Liepos 17 yra 198-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais - 199-a).
Ši diena Lietuvoje ir už jos ribų yra svarbi dėl ypatingos šventės - Pasaulio lietuvių vienybės dienos. Pasaulio lietuvių vienybės diena kasmet minima liepos 17-ąją, kai prieš 85-erius metus legendiniai lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas (tikrieji vardas ir pavardė - Stanislovas Girskis), leidosi į lemtingą skrydį per Atlantą.

„Pasaulio lietuvių vienybės dieną mintyse ištieskime ranką kiekvienam tautiečiui šioje planetoje. Kad ir kur šiuo metu esame, mus visus jungia ir vienija Lietuva - mūsų bendra Tėvynė“,- kviesdama paminėti šią šventę sakė Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Nors liepos 17-oji ilgą laiką buvo minima tik užsienyje gyvenančių lietuvių, ši tradicija vis labiau ryškėja ir Lietuvoje - Kirtimų kultūros centras buvo pirmoji įstaiga, 2009 m. iniciavusi šios šventės minėjimą.
Kiekvienais metais liepos 17-ąją vyksta įvairūs renginiai, skirti paminėti šią svarbią dieną. Vėliau, 2013 m. 17 - 18 val. Visi norintieji galės nemokamai išsiųsti dizainerio Pijaus Burako kurtą atvirutę bet kurioje Pasaulio šalyje gyvenantiems draugams, giminaičiams ar pažįstamiems, bei įsiamžinti prie specialios foto sienelės su legendiniu S. Dariaus ir S.
18 val. su Pasaulio lietuvių vienybės diena sveikins ir šokdins grupė iš pajūrio „Klaipėda SKA foundation“. Renginio vieta: Gedimino pr.
Steponas Darius, lietuvių lakūnas, sportininkas, kovų už nepriklausomybę dalyvis. Stasys Girėnas, aviatorius, 1933 m. kartu su Steponu Dariumi lėktuvu Lituanica perskridęs Atlantą. Nors tikroji ,,Lituanica“ 1933 m. skrydžio metu sudužo, tačiau lėktuvo kontūrai ir spalva yra lig šiol įsirėžę daugelio atmintyje kaip laisvės simbolis.

Įdomu tai, kad „Lituanicos“ kabina buvo vos 90 cm pločio, o lakūnai sėdėjo ant pripučiamų guminių pagalvėlių, padėtų ant tepalo bako, atsirėmę į benzino bakus.
Liepos 17-oji įsirėžusi į istoriją ne tik dėl Pasaulio lietuvių vienybės dienos, bet ir dėl daugybės garsių asmenybių, gimusių ar mirusių šią dieną. Tarp jų - žymūs politikai, mokslininkai, menininkai ir visuomenės veikėjai.
| Metai | Vardas ir Pavardė | Gimimo/Mirties Metai | Aprašymas |
|---|---|---|---|
| Gimė 1840 m. | Édouard François André | (m. 1911 m.) | Prancūzų dendrologas ir vienas iškiliausių XIX a. pabaigos kraštovaizdžio architektų, išgarsėjęs savo sukurtais parkais Montekarle ir Montevidėjuje. |
| Gimė 1843 m. | Chulijas Archentino Roka | (m. 1914 m.) | Argentinos armijos generolas ir prezidentas (1880-1886 m. ir 1898-1904 m.). |
| Gimė 1846 m. | Nikolajus Miklucho-Maklajus | (m. 1888 m.) | Rusų keliautojas, antropologas, etnografas, geografas. |
| Gimė 1860 m. | Nikolajus Dalis | (m. 1917 m.) | Rusų psichiatras. |
| Gimė 1903 m. | Lilita Berzinia | (m. 1991 m.) | Latvių aktorė. |
| Gimė 1905 m. | Sergejus Kiseliovas | (m. 1970 m.) | Rusų archeologas ir istorikas, istorijos mokslų daktaras. |
| Gimė 1917 m. | Red Sovine | (m. 1980 m.) | Amerikiečių country ir folko muzikos atlikėjas, dainų rašytojas. |
| Gimė 1932 m. | Yukio Aoshima | (m. 2006 m.) | Japonijos politikas, buvęs Tokijo gubernatorius. |
| Gimė 1954 m. | Angela Dorothea Merkel | Vokiečių politikė, federalinė kanclerė (premjerė). Nuo 2000 m. balandžio mėn. CDU vadovė ir nuo 2005 m. lapkričio 22 d. | |
| Gimė 1963 m. | Letsie III | Lesoto karalius. Jis perėmė šį titulą iš savo tėvo Mošoešoe II 1990 m. Po penkerių metų tėvas vėl tapo karaliumi, o jam mirus 1996 m. | |
| Mirė 1399 m. | Jadvyga I de Anjou | (g. 1373 m.) | Lenkijos karalienė, Vengrijos ir Lenkijos karaliaus Liudviko I ir Elžbietos iš Bosnijos duktė. |
| Mirė 1566 m. | Bartolomé de las Casas | (g. 1484 m.) | XVI a. ispanų dominikonų dvasininkas ir pirmasis nuolatinis Čiapo vyskupas. |
| Mirė 1762 m. | Petras III | (g. 1728 m.) | Rusijos imperatorius 1761-1762 m., pirmasis Šlezvigo-Holnšteino Romanovų šeimos atstovas Rusijos soste. Nuo 1745 m. - Holšteino hercogas. |
| Mirė 1790 m. | Adamas Smitas | (g. 1723 m.) | Škotų ekonomistas ir filosofas, klasikinės politinės ekonomijos pradininkas bei moralės filosofas. |
| Mirė 1817 m. | Anne Louise Germaine de Staël | (g. 1766 m.) | Prancūziškai kalbanti šveicarų kilmės autorė, gyvenusi Paryžiuje bei užsienyje. Ji turėjo didelės įtakos literatūriniam skoniui XVII - XIX amžių sandūroje. |
| Mirė 1903 m. | Nikolajus Avenarijus | (g. 1855 m.) | Rusijos archeologas, pedagogas. |
| Mirė 1912 m. | Henri Poincaré | (g. 1854 m.) | Prancūzų matematikas, fizikas, filosofas. Laikomas paskutiniu matematiku - universalu, suvokusiu visas matematikos šakas. |
| Mirė 1918 m. | Nikolajus II | (g. 1868 m.) | Priešpaskutinis Romanovų dinastijos Rusijos caras, Lenkijos karalius ir Suomijos didysis kunigaikštis, valdęs 1894-1917 m. |
| Mirė 1918 m. | Aleksejus Nikolajevičius | (g. 1904 m.) | Rusijos caraitis ir sosto paveldėtojas. |
| Mirė 1925 m. | Lovis Korintas | (g. 1858 m.) | Vokiečių tapytojas, grafikas. Vienas žymiausių vokiečių impresionistų. |
| Mirė 1959 m. | Billie Holiday | (g. 1915 m.) | Amerikiečių džiazo dainininkė ir dainų autorė. |
| Mirė 1967 m. | Džonas Koltreinas | (g. 1926 m.) | Amerikiečių džiazo saksofonininkas ir kompozitorius. |
| Mirė 1978 m. | Fiodoras Kulakovas | (g. 1918 m.) | Tarybinis partinis ir valstybės veikėjas, buvęs TSKP CK Politinio biuro narys. |
| Mirė 1980 m. | Borisas Delonė | (g. 1890 m.) | Rusų matematikas. |
| Mirė 1985 m. | Heinrichas Bėlis | (g. 1917 m.) | Vienas įtakingiausių Vokietijos rašytojų po Antrojo pasaulinio karo, Nobelio literatūros premijos laureatas. |
| Mirė 1995 m. | Chuanas Manuelis Fanchijas | (g. 1911 m.) | Formulės 1 pilotas iš Argentinos. |
| Mirė 2001 m. | Donaldas Džeimsas Kramas | (g. 1919 m.) | JAV chemikas, Nobelio chemijos premijos laureatas. |
| Mirė 2020 m. | Džonas Robertas Luisas | (g. 1940 m.) | Jungtinių Valstijų politikas bei buvęs Amerikos pilietinių teisių judėjimo lyderis. |
| Mirė 2021 m. | Žaklina Sasar | (g. 1940 m.) | Prancūzų aktorė, geriausiai žinoma vaidmenimis italų kine praėjusio amžiaus 7-ajame dešimtmetyje. |
| Mirė 2025 m. | Feliksas Baumgartneris | (g. 1969 m.) | Austrų kaskadininkų triukų koordinatorius, operatorius, ekstremalių šuolių parašiutu (angl. skydiving) ir B.A.S.E. šuolių rekordininkas. |