Gimimo dienos ir kitų švenčių pavadinimų rašybos taisyklės lietuvių kalboje
Lietuvių kalbos rašybos taisyklės padeda užtikrinti vienodumą ir aiškumą, ypač kai kalbama apie įvairių švenčių ir renginių pavadinimus. Tinkamas didžiųjų ir mažųjų raidžių vartojimas yra esminis aspektas, norint tiksliai ir taisyklingai perteikti informaciją. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindines taisykles, susijusias su šventinių dienų, įskaitant ir gimimo dienas, pavadinimų rašyba.
Bendrosios švenčių ir renginių pavadinimų rašybos taisyklės
Pagal lietuvių kalbos normas, švenčių ir renginių pavadinimai rašomi didžiąja raide. Tai yra pagrindinė taisyklė, taikoma tiek vieno žodžio, tiek sudėtiniams pavadinimams, pavyzdžiui, „Velykos“ ar „Kalėdos“.
Jei pavadinimą sudaro keli bendrinės reikšmės žodžiai, tuomet tik pirmasis rašomas didžiąja raide. Ši taisyklė itin svarbi kalbant apie įvairias valstybines, religines ar asmenines šventes.
Konkrečiai aptariant gimimo dienos rašybą, situacija priklauso nuo konteksto. Jei kalbama apie konkrečią, oficialiai įteisintą šventę, pavyzdžiui, religinę šventę, kurios pavadinime yra junginys „gimimo diena“, tuomet taikoma bendra sudėtinių pavadinimų taisyklė. Pavyzdžiui, „Švč. Mergelės Marijos gimimo diena“ yra taisoma. Tačiau, kalbant apie asmeninę gimimo dieną kaip kasmetinę šventę, sakinio viduryje paprastai rašoma mažąja raide (pvz., „mano gimimo diena“), nebent tai yra oficialus tam tikros institucijos ar renginio pavadinimas, kurioje „Gimimo Diena“ įeina į oficialų registruotą pavadinimą. Taisyklė aiškiai nurodo, kad „tik pirmasis rašomas didžiąja raide“ sudėtiniuose pavadinimuose, tad bendriniu atveju „gimimo diena“ rašoma mažąja raide.
Pateikiame platų sąrašą švenčių ir renginių pavadinimų, kurie iliustruoja šią didžiųjų raidžių rašybos taisyklę:
- Naujųjų metų diena
- Lietuvos valstybės atkūrimo diena
- Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena
- Velykos
- Tarptautinė darbo diena
- Motinos diena
- Tėvo diena
- Pasaulinė gyvybės diena
- Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą diena
- 1791 m. pirmosios rašytinės Konstitucijos Europoje diena
- Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena
- Antrojo pasaulinio karo aukų atminimo diena
- Europos diena
- Pilietinio pasipriešinimo diena
- Steigiamojo Seimo susirinkimo diena
- Tarptautinė šeimos diena
- Pasaulinė informacinės visuomenės diena
- Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena
- Tarptautinė dingusių vaikų diena
- Tarptautinė vaikų gynimo diena
- Sąjūdžio diena
- Gedulo ir vilties diena
- Okupacijos ir genocido diena
- Birželio sukilimo diena
- Žalgirio mūšio diena
- Jūros diena ir Žvejų diena
- Tarptautinė jaunimo diena
- Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio diena
- Laisvės diena
- Mokslo ir žinių diena
- Šilinė (Švč. Mergelės Marijos gimimo diena)
- Vytauto Didžiojo karūnavimo ir Padėkos už Lietuvos nepriklausomybės ir laisvės apgynimą diena
- Statybininkų diena
- Baltų vienybės diena
- Lietuvos žydų genocido atminimo diena
- Lietuvos socialinių darbuotojų diena
- Tuskulėnų aukų atminimo diena
- Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena
- Kūno kultūros ir sporto diena
- Tarptautinė mokytojų diena
- Vietos savivaldos diena
- Derliaus diena
- Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena
- 1791 m. Abiejų Tautų (Lietuvos ir Lenkijos) tarpusavio įžado paskelbimo diena
- Konstitucijos diena
- Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) diena
- Lietuvos kariuomenės diena
- Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos akto diena
- Tarptautinė žmogaus teisių diena
Žodžių sandaros klaidos
Simboliniai ir perkeltinės reikšmės pavadinimai
Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į simbolinius (perkeltinės reikšmės) renginių pavadinimus. Jie visada rašomi su kabutėmis.
Taip pat, svarbu atminti, kad nomenklatūrinis žodis, einantis prieš simbolinį pavadinimą, rašomas mažąja raide.
Štai keli pavyzdžiai, iliustruojantys šią taisyklę:
- festivalis „Bliuzo naktys“
- dainų ir šokių ansamblių konkursas „Jievaro tiltas“
- tarptautinė 20-oji mokslinė konferencija „Į sveiką gyvenseną ir skaidrią būtį Vydūno keliu“
- buriavimo regata „Galvės taurė“
- paroda „Be pavadinimo“
Kiti svarbūs aspektai: „šv.“ trumpinys ir laikotarpių pavadinimai
Stilistiškai pagrįstas didžiųjų raidžių rašymas apima ir trumpinį „šv.“ Prie švenčių pavadinimų Kalėdos ir Velykos vartojamas trumpinys šv. (pvz., šv. Kalėdos, šv. Velykos).
Taip pat svarbu atskirti švenčių pavadinimus nuo laikotarpių pavadinimų. Gavėnia ir adventas - tai ne švenčių, o laikotarpių pavadinimai, tad šie žodžiai sakinio viduryje rašomi mažąja raide. Štai ką apie tai rašoma „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“:
- „adventas bažn. keturių savaičių laikotarpis prieš Kalėdas“
- „gavėnia bažn. Plg.“
Tai reiškia, kad nors šie laikotarpiai yra susiję su religinėmis šventėmis, jie patys nėra šventės ir todėl rašomi mažąja raide, nebent atsiduria sakinio pradžioje.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
