Nėštumo metu moters organizmo maistinių medžiagų poreikis smarkiai išauga, siekiant užtikrinti tinkamą vaisiaus vystymąsi ir palaikyti motinos sveikatą. Sužinokite, kokie vitaminai ir mineralai yra ypač svarbūs šiuo kritiniu laikotarpiu ir kaip juos gauti pakankamai.
Vitaminai ir mineralinės medžiagos yra būtini daugeliui organizme vykstančių procesų. Vitaminai yra organiniai junginiai, kuriuos gauname su maistu, tačiau jie nesuteikia energijos ir nėra naudojami kaip organizmo statybinės medžiagos. Mineralinės medžiagos yra cheminiai elementai, kuriuos taip pat gauname su maistu. Nėštumo metu kai kurių maistinių medžiagų poreikis išauga net du kartus. Tačiau, deja, ne viską, ko reikia būsimoms mamoms, pavyksta gauti vien iš maisto, ypač turint omenyje, kad nėščiąsias dažnai pykina ir jos negali valgyti tam tikrų produktų. Todėl vitaminų ir maisto papildų vartojimas nėštumo metu yra svarbus siekiant užtikrinti, kad organizmas gautų reikiamas medžiagas tiek moters, tiek vaisiaus gerovei.
Pagrindinis maistinių medžiagų šaltinis turėtų būti gerai subalansuota mityba, kuri nėštumo metu užtikrins saugų vitaminų kiekį ir sumažins jų perdozavimo riziką. Tačiau pasitaiko atvejų, kai makro ir mikroelementų trūkumą reikia kompensuoti maisto papildais. Dėl preparatų rūšies ir vartojimo būdo būtina pasitarti su nėštumą prižiūrinčiu gydytoju.

Folio rūgštis yra viena iš svarbiausių maistinių medžiagų nėštumo metu. Ji gali padėti sumažinti nervinio vamzdelio defekto riziką, kuris gali turėti rimtų pasekmių vaisiui. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad pakankamas folio rūgšties kiekis mažina vaisiaus nervų sistemos problemų tikimybę. Rekomenduojama nėščiosioms kasdien skirti 0,4 mg folio rūgšties. Ją reikia pradėti vartoti likus ne mažiau kaip šešioms savaitėms iki nėštumo ir tęsti iki antrojo nėštumo trimestro pabaigos. Aktyvi folio rūgštis (foliatas) arba folio rūgštis su DHR - dažniausiai pasirenkami variantai, užtikrinantys reikiamą šios svarbios medžiagos kiekį.
Šaltiniai: pupelės, lęšiai, žirniai, špinatai, šparagai, kiaušinio trynys, kepenys, grūdai ir gaminiai iš jų (duona, makaronai, dribsniai), avokadai, pomidorai, burokėliai, apelsinai, petražolės, pupos, kviečių sėlenos.
Geležis yra svarbi kiekvienai moteriai, o ypač - besilaukiančiai. Ji yra nepakeičiamas mikroelementas placentos ir vaisiaus vystymesi, o taip pat skatina kraujo gamybą organizme, gerindama vaisiaus aprūpinimą deguonimi. Geležis padeda organizmui gaminti daugiau kraujo, kuris yra būtinas tiek moteriai, tiek kūdikiui. Net ir nedidelis geležies trūkumas gali nulemti, kad gimus kūdikiui jam geležies atsargų užteks tik pirmus kelis mėnesius ir vėliau kris hemoglobino kiekis kraujyje. Todėl svarbu užtikrinti pakankamą geležies kiekį dar nėštumo metu. Geležis pakankamai sunkiai įsisavinamas elementas. Augalinės kilmės geležis pasisavinama prasčiau, todėl kartu reikėtų vartoti vitaminą C, palengvinantį įsisavinimą (pvz., apšlakstykite salotas citrinų sultimis).
Šaltiniai: raudona mėsa, paukštiena, ankštinės daržovės (pupelės, lęšiai), tamsiai žalios daržovės (brokoliai, salotos).
Vitaminas D yra būtinas kaulų, dantų formavimuisi. Jis gali padėti organizmui įsisavinti kalcį, kuris yra svarbus kaulams ir dantims. Pakankamas vitamino D kiekis maiste teigiamai veikia normalią vaisiaus kaulų mineralizaciją. Vitamino D3 papildai taip pat sumažina bakterinės vaginozės riziką. Nėščiosioms rekomenduojama paros kalcio norma yra 1 200 mg. Šį kiekį retai kada galima gauti su maistu, todėl vitaminą D nėštumo metu reikia papildyti geriamaisiais preparatais. Gydytojai ginekologai ir akušeriai rekomenduoja moterims vartoti vitaminą D visą nėštumo ir žindymo laikotarpį. Ypatingai šis vitaminas svarbus trečiame nėštumo semestre, kai padidėja ir kalcio poreikis.
Šaltiniai: saulės šviesa yra svarbiausias vitamino D šaltinis, todėl kraštuose, kur jos nedaug, vitamino D dažnai organizmas pagamina nepakankamai. Taip pat jo yra jūrinėse žuvyse, kiaušiniuose, piene ir žuvų taukuose.
Omega-3 riebalų rūgštys yra dar vienas svarbus komponentas, nes jos palaiko vaiko smegenų ir regėjimo vystymąsi. DHA yra svarbi medžiaga, kuri dalyvauja formuojantis smegenų žievei. Tinkamos DHA dozės nėštumo metu (rekomenduojama 200-300 miligramų per dieną) sumažina priešlaikinio gimdymo riziką, suteikia galimybę pasiekti normalų naujagimio svorį ir padeda vėlesniam normaliam vaiko vystymuisi. Pakankamas DHA kiekis taip pat sumažina pogimdyminės depresijos riziką.
Šaltiniai: riebios jūrinės žuvys.
Vitaminas C stiprina imunitetą, ypač infekcijų metu, ir palengvina geležies bei kitų mineralinių medžiagų įsisavinimą, o jo trūkumas neigiamai atsiliepia vaisiaus nervų sistemos vystymuisi. Todėl nėščiosios mityboje šio vitamino neturėtų trūkti. Nėščioms moterims vitamino C paros dozė yra apie 100 mg.
Šaltiniai: daržovės ir vaisiai.
Vitaminas A pasižymi antioksidaciniu poveikiu, stiprina motinos ir kūdikio imuninę sistemą, teigiamai veikia kaulų, dantų ir nagų vystymąsi. Nėštumo metu rekomenduojama vartoti beta karoteną, kuris yra saugesnis būsimoms motinoms, nes jo sunkiau perdozuoti.
Šaltiniai: žuvis, kiaušiniai, pienas, sviestas, visos oranžinės spalvos daržovės (pavyzdžiui, morkos, batatai).
Šis vitaminas atlieka labai svarbias funkcijas būsimos mamos organizme, nes apsaugo nuo vitamino A, lipidų, polinesočiųjų riebalų rūgščių oksidacijos. Tai itin stiprus antioksidantas, kuris saugo ląstelių membranas nuo pažeidimų. Nėščioms moterims vitamino E trūkumas gali sukelti persileidimus.
Šaltiniai: lapinės daržovės, augaliniai aliejai, ankštinės daržovės, pilno grūdo produktai, kiaušiniai, sviestas, riešutai.
Kalcis: Būtinas kaulų, nervų, raumenų formavimuisi ir normalios širdies bei kraujotakos sistemos veiklos palaikymui. Dalyvauja medžiagų apykaitos reguliavime, yra svarbus kaulų, dantų ir kitų audinių formavimuisi.
Magnis: Padeda reguliuoti kraujospūdį, palaiko raumenų funkciją ir nervų sistemos veiklą.

Maisto papildai yra vitaminų, mineralų ir kitų medžiagų (pvz., omega-3 riebalų rūgščių) kompleksai. Kai kurie specialistai maisto papildus nėščiosioms siūlo profilaktiškai pradėti vartoti dar iki nėštumo arba vos sužinojus apie pastojimą. Idealiu atveju prenatalinius vitaminus, o ypač folio rūgštį, reikėtų pradėti vartoti dar gerokai prieš pastojant. Jūsų nėštumą prižiūrintis gydytojas prenatalinius vitaminus gali rekomenduoti vartoti net ir po gimdymo.
Renkantis, kokie vitaminai nėščiosioms yra tinkamiausi, svarbu įvertinti jų sudėtį ir atitikimą tavo individualiems poreikiams. Įvairūs papildai nėščiosioms gali skirtis tiek sudedamosiomis dalimis, tiek paskirtimi, todėl visada pravartu pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Jeigu ieškai gerų vitaminų nėščiosioms, verta atkreipti dėmesį į produktus, kuriuose subalansuotai dera pagrindinės medžiagos. Tarp dažniausiai rekomenduojamų yra vitaminas D nėščiosioms, padedantis palaikyti kaulų būklę, taip pat Omega-3 nėščiosioms, kurių sudėtyje esantys riebalų rūgščių komponentai svarbūs normaliam organizmo vystymuisi.
Vitaminų ir mineralų svarbos paneigti neįmanoma, tačiau daugiau ne visuomet reiškia geriau, tad nereiktų pamiršti ir jų perdozavimo sukeliamų rizikų moters ir vaisiaus sveikatai. Priklausomai nuo gamintojo ir papildo tipo, kasdien gali tekti vartoti nuo 1 iki 6 kapsulių ar tablečių per dieną. Vartojant mažesnę negu rekomenduojama dozę gali padidėti maistinių medžiagų trūkumo rizika.
Rekomendacijos renkantis maisto papildus:
Planuojamam nėštumui ypatingai ruoštis turėtų ne tik moterys. Pasirodo, labai svarbu, kad tinkamus vitaminus vartotų ir vyrai, kurie planuoja šeimos pagausėjimą. Likus šešiems mėnesiams iki numatomo nėštumo moteris turėtų pradėti pildyti trūkstamų vitaminų ir mikroelementų atsargas. Šeši mėnesiai - tai laikas, per kurį reikia užtikrinti pakankamą kiekį veikliųjų medžiagų, reikalingų pastojimui ir nėštumo palaikymui pirmojo trimestro metu. Pirmoji ir svarbiausia rekomendacija - papildyti mitybą folio rūgštimi (vitaminu B9).
