konfidencialumo negali būti laikomos patikimais įrodymais. Be šio, galimos ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės: liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai ir panašiai.
Motinystės nustatymas teismo tvarka
Yra du atvejai, kada motinystė nustatoma teismo tvarka. Pirmasis, kai vaikui gimus motina nebuvo nustatyta (pvz. vaikas rastas) arba vaiką pagimdžiusi motina neturi aukščiau paminėtų dokumentų, ir vaiko gimimo įraše bei išduotame gimimo liudijime nėra duomenų apie motiną. Šiuo atveju civilinės metrikacijos skyriuje padarius vaiko gimimo įrašą iškart atsiranda galimybė kreiptis į teismą ir prašyti nustatyti motinystę. Antrasis atvejis, kai motinystė nuginčyta ir gimimo įrašę motinos duomenys išbraukti remiantis teismo sprendimu (pvz., supainiojus vaiką gimdymo įstaigoje ir pan.), o išduotame gimimo liudijime žinių apie motiną nėra.
Tėvystės (motinystės) nuginčijimas
LR CK yra numatyta tvarka, kuria vadovaujantis galima pripažinti, kad vaiko gimimo įraše nurodyti tėvų ar vieno iš jų duomenys įrašyti neteisingai, kad juos būtų galima išbraukti. Vaiko motinos ar tėvo duomenys iš vaiko gimimo įrašo gali būti išbraukti tik panaikinus teismo sprendimą dėl motinystės ar tėvystės nustatymo. Panaikinus tokį teismo sprendimą, iš naujo kelti bylos dėl motinystės ar tėvystės nuginčijimo nebereikia. LR CK yra nurodyti tėvystės (motinystės) nuginčijimo pagrindai. Kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, tai tėvystę (motinystę) nuginčyti galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Tokiais įrodymais yra ne tik moksliniai tyrimai, bet ir įtikinami faktai, pvz. Kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo suinteresuoti asmenys gali per vienerius metus.
Tautybės įrašymas gimimo įraše
Pagal Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymą, 12 straipsnis reglamentuoja, kad gimimo įraše vaiko vardas, pavardė, Lietuvos Respublikos pilietybė, taip pat vaiko tėvų duomenys įrašomi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.139, 3.140, 3.166, 3.167 straipsniuose ir Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme nustatytais pagrindais. Vaiko tautybė įrašoma pagal tėvų tautybę. Jeigu vaiko tėvai yra skirtingų tautybių, vaiko tautybė įrašoma tėvų susitarimu pagal vieno iš jų tautybę. Vaiko, kurio tėvai nežinomi, tautybė ir tėvų duomenys gimimo įraše neįrašomi, o vaiko vardas ir pavardė įrašomi valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos nurodymu.
Tėvams nesusitarus dėl vaiko tautybės, gimimo įrašo skiltyje „vaiko tautybė“ įrašomas žodis „nenurodyta“. Jei vaiko motina nėra susituokusi su jo tėvu ir jei tėvystė nepripažinta ir nenustatyta, vaikui suteikiama motinos pavardė, tautybė ir jos nurodytas vardas. Duomenys apie motiną įrašomi remiantis jos pasu ar jį atstojančiu asmens dokumentu.
Registruojant rasto (taip pat medicinos įstaigoje motinos be asmens dokumentų pagimdyto ir palikto) vaiko gimimą, jo vardas, pavardė ir tautybė įrašomi vaiko teisių apsaugos tarnybos nurodymu. Duomenys apie vaiko tėvus neįrašomi, o gimimo įrašo skiltyje „Pastabos“ įrašoma: „Vaikas rastas, tėvai nežinomi“ arba „Vaikas paliktas medicinos įstaigoje. Tėvai nežinomi“. Rasto vaiko gimimo data įrašoma remiantis gydytojų konsultacinės komisijos išduotu pažymėjimu.
Tautybės pasirinkimas vaikui
Kaip minėta, jeigu vaiko tėvai yra skirtingų tautybių, vaiko tautybė įrašoma tėvų susitarimu pagal vieno iš jų tautybę. Jei tėvai negali susitarti, kokią tautybę įrašyti vaikui, sprendimą priima teismas. Taip pat, vaikas, sulaukęs 16 metų, turi teisę pats pasirinkti savo tautybę.
Pilietybės įgijimo būdai
Labiausiai paplitę pilietybės įgijimo būdai - filiacija (žmogaus gimimas šalies teritorijoje, vadinamoji žemės teisė, arba šalies piliečių šeimoje, vadinamoji kraujo teisė), natūralizacija (nuolatinis faktinis ryšys su valstybe, pvz., išgyvenus įstatymų nustatytą laikotarpį jos teritorijoje, sudarius santuoką su jos piliečiu, išmokus valstybinę kalbą), optacija (savanoriškas pilietybės pasirinkimas tarptautinės sutarties ar nacionalinių įstatymų nustatytais atvejais). Asmenims, kurie buvo praradę šalies pilietybę ir vėliau pareiškia norą ją atgauti, ji dažnai gali būti sugrąžinta pagal supaprastintą procedūrą (vadinamoji reintegracija). Pilietybė gali būti įgyta ir transfero būdu, kai pagal tarptautinę sutartį dalis valstybės teritorijos perleidžiama kitai valstybei ir šios teritorijos gyventojai gauna naują pilietybę vietoj ankstesnės.
Lietuvoje pilietybės teisinius santykius reglamentuoja Pilietybės įstatymas (2010, įsigaliojo 2011). 2004 05 01 Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, Lietuvos Respublikos piliečiai tapo ir Europos Sąjungos piliečiais.
Pilietybės įgijimas natūralizacijos tvarka
Užsienietis, teisėtai nuolat pragyvenęs Lietuvoje pastaruosius 10 metų, gali kreiptis dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo natūralizacijos tvarka. Pilietybė užsieniečiui natūralizacijos tvarka gali būti suteikiama, jeigu asmuo: Pastaruosius 10 metų teisėtai nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje; Prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo metu turi teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje; Išlaikė valstybinės kalbos egzaminą; Išlaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą; Turi teisėtą pragyvenimo šaltinį; Yra asmuo be pilietybės arba yra pilietis tokios valstybės, pagal kurios teisę Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo atveju praranda tos valstybės pilietybę, arba raštu pareiškia savo valią atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, kai jam bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė; Nėra Pilietybės įstatyme 22 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietybė neteikiama.
Reikalavimas išlaikyti valstybinės kalbos egzaminą ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą netaikomas asmenims, kuriems sukako 65 metai, kuriems nustatytas 0-55 procentų darbingumo lygis, kuriems sukako senatvės pensijos amžius, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių ir vidutinių specialiųjų poreikių lygis, arba turintiems sunkių lėtinių psichikos ir elgesio sutrikimų.
Pirmiausia užsienietis laiko valstybinės kalbos egzaminą. Valstybinės kalbos egzaminą sudaro dvi dalys - testas ir pokalbis. Valstybinės kalbos mokėjimui taikoma pirmoji valstybinės kalbos mokėjimo kategorija. Išlaikęs valstybinės kalbos egzaminą, užsienietis laiko Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą. Egzaminas laikomas raštu (testo forma). Dėl objektyvių priežasčių (pvz., neįgalumo) neįstengiantis laikyti egzaminus raštu asmuo gali laikyti egzaminus žodžiu. Išlaikius egzaminus per 5 darbo dienas išduodamas pažymėjimas.
Norėdamas tapti Lietuvos Respublikos piliečiu užsienietis turi pateikti šiuos dokumentus: Prašymas (pildomas per MIGRIS), asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai, leidimas nuolat gyventi Lietuvoje, dokumentai, patvirtinantys, kad užsienietis pastaruosius 10 metų teisėtai nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje, dokumentas, patvirtinantis, kad jis turi teisėtą pragyvenimo šaltinį, dokumentai, patvirtinantys, kad jis išlaikė lietuvių kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminus, pažyma dėl (ne)teistumo iš valstybės (valstybių), kurioje (kuriose) asmuo gyveno, rašytinis pareiškimas, kad atsisakysite turimos kitos valstybės pilietybės kai užsieniečiui bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė.
Asmenų prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo natūralizacijos tvarka turi būti išnagrinėti Pilietybės reikalų komisijoje ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo visų reikalingų dokumentų gavimo dienos. Atkreipiame dėmesį, kad prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo nagrinėjimas gali užtrukti 9 mėnesius.
Pilietybė sutuoktiniui
Jei jūsų sutuoktinis (-ė) - lietuvis (-ė): Jei esate ištekėjusi už Lietuvos piliečio, galite kreiptis dėl pilietybės, jei: Su sutuoktiniu gyvenote Lietuvoje bent 7 metus; Atitinkate nuolatinės gyvenamosios vietos, kalbos ir konstitucinių žinių reikalavimus; Esate be pilietybės arba sutinkate atsisakyti dabartinės pilietybės; Atitinkate visus kitus bendruosius tinkamumo kriterijus. Jei esate našlys (-ė), galite vis tiek atitikti reikalavimus, jei gyvenote Lietuvoje su lietuviu sutuoktiniu bent vienerius metus; pastaruosius penkerius metus gyvenote Lietuvoje ir atitinkate kitus gyvenamosios vietos, kalbos ir konstitucinius reikalavimus.
Pilietybės įgijimas supaprastinta tvarka
Lietuvių kilmės asmenys, niekada neturėję LR pilietybės, turi teisę supaprastinta tvarka įgyti LR pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kurioje valstybėje - Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje - jie nuolat gyvena. Tokiems asmenims netaikomi reikalavimai būti gyvenus Lietuvoje tam tikrą laikotarpį, išlaikyti lietuvių kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminus.
Lietuvių kilmė įrodoma pateikiant dokumentus, kuriuose nurodyta, kad asmens tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai, taip pat asmens rašytinis pareiškimas, kuriuo jis deklaruoja, kad laiko save lietuviu. Patvirtinti, kad Jūs esate lietuvių kilmės asmuo gali lietuvių kilmę patvirtinantis pažymėjimas. Šis dokumentas suteiks Jums teisę supaprastinta tvarka įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę arba galėsite kreiptis dėl leidimo nuolat arba laikinai (5 m.) gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo. Lietuvių kilmę patvirtinantis pažymėjimas neturi galiojimo termino.
Norėdamas gauti Lietuvos Respublikos pilietybę supaprastinta tvarka užsienietis turi pateikti šiuos dokumentus: Prašymas (pildomas per MIGRIS), asmens tapatybę patvirtinantį dokumentas, lietuvių kilmę patvirtinantis dokumentas, dokumentai, patvirtinantys vardo ar pavardės keitimą, jeigu šie asmens duomenys buvo keisti (lietuvių kilmę patvirtinančio pažymėjimo atveju, jeigu šie asmens duomenys buvo keisti po lietuvių kilmę patvirtinančio pažymėjimo išdavimo), pažyma dėl (ne)teistumo, dokumentas, patvirtinantis, kad nesate kitos valstybės pilietis. Jei turite kitos valstybės pilietybę, turite pateikti rašytinį pareiškimą, kad atsisakysite turimos kitos valstybės pili...
tags: #gimimo #irasai #pakeite #gimimo #liudijimus
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
