Lietuvių kalbos rašybos taisyklės padeda užtikrinti vienodumą ir aiškumą, ypač kai kalbama apie įvairių švenčių ir renginių pavadinimus. Tinkamas didžiųjų ir mažųjų raidžių vartojimas yra esminis aspektas, norint tiksliai ir taisyklingai perteikti informaciją. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindines taisykles, susijusias su šventinių dienų, įskaitant ir gimimo dienas, pavadinimų rašyba.
Pagal lietuvių kalbos normas, švenčių ir renginių pavadinimai rašomi didžiąja raide. Tai yra pagrindinė taisyklė, taikoma tiek vieno žodžio, tiek sudėtiniams pavadinimams, pavyzdžiui, „Velykos“ ar „Kalėdos“.

Jei pavadinimą sudaro keli bendrinės reikšmės žodžiai, tuomet tik pirmasis rašomas didžiąja raide. Ši taisyklė itin svarbi kalbant apie įvairias valstybines, religines ar asmenines šventes.
Konkrečiai aptariant gimimo dienos rašybą, situacija priklauso nuo konteksto. Jei kalbama apie konkrečią, oficialiai įteisintą šventę, pavyzdžiui, religinę šventę, kurios pavadinime yra junginys „gimimo diena“, tuomet taikoma bendra sudėtinių pavadinimų taisyklė. Pavyzdžiui, „Švč. Mergelės Marijos gimimo diena“ yra taisoma. Tačiau, kalbant apie asmeninę gimimo dieną kaip kasmetinę šventę, sakinio viduryje paprastai rašoma mažąja raide (pvz., „mano gimimo diena“), nebent tai yra oficialus tam tikros institucijos ar renginio pavadinimas, kurioje „Gimimo Diena“ įeina į oficialų registruotą pavadinimą. Taisyklė aiškiai nurodo, kad „tik pirmasis rašomas didžiąja raide“ sudėtiniuose pavadinimuose, tad bendriniu atveju „gimimo diena“ rašoma mažąja raide.
Pateikiame platų sąrašą švenčių ir renginių pavadinimų, kurie iliustruoja šią didžiųjų raidžių rašybos taisyklę:
Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į simbolinius (perkeltinės reikšmės) renginių pavadinimus. Jie visada rašomi su kabutėmis.
Taip pat, svarbu atminti, kad nomenklatūrinis žodis, einantis prieš simbolinį pavadinimą, rašomas mažąja raide.

Štai keli pavyzdžiai, iliustruojantys šią taisyklę:
Stilistiškai pagrįstas didžiųjų raidžių rašymas apima ir trumpinį „šv.“ Prie švenčių pavadinimų Kalėdos ir Velykos vartojamas trumpinys šv. (pvz., šv. Kalėdos, šv. Velykos).

Taip pat svarbu atskirti švenčių pavadinimus nuo laikotarpių pavadinimų. Gavėnia ir adventas - tai ne švenčių, o laikotarpių pavadinimai, tad šie žodžiai sakinio viduryje rašomi mažąja raide. Štai ką apie tai rašoma „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“:
Tai reiškia, kad nors šie laikotarpiai yra susiję su religinėmis šventėmis, jie patys nėra šventės ir todėl rašomi mažąja raide, nebent atsiduria sakinio pradžioje.