Gimdymo priežiūra: nuo pasiruošimo iki pirmųjų akimirkų su naujagimiu

Nėštumas - tai ypatingas laukimo laikotarpis, kupinas džiaugsmo ir jaudulio, net ir tuomet, jei laukiamas kūdikis - ne pirmas. Šis laikas turėtų būti ramios ir užtikrintos būsenos. Šiame straipsnyje aptarsime gimdymo skyrių struktūrą, teikiamas paslaugas, reikalavimus, su kokiais iššūkiais susiduria gimdyvės ir kaip užtikrinamas paslaugų prieinamumas.

Pasiruošimas gimdymui ir jo metu

Emocinės būklės saugumas yra vienas svarbiausių veiksnių gimdymo metu. Ruošiantis gimdymui, šeima konsultacijų metu susipažįsta su komandos akušerėmis. Gimdymo priežiūros namuose paslauga yra kompleksinė, orientuota į šeimos poreikius ir saugumą. Trims išsamios pasiruošimo gimdymui konsultacijos (kiekviena iki 2 val.) suteikia galimybę išsamiai pasiruošti.

Nėštumo metu svarbu atlikti būtinus tyrimus. Būtinieji nėštumo tyrimai skirstomi į dvi grupes: ultragarsinius vaisiaus tyrimus ir laboratorinius. Tyrimus ultragarsu būtina atlikti 11-13 ir 18-20 nėštumo savaitėmis. Svarbus ir kraujo grupės tyrimas su rezus faktoriumi. Jeigu nėščiosios RhD (-), o vyro RhD (+), tokioms moterims papildomai atliekami tyrimai pirmajame trimestre ir 27-28 savaitę dėl RhD antikūnų. Šis tyrimas svarbus, nes parodo, ar nepadidėjęs antikūnų titras nėščiosios kraujyje. Jis gali pažeisti vaisių: vaisiui gali jau gimdoje atsirasti anemija, prasidėti vaisiaus vandenė, pažeidžiami vidaus organai, smegenys.

Viena iš labiausiai jaudinančių akimirkų pirmosiomis nėštumo savaitėmis gali būti laikomas tyrimas ultragarsu. Jo metu tėvai pirmą kartą išvysta savo kūdikį monitoriaus ekrane. Pirmasis vaisiaus tyrimas ultragarsu reikšmingas ne tik kaip galimybė įvertinti vystymosi procesus, bet ir kaip svarbi tėvų pažintis su vaiku. Pastebima, kad tuo momentu, kai monitoriaus ekrane tėvai išvysta vaiką, užsimezga arba dar labiau sustiprėja svarbus tarpusavio ryšys. Pirmas apsilankymas pas gydytoją neretai sustiprina smalsumą ir sužadina norą dar aktyviau domėtis vaiko augimu, galimybėmis jį pamatyti darsyk.

Nėščiosios nerimauja dėl įvairiausių situacijų, o dažniausiai - dėl vaisiaus būklės: ar pakankamai auga, ar gerai jaučiasi vaisius gimdoje, ypač, kai suretėja vaisiaus judesiai. Dažni klausimai, ar nepakenks vaisiui, jeigu naudos tam tikrus vaistus, vartos produktus, sportuos, turės lytinių santykių. Vidutinis apsilankymų skaičius pirmą kartą gimdančioms - apie 10. Pakartotinai gimdančioms skiriami vidutiniškai 7 apsilankymai. Jų kiekis daugėja, esant didesnei nėštumo rizikai, galimai patologijai. Apsilankymo metu nuo 24 nėštumo savaitės pradedamas matuoti gimdos aukštis, toliau vertinamas vaisiaus širdies ritmas. 35-36 nėštumo savaitę atliekamas pasėlis dėl BGS infekcijos. Jis parodo, ar gimdymo metu nėščiajai turėtų būti suleisti antibiotikai, kurie mažina naujagimio įgimtos infekcijos riziką.

Norint užtikrinti kokybišką gimdymo paslaugos teikimą, labai svarbu, kad būtų atlieptas tiek emocinis, tiek fizinis gimdyvės saugumas, kurie tarpusavyje yra tampriai susiję. Fizinį saugumą ypač užtikrina laisvė rinktis: kaip judėti, ar judėti išvis, kokioje pozoje gimdyti. Užtikrinus fizinį saugumą, gimdyvė ir emociškai taps stipresnė, nes jausis išgirsta ir palaikoma. Gera emocinė savijauta, žinoma, prisideda ir prie sklandesnės gimdymo eigos. Mažiau nei trečdalis 2022 metais gimdžiusių moterų nurodė, kad galėjo laisvai judėti viso gimdymo metu, o pozą, kurioje jos stūmė kūdikį, galėjo rinktis 13 procentų gimdyvių. Visgi lyginant atskiras ligonines, situacija skiriasi labai ryškiai: 53 proc. moterų pozą galėjo rinktis Kauno Krikščioniškuose gimdymo namuose ir beveik dešimt kartų mažiau - Vilniaus klinikinėje ligoninėje (Antakalnio) (5 proc.) ir Vilniaus gimdymo namuose (6 proc.). Dauguma moterų Lietuvoje ligoninėse gimdo gulėdamos ant nugaros - devynios iš dešimties. Praktiškai visos (98 proc.) - LSMU Kauno ligoninėje, po 96 proc. - Vilniaus gimdymo namuose ir Antakalnio ligoninėje. Galimybė judėti sąrėmių metu mažėja - nuo 42 proc. 2019-aisiais ir 39 proc. 2020-aisiais iki 27 proc. 2021-aisiais ir 31 proc. Didelis skirtumas išlieka ir tarp regionų: Vilniaus ligoninėse gimdyvės turėjo žymiai mažiau galimybių judėti. Pernai ši Pasaulio sveikatos organizacijos bazinė oraus ir pagarbaus gimdymo priežiūros sąlyga buvo užtikrinta vos 21 procentui Vilniaus ligoninių gimdyvių, 2021-aisiais - 19 proc., 2020-aisiais - 29 proc., o 2019-aisiais - 32 procentai. Galimybės judėti Kauno stacionaruose buvo dvigubai didesnės - 2022 m. buvo prieinamos 40 procentų gimdyvių. Geriausios sąlygos gimdant judėti 2022 m. buvo sudarytos Krikščioniškuose gimdymo namuose - 52 proc. Vilniaus ligoninės prasčiausiai užtikrina ir dar vieną PSO rekomendaciją - kad gimdyvė galėtų (ir, jei nori, turėtų) gerti ir užkąsti. Mažiausiai tokie baziniai, gimdymo eigą ir moters savijautą veikiantys suvaržymai taikyti Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (30 proc.). Laisvės rinktis gimdyvei suteikimas neturėtų pavirsti į prievolę elgtis pagal rekomendacijas, pavyzdžiui, visada judėt. Svarbiausia yra suteikti gimdyvei galimybę įsiklausyti į savo kūną, paskatinti ją suprasti, pajausiti, kaip šiuo metu jos kūnui geriausia.

Nėštumo patologijos stacionaras yra atviras kiekvienai Lietuvos nėščiajai bet kuriuo paros metu. Akušerijos Dienos stacionare pacientės gydomos tik dienos metu - stebima vaisiaus ir nėščiosios būklė, vaisiaus širdies tonai, atliekami reikalingi tyrimai. Pacientė tą pačią dieną grįžta į namus. Nėščiųjų Dienos Stacionaras - vis dažniau gydytojai renkasi šį būdą, ypač jei nėštumo metu kylančios problemos nėra labai sudėtingos. Pakanka besilaukiančios moters ir vaisiaus sveikatos būklę stebėti ar koreguoti, kiekvieną dieną lankantis nėščiųjų dienos stacionare. Dažniausiai dienos stacionare lankosi nėščiosios, kurioms jau atėjo gimdymo terminas, tačiau mažylis dar nepasibeldžia. Nėščiųjų dienos stacionare didelis dėmesys skiriamas ir besilaukiančių moterų mokymui. Visos norinčios gimdyvės turi galimybę prisijungti prie čia organizuojamų užsiėmimų, sužinoti apie nėščiųjų mankštą, žindymą ir kūdikio priežiūrą, gauti išsamesnės informacijos apie gimdymą. Labai populiarus nėščiųjų kineziterapijai skirtas baseinas.

Gimdymo įstaigų struktūra ir paslaugos

Klinika „Krikščioniškieji gimdymo namai” yra sudaryta iš dviejų skyrių - Akušerijos ir Ginekologijos. Taip pat klinikoje veikia ir Naujagimių bei Anesteziologijos reanimacijos poskyriai. Skyriuje teikiama II A lygio akušerijos pagalba, t.y. gimdo pilnas 37 savaites išnešiojusios nėščiosios, neturinčios didelės rizikos faktorių. Skyriuje teikiama profesionali gimdymo pagalba, reikalui esant atliekami cezario pjūviai, gimdymas nuskausminamas. Naujagimiams visą parą teikiama pagalba, t.y. gydytojas neonatologas dalyvauja gimstant riziką turintiems naujagimiams, po gimimo, reikalui esant gydoma naujagimių patologija.

Čia jau daugelį metų naudojama moderni, nuolat atnaujinama vokiečių firmos „Storz“ įranga. Su ja medikai atlieka pažangias, tausojančias, ginekologines operacijas. Pacientes, norinčias pasitarti dėl ginekologinės diagnozės ar operacijos, kviečiamos atvykti ir pasikonsultuoti su gydytoju specialistu. Pacientės konsultuojamos darbo dienomis kasdien nuo 9 iki 12.30 valandos. Išankstinė registracija telefonu (0 37) 221 245. Nemokamai konsultuojamos socialinį draudimą bei poliklinikos šeimos gydytojo ar ginekologo siuntimą turinčios moterys.

Akušerijos ir ginekologijos konsultacijų poskyris. Į šį poskyrį gali kreiptis visos moterys, norinčios pasikonsultuoti su gydytoju akušeriu ginekologu apie savo būklę ar ligą arba, jeigu rekomenduotas operacinis gydymas, bet moteris turi abejonių dėl jo reikalingumo, apimties, laiko ir kt. Gydytojai padeda, pataria, kas pacientei yra geriau, stengiasi visapusiškai atsižvelgti į jos norus. Visos, norinčios lankytis pas akušerę, gali registruotis vizitams. Akušerės konsultacijos kaina - 19,20 Eur, darbo laikas: 8.00 - 20.00 val. Konsultuojama dėl naujagimio priežiūros, maitinimo, svorio dinamikos, bendros būklės po gimdymo išvykus į namus iki 28 gyvenimo dienos (ir koregavus amžių). Atliekami ambulatoriniai ultragarsiniai naujagimio galvos smegenų tyrimai. Konsultacijos vyksta antradienį ir ketvirtadienį 9-15 val. Registruotis iš anksto telefonu +370 5239 14 86 darbo dienomis.

Perinatalinių konsultacijų kabinete - atliekamos prenatalinės konsultacijos. Akušerijos ir ginekologijos skubiosios pagalbos ir konsultacijų poskyris.

🌊 UNDA - pirmoji nepriklausomų akušerių komanda Lietuvoje, turinti licenciją teikti gimdymo namuose priežiūrą! Gimdymo namuose paslauga teikiama laikantis nustatytos tvarkos aprašo. UNDA komanda bendradarbiauja su Santaros klinikomis. Kiekviena nauja gyvybė - tai ypatingas stebuklas, o gimdymo namai siekia, kad kūdikio atėjimo į pasaulį akimirka būtų kuo ramesnė ir jaukesnė.

Būtinoji pagalba ir hospitalizavimo tvarka

Dėl būtinosios pagalbos kreipkitės į priėmimo kambarį (įėjimas durys Nr. 2. Darbo dienomis iki 13 val. ginekologiniai pacientai dėl būtinosios pagalbos konsultuojami ginekologijos priėmimo kambaryje, durys Nr. 6). Priėmimas dirba kasdien visą parą. Būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarka ir mastas yra patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu.

Pacientės hospitalizuojamos planine bei skubos tvarka. Į skyrius planine tvarka pacientės hospitalizuojamos gydytojo siuntimu. Nėščiosios, gimdyvės ir naujagimio kortelė (forma Nr. 113) prilyginama siuntimui tirti, konsultuoti, gydyti (forma Nr. 027a). Jei gydytojas nenurodė kitaip, planinei cezario pjūvio operacijai ar gimdymo sužadinimui atvykite 7 val. į Nėščiųjų priėmimo ir gimdymo skyriaus priėmimą (durys Nr. 3). Jei gydytojas nenurodė kitaip, planinei ginekologinei operacijai atvykite 7 val. į Ginekologinį skyriaus priėmimą (durys Nr. 6).

Pacientai skubos tvarka, atvykę patys arba atvežti Greitosios medicinos pagalbos ar iš kitų gydymo įstaigų, Priėmime yra konsultuojami gydytojo ir jis sprendžia dėl hospitalizavimo. Būtinoji (pirmoji ir skubioji) medicinos pagalba teikiama visiems pacientams, gydytojo siuntimas neprivalomas. Skubiosios medicinos pagalbos mastas ir indikacijos yra patvirtintos LR SAM įsakymu Nr. V-208 „Dėl Būtinosios medicinos pagalbos ir Būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo”. Atvykus į priėmimą be siuntimo ir nesant būtinosios medicinos pagalbos indikacijų, konsultacija yra mokama. Jei esate apdrausta privalomuoju sveikatos draudimu ir turite gydytojo siuntimą, sveikatos priežiūros paslaugas apmoka teritorinė ligonių kasa.

Iššūkiai regionuose ir paslaugų prieinamumas

Dėl gimdymo skyrių uždarymo regionuose kyla didelis susirūpinimas. „Jei rajone gimei, tau nereikia sveikatos priežiūros paslaugų? Baikit! Čia žmonės gimdo ir augina vaikus. Čia viskas vyksta, o dabar padaryti tokį genocidą!“ - liejo nuoskaudą gydymo įstaigų vadovai, spaudžiami uždaryti menką pelną rajoninėms ligoninėms nešančius gimdymo skyrius.

Kelmės rajono ligoninėje Akušerijos ir ginekologijos skyrius uždarytas prieš beveik dvi dešimtis metų. Nors gimdyvei, kuri prarado kūdikį, artimiausia - Kelmės ligoninė, ją teko gabenti į Akušerijos ir ginekologijos skyrių turinčią, bet gerokai nuo namų nutolusią Šiaulių ligoninę. „Keturiasdešimt kilometrų iki Šiaulių, kai gimdymas jau prasidėjęs - kelias tolimas, todėl toks ir baigties rezultatas. Niekada nespėsime laiku nuvykti iki didžiųjų centrų. Ligoninės administracija negali daryti jokios įtakos dėl šių skyrių uždarymo. Tai - valdančiųjų politika, konservatorių stumiama reforma - naikinami maži miesteliai ir jų kultūra. Tas pats ir su vaikų ligų, ir vidaus ligų skyriais. Juos panaikinus lieka tik dienos chirurgija. Tai regioninės medicinos naikinimas visu frontu!

Netrukus šis reikalavimas bus dar labiau sugriežtintas, kas dar kelių šalyje likusių gimdymo skyrių gyvavimo sąlygas pavers nebepakeliamomis. Vyriausybės parengtame nutarimo projekte dėl PSDF lėšomis apmokamų paslaugų sąlygų numatomas reikalavimas ligoninei turėti 600 gimdymų per metus bent vienais iš dvejų paskutinių paeiliui einančių metų. Kaip nurodo Sveikatos apsaugos ministerija, šiuo metu iš 60 šalies savivaldybių Akušerijos ir ginekologijos skyrius dabar turi vos 12 regionų. SAM ramina, kad be dabar šalyje iš viso esančių 15 gimdymo skyrių dar esama ir privačių įstaigų, kurios teikia tokias paslaugas.

Už Akušerijos ir ginekologijos išlikimą kovojanti Jonavos ligoninė skaičiuoja 480 gimdymų per metus, todėl balansuoja ant išlikimo ribos. Įstaigos direktorius Gediminas Ramanauskas sako pasiekti ministerijos iškeltą 600 gimdymų kartelę - nerealu. „Tai - dirbtinas skaičius, nepagrįstas jokiais finansiniais skaičiavimais. Sukurtas tik, kad rajonuose būtų uždaryti akušerijos skyriai. O žmonės čia gauna geras paslaugas, čia atvažiuoja ir iš gretimų rajonų, nes gauna superinę priežiūrą.

„Neseniai mirusio naujagimio atvejis rodo, kad pagalbos reikia čia ir dabar. Moteris būtų atvažiavusi į ligoninę, ja būtų pasirūpinta ir nebūtų įvykusi tokia nelaimė. Kaip dabar uždarius skyrius bus galima saugiai užtikrinti akušerinę ginekologinę pagalbą? Neįsivaizduoju. Reikia turėti proto! Žmonės čia turi gauti pagrindines paslaugas - darželį, mokyklą, ligoninę, galėtų gimdyti, jei dar galvojame apie Lietuvos ateitį, - emocijų neslėpė jis. - Taip neteisinga ir nepagrįsta. Jei rajone gimei, tau nereikia sveikatos priežiūros paslaugų? Nei traumatologo, nei chirurgo? Tuoj su tokiomis tendencijomis dar uždarys ir vaikų skyrius. Ne visi juk gyvename Kaune ar Vilniuje. Paslaugų prieinamumas turi išlikti ir už jų ribų. Neturime tiek pinigų, kad galėtume tik privačioms gydymo įstaigoms mokėti. Dabar jei jau ne Vilnius, tai - nebe miestas? Baikit! Čia žmonės gimdo ir augina vaikus, eina į darbą.

Anot jo, uždarant gimdymo skyrius viešosiose gydymo įstaigose, siekiama gyventojus priversti pereiti į privatų sektorių, kas, vadovo galva, jaunoms šeimoms yra ypač sunkiai įkandama: „Šeimas kuriantys žmonės, kurie laukia vaikučio, - jauni, neturi finansinių galimybių ir dabar jiems sukuriame problemą, kad reikėtų kažkur važiuoti, ieškoti, kur tikrintis. Taip neturi būti. Rajone yra reikalingas visas paslaugų spektras. Kiekvienas didesnis miestas turėtų tai užtikrinti. Akušerija - viena tų paslaugų, kurios visuomenei yra svarbios.

„Raseinių ligoninės perlas - išgražintas Akušerijos ginekologijos skyrius“, - tokia antrašte dar neseniai puikavosi Raseinių rajonas. „Ministerijos klerkai laukė, kol projektas pasibaigs. Nes skaičiavo, kad tokie skyriai neva yra minusiniai. Bet ne visada į minusą reikia žiūrėti. Sulaukė paramos pabaigos ir kirto per visus. „Eina tie projektai vienas po kito. Klausia mūsų, ar darom? „Kaltino mus kompetencijų trūkumu. Bet mūsų akušerijos skyriuje dirbdavo gydytojai, kurie dirbo trečio lygio ligoninėje, gimdymo centruose Kaune, priimdami šimtus gimdymų per metus.

„Toks pat, kaip dabar mėgstama vadinti „minusinis“, yra ir Vaikų skyrius. Ligonių kasos už šias paslaugas menkai apmoka, o personalo reikia, išlaidos nemažos. Dalį dabar dengia savivaldybė, dalį mes patys. Kodėl jo neturėti, jei galime išsilaikyti? Minusą padengi pliusu ir viskas. O tokie skyriai - be galo svarbūs. Kur rajono patrauklumas? Kalbame apie medikų pritraukimą į rajonus. Ką čia pritrauksi, kai viena ranka duodi, kita atimi?

Vilkaviškio ligoninėje Akušerijos ir ginekologijos skyrių teko uždaryti praėjusių metų gegužę. „Rajonuose gyvena pakankamai didelis kiekis žmonių, o pas savo gydytoją ginekologą ir akušerį besilankiusi moteris nebegali pas juos gimdyti, turi važiuoti toli, o vyras važinėja lankyti. „Mūsų valdininkai leidžia gimdyti namuose, teikdami, kad tai yra saugu, o jau du šimtai gimdymų per metus ligoninėje tampa nebesaugu? Žaidžiama dvigubais standartais. Sakykite, ką norite, bet mes žlugdome rajonus. Čia gyvenantiems žmonėms svarbiausios sveikatos apsaugos ir švietimo sistemos, kad būtų galima nueiti pas gydytoją, o vaikučiams būtų geri mokytojai.

Prakalbus apie 600 gimdymų per metus kartelę, pavojus netekti akušerijos skyrių kyla ir kur kas didesnėms ligoninėms. Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje buvo laikai, kai čia gimdydavo 1,3 tūkst. SAM Asmens sveikatos departamento direktorė Odeta Vitkūnienė patikslina, kad nors nuo kitų metų sausio 1 d. „Įsiklausydama į gydymo įstaigų poreikį geriau pasiruošti pokyčiui, SAM kartu su VLK sutarė kitąmet vadovautis senąja tvarka. Vadinasi, 600 gimdymų reikalavimas bus taikomas sudarant sutartis tik dėl 2026 metų akušerijos paslaugų apmokėjimo. O 2025 m.

Problema yra sisteminė. Greitosios medicinos pagalbos tarnyba dar pernai kalbėjo ir kėlė klausimą - prašė palikti arba įrengti specialias „emergency“ (skubias red. past.) gimdymo patalpas rajoninėse ligoninėse, nes bet koks kambarys yra geriau, nei gimdymas greitosios pagalbos mašinoje. Kadangi tokių gimdymų daugėja, greitųjų darbuotojai išsigandę ir sako geriau jau jie nuvežtų gimdyves iki pirmos klinikos, kur būtų bent minimaliomis sąlygomis įrengta patalpa, kad ir be specialaus skyriaus ar personalo. Be to, prieš porą savaičių pati GMP buvo išplatinusi pranešimą - kreipimąsi į prezidentą, dėl to, kad atlieka taksi paslaugas - perveža žmones, ką turėtų vykdyti privatininkai ar socialiniai partneriai.

Priežiūra po gimdymo

Trakų Ligoninės Atnaujinimas: Mamos ir jų mažyliai atvykę į Trakų ligoninę džiaugiasi atnaujintomis akušerijos-ginekologijos skyriaus patalpomis, modernia medicinos įranga bei aukščiausios kokybės paslaugų įvairove. Paramą šiam projektui skyrė Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos bendradarbiavimo programa.

Gimdymo namuose tik ką gimęs naujagimis yra nušluostomas ir guldomas nuogas ant apnuogintos mamos krūtinės. Naujagimio būklė (raumenų tonusas, kvėpavimas ir spalva) įvertinama per pirmąsias 30 sek. ir sprendžiama, ar reikia gaivinti. Pagal Apgar skalę naujagimis vertinamas po 1 min. ir 5 min., bet gali būti vertinamas dar ir po 10 min. Naujagimis ir mama susiglaudę oda turi būti ne trumpiau kaip 1 val., geriausia 2 val. Per šį laiką sveikas naujagimis, mamos ar akušerės padedamas, susiranda krūties spenelį ir pradeda žįsti. Naujagimio virkštelės tvarkymas, svėrimas ir matavimas (matuojamas ūgis ir galvos apimtis) turėtų įvykti po poros valandų, kai jis baigs žįsti. Virkštelė perkerpama ir tvarkoma steriliais instrumentais, dezinfekuojančių tirpalų naudoti nebūtina, uždėjus spaustuką virkštelės bigė paliekama atvira.

Gimdyvės priežiūrą palatoje po gimdymo sudaro bendroji ir akušerinė apžiūra. Priklauso nuo kiekvienos ligoninės tvarkos, bet dažniausiai būna 2-3 vizitacijos: ryte ir vakare. Kitu paros metu visada galite kreiptis į budintį personalą. Į bendrąją apžiūrą įeina moters nusiskundimai, kūno apžiūra, odos, gleivinių, bėrimo elementai, pulsas, kraujo spaudimas, kvėpavimo dažnio įvertinimas. Pirmąsias 24 val. po gimdymo gali padidėti moters kūno temperatūra. Ją sukelia staigus kraujagyslių ir limfagyslių prisipildymas. Moterį gali varginti silpnumas. Tai yra normalu, nes ji atliko didžiulį darbą, neteko organizmo skysčių, gal nemiegojo visą naktį, ją išvargino sąrėmių skausmai.

Akušerinė apžiūra. Įvertinama moters krūtų būklė: ar jos minkštos, ar yra priešpienio, pieno, ar nėra sukietėjimų, krūtų odos spalva, spenelių forma, įtrūkimai. Taip pat svarbu įvertinti gimdos involiuciją. Gimdos dugno aukštis mažėja apie 2 cm per parą. Nepakankamas gimdos traukimasis yra gimdos subinvoliucija. Vertinant svarbu gimdos dugno aukštis (šlapimo pūslė turėtų būti tuščia), tonusas, skausmingumas. Taip pat svarbu lochijų kiekis, spalva, kvapas. Jei išskyros kaupiasi gimdos ertmėje (lochiometra), tai gimdos dugnas bus aukštai, o išskyrų mažai. Įtakos tam gali turėti kraujo krešulys gimdoje, gimdos kaklelio spazmas, silpni gimdos susitraukimai. Tarpvietės apžiūrą apima paraudimo, patinimo ir skausmingumo vertinimas. Plyšusi ar kirpta ir po to siūta tarpvietė sugyja per 10-12 parų po gimdymo. Gali būti sutrikusi šlapimo pūslės funkcija - tada skausminga šlapintis arba apskritai neišeina. Žarnyno funkcija. Dažnai moteris vargina obstipacijos. Po gimdymo moteris gali jausti nereguliarius gimdos susitraukimus, panašius į menstruacinį skausmą. Jei buvo siūta tarpvietė, bus jaučiamas tos srities skausmingumas. Nereikia kentėti, o geriau pasisakyti akušerei, gausite vaistų nuo skausmo. Svarbu per pirmas 3 paras pasituštinti. Svarbu fizinis aktyvumas, pakankamas kiekis skysčių (2,5 l per dieną). Varginant vidurių pūtimui, užkietėjimui, nepavykus pasituštinti, pasisakykite personalui.

Glauskite naujagimį prie krūties ir žindykite pagal poreikį. Išskyroms po gimdymo sugerti pirmomis paromis naudokite suaugusiųjų sauskelnes, vėliau higieninius paketus. Juos keiskite reguliariai, maždaug kas 4 val. Nenaudokite tamponų ir nesimaudykite vonioje. Labai staigiai keliantis iš lovos gali apsvaigti galva, todėl kelkitės iš lėto. Esant reikalui galima dėvėti specialų diržą. Po gimdymo gali tinti kojos, nes vis dar veikia kraujagysles atpalaiduojantys hormonai. Dažnai moterys daugiau gulinėja, mažai juda. Taip pat tinimas gali kankinti dėl gimdymo metu sulašintų skysčių kiekio (pvz., jeigu buvo taikytas epidūrinis skausmo malšinimo būdas, atlikta cezario pjūvio operacija). Maitinant naujagimį iš krūties, mėnesinių gali nebūti, bet vis tiek išlieka galimybė pastoti. Lytiniais santykiais rekomenduojama užsiimti po 6-8 savaičių (kai nebebus kraujingų lochijų ir bus sugijusios tarpvietės žaizdos). Prieš tai geriausia apsilankyti pas ginekologą. Po 6 savaičių svarbu apsilankyti pas gydytoją.

Nėščiosios ultragarsinis tyrimas

Ką pasiimti į gimdymo namus, važiuojant gimdyti?

tags: #gimdyviu #prieziura #gimdymo #metu



Visagino vaikų lopšelis-darželis „Kūlverstukas“
Įstaigos kodas  192213258
A.s. LT357300010021629811
Swedbank, AB

Biudžetinė įstaiga
Duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami Juridinių asmenų registre
Danutė Remakien – LEP direktorė

Kosmoso g. 15, LT-33104 Visaginas
Tel./faks. +370 386 31 595
Tel. +370 386 64 131
El. paštas [email protected]

2025 © Visagino l-d „Kūlverstukas“
„Tavo Darželis
Versija neįgaliesiems