"Gatvės gyvos vaikams": Interaktyvus miesto pažinimas mažiesiems
„Gatvės gyvos vaikams“ - tai unikalus projektas, skirtas padėti vaikams pažinti mūsų šalies istoriją ir kultūrą. Tai - integruotos ekskursijos, dienos stovyklos bei edukaciniai užsiėmimai, kurių pagrindas - gyvos ir įdomios patirtys mieste.
Idėja kilo, pradėjus rengti ekskursijas suaugusiems. Pastebėjome, kad į jas nemažai tėvelių atsiveda vaikus, tačiau pastarieji ekskursijų metu nuobodžiauja, jiems įprastas pasakojimas nėra priimtinas ar patrauklus. Supratome, kad ir vaikams reikalingos ekskursijos, o tėvams rūpi, kad jų atžalos pažintų Lietuvos kultūrą, istoriją, architektūrą.
Nors ekskursijų vaikams Lietuvoje daugėja, vis dėlto jų įvairovė išlieka gana nedidelė. Kaip šią pažinimo, edukacijos formą padarote patrauklią ir įdomią mažiesiems tyrinėtojams? Stovyklos ir ekskursijos dažniausiai skirtos pradinių klasių moksleiviams, kurie, kaip žinote, vietoje nenustygsta nei sekundės.
Projektų įvairovė ir turinys
„Gatvės gyvos vaikams“ rengia ne tik ekskursijas, bet ir stovyklas. Dalyvavau stovyklose apie daugiakultūrį Vilnių, taip pat apie teatrą bei kiną. Pirmojoje stovykloje kalbėjome apie skirtingas tautas, gyvenusias Vilniuje (rusėnus, karaimus, totorius, žydus ir lenkus). Lankėmės jų vardais pavadintose gatvėse, apžiūrinėjome susijusius pastatus, buvome muziejuose, ragavome tradicinių minėtų tautų patiekalų. Antrosios stovyklos metu aplankėme keletą skirtingų sostinės teatrų, patys vaidinome, kūrėme filmukus, animacijas, lėles, pabuvojome lokacijose, kuriose filmuoti tikri kino filmai.
Jau septintus metus „Gatvės gyvos vaikams“ kuria unikalias kultūrines programas vaikams ir kviečia mažuosius atrasti istorijos, meno, architektūros ir gamtos lobius dienos stovyklose. Kokios išskirtinės patirtys laukia vasaros stovyklų dalyvių?
Archeologiniai atradimai ir meno pasaulis
Kas slepiasi po paslaptinguoju burtažodžiu „archeologija“ ir ką veikia archeologai? Ieškoti atsakymo į šiuos klausimus, žinoma, smagiausia patiems į rankas čiupus kauptukus ir menteles! Kartu su Vilniaus universiteto Archeologijos katedros studentais vaikai šią vasarą ieškos atsakymų į klausimus apie savo „bendraamžius“ - kaip atrodė prieš penkis šimtus metų Vilniuje gyvenusių vaikų kasdienybė? Kokius žaidimus jie žaidė? Kas jiems rūpėjo? Smagu pastebėti, kad grįžęs iš tokios unikalios istorinių atradimų kelionės dažnas stovyklautojas išdidžiai pareiškia - užaugęs būsiu archeologu!
Ne vienerius metus pati dirbusi stovyklų vadove Rasa siekia, jog savaitė su „Gatvės gyvos vaikams“ edukacijomis mažiesiems taptų išskirtiniu, įsimintinu ir prasmingu kultūros nuotykiu. Kurdami stovyklų programas visada galvojame apie išskirtines vietas, kuriose vaikai dar nebūtų buvę, ir apie veiklas, kurių jie nebūtų išbandę. Labai džiaugiuosi, kad šią vasarą mūsų stovyklautojai dalyvaus mažai kam girdėtame patyrime - meno degustacijoje. Vienoje Vilniaus galerijoje vaikai „skanaus“ dešimties menininkų paveikslus, aptars kūrinių įvairovę, išskirtinumus. Ypač svarbu ir tai, kad šios edukacijos metu mažieji skatinami išsakyti savo pastebėjimus ir jausmus, kurių jiems sukelia kiekvienas kūrinys - taip ugdome drąsią, savo emocijas atpažinti ir įvardyti gebančią kartą.
Gamta, gastronomija ir legendos
Kai pirmą kartą paskambinau ornitologui Gediminui Petkui pasitarti dėl būsimos edukacijos, po dešimties minučių pokalbio jau žinojau visus įdomiausius paukštelius, kuriuos bus galima pamatyti mūsų stovyklos, įsikūrusios tarp senamiesčio mūrų, kieme. Su kokia didele meile jis tąkart kalbėjo apie kiekvieną sparnuotį! Įsitikinau - dalyvavęs paukščių stebėjimo ekspedicijose Argentinoje, Brazilijoje, Gambijoje, Maroke ir kitose šalyse, Gediminas savo pavyzdžiu lengvai įkvepia vaikus tyrinėti ir mylėti planetą.
Supazindinti vaikus su tam tikrais istorijos siužetais efektyviausia per įvairias jusles kutenančias patirtis! Būtent todėl Vilniaus istoriją pažinsime per kvapnius gastronominius atradimus - kepdami tradicinius vilnietiškus meduolius. Šių gardėsių populiarumo priežastis ir gamybos tradicijas vaikams atskleis vienos senamiestyje įsikūrusios kepyklėlės savininkai, autentiškų meduolių receptūrą perėmę iš kartos į kartą perduodamų prosenelių pasakojimų.
Tyrinėdami Vilniaus parkų gamtos, istorijos ir architektūros įdomybes, neaplenkiame įspūdingo grožio neseniai atgimusios Trakų Vokės dvaro sodybos.
Vilniaus senamiestis - netikėčiausias istorijas pasakojantis ir tikrai didžiausias muziejus po atviru dangumi! O jo paslaptis, žinoma, smagiausia įminti žaidžiant ir aktyviai įsitraukiant į pažinimą - ekskursaudami vaikai matuoja gynybinę miesto sieną, ragauja karalienės Bonos Sforcos sodo gėrybes, skaičiuoja klasicistinių pastatų kolonas, iš lego kaladėlių dėlioja gotikinę sieną.
Ieškant būdų, kaip svarbiomis istorijos, kultūros ar paveldo temomis kalbėtis su pačiais mažiausiais mūsų stovyklautojais - ikimokyklinukais, dažnai tenka pasukti galvą. Kaip žaismingai pristatyti šias „sunkiasvores“ temas? Mūsų pasirinkimas - istoriją pasakoti pasitelkiant mažiesiems lengviau suprantamas legendas. Ką šių magiškų pasakojimų siužetai atskleidžia apie miesto istoriją? Kokie herojų veiksmai yra teisingi, o kada pasielgta netinkamai? Ko galime iš jų išmokti? Sukonstravę teatro sceną, išpuošę ją dekoracijomis ir pasiskirstę vaidmenimis pasitelkę šešėlių teatrą pasakosime svarbiausias Vilniaus miesto legendas.
Edukacijos formų plėtra Lietuvoje
Manau, kad patrauklių užsiėmimų vaikams daugėja. Pastebiu pokytį: prieš 2-3 metus edukacija vaikams muziejuose būdavo ganėtinai nuobodi - ne iki galo apgalvota kas vaikui yra įdomu, kas - ne. Dabar situacija keičiasi, dažnai tenka nustebti: yra daugiau naujų idėjų, naujų žmonių, kurie tas idėjas įgyvendina. Stereotipinis požiūris, neva muziejuose ar mokyklose nuobodu ir ten nieko įdomaus nevyksta, keičiasi. Taip tikrai nebėra, tobulėjame. Tačiau, kad didžioji dalis mokymo vis dar „sausai“ vyksta mokyklos suole, irgi yra tiesa. Tokių iniciatyvų, kurios išvestų vaikus į miestą, parodytų gyvą paveldą, kūrybiškai atskleistų jo vertę, dar ne daug. Šiuo aspektu „Gatvės gyvos vaikams“ yra tam tikra inovacija.
Kai pati mokiausi mokykloje (šv. Kristoforo gimnazijoje), lankiau tokį „Vaikščiotojų“ būrelį, kurį vedė mokytojas Vytautas Toleikis. Mes po pamokų eidavome su juo tyrinėti miesto, lankyti parodų arba keliaudavome į svečius pas įvairius kultūros veikėjus. Susitikdavome su įvariausiais žmonėmis: prof. Irena Veisaite, Juliumi Sasnausku, Nele Paltiniene, Domantu Razausku, Valdu Papieviu ir kitais. Tai, kad tu, paprastas mokinys, galėdavai pabendrauti su jau daug pasiekusiomis asmenybėmis, buvo didžiausia mokykla. Iš vaikščiojimų su Vytautu Toleikiu ir keliavimų po pasaulį supratau, kad viena yra perskaityti informaciją knygose ir bandyti ją suprasti/įsiminti ir visai kas kita, pavyzdžiui, Italijoje sutikti iš Etiopijos atkeliavusius gyventojus ir pasisemti iš jų žinių. Tada tikrai įsidėmėsi ne tik jų veidus, bet ir papasakotus dalykus, tarkime, tai, kad Musolinis buvo įsiveržęs į Etiopiją ir ją aneksavo.
Ryšys su kultūra ir istorija
Manyčiau, kad daugelis vaikų yra smalsūs. Jiems šios sritys įdomios. Visgi sutinku nemažai tėvų, manančių, kad šiuolaikiniam vaikui svarbiausia yra technologijos - robotika, inžinerija - ir kad tik jų išmanymas lemia šviesią ateitį. Būtent tokį požiūrį ir norėtųsi keisti - parodyti, kad kultūra, istorija, savos šalies pažinimas yra ne ką mažiau svarbūs dalykai. Kai vaikai suaugs ir pradės dirbti globaliame pasaulyje, neabejoju, itin didelė vertybė bus tautinė, kultūrinė tapatybė. Pasaulyje ryškėja tendencija: žmonės vis labiau domisi savo šaknimis, ieško autentiškumo. Labiausiai norėtųsi, kad Lietuvoje žmonės suvoktų, kaip tai svarbu, ir, augindami vaikus, atkreiptų dėmesį į savo kultūrinę aplinką, praturtintų ja savo atžalas.
Reikia daugiau eiti iš mokyklos! Parodyti vaikams, kad kultūra ir istorija nėra mirusi ir visa nugulusi vadovėliuose. Istorija ir kultūra, pirmiausia, vyksta čia ir dabar. Mes visi esame jų dalis, tad galime rasti ir polemikos, ir užmirštų kultūros etapų, ir vėlei atgimstančių istorinių tiesų. Mano galva, klaida manyti, kad tavo senelis ar močiutė - tai ne istorija, o štai koks Antanas Smetona - jau tikra istorija.
Kaip prisidėti prie projekto?
Labai kviečiame kreiptis jaunus, motyvuotus žmones, kurie nori dirbti su vaikais kultūros istorijos, miesto pažinimo, ekologijos, tvaraus vystymo temomis. Ieškome naujų talentų, naujų žmonių, kurie papildytų mūsų komandą vaikų dienos stovyklose. Plečiame savo veiklos geografines ribas - pradėję Vilniuje, jau keliamės ir į Kauną, tad gidų, kurie norėtų dirbti su vaikais laikinojoje sostinėje, šiuo metu ypač stinga.
„Gatvės gyvos vaikams“ dienos stovyklos vyksta Vilniaus senamiestyje visus metus pradinukų atostogų metu. Vasarą stovyklauti kviečiamos trys amžiaus grupės: 5-7 metų ikimokyklinukai, 7-10 metų pradinukai bei 10-12 metų vyresnėliai.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
