Gimdymas esant siauram dubeniui: pasiruošimas, komplikacijos ir reabilitacija

Gimdymas - tai ne tik stebuklingas naujos gyvybės atėjimas, bet ir reikšmingas moters kūno išbandymas. Nors dauguma gimdymų praeina sklandžiai, kartais moters anatomija, pavyzdžiui, siauras dubuo, gali kelti papildomų iššūkių. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip pasiruošti gimdymui esant siauram dubeniui, kokios galimos komplikacijos ir kaip svarbu atlikti reabilitaciją po gimdymo.

Dubens dugno svarba ir priežiūra

Dubens dugnas yra „nematoma“ raumenų grupė, todėl svarbu išmokti ją pajusti. Tai paprasčiausi dubens dugno raumenų pratimai - suspaudimas, palaikymas, atpalaidavimas. Dubens dugno raumenų priežiūra ir reabilitacija po gimdymo yra tokia pat svarbi kaip ir bet kuri kita reabilitacijos dalis.

Dubens dugno raumenims nėštumo metu tenka itin didelė apkrova. Viena vertus - natūralus procesas, moters organizmas turėtų būti tam prisitaikęs. Tačiau dėl staiga padidėjusio svorio ir raumenų tempimo ilgainiui gali išsivystyti itin nemalonių reiškinių - pavyzdžiui, šlapimo nelaikymas. Dubens dugnas - tai plati raumenų, raiščių ir audinių juosta, einanti nuo gaktikaulio priekyje iki stuburo pagrindo nugaroje. Dubens dugnas kartais lyginamas su batutu, nes jis gali išsitempti atsakydamas į jį slegiantį svorį, ir sugrįžti į pradinę padėtį, kai šio svorio nelieka. Kai dubens dugno raumenys silpni, tampa sunkiau suspausti raumenis ir sfinkterius ties šlapimo pūslės pagrindu, kad išvengtumėte nevalingo šlapimo išsiliejimo. Todėl galite netyčia truputį pasišlapinti kosėdama, čiaudėdama ar besimankštindama. Tai vadinama stresiniu šlapimo nelaikymu. Jums reikia išlaikyti stiprius dubens dugno raumenis visą gyvenimą, nepaisant natūraliai organizme vykstančių pakitimų, kaip antai nėštumas ir menopauzė, kuri taip pat padidina tikimybę, kad šie raumenys susilpnės. Be abejo, nėštumas - gana didelė apkrova dubens dugno raumenims, tai gali juos susilpninti dar prieš kūdikiui gimstant. Dubens dugno raumenys gali susilpnėti ir išsitempti net ir esant vos 12 savaičių nėštumui. Jei darysite pratimus dubens dugno raumenims taisyklingai ir pakankamai dažnai, tai padės išvengti šlapimo nelaikymo tiek nėštumo metu, tiek gimus kūdikiui.

Pratimai dubens dugno stiprinimui

Atsisėskite ant kėdės ar fotelio ranktūrio arba ant stalo krašto. Įsivaizduokite, kad dabar iš jūsų veržiasi žarnyno dujos, o jūs įtempiate raumenis, kad jas sulaikytumėte. Arba kad šiuo metu šlapinatės, ir staiga sulaikote srovę. Įsidėmėkite šį jausmą - tarsi viduje kažką suspaustumėte ir kilstelėtumėte aukštyn. Turėtumėte suspausti pakankamai stipriai, kad makštyje pajustumėte silpną dilgčiojimą. Jei spaudžiate raumenis pakankamai tvirtai, galite taip pat pajusti, kad įsitempia apatiniai pilvo raumenys. Pamėginkite tokius sutraukimus atlikti po 6-10 sekundžių, o tada atsipalaiduokite. Pajuskite skirtumą, koks jausmas, kai raumenys atpalaiduoti ir koks - kai jie įtempti. Vienos raumenų įtampą labiau jaučia priekyje, kitos - arčiau sėdmenų. Jei pirmą kartą mėgindama atlikti pratimus dubens dugnui jų nejaučiate sėdėdama, pamėginkite pratimą padaryti atsigulusi. Tai gali jums padėti geriau pajausti, kur būtent yra reikalingi raumenys. Vos pradėjusi daryti pratimus dubens dugno raumenims, galite pajusti, kad pratimų metu sulaikote kvėpavimą. Turėsite išmokti kvėpuoti normaliai atlikdama pratimus. Turėkite omeny, kad kosėdama ar čiaudėdama jūs kvėpuojate stipriau. Uždėkite vieną ranką ant pilvo viršaus, kitą - ant vieno peties. Jei jūs kvėpuojate atsipalaidavusi, pilvas turėtų judėti aukštyn ir žemyn labiau nei ranka, esanti ant peties. Švelniai supustelėkite pilvo apačią, ir neatleisdama kilstelėkite į viršų iškvėpimo metu. Normalu kad jaučiate įsitempiant apatinius pilvo raumenis. Bet jei įsitempia ir viršutiniai, raumenis sutraukinėjate per smarkiai. Atlikdama kvėpavimo pratimą taisyklingai, turėtumėte pajėgti išlaikyti įtemptus, sutrauktus pilvo raumenis apie 10 sekundžių, tuo pat metu išlaikydama normalų kvėpavimą.

Yra būdų patikrinti, ar pratimus atliekate taip, kaip reikia. Švelniai įveskite vieną ar du pirštus į makštį kai maudysitės. Pradėkite daryti pratimus. Turėtumėte jausti, kaip makšties raumenys apgaubia, suspaudžia ir kilsteli į viršų jūsų pirštus. Kai įvaldysite šią paprastą techniką, galėsite pereiti prie tempo kaitaliojimo. Pamėginkite staigius suspaudimus ir pakėlimus. Ir dar kartą pasitikrinkite, ar kvėpuojate taisyklingai. Iškvėpdama turėtumėte kilstelėti į viršų dubens dugno raumenis. Ir taip pat greitai atleisti. Šis pratimas išmokys jūsų dubens dugno raumenis reaguoti greitai jums kosint, čiaudint ar juokiantis. Geriausia - daryti po 8-12 suspaudimų 3 kartus per dieną. Jeigu jums jau pasireiškė šlapimo nelaikymas, pratimus turėtumėte atlikti dažniau. Kad raumenys sustiprėtų, pratimus reguliariai turėtumėte daryti mažiausiai 8 savaites. Jei po šio laiko nustosite juos dariusi, raumenys ir vėl gali prarasti stangrumą. Jei jums - daugiau nei 35 metai, ir tai - jūsų pirmas nėštumas, jūsų dubens dugno raumenims prireiks daugiau laiko atsigauti po gimdymo.

Labai svarbu išmokti ne tik įtempti, bet ir atpalaiduoti dubens dugną. Kai jūsų kūdikis keliaus gimdymo takais antrosios gimdymo fazės metu, jūsų raumenys turės atsipalaiduoti. Kai kurios akušerės teigia, kad atpalaiduotas dubens dugnas šioje stadijoje gali padėti išvengti tarpvietės plyšimo ir epiziotomijos. Kai įtempiate dubens dugno raumenis, atpalaiduokite juos visiškai prieš įtempdama dar kartą. Kai kurioms moterims tai padaryti padeda lengvas išstūmimo judesys po kiekvieno dubens dugno raumenų sutraukimo. Ir vėl - kvėpuokite taisyklingai, atsipalaiduokite.

Dubens dugną taip pat galite apsaugoti gerdama skysčius kaip įprastai, bet įpratusi šlapintis tik tada, kai išties jausite, kad šlapimo pūslė pilna. Nėštumo metu dažniau vaikščioti į tualetą - normalus reiškinys.

Priešlaikinis gimdymas ir jo priežastys

Priešlaikinis gimdymas kelia didelį nerimą būsimoms mamoms. Tai realus iššūkis, kurio dažnumas svyruoja nuo 5 iki 10 procentų visų nėštumų. Priešlaikiniu laikomas gimdymas, įvykęs iki 37 pilnų nėštumo savaičių (36 savaičių ir 6 dienų). Kiekviena nėščioji, net ir neturinti rizikos faktorių, gali susidurti su priešlaikinio gimdymo grėsme.

Priešlaikinio gimdymo priežasčių yra daug ir įvairių, kartais jos lieka neaiškios. Tarp dažniausiai pasitaikančių rizikos faktorių yra:

• Anamnezė: savaiminis nėštumo nutrūkimas iki 22 nėštumo savaitės, ypač antro trimestro (vėlyvieji), kurie įvyksta 14-21 nėštumo savaitę.
• Medicininės būklės: diabetas, kepenų ligos, trombofilijos, epilepsija.
• Nėštumo komplikacijos: anomalijos, infekcija, placentos atšoka.
• Daugiavaisis nėštumas: laukiantis dvynukų ar trynukų, gimdos kaklelis gali pradėti anksti plėstis dėl didesnio spaudimo.
• Kitos priežastys: dangalų tvirtumas.

Svarbu atkreipti dėmesį į galimus priešlaikinio gimdymo simptomus, nors kai kurie iš jų gali būti klaidinantys ir būdingi normaliam nėštumui. Pagrindiniai simptomai:

• Gimdos sukietėjimas (gimdos susitraukimai): susitraukimų metu pilvas būna kietas tol, kol tęsiasi gimdos susitraukimas. Nereguliarūs gimdos sukietėjimai (Brakstono Hikso susitraukimai) yra normalus reiškinys, tačiau svarbu atskirti juos nuo reguliarių, stiprėjančių sąrėmių.
• Spaudimas dubens, pilvo srityje: pojūtis, kad kūdikis spaudžia žemyn.
• Nugaros skausmas: naujas arba sustiprėjęs nugaros skausmas.
• Kraujavimas: negausus kraujavimas iš makšties. Jei kraujavimas negausus, brandinami vaisiaus plaučiai.
• Vandenų nutekėjimas: netikėtas skysčio pliūpsnis arba nuolatinis sunkimasis.

Jei jaučiate bent vieną iš minėtų simptomų, nedelsdama kreipkitės į gydytoją. Diagnostika apima apžiūrą (gydytojas įvertina gimdos kaklelio pasikeitimą bei gimdos susitraukimų pobūdį), ultragarsinį tyrimą (tiksliausiai priešlaikinio gimdymo grėsmę prognozuoja gimdos kaklelio ilgio matavimas ultragarsu pro makštį), specialius testus (kuriais nustatomas su priešlaikiniu gimdymu susijusių baltymų kiekis makšties išskyrose) ir vaisiaus fibronektino (FN) tyrimą (jis parodo, ar baltymų, padedančių vaisiaus vandenų maišą „priklijuoti“ prie placentos, kiekis yra normalus).

Gydymas priklauso nuo nėštumo trukmės ir moters būklės. Pagrindiniai gydymo būdai: griežtas gulimas režimas (sumažina spaudimą gimdos kakleliui), vaistai, stabdantys sąrėmius (tokolitikai), kortikosteroidai (jei nuo 24-30 sav. brandinami vaisiaus plaučiai, siekiant paspartinti vaisiaus plaučių brendimą) ir antibiotikai (jei įtariama infekcija). Jei grėstų gimdyti anksčiau nei 34-ą savaitę, gydytojai gali uždelsti gimdymą keliomis dienomis. Gera žinia, kad dėl šiuolaikinės medicinos laimėjimų, jau net 22 savaičių ankstukai gali išgyventi.

Daugiavaisis nėštumas

Daugiavaisis nėštumas - kai moters organizme auga du ar daugiau vaisių. Daugiavaisiai nėštumai sudaro 0,7-1,6 proc. visų nėštumų: dvynukai pasitaiko apytikriai vienąkart iš 80, trynukai - vienąkart iš 6400, o ketvertukas - vienąkart iš 512 000 atvejų. Daugiavaisis nėštumas nėra dažnas reiškinys, tačiau dėl įvairių priežasčių pastaruoju metu jų pasitaiko vis dažniau. Didžiausios įtakos tam turi paveldimumas ir vyresnis moters amžius. Taip pat daugiavaisio nėštumo atvejų paskutiniais dešimtmečiais daugėjo dėl vis dažniau taikomo nevaisingumo gydymo.

Dvynukai gali formuotis ne tik iš dviejų vienu metu apvaisintų kiaušinėlių, bet ir iš vieno, jei jis dalijasi netipiškai. Dvynukai iš dviejų apvaisintų kiaušinėlių visuomet turi atskiras placentas, vaisiaus vandenų pūsles ir vandenų pūslės dangalus. Abu vaisiai formuojasi savarankiškai ir gali būti vienos arba skirtingų lyčių, turėti vienodas arba skirtingas kraujo grupes ir jie nebūtinai bus panašūs kaip du vandens lašai, o tik kaip paprasti broliai ir seserys. Dvynukai iš dviejų apvaisintų kiaušinėlių sudaro du trečdalius visų dvynių.

Trynukai gali būti tiek vienos lyties, tiek skirtingų lyčių, panašūs ir ne itin. Vaisiai gali vystytis iš trijų atskirų apvaisintų kiaušinėlių, iš vieno apvaisinto kiaušinėlio arba vienas vaisius iš vieno apvaisinto kiaušinėlio, o kiti du - iš kito apvaisinto kiaušinėlio.

Laukiantis dvynukų, padidėja persileidimo ir priešlaikinio gimdymo rizika, tačiau ji nelabai didelė. Gana daug moterų dvynukus išnešioja iki nėštumo pabaigos. Vis dėlto esant tokiam nėštumui ginekologo ir akušerio priežiūra turėtų būti dar atidesnė nei įprastai, o pačiai moteriai reikėtų kur kas labiau pasisaugoti. Fizinis krūvis, stresas, naktinis darbas - viso to reikėtų ypač vengti ir skirti sau daugiau dėmesio bei poilsio nei laukiantis vieno vaikelio. Persileidimo rizika paprastai būna padidėjusi iki 12-os nėštumo savaitės. Priešlaikinio gimdymo tikimybė išlieka didesnė iki nėštumo pabaigos. Trynukus išnešioti kur kas sunkiau nei dvynukus, ir savaiminio persileidimo rizika dar didesnė.

Dažniausios daugiavaisio nėštumo problemos - gresiantis persileidimas ir priešlaikinis gimdymas. Gana dažnai moterys dviejų ir daugiau vaikelių neišnešioja iki gimdymo termino pabaigos. Siekiant išvengti komplikacijų, 38-40 daugiavaisio nėštumo savaitę moterys planine tvarka guldomos į ligoninę ir nėštumas užbaigiamas.

Dvynukų besilaukiančios mamos turėtų anksčiau pasiruošti gimdymui, nes dvynukai į pasaulį paprastai pasibeldžia anksčiau - vidutiniškai 37 savaitę. Jei gimsta 38 savaitę, manoma, kad jie gimė laiku. Natūralu, kad dvynukai dažniausiai būna mažesnio svorio ir ūgio už vieną gimusį naujagimį.

Jau nuo 24 savaitės dviem kūdikiams pilve pamažu darosi ankšta - didėja pirmalaikio gimdymo rizika. 26-28 savaitę dvynukai kartu sveria apie 3 kg. Toks maždaug yra laiku gimstančio vieno kūdikio svoris. Gimda įsitempia, o tai gali sukelti priešlaikinius sąrėmius. Taigi laukiantis dvynių ypač svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją. Prieš gimstant dvynukams, visada turi būti pasiruošta galimoms komplikacijoms, todėl moteris turėtų gimdyti klinikoje arba didesniuose gimdymo namuose, kuriuose yra įvairių sričių specialistų.

Dėl didesnės naštos organizmui dvynukų besilaukiančias mamas nėštumo pradžioje dažniau kankina toksikozė. Vaisiai spaudžia skrandį, tad būsimąsias mamytes dažniau kamuoja rėmuo. Dėl didesnės organizmo apkrovos ir galimų rizikų venkite pervargimo ir streso, daug ilsėkitės. Paisykite nėščiosioms rekomenduojamos subalansuotos mitybos principų: valgykite daug vaisių, daržovių, neskaldytų grūdų ir pieno produktų. Nepamirškite gana daug ir reguliariai gerti, geriausia - vandens. Baimindamosi priaugti per daug svorio, jokiu būdu nepradėkite laikytis dietos. Tačiau tai nereiškia, kad turėtumėte valgyti už tris.

Vaisiaus hipoksija

Vaisiaus hipoksija - t.y. patologinė būklė, kai į vaisiaus kraujo apytaką patenka mažai deguonies ar jos visai nepatenka. Tai viena pagrindinių naujagimių sergamumo ir mirtingumo priežasčių. Dėl jos vystosi patologinis cerebrinis paralyžius, kuris sudaro 20-40% naujagimių neurologinės patologijos.

Priežastys nėštumo metu:

• Motinos ligos (chroninė arterinė hipertenzija, CD, inkstų ligos, plaučių ligos, ūmi anemija, ūmus apsinuodijimas, skydliaukės patologija, preeklampsija, eklampsija, rūkymas, narkotikai, alkoholis).
• Užsitęsęs nėštumas.
• Placentos funkcijos nepakankamumas.
• Vaisiaus hipotrofija.
• Vaisiaus Rh izoimunizacija.
• Polihidramnionas.
• Kraujavimai antroje nėštumo pusėje esant placenta praevia.

Priežastys gimdymo metu:

• Hipertonusas.
• Esant kliniškai siauram dubeniui.
• Amnionitas.
• Ilgas bevandenis periodas.
• Priešlaikinis vandenų nutekėjimas.
• Hipotenzija.
• Anestezijos problemos.
• Užsitęsęs gimdymas.
• Operacinis gimdymo būdas.
• Trumpa virkštelė.
• Virkštelės apsisukimas apie kaklą.
• Virkštelės mazgai.

Hipoksijos rūšys pagal mechanizmą:

• VH dėl O2 trūkumo ir CO2 pertekliaus motinos organizme. Gali būti, kai motina serga širdies-kraujagyslių ligomis, plaučių ligomis, apsinuodijimais, arterine hipertenzija (AH), preeklampsija.
• VH dėl sutrikusios kraujo cirkuliacijos virkštelės kraujagyslėse. Kai yra placentos nepakankamumas, virkštelės anomalijos, virkštelės kraujagyslių anomalijos (agenezė, 2 krg.), tamprus apsisukimas aplink kaklą, virkštelės mazgas.
• VH dėl vaisiaus ligos ar anomalijų ir sutrikusios CNS veiklos. Apsigimimai (hidrocefalija), hemolizinė anemija. Dažnai gali išryškėti tik gimdymo metu.

VH pagal atsiradimo laiką skirstoma:

• Hipoksija iki gimimo, hipoksia antepartum.
• Hipoksija gimdymo metu, h. intrapartum.
• Hipoksija po gimdymo, h. postpartum.

VH pagal trukmę:

• Ūmi hipoksija, h. faetus acuta. Pasireiškia gimdymo metu: iškritus virkštelei, jei atšoksta placenta, jei yra preeklampsijos priepuolis.
• Lėtinė hipoksija, h. faetus chronica. Gali trūkti kelias savaites-mėnesius, sukelia plaučių funkcijos nepakankamumas.
• Lėtinės hipoksijos paūmėjimas, h. exacerbata (progrediens).

VH pagal rūgščių-šarmų balansą: Metabolinė, Respiratorinė, Mišri.

Patogenezė: Vaisius gauna mažai O2, dalis energijos pradedama gaminti anaerobinės glikolizės būdu, dėl to susikaupia organinės rūgštys (pieno), kurios sukelia metabolinę acidozę. Vaisius stengiasi kompensuoti, tam naudojamas didžiulis plaučių kvėpuojamasis paviršius, greitėja vaisiaus kraujo apytaka, iš kraujotakos išjungiamos kai kurios periferinių kraujagyslių sritys, fetalinis Hb pajėgia prisijungti 2 kart daugiau O2 nei suaugusiųjų, tai padeda aprūpinti O2 smegenis, miokardą, kepenis. Refleksiškai išsiplečia miokardo ir smegenų kraujagyslės, o raumenų, žarnyno, odos kraujagyslės susitraukia. O2 trūkumas žarnyne dirgina n. vagus ir sukelia hiperperistaltiką, todėl mekonijus išsiskiria į vaisiaus vandenis (jie pasidaro žali). Rūgštūs produktai slopina organų ląstelių fermentinius ir kitus biocheminius procesus, ląstelės nesugeba prisijungti O2, prasideda audinių hipoksija. Sutrinka elektrolitų balansas, atsiradusi hiperkalemija sukelia bradikardiją. Nuo acidozės laipsnio priklauso vaisiaus prognozė. Kuo anksčiau pastebima - tuo geriau.

Diagnostika:

• Auskultacija stetoskopu: vertinamas vaisiaus širdies būklė. Ritmo pokyčiai - ankstyvas požymis. Norma 100-150 k/min. Jei tachikardija (> 150 k/min) daugiau nei 10 min - tonai tachikardiški. Jei bradikardija (< 100) daugiau nei 3 min reikia užrašyti netiesioginę KTG.
• Vaisiaus judesių registravimas: Pakankami - gera vaisiaus būklė. Jei silpni, reti, reikia papildomo tyrimo. Rizikingo nėštumo metu - labai rimtas signalas. Pirmą kartą pajunta - 18-20 sav. Vaisiaus judesių skaičiavimo testas taikomas visoms nuo 28-30 sav.
• Vaisiaus širdies tonų užrašymas (KTG): Nestresinis testas = netiesioginė KTG. Netiesioginė KTG - tai per pilvo sieną vaisiaus širdies tonų registravimas per 20 min sulaukiant nemažiau 2 vaisiaus judesių (reaguoja akceleracijomis). VH lemia silpnus judesius ir silpną tonų pagreitėjimą, nebūna akceleracijų. Reaktyvi KTG - 20 min, 2 judesiai, yra akceleracijos, susitraukimo trukmė ilgesnė nei 15 sek. Nereaktyvi KTG - judesių mažiau nei 2, nėra akceleracijų. Tada reikia pakeisti nėščiosios padėtį. Galima atlikti stresinį testą = oksitocino testas.
• Amnioskopija: Mekonijų galima pamatyti amnioskopo pagalba. Esant bent 2cm gimdos kaklelio atsidarymui. Mekonijus gali rodyti ūminę ar lėtinę patologiją, t.y. vaisiui yra ar buvo pavojus. Reikia kuo anksčiau nustatyti mekonijų vaisiaus vandenyse.
• Vaisiaus pirmaujančios dalies kraujo tyrimas: Invazinis tyrimas. Nustato pH. Kai nutekėję vandenys ir atsidarymas ne mažesnis nei 3 cm, kai yra įtartina KTG, tiriamas pH.
• Vaisiaus pulsoksimetrija: Prietaisas matuoja deguonies saturaciją, vedamas už galvutės. Kartu su KTG brėžiama kreivė.

Gydymas: Nustatoma priežastis, ji šalinama. Jei negalima greitai užbaigti gimdymo - Cezario pjūvio operacija.

Sėdynės pirmeiga

Sėdynės pirmeiga būna tik 3-4 proc. padėtis gimdoje nusistovi 36-37 nėštumo savaitę ar vėliau. Būti taikoma vaisiaus apsuka. Mirtingumas 3 kartus didesnis nei galvos pirmeigos, ir didesnė trauma.

tags: #gimdymas #esant #siauram #dubeniui

• Sėkmingi Justo Lauciaus tyrimai
• kaip pritaikyti mokymosi teorijas darželyje
• Darželio "Užupiukas" patirtys
• Ugdymas „Žilvinas“
• Finansiniai mechanizmai