Kristina Lukošiūtė-Balslev su vyru Simon Balslev ir dviem vaikučiais gyvena Danijoje. Ji teigia, kad „nėštumo priežiūra čia - puiki, gimdymai praėjo ramiai, esu labai patenkinta”. Danijoje daug kas kitaip nei Lietuvoje, ypač požiūris į nėštumą, gimdymą ir vaikų auginimą. Danai yra atsipalaidavę ir iššūkius priima ramiai bei natūraliai, visa tai atsispindi ir nėštumo bei vaikų priežiūroje. Kristina, kuriai dar nėra 30 metų, yra laikoma jauna mama Danijoje, kadangi šios šalies sostinėje tokio amžiaus moterims susilaukti vaikų nėra įprasta.
Danijoje nėštumas nėra ypatingai sureikšminamas ar laikomas liga. Kai tik moteris sužino, kad laukiasi, ji kreipiasi į gydytoją. Pavyzdžiui, Kristina, sužinojusi apie nėštumą, iškart nuskubėjo pas gydytoją, nors nėštumas buvo dar ankstyvas (3-4 savaitės). Nėštumo priežiūra ir gimdymo priėmimas, jei nėra komplikacijų, čia patikėtas ne gydytojams, bet akušerėms (daniškai jordemor, pažodžiui išvertus reikštų „žemės motiną”), kurios turi specialų 3,5 metų išsilavinimą ir yra laikomos prestižinėmis specialistėmis.

Priežiūra vyksta per dviejų pobūdžių susitikimus: su šeimos gydytoju ir priskiriama akušere, kuri prižiūri visą nėštumą. Akušerės yra labai malonios, visada besišypsančios ir atsakančios į bet kokius klausimus. Susitikimų su akušere metu dažniausiai tik pačiupinėjamas pilvas ir pasiklausoma vaisiaus širdies tonų - dažnai net ne modernia aparatūra, o senovišku dūdelės formos įrenginiu. Gydytoja niekad „nepaleisdavo” moters, tik išgirdusi atsakymą „viskas gerai”; apie savijautą klausinėdavo kaskart atvykus, visada prašydavo pateikti klausimų, galbūt kas kelia nerimą, domina ir t. t.
Ultragarso tyrimas nėštumo metu atliekamas du kartus: pirmąjį kartą tiriama kaklo raukšlė chromosomų ligoms nustatyti (apie 12 savaitę), antrą - širdies, kitų organų išsivystymas (maždaug 20 savaitę). Lytis nustatoma per antrąjį patikrinimą, tačiau jei tėvai neklausia, specialistai patys nesikiša. Jei tik aptinkama kokia problema, moteris iškart siunčiama pas gydytoją, kur padaromi nuodugnūs tyrimai. Susitikus su šeimos gydytoju būdavo atliekami kraujo tyrimai, tyrimas streptokokui B nustatyti. Cukraus kiekio kraujyje tyrimas daromas tik tuo atveju, jei giminėje buvo sergančiųjų diabetu ir jei moteris turi didelį antsvorį. Į kiekvieną susitikimą reikėdavo atsinešti šlapimo mėginį. Tikrindavo spaudimą, klausydavo vaiko širdies plakimo. Akušerė apžiūrėdavo, egzaminuodavo pilvuką (jo gyventoją), preliminariai apčiuopos būdu nustatydavo vaiko svorį. Taip pat būdavo sekamas nėščiosios svoris. Tiesa, niekad netikrindavo ginekologiniu būdu, teigiant, kad „nėra ko kištis ir drumsti besiformuojančio žmogaus ramybės”. Labai akylai prižiūrimos nėštukės, kurioms nustatytas gestacinis (nėščiųjų) cukrinis diabetas: gydymo įstaigoje reikia apsilankyti dažniau, trečiame trimestre papildomai apžiūrima echoskopu, moteris gauna prietaisą cukraus kiekiui matuoti (tai reikia daryti kasdien).
Vizitų pas gydytojus ir akušeres dažnumas Danijoje yra konkretus:
Danijoje itin daug kalbama apie nėščiųjų sveiką mitybą. Antsvorio turinčioms yra speciali programa svoriui reguliuoti nėštumo metu. Labai pabrėžiamas fizinis aktyvumas, duodama įvairių lankstinukų. Susidomėjusios mamos nukreipiamos į specialius kursus nėščiosioms, tiesa, jie yra mokami ir dažniausiai - nepigūs. Neretai kūno rengybos (fitneso) klube galima sutikti sportuojančią būsimą mamytę su jau nemažu pilveliu. Dviračiais važinėjančios nėščiosios taip pat nieko nebestebina. Pavyzdžiui, Kristina pati važinėjo dviračiu iki 7 nėštumo mėnesio. Beje, gydytojai nėščiajai visada standartiškai paskiria vitaminų, patariama viso nėštumo laikotarpiu išgerti (suvalgyti) bent 0,5 l pieno produktų arba gerti kalcio papildų. Vegetarėms rekomenduojami papildomi mineralai ir vitaminai. Čia nėra prietarų, kad negalima važiuoti dviračiu, valgyti riešutų, citrusinių vaisių ar braškių. Nėščiosios dirba iki pat paskutinio mėnesio, nebent darbo pobūdis būtų nesuderinamas su nėštumu.
Danijoje į ligoninę dažnai tikrai neguldo nėštumo metu. Vienas pavyzdys: Kristinos draugė, laukdamasi trečią mėnesį, pradėjo stipriai kraujuoti. Nuskubėjus į priimamąjį, patikrino, ar plaka kūdikio širdelė, ir išleido namo. Niekas net neužsiminė apie guldymą į ligoninę ar lovos režimą, tiesiog iki 20 sav. gydytojai tokius atvejus palieka „gamtai”.
Danijoje moterys gali rinktis gimdymo vietą ir sąlygas. Įprasti pasirinkimo variantai yra gimdymas valstybinėje ligoninėje, namuose ar gimdymo baseine. Gimdyti namuose yra populiaru, paaiškinama visa eiga, kaip tai vyksta, ką kada reikia daryti ir pan. Taip pat galima rinktis cezario pjūvį, tačiau tiek gimdymas namuose, tiek cezario pjūvis renkamasi gana retai. Gimdyklą galima pasirinkti iš visų, esančių gyvenamajame regione. Gydytojų čia niekas nesirenka, gimdymo planų nesudarinėja. Gimdai su ta akušere, kuri tuo metu budi, ir tik galbūt paklius ta pati, kuri prižiūrėjo nėštumą. Beje, per gimdymus, jei nėra komplikacijų, gydytojo net nebūna, tik akušerės. Nors užsienietėms tai gali atrodyti ne itin patikima, akušerės puikiai išmano savo darbą. Pati Kristina abu kartus gimdė ligoninėje ir tik atvykusi į ligoninę galėjo pasirinkti, ar gimdyti vandenyje, ar lovoje. Danijoje gimdymas vandenyje yra tiek pat populiarus kaip ir įprastasis.

Gimdymo skyrius ligoninėje turi atskirą įėjimą, laukiamajame įrengti patogūs minkštasuoliai, patiekta kavos, vaisvandenių, vandens ir arbatos. Kiekvienoje gimdymo palatoje yra du kambariai: viename - gimdyti skirta lova su reikiama įranga, o kitame įrengta vonia gimdymui arba sąrėmiams palengvinti, ir tualetas su dušu. Vienai gimdyvei skiriama viena tokia palata. Kiekvienoje yra kamuolių, dujų kaukė, pagalvių, patogių fotelių tėčiams nusnūsti, grotuvas, jei pageidaujama raminamos muzikos.
Prasidėjus gimdymui, sunkiausias dalykas yra patekti į ligoninę. Prieš važiuojant visada reikia paskambinti į ligoninę, medikai pasikalba ir nusprendžia, ar jau laikas važiuoti, ar dar galima palaukti. Iš balso girdima, ar moteris dar gali kalbėti. Jei ateina sąrėmis, palaukia ir vėl klausinėja. Akušerės pokalbio metu skaičiuoja, kiek laiko trunka sąrėmiai, kas kiek kartojasi, ir tada įvertina jų dažnumą. Nepaskambinus ir negavus žodinio leidimo atvažiuoti, paprasčiausiai niekas neįleis.
Danijoje stengiamasi viską atlikti kuo natūraliau. Epidūrinė nejautra nėra labai reklamuojamas dalykas. Kristina, gimdydama dukrą, kai jau temo akyse, paklausė apie būdus skausmui slopinti. Pirmiausia jai pasiūlė azoto suboksido („juoko” dujų) kaukę. Dar buvo variantų, tokių kaip kamuolys, šiltas kompresas po pilvu, akupunktūra, ir tik tada - epidūrinė nejautra. Danijoje taikomi skirtingi anestezijos metodai: epidūrinis nuskausminimas, „bitės įgėlimai“, „juoko dujos“ ir akupunktūra, tačiau šie metodai nėra taikomi automatiškai: gimdyvė pati turi išreikšti norą jais pasinaudoti. Pavyzdžiui, vienai draugei, kuri prašė epidūrinės nejautros, gydytojai iš pradžių atnešė pasiskaityti lankstinuką apie galimas pasekmes ir tik jai patvirtinus, kad susipažino su informacija, buvo atlikta procedūra. Kristinos atveju, jai panorėjus, buvo prileista vonia, kad sąrėmiai būtų ne tokie stiprūs.
Personalas yra labai malonus, visi šypsosi, paslaugūs - daro viską, kad moteris jaustųsi kuo patogiau tokiu ne itin patogiu metu. Jei moteris nemoka nei danų, nei anglų kalbos, yra galimybė gauti vertėją, kad viskas vyktų kuo sklandžiau. Gimdyme gali dalyvauti tiek žmonių, kiek tik pageidausi. Viskas priklauso tik nuo moters ir jos pasirinkimo. Pavyzdžiui, Kristinos vyras visą laiką buvo su ja: masažavo nugarą, per stūmimą laikė ranką, o vėliau nukirpo virkštelę. Kol sąrėmiavo, Kristinos gimdykloje buvo tik ji ir vyras. Akušerė ateidavo tik patikrinti kaklelio atsidarymo ir pasiteirauti, ar nieko netrūksta. Atėjus laikui stumti, niekas nieko neaiškino, tik skatino daryti taip, kaip norisi, klausyti kūno. Pozą taip pat galima pasirinkti patogiausią - personalas prisitaiko prie moters, gali gimdyti nors ir stovėdama. Viskas vyksta ramiai ir be streso, niekas nepanikuoja. Personalas palaiko moterį - asistentė masažuoja nugarą, guodžia, o akušerė giria, kad viskas daroma puikiai. Pačiam personalui vaikelio gimimas - tarsi šventė: visi linksmi, besišypsantys, juokaujantys ir džiūgaujantys.

Kai tik kūdikis gimsta, jis nedelsiant padedamas motinai ant krūtinės su visa virkštele. Sekančios procedūros - virkštelės kirpimas, placentos ištraukimas ar plyšimų siuvimas - atliekamos tuo metu, kol motina laiko kūdikį. Naujagimis bus maudomas ir sveriamas tik maždaug po valandos. Jei su kūdikiu ir mama viskas gerai, vaikutis visą laiką būna su mama. Personalas, jei reikia, pakonsultuoja dėl žindymo, padeda ir parodo, palaukia, kad įsitikintų, jog kūdikėlis gavo pirmuosius priešpienio lašus. Žindymas Danijoje apskritai turi didelę reikšmę ir yra labai pabrėžiamas, bet, jei „naujai iškepta” mamytė vargsta su žindymu ir vaikas pirmą naktį negauna pakankamai priešpienio, pasiūloma mišinuko. Ligoninėje niekas niekur neskuba: tik tada, kai vaikelis pabūna mamai ant krūtinės tiek, kiek reikia, ateinama jo išmatuoti, pasverti, apvalyti. Viskas vyksta tame pačiame kambaryje kartu su tėveliais. Tėčiui leidžiama vaikutį aprengti rūbeliais.
Ligoninėje po gimdymo užtenka prabūti labai trumpai. Jei nėra jokių komplikacijų nei gimdyvei, nei kūdikiui, tėveliai su naujagimiu į namus gali vykti jau po 4-6 valandų. Po natūralaus gimdymo pirmąkart ligoninėje pasiliekama tik vieną naktį: tam, kad akušerės ir seselės galėtų atsakyti į klausimus apie kūdikio priežiūrą ir padėtų pradėti maitinimą krūtimi. Po antro ir visų kitų gimdymų namo išleidžiama jau po keturių valandų, nebent būtų kokių komplikacijų. Pirmojo vaiko susilaukę tėvai turi galimybę iki dviejų dienų apsistoti pacientų viešbutyje, kuris būna įsikūręs ligoninėje. Už motiną ir kūdikį tokiame viešbutyje mokėti nereikia.

Į ligoninę užtenka pasiimti tik dantų šepetėlį, rūbelius vaikui išvažiuojant ir automobilinę kėdutę. Visa kita galima rasti ligoninėje. Higienos priemonės, įklotai po gimdymo, sauskelnės, rūbeliai, patogūs drabužiai gimdyvei - viskas duodama. Netgi vežimaitis su maistu (duona, sūriai, džemas, kava, arbata), dekoruotas daniškomis vėliavėlėmis, atvažiuoja į gimdymo palatą - išvargę tėveliai gali pasistiprinti iškart po gimdymo. Kūdikėlis gauna dovanų - savanorių megztą kepuraitę. Pusryčiai ligoninėje po gimdymo patiekiami su būtinu gimtadienio atributu - vėliavėlėmis.
Danija labai didžiuojasi ilgomis motinystės-tėvystės atostogomis. Iš viso abu tėvai gauna 52 savaites, kurių dalis yra skirta tik mamai atsigauti po gimdymo, o likusią dalį galima dalintis abiems. Vaikams, kurių tėvai po gimdymo išeina ilgesnių tėvystės atostogų, paprastai sekasi gerai, tai rodo Danijos tyrimai. Kiekvienas papildomas motinystės atostogų mėnuo vaikų gerovę padidindavo 4,8 proc. Be to, vaikai, kurių motinos ilgiau būdavo namuose, pasižymėjo geresniais socialiniais ir emociniais įgūdžiais, pavyzdžiui, emociniu stabilumu. Ilgesnės vaiko priežiūros atostogos mažina vaikų gerovės nelygybę.
Pastaraisiais metais Danijos vyriausybė ėmėsi priemonių, kuriomis siekiama paskatinti tėvus aktyviau dalyvauti šeimos gyvenime. Dėl to tėvams skirtos vaiko priežiūros atostogos pailgintos nuo 2 iki 11 savaičių, o motinoms skirtų savaičių skaičius sumažintas. Tačiau baiminamasi, kad tėvai maksimaliai neišnaudos galimybės gauti ilgesnes atostogas, o tai reikštų, kad bendra vaiko priežiūros atostogų trukmė sumažės, nes motinos sumažins savo atostogų trukmę.
Kopenhagos savivaldybė organizuoja mamų grupes: kartu sugrupuoja panašiu metu gimdžiusias moteris į grupeles po šešias. Nuo tada, kai šios grupės buvo pradėtos organizuoti, gerokai sumažėjo pogimdyvinės depresijos atvejų. Būtent dėl mamų grupių buvimo Danijoje su kūdikiais veikti tikrai yra ką. Organizuoja specialias plaukiojimo pamokas, aerobiką ar jogą, kur galima pasiimti kūdikius, kūdikių muzikos pamokas, kūdikių masažo pamokas, kino seansus, kur galima arba palikti kūdikį prižiūrėtojui už durų, arba pasiimti kartu į salę. Dažnai kavinėse galima pamatyti žindančių motinų grupę.

Danijoje naudojami vaikų vežimėliai yra didžiausi pasaulyje. Populiariausi modeliai, tokie kaip „Emmaljunga big star supreme“ arba „Odder“, yra daugiau nei metro ilgio lopšiniai vežimėliai, naudojami kartais net iki to laiko, kol vaikui sukanka treji. Milžiniški vežimėliai perkami dar ir tam, kad būtų galima ten migdyti vaiką iki tol, kol jis eina į darželį. Net ir lopšeliuose lovų paprasčiausiai nėra. Vaikas atsivežamas lopšiniu vežimėliu, kur jame dieną ir miega. Tiek lopšeliuose, tiek namie vaikai yra migdomi lauke. Nesvarbu, koks metų laikas ir koks lauke oras. Kai šalta, į vežimėlį įdedamas specialus miegmaišis, kuris išlaiko šilumą net šalčiausią žiemą.

Danų vyrai daug laiko skiria šeimai: puikiai moka kepti kotletus, ruošia makaronų padažus ir maišo salotas. Darbo dienos Danijoje gana trumpos, ir net siekiantiems karjeros visai normalu išeiti iš darbo ketvirtą valandą vakaro ir likusį laiką skirti šeimai. Neretai galima pamatyti tėvystės atostogų išėjusių vyrų, viena ranka stumiančių vežimėlį, kita - laikančių latė kavos puodelį. Danijoje paplitęs atsipalaidavęs požiūris į gyvenimą, kuris atsispindi ir vaikų priežiūroje. Išsipurvinti dumblinoje baloje ne problema - tam yra skirti specialūs neperšlampami kostiumai. Bėga nosis - nusivaloma rankove. Jei namie žaislai mėtosi kiekvienoje pakampėje - svečiai ateina ne į interjerą pasižiūrėti, o šiek tiek netvarkos sukuria jaukumo jausmą. Nenori mokytis matematikos? Svarbu pabandei, visokių žmonių reikia. Nesimokei ir dabar negali patekti į universitetą? Toks požiūris į jau vyresnius vaikus - tikriausiai didžiausias skirtumas tarp Lietuvos ir Danijos.
Danijoje moters teisę į akušerinę priežiūrą nėštumo metu ir gimdant namuose numato Danijos sveikatos įstatymo 18 skyrius. Europos žmogaus teisių teismas (Ternovszky prieš Vengriją, 2010 m. gruodžio 14 d.) konstatavo, kad apsisprendimo teisė tapti ar netapti tėvu apima ir teisę pasirinkti aplinkybes, kaip tapti tėvu, o tai apima ir gimdymo vietą.