Vaikų apsauga šiuolaikiniame pasaulyje: nuo karščio iki skaitmeninių pavojų

Šiandieniniai tėvai susiduria su įvairiais iššūkiais, siekdami užtikrinti savo vaikų gerovę ir saugumą. Nuo ekstremalių oro sąlygų iki sparčiai besivystančių technologijų ir virtualios erdvės - visur slypi potencialios grėsmės, reikalaujančios atidumo ir informuotumo. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindinius aspektus, į kuriuos tėvams būtina atkreipti dėmesį, siekiant apsaugoti savo vaikus.

Vaikų apsauga nuo karščio ir perkaitimo

Vaikai priklauso jautriai karščiui žmonių grupei. Vaikų kūnas ne taip greitai prisitaiko prie temperatūros pokyčių kaip suaugusiųjų, todėl karštis juos veikia labiau. Kad vaikai jaustųsi gerai karščio ar kaitros metu, reikia palaikyti komfortišką klimatą patalpose.

Optimalus patalpų klimatas

Ryte, kol dar aplinkos oro temperatūra nebūna pakilusi, rekomenduojama atverti langus ir gerai išvėdinti patalpas. Šylant orui, pravartu uždaryti langus, užtraukti užuolaidas arba žaliuzes. Būtina užtikrinti patalpose gaivaus oro cirkuliaciją. Esant galimybei, rekomenduojama naudoti oro kondicionierius. Komfortiška temperatūra vaikui yra 20-24°C. Kondicionieriai neturėtų būti įrengti taip, kad tiesiogiai pūstų į vaikus, nes vaikai gali peršalti. Elektriniai ventiliatoriai taip pat gali padėti vėsinti patalpas, tačiau jei oro temperatūra viršija 35 °C, ventiliatorių efektyvumas yra mažas. Rekomenduojama reguliariai tikrinti patalpų temperatūrą.

Svarbu patalpose palaikyti ne tik optimalią oro temperatūrą, bet ir tinkamą oro drėgmę. Rekomenduojama santykinė oro drėgmė šiltuoju metų laiku turi būti 35-65 proc. Drėgmę patalpose palaikyti padeda dažnesnis drėgnas patalpų valymas, dulkių šluostymas, oro drėkintuvai. Normalizuoti oro drėgmę taip pat padeda kambariniai augalai. Kai oras tampa per sausas (mažiau nei 30 proc.), jaučiamas gerklės, akių dirginimas, džiūsta veido, rankų oda.

Pakankamas skysčių kiekis ir lengvas maistas

Viena svarbiausių rekomendacijų - duoti vaikams gerti pakankamai skysčių. Vanduo (mineralinis, mineralizuotas, geriamasis) turėtų būti pagrindinis vaiko dienos gėrimas. Taip pat galima duoti natūralių sulčių, mažai saldinto kompoto, šaltos arbatos. Nerekomenduojama vaikams duoti gerti stipriai saldintų ar gazuotų gėrimų, nes tokie gėrimai skatina vandens pasišalinimą iš organizmo.

Maži vaikai negali pasakyti, kada yra ištroškę, o vyresni vaikai dažniausiai būna per daug užsiėmę žaisdami, kad paprašytų atsigerti. Todėl svarbu nepamiršti dažniau pasiūlyti vaikams gerti. Vanduo turėtų būti pastatytas matomose vaikams vietose, taip skatinant juos kuo dažniau atsigerti. Vyresniems vaikams rekomenduojama sudaryti sąlygas patiems įsipilti geriamojo vandens. Vanduo turėtų būti vėsus, bet ne šaltas, rekomenduojama temperatūra ne žemesnė kaip 15°C. Vaikai būtinai turi gerti skysčius ir prakaituoti. Prakaitavimo metu atiduodama kūno šiluma ir taip apsisaugoma nuo perkaitimo. Būtina žinoti: kai vaikai pajaučia troškulį, jie jau gali būti dehidratavę, nes jie pajaučia troškulį tik tada, kai prakaituodami praranda apie 2 proc. kūno masės.

Karščio ir kaitros metu dauguma vaikų nenoriai ir mažai valgo. Jiems reikėtų pasiūlyti lengvai virškinamo maisto. Tai galėtų būti vaisiai, daržovės, iš jų pagamintos įvairios salotos, liesi pieno produktai ir pan. Jei vaikas atsisako valgyti, versti nereikėtų. Svarbiausia, kad vaikai gautų pakankamai skysčių.

Apsauga lauke

Jei oro temperatūra lauke 32°C ar aukštesnė, patariama vaikų į lauką nevesti, nes tokios oro sąlygos jau kelia rimtą riziką vaikų sveikatai. Vasarą saulė aktyviausia nuo 11 val. iki 17 val. Jeigu įmanoma, karščiausiu paros metu geriau likti pastato viduje, vėsinamose patalpose. Dieną, esant karščiams, rekomenduojama vaikus rengti šviesiais, laisvais, natūralaus audinio, gerai praleidžiančiais prakaitą drabužiais. Reikėtų vengti drabužių iš sintetinių audinių. Kadangi per karščius vaiko organizmas gausiai prakaituoja ir drabužiai yra persunkiami prakaito, rekomenduojama turėti pakaitinių drabužių, nes prakaituoti drabužiai riboja tolimesnį prakaitavimo procesą, didindami šiluminę organizmo apkrovą. Taip pat drėgni nuo prakaito drabužiai, esant aktyviam oro vėdinimui ir ventiliavimui, gali tapti perpūtimo priežastimi.

Esant lauke, galvą būtina apsaugoti skrybėlaite ar kitu galvos apdangalu (idealu būtų su plačiais bryliais ir ventiliacinėmis angomis, kad galva kuo mažiau prakaituotų), o akis - akiniais nuo saulės. Avalynė turėtų būti atvira, geriausia iš natūralių medžiagų - odos, verstos odos. Per karščius rekomenduojama dažniau būti pavėsyje, vengti saulėkaitos, tiesioginių saulės spindulių. Per karščius vaikams lauke geriausia pasiūlyti žaisti mažiau fiziškai aktyvius žaidimus. Jei yra galimybė - su vandens žaislais.

Mobilieji įrenginiai ir elektromagnetinė spinduliuotė: rizika vaikų sveikatai

Prieš kelis metus „Mamos žurnale“ spausdinome sensacingą pokalbį su mokslininku, kuris vienareikšmiškai pasakė - maži vaikai ir išmanieji įrenginiai yra nesuderinamas duetas. Ir ne dėl to, kad įnikęs į išmanųjį įrenginį vaikas nelavės, skurs jo jausmai, silpnės ryšys su tėvais. O dėl daug paprastesnės priežasties - telefonai kenkia vaikų sveikatai. Nuotraukos, kuriose kūdikis „kalba“ mobiliuoju telefonu ar „dirba“ prie kompiuterio mums labai juokingos, nes informacijos apie mobiliųjų telefonų žalą vaikams mums trūksta. O išsivysčiusiose šalyse kūdikio, laikančio mobilųjį telefoną prie ausies, nuotrauka sukeltų Vaiko teisių apsaugos tarnybos susirūpinimą.

Poveikis vaisiui ir mažiems vaikams

Koks mobiliųjų telefonų poveikis vaisiui, kuris dar auga motinos įsčiose? Ar dėl saugumo verčiau nėščiosioms nelaikyti telefono arti pilvuko? Mažinti pokalbių skaičių? Yra daugybė mokslinių tyrimų, aprašytų straipsniuose ir monografijose, kad elektromagnetinė spinduliuotė, sklindanti iš mobiliųjų telefonų ir kitų antenų, veikia žmogų ir ypač augantį vaisių. Nes vaisius sudarytas iš elektringųjų dalelių - jonų ir dipolinių molekulių, kurios, verčiamos judėti spinduliuotės dažniu ir kryptimi, sugeria tą spinduliuotę, pažeidžia augančių ląstelių membranas, tarsi prakiurdina jas, pašalindama svarbius kalcio ir kitus jonus, sukeldamos daugelį biologinių efektų. Šis jonų ištekėjimas veikiant mobiliųjų telefonų spinduliuotei suardo ląstelių DNR ir sukelia padidėjusią vėžio riziką ir įvairias kitas ligas. Nėščiosioms reikėtų nelaikyti telefono arti pilvuko, kuo mažiau kalbėti mobiliuoju ir belaidžiu telefonu, vengti mobiliųjų ryšių antenomis apkabinėtų vietų.

O kaip dėl nešiojamųjų kompiuterių? Paprastai juos žmonės ima vakare į lovą, būsimos mamytės pasideda šalia ar net ant pilvo ir žiūri filmus, susirašinėja. Nešiojamieji kompiuteriai irgi skleidžia nedidelę elektromagnetinę spinduliuotę. Būsimosioms mamytėms nepatarčiau lovoje kompiuterį pasidėti ant pilvuko ir žiūrėti filmus. Ypač nepatarčiau naudotis bevieliu internetu, nes jis skleidžia panašius elektromagnetinius impulsus, kaip ir mobilieji telefonai.

Mobilųjį telefoną reiktų laikyti toliau nuo vaiko, kad jį mažiau veiktų iš telefono sklindanti elektromagnetinė spinduliuotė. Ji sklinda ir nekalbant telefonu, nes telefonas nuolatos yra ryšių tinkle ir juo bendraujama mikrobangomis. Tačiau augančiam vaikui pavojinga ir elektromagnetinė spinduliuotė, sklindanti iš netoli esančių mobiliųjų ryšių bazinių stočių antenų (jei jos yra arčiau nei už 300 metrų), kurių elektromagnetiniai spinduliai dažnai nukreipti į žmonių miegamųjų langus. Jei tuos spindulius matytume, ramiai nesijaustume.

Kodėl mobilieji telefonai nėra žaislai vaikams?

Vos mažylis išmoksta imti daiktus į rankas, mobilusis telefonas tampa jo žaisliuku. Mobilusis telefonas nėra ir neturi būti žaisliuku. Tai sudėtingas, puikus fizikų išradimas, skirtas perduoti ar priimti svarbią asmeninę informaciją, kad ir kur būtume. Jis skirtas ne vaikams. Kai vaikutis jau supranta, kad iš telefono „kalba žmogus“, su juo pakalbėti nori močiutės ir seneliai. Protingos močiutės ir tokie pat seneliai neturėtų norėti pakalbėti mobiliuoju telefonu su vos 1-2 metų vaikučiu.

Kokią žalą daro mikrobangos vaiko smegenims? Blogėja vaiko atmintis? Kyla pavojus susirgti smegenų vėžiu? Kalbant mobiliuoju telefonu elektromagnetinė spinduliuotė veikia didesnę dalį smegenų. Kuo jaunesnis vaikas kalba mobiliuoju telefonu, tuo giliau į smegenis įsiskverbia iš jo sklindanti elektromagnetinė spinduliuotė. Ji žaloja nervų ląsteles. Švedijos profesorius Lenart Hardell nustatė, kad kiekvieni naudojimosi mobiliuoju telefonu metai padidina vėžio riziką 8 proc. Po 10 metų vėžio rizika padidėja suaugusiems 280 proc., o vaikams 420 proc.

Vėžio rizika vaikams, naudojantiems mobiliuosius telefonus (Izraelio tyrimų duomenys)

Kada savo anūkams nupirktumėte mobiliuosius telefonus? Aš savo anūkams nepirkčiau mobiliojo telefono bent jau iki 10 metų, o nupirkęs išaiškinčiau, kad juo naudotis galima tik būtinais atvejais ir tik labai trumpai. Vaikai labiau mėgsta ne kalbėtis mobiliaisiais, o siuntinėti trumpąsias žinutes. Ar tai irgi pavojinga? Siunčiant žinutes, kai telefonas yra toliau nuo galvos, jo poveikis smegenų ląstelėms sumažėja šimtus kartų. Tačiau spinduliuotė veikia kitų kūno organų kūno ląsteles.

Mikrobangų krosnelės ir maistas

Žodis „mikrobangos“ mamoms pirmiausia asocijuojasi su mikrobangų krosnelėmis. Mikrobangų spinduliuotė yra kenksminga gyvam organizmui, kad ir iš kur ji sklistų. Kenksmingas ir mikrobangų krosnelėje ruoštas maistas. Jau 1991 m. vienoje Amerikos ligoninėje kraujas, prieš perpilant ligoniui, buvo pašildytas mikrobangų krosnelėje iki 37°C. Perpylus jį, ligonis mirė. Tai buvo tik vienas iš skausmingų įrodymų, kad mikrobangos žaloja kraujo ląsteles.

Šveicarijos federaliniame technologijos institute mokslininkai tyrė savanorių, kurie valgė mikrobangų krosnelėje paruoštą maistą, kraują. Padidėjęs leukocitų kiekis rodo, kad organizmas patiria stresą, nes į organizmą pateko infekcija ar toksinas arba atsirado pažeistų ląstelių, kurias reikia sunaikinti. Sumažėjo ir limfocitų, o tai rodo, kad susilpnėjo imuninė sistema. Simptomai stebėtinai panašūs į tuos, kurie atsiranda veikiant mikrobangomis žmogų. Tyrėjai padarė išvadą, kad pakinta mikrobangų krosnelėje paruošto maisto molekulinė ir energetinė struktūra. Net vanduo, šildytas mikrobangų krosnelėje, yra nesaugus vartoti. Eksperimente dalis gėlių buvo laistomos paprastu vandeniu, o kitos - mikrobangų krosnelėje pašildytu ir atvėsintu.

Kalifornijos universiteto mokslininkai pastebėjo, kad, kaitinant motinos pieną mikrobangų krosnelėje, greičiau dauginasi E. coli rūšies bakterijos - jų kiekis padidėjo 18 kartų - nei nešildytame piene. Taip pat sunyko 96 proc. imunoglobulino-A antikūnių, kurie labai svarbūs kovojant su į vaiko organizmą patekusiais mikrobais. Išvada skelbia, kad mikrobangų spinduliuotė turi proinfekcinį poveikį. Vienos (Austrija) mokslininkų atliktame tyrime irgi nustatyta, kad kūdikių maistas, šildytas mikrobangų krosnelėje, kelia pavojų vaiko sveikatai ir ypač imuninei sistemai. Lee rašo, kad verdant arba šildant maistą mikrobangų krosnelėje susidaro organiniai toksinai ir kancerogenai. Toks „mikrobanginis maistas“ skatina vėžį, kenkia smegenims ir širdžiai. Mikrobangų krosnelėje ruošiant mėsą susidaro gerai žinomas kancerogenas d-Nitrosodientanolaminas. Mikrobangų krosnelėje šildant pieną ir grūdinius produktus (pvz., košes), kai kurios aminorūgštys pavirsta kancerogenais, o atšildant šaldytus vaisius, juose esanti gliukozė tampa kancerogeniška.

Prietaisai vaiko kambaryje

Jei įrenginėtumėte vaiko kambarį, kokių prietaisų jame galėtų būti, o kokių - ne? Vaikų kambaryje neturėtų būti aukšto dažnio arba mikrobangas spinduliuojančių prietaisų, nes jas labiausiai sugeria mūsų organizmas ir jos labiausiai jį veikia. Televizorius ar muzikinis centras tokios spinduliuotės neskleidžia. Vadinasi, vaiko kambaryje neturėtų būti bevielio interneto ir bevielio telefono, kurie skleidžia ganėtinai galingus mikrobanginius signalus. Saulė skleidžia elektromagnetinę spinduliuotę nuo radijo dažnių iki matomos šviesos, rentgeno ir gama spindulių. Fizikai visą šią spinduliuotę išmoko taikyti žmogaus reikmėms.

Elektroninės patyčios: kaip atpažinti ir apsisaugoti

Patyčios - žeminantis ir gyvenimą juodinantis reiškinys. Jos netyla net šalį stingdant pandemijai. Dėl karantino iš namų turintys mokytis vaikai, patyčias perkėlė į elektroninę erdvę. „Patyčias patiriantys vaikai išgyvena nuolatinę įtampą, pažeminimą, stresą, nerimą. Patyčios glaudžiai susijusios ir su depresija, menku savęs vertinimu ar net suicidinėmis mintimis. Iš bendraamžių ar vyresniųjų patiriamos patyčios yra viena iš priežasčių, pastūmėjančių paauglius net į savižudybę. Nulinė tolerancija patyčioms - ypatingai svarbi. Kviečiu tėvus, pedagogus ir visus suaugusiuosius bei vaikus nebūti abejingus patyčioms. Pasaulio sveikatos organizacijos 2017-2018 duomenimis, patyčias elektroninėje erdvėje Lietuvoje patyrė 25 proc. berniukų ir 19 proc. mergaičių.

Elektroninių patyčių formos ir pasekmės

Elektroninės patyčios - tai agresyvus ir tyčinis elgesys virtualioje erdvėje, kuriuo siekiama pažeminti, įskaudinti, išgąsdinti kitą. Dažna elektroninių patyčių forma yra viešas įžeidinėjimas, pavyzdžiui, socialinio tinklo profilyje yra užrašomi įvairūs keiksmažodžiai, vaikas viešai pravardžiuojamas. Elektroninėje erdvėje taip pat pasitaiko apsimetimo kitu asmeniu atvejų ir kenkimo kito reputacijai. Pavyzdžiui, apsimetus kitu bendraklasiu, klasės mergaitėms siuntinėjamos užgaulios žinutės su keiksmažodžiais. Taip pat pasitaiko, kai apgaulės būdu išgaunama asmeninė informacija ir paviešinama kitiems. Tai gali būti asmeninės nuotraukos, video filmukai, prisijungimo duomenys ir kita svarbi vaikui informacija, kuria jis nenori dalintis su kitais. Dar viena patyčių elektroninėje erdvėje forma - atstūmimas ir nepriėmimas į draugų grupę forumuose, socialiniuose tinkluose ar pašalinimas iš jų.

Neretai susiduriama, kad skriaudėjas bando savo elgesį pateisinti sakydamas, kad tai buvo tik juokai, nenorėjo įžeisti kito ir nemanė, kad tai žeidžia, kad tai buvo tik išreikšta nuomonė. Psichologė K. „Reikia suprasti, kad kai norima pajuokauti, linksma būna visiems. Tačiau jei vaikas patiria patyčias, jam linksma nebūna, būna skaudu ir liūdna. Elektroninėms patyčioms pradėti užtenka vieno veiksmo: negražaus komentaro, žeidžiančio laiško, juokingos nuotraukos. Vėliau ši informacija plinta virtualioje erdvėje, kiti žmonės ją komentuoja ir persiunčia. Pasak jos, dažnai vaikai, kurie patiria patyčias, išgyvena nuolatinę įtampą, stresą, būna prislėgtos nuotaikos, skundžiasi galvos, pilvo skausmais, turi miego sutrikimų.

Kaip reaguoti į elektronines patyčias?

Pasak K. Lekavičiūtės, labai svarbu, kad vaikas praneštų suaugusiajam, kuriuo pasitiki, kas nutiko internete ar mobiliajame telefone. Apie žeminantį elgesį taip pat reikia pranešti svetainės, socialinio tinklo ar žaidimo administratoriui, blokuoti asmenį, kuris žemina ir skaudina. Psichologė K. Lekavičiūtė visų pirma pataria tėvams kuo daugiau kalbėtis su savo vaiku, kad galėtų sužinoti apie vykstančias patyčias, rodyti vaikui empatiją, stengtis bendrauti nekritikuojant ir nekaltinant, net jei tėvams atrodo, kad patyčios prasidėjo po vaiko neatsargaus ir neapgalvoto elgesio. Patariama išsaugoti patyčių įrodymus, t. y. skriaudėjo laiškus ir žinutes, padaryti ekrano kopiją. Išsaugojus įrodymus, jei neketinama kreiptis į policiją, žeidžianti informacija gali būti pašalinama iš elektroninės erdvės. Jei dėl patyčių ketinama kreiptis į policiją, būtina tai padaryti kuo greičiau. Skriaudėjai gali stengtis išlikti anonimiški, neatskleisti savo vardo ir pavardės, naudotis slapyvardžiu. Gali būti vertinga parašyti trumpą laišką (žinutę) skriaudėjui ir įspėti - jeigu jis nenustos tyčiotis, kreipsitės į atitinkamas institucijas. Svarbu nesivelti į platesnes diskusijas su skriaudėju. Tėvai taip pat kviečiami kartu su vaiku pasižiūrėti, kaip vaikas konkrečiame žaidime, socialiniame tinkle galėtų išvengti patyčių, pvz.

Mokyklos vaidmuo

Mokyklos darbuotojų veiksmai, kurių reikia imtis pastebėjus ar sužinojus apie elektronines patyčias, turėtų būti apibrėžti mokyklos smurto ir patyčių prevencijos ir intervencijos plane. Pirmiausia reikėtų surinkti informaciją apie įvykusias patyčias. Kas skriaudžia? Kokiu būdu? Kiek mokinių įsitraukę? Kiek laiko vyksta? Jeigu yra žinoma, kas skriaudžia, tuomet kokia yra nukentėjusio-skriaudėjo santykių istorija? Mokyklos darbuotojai apie įvykį turėtų pranešti tėvams - tiek patyčias iniciavusio, tiek nukentėjusio vaiko. Taip pat patariama inicijuoti pokalbį su patyčias patyrusiu vaiku. Mokyklos darbuotojai turėtų pasikalbėti su patyčias inicijavusiu vaiku. Svarbu įvardinti, koks elgesys buvo netinkamas ir kuo tas elgesys įskaudino kitą vaiką, o taip pat informuoti apie pasekmes už netinkamą elgesį. Patyčioms persikeliant į elektroninę erdvę, „Vaikų linija“ imasi naujo vaidmens. „Vaikų linija“ pirmoji Lietuvoje gavo patikimo pranešėjo (angl. trusted flagger) statusą, kurio paslauga skirta vaikams. Tai reiškia, kad organizacijos pranešimai apie vaikų patiriamą neteisėtą turinį interneto platformose bus nagrinėjami prioritetine tvarka.

Vaiko apsilankymas pas gydytoją be tėvų: teisiniai aspektai

Ligonių kasų specialistų neretai teiraujamasi, ar gali vaikas be tėvų ateiti pas gydytoją. Juk šeimose pasitaiko, kai susirgus vaikui į gydymo įstaigą jo nėra kam palydėti arba palydi jį ne tėvai, o artimieji. Atrodo, kas gi čia tokio, juk vaikus nuo gimimo iki 18 metų privalomuoju sveikatos draudimu draudžia valstybė. Jiems už paslaugas mokėti nereikia, nes už jas sumoka ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.

„Tiek fizine, tiek psichine savo vaikų sveikata bei raida visada turi rūpintis tėvai (įtėviai) ar globėjai. Jų pareiga nuo pat gimimo vaiką prirašyti pasirinktoje sutartį su teritorine ligonių kasa turinčioje poliklinikoje, pas pasirinktą šeimos ar vaikų ligų gydytoją. Pasak jos, tėvams ir globėjams reikia žinoti, kad vaikams iki 16 metų sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos tik su jų įstatyminių atstovų sutikimu, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas. „Paciento atstovais pagal įstatymą gali būti: vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas, rūpintojas. Nesant šių atstovų raštiško sutikimo, gydytojas negalės atlikti patikrinimo. Tiesa, kaip jau ir minėjau, kai vaikui būtina skubi medikų pagalba, ji turi būti teikiama ir nesant tokių atstovų“,- teigia Ž.

Problemų kyla, jei į užsienį ilgesniam laikui išvyksta abu tėvai, o vaikai paliekami artimųjų giminaičių priežiūrai. „Teisiškai neįforminus laikinosios globos (rūpybos) šie žmonės negali atstovauti vaikams gydymo įstaigoje. Tuo tarpu turint atstovavimo teisę patvirtinantį dokumentą, sunegalavus vaikui, su juo kreipiantis į gydymo įstaigą rūpesčių nekiltų“,- sako Ž. Tuo tarpu sulaukę 16 metų jaunuoliai jau gali pasirinkti atstovą pagal pavedimą. „Šis atstovavimas įforminamas notarine tvarka arba pacientas apie savo pasirinktą atstovą pasirašytinai gali nurodyti savo medicinos dokumentuose“,- teigia Ž. Tad sunegalavus vaikui, į gydymo įstaigą tėveliams, o jei tėvų nėra - globėjams, reikėtų keliauti kartu su vaiku.

tags: #ar #galima #vaika #laikyti #an #vejo

• Vilniaus lopšelis-darželis „Gudrutis“: kontaktai ir rekvizitai
• Šerėnas: humoras ir partizanų kovos
• Visapusiška vaiko raida: svarbiausi etapai ir patarimai tėvams
• Esminis drabužėlis mažyliui
• tamsėjantys šviesūs plaukai: priežastys