Atsisveikinome su „redakcijos kūdikiu“ Nojumi, apie kurio augimą ir nuotykius rašėme visus metus. Ir kaip tik tuo metu - rugsėjo aštuntąją - į pasaulį pasibeldė naujas Lietuvos ketvertukas. Tauragiškiams Linai ir Jonui gimė keturios mergytės. Linai sutikus, „Mamos žurnale“ auginsime naująjį ketvertuką - Lėją, Luką, Luknę ir Mileną. Šeimoje dar auga šešiolikmetis Dovydas ir dešimtmetis Lukas - Linos vaikai iš pirmosios santuokos.

Lina pati sužinojo penktą nėštumo savaitę, kai nuėjo atlikti ultragarso tyrimo pas ginekologę. Gydytoja iš karto pamatė tris „taškelius“, ketvirtasis dar buvo užsislėpęs. "Kaip sureagavau? Juokėmės visos: ir gydytoja, ir sesutė, ir aš pati. O ką čia bepasakysi?" - prisimena Lina. Po trijų savaičių nuvažiavo dar kartą atlikti tyrimo ultragarsu, ir tada pasimatė ketvirtasis vaikelis. "Tai jau nieko nebepakeitė - nelabai didelis skirtumas, ar trys, ar keturi," - teigė mama. Gydytojai net juokavo, kad kito tyrimo metu pamatys ir penktą, nes penketuko Lietuvoje dar nėra buvę. Tą dieną gydytoja pasiūlė padaryti nuotraukėlę ir parvežti į namus, kad šeima patikėtų, jog tai ne balandžio pirmosios pokštas.
Vyras labai apsidžiaugė, Lina nesitikėjo tokios jo reakcijos, jis pavadino ją stebuklu. Nebuvo jokio graužimosi, kaip čia mes išauginsime, kaip išmaitinsime. Šeima norėjo trečio vaiko, mergaitės, nes šeimoje augo berniukai. Abu su vyru yra iš didelių šeimų: Lina iš 5, Jonas iš 4 vaikų. "Aišku, nenorėjome tiek daug, bet kaip yra, taip yra. Nenuliūdome sužinoję, o dabar, kai jau gimė, dar labiau džiaugiamės," - atviravo Lina.
Nėštumas buvo sunkus nuo pat pradžių. Lina iš karto jautė, kad kažkas ne taip. Ir pilvas iš karto pasidarė didelis. Svoris augo greitai, per savaitę ji priaugdavo po 2-3 kilogramus, per visą nėštumą priaugo apie 23 kilogramus. "Palyginti nedaug, nes man augo vien pilvas," - pažymėjo ji. Nuo pirmų mėnesių buvo matyti, kad Lina nėščia, ir pilvukas didėjo. Sunku buvo judėti. Nuo 4 mėnesių net sunkesnių darbų namuose nebegalėjo dirbti, pasidarė sunku vaikščioti, o šeima gyveno penktame aukšte. "Kai nulipdavau, su siaubu galvodavau, o kaip reikės užlipti atgal," - prisimena Lina. Ji dirbo iki tų penkių savaičių, kol pamatė, kad jos pilve auga trys. Kadangi dirbo laboratorijoje laborante, o jos darbas su chemikalais, iš karto gavo nedarbingumo lapelį ir visą nėštumą praleido namuose. Daug ilsėtis nepavykdavo, vairavo vos ne iki pat gimdymo. Važiuodavo į Kauno klinikas kas tris savaites į konsultacijas, pati už vairo. Tik paskutinį kartą prieš gimdymą ją vežė. Pilvelis kažkaip tilpdavo automobilyje, sėdynę atsitraukdavo beveik iki galo.
Visi, kas išgirsdavo stulbinančią šeimos naujieną, ilgam nutildavo. Paskui susiimdavo už galvų, aplinkiniams būdavo šokas, o ne patiems tėvams. Į klausimą "Ką jūs dabar darysit?" Lina ir Jonas atsakydavo: "Jei mes nesijaudiname, kodėl jūs taip jaudinatės." Baisiausia buvo galvoti, ar pavyks iki galo išnešioti, ar gims sveikos, o kaip jos bus auginamos, šeima nesuko sau galvos.
Mamai pavyko išnešioti iki trisdešimt dviejų savaičių. Mergytės jautėsi gerai, bet Linos pačios sveikata jau reikalavo baigti nėštumą. Gražų rugsėjo aštuntosios rytą gimė mergytės. Pirmosios trys buvo vienos placentos, identiškos trynės, o Milena - iš atskiros placentos. Trys beveik vienodos ir vardai iš L raidės. "Kai jos po vieną, aš nelabai ir atskiriu. Reikia gerai įsižiūrėti, kuri yra kuri, nes jokių skiriamųjų bruožų neturi. Nei apgamėlių, nei ko, tik Lėja turi ant antakio dėmelę, bet gydytojai sako, kad ji greitai išnyks," - pasakoja Lina. Mergytės gimė labai greitai, įregistravo kaip gimusias kas minutę, bet jos gimė sekundžių intervalu.
| Vardas | Gimimo svoris (gramai) |
|---|---|
| Lėja | 1780 |
| Luka | 1022 |
| Luknė | 1634 |
| Milena | 1710 |
Tą naktį prieš gimdymą Lina ramiai miegojo, pasitikėjo docentu Gintautu, kuris ją visą nėštumą konsultavo. Nuo šešiolikos savaičių važinėjo į Kauną, tas pats gydytojas ir operavo. Ji buvo rami, kol nuvažiavo į operacinę. Tada jau pradėjo jaudintis, juk gyvenime nė karto nebuvo patyrusi operacijos. Linai pritaikė spinalinę nejautrą, viską girdėjo, gimusias mergytes jai trumpai parodė ir išnešė į reanimaciją. Mergaičių vardus rinko tėvai, broliai neturėjo jokio patariamojo balso. Tik mažiukas papriekaištavo: "Mamyte, kokią nesąmonę tu padarei, kad vienai sesei davei Lukos vardą - juk aš esu Lukas." Bet Linai tas vardas labai gražus, kai laukėsi antro sūnaus, galvojo, gal gims mergytė, ji būtinai bus Luka.
Kitą dieną, po paros reanimacijoje, Lina savo kojomis nuėjo pas mergaites, bet paskui į palatą jau parvežė, nebeturėjo jėgų. Vyras pamatė pirmą dieną. Po gimdymo buvo praėjusios dvi valandos, kai jis atvažiavo iš Tauragės ir nuėjo pas mergytes į reanimaciją. Pirmas paras visos atrodė vienodos, net balsiukai tokie pat. "Net ir dabar, kai pradeda verkti, nelabai žinau, kuri," - sako Lina. Vieną kartą paliko vyrui mergytes, ją išleido į klinikų kirpyklą, ir gavo žinutę, kad vyras nesusitvarko, visos keturios verkia. Nebežinojo, ką daryti, į pagalbą atėjo sesutė. Verkė tikriausiai dėl to, kad pajuto, jog mamos nėra. Visą mėnesį vyras buvo kartu ligoninėje, iš pradžių bijodavo mažytes imti ant rankų, jos tokios trapios, bet dabar jau apsiprato. Išmoko ir maitinti iš buteliuko, mergytės geria mamos pieną. Buteliukų reikia todėl, kad galima būtų pamatuoti, ar tikrai visos gavo užtektinai pienelio. Juk maitindama krūtimi, negali būti tikra, kad tai ketvirtajai tikrai pakaks pieno. Kai po poros savaičių jas atidavė į Linos palatą, pradėjo mokytis valgyti ne per zondą.

"Turbūt liūdniausia, kad niekada nepaimsi keturių ant rankų vienu metu. O sunkiausia - miego trūkumas," - atvirauja mama. Kas tris valandas reikia maitinti, o pradedama valanda anksčiau: reikia pervystyti, pasiruošti pieną, nusitraukti. Per naktį Lina pamiega po keturias valandas. O nešioti jas nėra sunku, juk tokios mažytės. Pirmojo pokalbio metu Lina su mergaitėmis gulėjo Kauno klinikose, kur mergytės ir gimė, vėliau visos 5 (mama ir dukrytės) persikėlė į Santariškių klinikas Vilniuje, o šiuo metu jau smaginasi namuose Tauragėje. Dabar, kai tėtis Tauragėje, kiekvieną vakarą mama turi rodyti dukrytes skaipu, pasakoti, kaip praėjo diena.
Turbūt nėra nė vieno Lietuvoje, kuris nežinotų, kad Tauragėje gyvena išskirtinė šeima - tauragiškė Lina Strangienė ir žavingosios jos dukrelės. Mergytės ne veltui vadinamos garsiosiomis - jos gimė tą pačią dieną ir iškart buvo pavadintos garsiuoju Tauragės ketvertuku. Lina juokiasi - dabar, kai mergytės paaugo, drąsiai žengia žingsnelius ir kasdien tampa vis smalsesnės, ramybės namuose nebebūna. Kol mažylės gulėdavo gultukuose, mamai buvo gerokai lengviau. Ketvertukui augant, Linos namuose daugėja šurmulio ir klegesio, reikia nuolat tvarkyti mergaičių žaislus, stebėti, kad jos nesusižeistų. Tiesa, moteris neskuba nesiliaudama tvarkyti visų žaislų, kuriuos mergaitės išmėto. Tai ji daro sistemingai, kai mažylės užmiega pietų miego arba nakčiai. Lina juokiasi - jei rinktų žaislus nuolat, nė akimirkai negalėtų atsikvėpti. "Labiausiai mergaitėms patinka žaisti su plastikinėmis lėkštutėmis, puodais, samčiais. Barškiname jais, skleidžiame garsus ir joms jau smagu," - pasakoja Lina. Neseniai mama nupirko mergaitėms sūpamuosius arkliukus - "pasodinu ir bent 20 minučių namuose būna kiek ramiau." Ypač aktyvi Milena. Ji pirmoji pradėjo vaikščioti, jau sugeba užlipti ir ant lovos, todėl reikia dar labiau saugoti, kad nesusižeistų. "Jos labai neatsargios, todėl nuolatinė priežiūra yra būtina," - sakė moteris. Lina šypteli - jokių gudrybių, kaip nuraminti ketvertuką, neturi. Geriausia terapija - meilė ir dovanojamas švelnumas mergaitėms. Mergaičių mama pastebėjo, kad tarp dukrų jau mezgasi kontaktas. Milena, Lėja, Luknė ir Luka viena kitai tapusios geriausiomis draugėmis. "Ne kartą pastebėjau, kaip jos viena kitą glosto, pabučiuoja. Jos labai gražiai tarpusavyje sutaria. Ypač ryte, kai visos gulime lovoje ir žaidžiame," - džiaugiasi Lina.

Šią savaitę Tauragės ketvertuko dienos buvo ypatingos. Mergytės atšventė ketvirtąjį gimtadienį. Mama Lina neslepia - didelės puotos nekėlė, tačiau malonūs rūpesčiai, kaip pasiruošti šventei, jos neaplenkė. "Ruošėmės gimtadieniui įprastai, paminėjome namuose. Užsakiau tortą, užkandžių," - pasakoja Lina. Vis dėlto, mergyčių gimtadienyje tėtis nepasirodė, todėl ketvertukas žvakutes pūtė su mama, vyresniuoju broliu ir krikšto tėvais. Mergytės jokių didelių reikalavimų dovanoms nekėlė, joms svarbiausia, kad būtų tortas ir žvakelės. "Į svečius atėjo krikšto tėvai. Mergytės dar per mažos galvoti apie gimtadienio šventę su vaikais. Joms užteko paties žinojimo, kad tai - joms skirta šventė," - teigė Lina. Krikšto tėveliai ketvertuką palepino ir apipylė dovanomis. "Mergytės gavo dovanų kuprinytes, kurios keičia spalvas. Jos šiuo metu labai madingos ir populiarios. Taip pat jos džiaugėsi gautais saldumynais ir balionais," - sako L. Strangienė. Paklausus, ar sunku auginti jau kiek ūgtelėjusias mergytes, ji tik šypteli. "Nėra lengviau, jei lygintume su tuo metu, kai jos buvo mažos. Jos labai aktyvios. Deja, ne visada galime su jomis susitarti gražiuoju. Imuosi ir derybų, ir pasipykstame. Visko būna. Dabar jos viską nori daryti pačios, todėl tikrai nėra lengviau."
Į pagalbą mamai skuba ir paauglys sūnus, kuris sesutes parsiveda iš darželio namo, o vasarą mama dukras patikėdavo jo globai. "Susitariame su juo, motyvuoju sūnų, kad paglobotų mažyles. Žinoma, ne visada tas noras yra, tačiau turime vieni kitiems padėti," - sako Lina. Ji juokiasi - Tauragės ketvertukas auga labai aktyvus ir padykęs. "Čia iššūkis mums visiems." Visos Linos dienos - vienodos. Rytas prasideda pusryčių ruošimu, buvimu su mergaitėmis, nesibaigiančiais žaidimais. Kai mergaitėms sueis dveji, ji ketina grįžti į darbą, nes išmokos, kurias gauna, labai menkos. "Antraisiais motinystės atostogų metais gaunamos pajamos labai sumažėjo, todėl jau galvoju apie tai, kad reikės grįžti į darbą. Iki gimdymo dirbau maisto pramonės laboratorijoje. Mergaites leisiu į darželį. Be manęs daugiau nėra kam jų prižiūrėti. Norėčiau kuo ilgiau jas prižiūrėti, bet, deja, neturėsiu galimybės," - guodėsi pašnekovė.
Deja, tačiau ne tik teigiamomis emocijomis paženklintas Linos ir mergyčių gyvenimas. Netrukus po gimdymo moteris su mergaitėmis buvo palikta vyro, todėl keturias dukrytes ir paauglį sūnų liko auginti visiškai viena. Nepaisydama sunkumų ir kliūčių, moteris nepasidavė - dabar ji šypsosi, tvirtai stovi ant kojų ir žino, kad turi pačią tikriausią atramą - penkis vaikus, kuriems ji yra pati svarbiausia pasaulyje. Šalį apskriejusi žinia apie tai, kad ketvertuko tėtis Jonas Gadeikis paliko namus, pasirodė esanti teisinga. Nors vasario mėnesį jie dar pozavo fotografams kaip darni šeima, kovo mėnesį jo namuose jau nebebuvo. "Pirmą kartą iš namų jis išėjo vasario 10-ąją," - atviravo moteris ir pridūrė, kad šiuo metu ji visą savo dėmesį sutelkusi į mergaites ir vyresniuosius vaikus, todėl neturi nei laiko, nei noro domėtis naujomis pažintimis. "Tėvelis nesugrįžo. Kiekvienas pasirinkome savo gyvenimą. Mergytes aplanko labai retai," - sakė Lina. Moteris nežino, kaip gyvena ir ką veikia mergaičių tėtis. Žino tik tiek, kad jis dirba, tačiau nežino, ar turi naują šeimą. "Kartu pradėjome gyventi tik po gimdymo. Kai nepažįsti žmogaus, taip ir būna. Nepavyko mums. Po jo išėjimo iš namų aš likau su dideliu turtu, keturiomis mergaitėmis, už kurias jam esu labai dėkinga," - tikino šešių vaikų mama. Jei vyras bandytų grįžti į namus, Lina neskubėtų jam atleisti. Pasak jos, nuoskaudos per giliai įsirėžusios į širdį, kad būtų galima vėl gyventi. Vis dėlto visai kitos pozicijos laikėsi pats Jonas. Susisiekus su juo, vyras nedaugžodžiavo, tačiau patvirtino, kad su mergaitėmis ir Lina po vienu stogu negyvena. Paklaustas, ar visam laikui paliko šeimą, vyras kalbėjo lakoniškai. "Jau kelis mėnesius negyvenam."
tags: #gime #penketukas #taurageje