Vaikų ligoninė: specialistai, retų ligų centras ir onkologinė pagalba
Šiuolaikinė medicina reikalauja ne tik aukščiausios kvalifikacijos specialistų, bet ir glaudaus bendradarbiavimo tarp skirtingų sričių ekspertų. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filiale - Vaikų ligoninėje - sėkmingai veikia Vaikų retų ligų koordinavimo centras, kuriam vadovauja profesorė Rimantė Čerkauskienė.
Prof. R. Čerkauskienė yra Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos profesorė, turinti didelę patirtį tiek klinikinėje praktikoje, tiek mokslinėje veikloje. Nuo 1988 metų R. Čerkauskienė dirba Vaikų ligoninėje VUL SK pediatre ir vaikų nefrologe, o 2006 m. tapo šios srities eksperte. Jos domėjimosi sritys apima tokias sudėtingas patologijas kaip vaikų nefrozinis sindromas, Alporto sindromas, tuberozinė sklerozė, Fabry liga, MPS VI, nefrokalcinozė ir inkstų akmenligė bei tubulopatijos.
Specialistų komanda ir retų ligų diagnostika
Centro komandą sudaro aukšto lygio profesionalai, kurie nuolat tobulina savo žinias tarptautiniu mastu. Centro administratorė Liucija Kanapeckaitė, komunikacijos ir informacijos specialistė, 2014 m. stažavosi Romoje, EPIRARE retų ligų ir retų vaistų registrų srityje. Medicinos gydytoja Dovilė Jonuškaitė, doktorantė ir gydytoja rezidentė, taip pat dalyvavo tarptautinėse vasaros mokyklose, skirtose retų ligų ir vaistų registrams.
Komandoje dirba ir medicinos gydytojas Viktoras Sutkus, baigęs Vilniaus universiteto Medicinos studijų programą ir tęsiantis darbą vaikų ligų rezidentūroje. Taip pat centre dirba gydytoja genetikė Birutė Burnytė, prisidedanti prie tikslios diagnostikos procesų. Šie specialistai aktyviai dalyvauja nacionalinėje retų ligų veikloje ir prisideda prie „Nacionalinio veiklos, susijusios su retomis ligomis plano“ įgyvendinimo.
Jis gali sukelti vėžį, autoimunines ligas, kitus susirgimus. Kas tas lėtinis uždegimas?
Neuroendokrininiai navikai: diagnostika ir gydymo ypatumai
Svarbią onkologinės pagalbos dalį užima neuroendokrininių navikų (NEN) gydymas. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojos onkologės chemoterapeutės Skaistės Tulytės teigimu, Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 200 naujų šios grupės navikų atvejų. NEN išsivysto iš ląstelių, išskiriančių hormonus ar kitas biologiškai aktyvias medžiagas, ir dažniausiai aptinkami virškinimo trakto gleivinėse, kasoje ar plaučiuose.
Gydytojos onkologės pateikiami svarbiausi aspektai:
- Diagnostika: naudojami tiek įprastiniai, tiek specifiniai tyrimai, pavyzdžiui, somatostatino receptorių scintigrafija bei chromogranino A tyrimas.
- Gydymo metodai: pirminiai navikai dažniausiai sėkmingai pašalinami chirurginiu būdu. Jei liga pažengusi, skiriami somatostatino analogai, taikinių terapija arba chemoterapija.
- Stebėsena: po gydymo pacientai prižiūrimi nuo 5 iki 10 metų, siekiant laiku pastebėti galimą ligos atsinaujinimą.
| Tyrimo tipas | Paskirtis |
|---|---|
| Biopsija | Diagnozės patvirtinimas |
| Kompiuterinė/magnetinė tomografija | Ligos apimties nustatymas |
| Somatostatino receptorių scintigrafija | Naviko lokalizacijos nustatymas |
| Chromograninas A | Ligos eigos stebėjimas |
Paciento kelias ir praktinė informacija
Nors medicina nuolat žengia į priekį, pacientams vis dar iškyla klausimų dėl registracijos ir patekimo pas specialistus. Tikslią informaciją apie registraciją ir reikalingus siuntimus medicinos paslaugoms gauti galima gauti portale esveikata.lt arba tiesiogiai susisiekus su gydymo įstaiga. Gydytojų kompetenciją ir pacientų atsiliepimus galima vertinti per oficialias platformas, tokias kaip vaspvt.gov.lt ar Geraklinika.lt.
Svarbu pabrėžti, kad ankstyva diagnostika yra trumpiausias kelias pasveikti. Gydytojai ragina nenuvertinti tokių simptomų kaip virškinimo sutrikimai, viduriavimas, arterinio kraujo spaudimo svyravimai ar karščio pylimas. Profesionali medikų priežiūra ir paciento bei gydytojo bendradarbiavimas yra pagrindiniai veiksniai užtikrinant efektyvų gydymą.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
