Gerumo ugdymas ikimokykliniame amžiuje: svarba, metodai ir praktika

Gerumas yra žmogiškojo charakterio savybė, kurią lemia moralinės nuostatos, jausmai ir gera valia. Vaikų gerumo apraiškų komponentai yra empatija arba užuojauta, rūpestis, gebėjimas dalintis, padėti, saugojimas ir atleidimas. Šios apraiškos veikia trimis lygiais: kognityviniu, emociniu ir sensoriniu, kurie yra glaudžiai tarpusavyje susiję.

Nors kiekvienas vaikas iš prigimties yra geras, pasak Lenartavičienės (2011), jei suaugusieji neskatina vaikų gerumo arba skiria nepakankamai pastangų ugdymui, šios normos gali pradėti nykti. Penktaisiais-šeštaisiais gyvenimo metais visiška vaikų savarankiškumas ir intensyvus imlumas aplinkos poveikiui lemia svarbiausius vaiko elgesio, bendravimo ir veiklos būdus. Todėl šis amžiaus tarpsnis vadinamas pradiniu socialinės patirties perėmimo etapu, o gerumo ugdymas tampa itin aktualus.

Tyrimo problema ir metodologija

Straipsnyje teoriškai ir empiriškai išanalizuojama tiriamoji problema: kaip ugdomas penkerių-šešerių metų vaikų gerumas ikimokyklinio ugdymo institucijoje. Tyrimui atlikti buvo pasitelkti šie tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, dokumentų analizė, struktūrizuotas interviu, kokybinė tyrimo rezultatų analizė.

Dokumentai apie priešmokyklinio amžiaus vaikų gerumo ugdymą, tokie kaip Priešmokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašas (2014) ir Bendroji priešmokyklinio ugdymo programa (2014), pabrėžia gerumo svarbą. Mokymo programose gerumas ir geras elgesys nėra išskiriami kaip atskiros ugdymo sritys, tačiau visos veiklos apima vaiko gerovės komponentų, tokių kaip empatija, užuojauta, rūpestis, gebėjimas dalintis, padėti, saugojimas ir atleidimas, ugdymą.

Pedagogo vaidmuo ir savybės ugdant gerumą

Tyrimo rezultatai ir mokslinės literatūros analizė atskleidė, kad ikimokyklinio ugdymo institucijoje ugdant penkerių-šešerių metų vaikus gerumą, labai svarbų vaidmenį atlieka pedagogas ir jo rodomas asmeninis pavyzdys. Pedagogas, ugdantis vaikų gerumą, turi mylėti savo darbą ir pasižymėti tokiomis savybėmis: būti empatiškas, nuoširdus, mielas, draugiškas, dėmesingas, jautrus vaikams ir kitiems, kantrus.

Gerumo ugdymo veiklos sritys ir metodai

Vaikų gerumo ugdymas ikimokyklinio ugdymo institucijose vyksta tiesiogiai visose veiklose per visą ugdymo procesą, naudojant įvairius metodus. Gerumo ugdymas vyksta per svarbiausias vaiko veiklos sritis:

• Žaidybinę ir judėjimo
• Pažintinę-tiriamąją
• Komunikacinę
• Meninę
• Darbinę
• Projektines veiklas

Iš jų efektyviausios yra žaidybinės, pažintinės-tiriamosios ir komunikacinės veiklos.

Teoriškai, ikimokyklinio ugdymo institucijoje gerumo ugdymas vyksta kasdien, viso ugdymo proceso metu. Atlikdami menines (teatro, vaizduojamosios raiškos, muzikos) veiklas, lankydamiesi muziejuose, renginiuose pagyvenusiems ir vienišiems žmonėms, įgyvendindami gerumą skatinančius projektus ir kt., naudodami įvairius metodus (žaidimą, animaciją, diskusijas, stebėjimą, demonstravimą, kūrybinius darbus, eksperimentus-bandymus, ekskursijas ir kt.), vaikai lavina estetinį aplinkinio pasaulio grožio pojūtį, užuojautą, rūpestį kitais, mokosi dalintis, padėti vargšams, silpniesiems ir vienišiems, saugoti ir mylėti gamtą.

Ugdymo metodų ir priemonių veiksmingumas

Vaikų gerumo ugdyme pedagogai taiko diskusijos, pokalbio, aiškinimo, žaidimo, pasakojimų kūrimo, eksperimento, bandymo, stebėjimo metodus. Taip pat naudojamos sutarties, skatinimo priemonės ir įvairios ikimokyklinėje įstaigoje esančios priemonės.

Veiksmingiausi vaikų gerumui ugdyti yra pokalbio ir žaidimo metodai, įvairūs skatinimo būdai (pvz., teigiamų pastangų, gero elgesio pagyrimas ir „šypsenų kalendorius“) ir edukaciniai žaislai.

Gerumo ir draugystės savaitė: praktinis pavyzdys

Šakių ikimokyklinio ugdymo mokykloje „Maži žingsneliai“ buvo paminėta Gerumo ir draugystės savaitė. Šios savaitės tikslas buvo skatinti vaikus ugdyti gerus tarpusavio santykius, mokyti būti draugiškiems ir rūpestingiems, o taip pat pabrėžti svarbą daryti gerus darbus ne tik kitiems, bet ir sau.

Pirmadienis. Vaikai pradėjo savaitę su šypsenomis! Kiekvienas vaikas ir mokytojas puošėsi šypsenomis, kurias buvo galima pasidaryti iš popieriaus arba priklijuoti ant drabužių. Be to, vaikai kūrė „Šypsenų sieną“, piešdami tai, kas juos priverčia šypsotis. Kitas smagus užsiėmimas buvo „Šypsenos paslaptis“ - paslėpus kelias šypsenų korteles, vaikai turėjo jas surasti ir pasakyti, kas šiandien jiems suteikė džiaugsmo.

Antradienis. Vaikai buvo skatinami padėti vieni kitiems, tiek mokantis, tiek žaidžiant. Kiekvienas vaikas gavo „Pagalbos misiją“, pavyzdžiui, padėti draugui susitvarkyti stalčiuką arba padrąsinti jį atlikti užduotį.

Trečiadienis. Vaikai žodžiais skatino vieni kitus, dalindamiesi komplimentais. Jie kūrė didelę popierinę gėlę, kur kiekvienas žiedlapis buvo komplimentas draugui. Taip pat buvo surengtas „Gerų žodžių ratelis“, kuriame vaikai vienas kitam sakė gražius žodžius, laikydami žaislą. „Komplimentų veidrodėlis“ leido vaikams pažvelgti į veidrodį ir pasakyti apie save gerą žodį.

Ketvirtadienis. Buvo akcentuojama draugystės svarba. Vaikai suskirstyti poromis piešė vienas kito portretus, po to pristatė savo draugą ir papasakojo, kuo jis ypatingas. „Draugų voratinklio“ veikla leido vaikams sukurti tikrą draugystės simbolį - siūlų kamuolį, kurį jie perdavinėjo vienas kitam, sakydami gerus žodžius apie draugą.

Penktadienis. Visi mokyklos bendruomenės nariai buvo kviečiami atlikti bent vieną gerą darbą. Vaikai piešė ir pasakojo, kokį gerą darbą jie atliko per savaitę, ir tai buvo užfiksuota grupės „gerumo darbų“ lentoje. Taip pat buvo surengta „Gerumo misija“, kurioje vaikai traukė užduotis, kaip, pavyzdžiui, apkabinti draugą, padėti susitvarkyti daiktus arba pasakyti gražų žodį. Baigiantis Gerumo ir draugystės savaitei, vaikai ne tik išmoko svarbių socialinių įgūdžių, bet ir patyrė, kaip smagu yra būti draugiškiems, rūpestingiems ir padėti vieni kitiems.

tags: #gerumo #ugdymas #priesmokykliniame #amziuje

• Kodėl vaikai tampa agresyvūs ir kaip reaguoti tėvams
• Sveika gyvensena ir fizinis aktyvumas vaikų globos įstaigose
• Vaikiško elektromobilio vairo mechanizmas
• Viskas apie žindymą pagal poreikį
• vaisingumo vertinimas: svarbiausi aspektai ir tyrimai