Kaip supažindinti vaikus su gamtos reiškiniais: STEAM ugdymo link
Aplink vis garsiau kalbama apie STEAM ugdymą ir jo naudą, o švietimo bendruomenė į savo veiklas stengiasi pritraukti kuo daugiau šiuo ugdymo modeliu besidominčių specialistų. Darželių, pradinių mokyklų, progimnazijų, gimnazijų ir galiausiai universitetų programose vis ryškiau šmėsteli šis keistas raidžių darinys. Pradėkime nuo pradžių - STEAM yra iš anglų kalbos kilęs akronimas reiškiantis penkias disciplinas: Science - Gamtos mokslai, Technology - Technologijos, Engineering - Inžinerija, Arts - Menai ir Kūryba, Math - Matematika. Tai integruotas ugdymo modelis, kai vienu metu apjungiamos visos penkios disciplinos, mokiniai nagrinėja gamtoje ir aplinkoje aptinkamus teorinius reiškinius, skaičiuoja, matuoja, stebi, analizuoja, kelia hipotezes, pritaiko inžinerinius ir technologinius sprendimus ir taip stebi, kaip visos penkios disciplinos sąveikauja tarpusavyje. STEAM ugdymas pradėjo rastis kaip atsvara XX a. smarkiai šoktelėjusiam ir lyg šiol eksponentiškai nenustojančiam augti vartotojiškumui ir su juo atsirandančiomis klimato kaitos problemoms. Nemenkam paskatinimui įtakos turėjo ir vis retėjantis gamtos ir tiksliųjų mokslo specialistų trūkumas. Pats STEAM ugdymo modelis intensyviai vystytis pradėjo Jungtinėse Amerikos valstijose, siekiant ugdyti plačiai mąstančius ne vartotojus, bet kūrėjus, turinčius ir gebančius pritaikyti skirtingų sričių žinias ir gebėjimus viename.
Išifruokime, ką išties slepia integruotu ugdymu pagrįsto STEAM būrelio pirmoji S raidė (angl. Science) - apžvelgiant bendrai, ši raidė savyje talpina gamtos mokslus: biologiją, chemiją, fiziką, geografiją. S raidė ir gamtos mokslai vaiko raidos etape pradeda figūruoti pirmieji. Tik gimęs kūdikis iškart pradeda tyrinėti jį supančią aplinką: reaguoti į šviesą, jausti oro temperatūrų skirtumus, skonį, lytėti ir skirti paviršius, atpažinti ir skirti mamos, tėčio ir kitų artimųjų balsus ir kvapą. Kitaip sakant, pradeda savo pirmąją ir pačią ilgiausią aplinkos ir pasaulio pažinimo kelionę, kuri tęsiasi visą gyvenimą. Ankstyvajame vaikų amžiuje su aplinka vaikas susipažįsta per kasdieninius rutininius dalykus, žaidimus, edukacinius žaislus, pasakas ir pokalbius. Ne tik mažus, bet ir vyresnius vaikus galime paskatinti gamtos mokslus tyrinėti patys, o tam reikalingos nebūtinai sudėtingos priemonės. Gali pakakti namų apyvokos daiktų - išgauti skleidžiamam garsui, dažų, vandens, šaukštų, smėlio dėžės ar birių produktų. Svarbiausia, kad vaikas viską galėtų atlikti pats: liesti, užuosti, girdėti. Pagrindinė užduotis - leisti vaikui išsiaiškinti, kaip daiktas veikia, kaip keičia tekstūrą, kokį skleidžia garsą pripylus vandens pilną stiklinę ir palikus ją tuščią.
Gamtos reiškiniai vaikų ugdyme
Gamtos reiškiniai - tai nuostabūs ir įdomūs įvykiai, vykstantys aplink mus. Jie ne tik puošia mūsų aplinką, bet ir suteikia daug žinių apie pasaulį. Šis straipsnis skirtas vaikams ir jų tėveliams, norintiems geriau pažinti gamtos reiškinius, vykstančius Lietuvoje.
Pažinkime Gamtos Reiškinius
Lietuvoje galima stebėti įvairius gamtos reiškinius įvairiais metų laikais. Vienas iš tokių reiškinių yra šerkšnas - tai plonas ledo sluoksnis, susidarantis ant atvėsusių paviršių, kai oras yra drėgnas ir šaltas. Jis dažnai pasirodo anksti ryte ant žolės, medžių šakų ir automobilių. Vaivorykštė - tai optinis reiškinys, susidarantis, kai saulės šviesa lūžta ir atsispindi vandens lašeliuose. Ji dažniausiai matoma po lietaus, kai saulė šviečia iš už nugaros. Rūkas - tai debesys, susidarę prie pat žemės paviršiaus. Jis susidaro, kai šiltas ir drėgnas oras atvėsta ir vandens garai kondensuojasi į smulkius lašelius. Potvyniai - tai vandens lygio pakilimas upėse, ežeruose ar jūrose, kuris užlieja sausumos teritorijas. Juos gali sukelti stiprios liūtys, sniego tirpsmas ar audros. Rasa - tai vandens lašeliai, susidarantys ant žolės ir kitų paviršių naktį arba anksti ryte. Ji susidaro, kai oras atvėsta ir vandens garai kondensuojasi.
Įdomūs Faktai Apie Gamtos Reiškinius
Ar žinote, kiek metų Saulei? Kas yra ledėkai ir kada jie susidaro? Kada galima pamatyti Mėnulio vaivorykštę? Kas sukelia potvynius?
Gamtos Reiškiniai Ugdymo Procese
Gamtos reiškiniai gali būti puiki ugdymo priemonė. Jie skatina vaikus domėtis gamta, grožėtis ja, turtinti žodyną ir lavinti stebėjimo įgūdžius. Pedagogai gali naudoti įvairias priemones, pavyzdžiui, plakatus, iliustracijas, mįsles, patarles ir priežodžius, kad paįvairintų ugdymo procesą ir suteiktų papildomų žinių apie mūsų kraštui būdingus gamtos reiškinius. Pirštukų žaidimai - tai žaismingas būdas įdarbinti vaikų smulkiąją motoriką. Galima sukurti įvairių žaidimų, susijusių su gamtos reiškiniais, pavyzdžiui, vaizduoti šaltį, lietų ar vėją. Plakatėliai gamtos reiškiniams pažinti - tai rinkinys, sudarytas iš 17 plakatėlių, iliustruojančių įvairius gamtos reiškinius, vykstančius Lietuvoje. Kiekvienas gamtos reiškinys yra trumpai aprašytas, paaiškinti rečiau vartojami žodžiai, pateikta mįslių, patarlių, priežodžių. Plakatėliai padės pedagogams paįvairinti ugdymo procesą, suteiks papildomų žinių apie mūsų kraštui būdingus gamtos reiškinius įvairiais metų laikais (šerkšną, vaivorykštę, rūką, potvynius, rasą ir kt.). O vaikus skatins domėtis gamta, grožėtis joje vykstančiais reiškiniais, padės turtinti žodyną. Taip pat jie sužinos, kiek metų Saulei, kas yra ledėkai, kada pasirodo Mėnulio vaivorykštė arba kas sukelia potvynius.
STEAM ugdymo modelis ir gamtos mokslai vaikams
Vaikas projekte: domėsis oro permainomis, orų pavadinimais ir reiškiniais. Tyrinėdami orus laikysis taisyklių ir susitarimų. Stengsis veikti kartu su kitais grupės vaikais. Ką mes norime sužinoti apie orus, kam žmogui reikalingos prognozės, kokių klausimų kyla vaikams? Pasidomėti orų sąvokomis: rūkas, lietinga, saulėta, liūtis, kruša, perkūnija, vėjuota ir pan. Įvardinti pirmąsias žodžių raides, mokytis žodžius suskiemenuoti ir perskaityti. Sąvokas nurašyti nuo lentos į lapus ir nupiešti jiems piešinėlius. Koks yra vėjas? Prisiminti jau girdėtus vėjo garsus, nuo silpno vėjo iki stipraus uraganinio vėjo. Pasidomėti, ar vėjas pučia visuomet ta pačia kryptimi, ir iš kur jis atsiranda. Ar vėjas visuomet yra draugiškas, ar gali pakenti žmonėms? Pažaisti žaidimą su teniso kamuoliuku, pučiant teniso kamuoliuką nuridenti į sutartą vietą. Vėjas yra greitai judantis oro srautas, jis atsiranda susimaišius oro masių slėgiams. Vėjas pučia tol, kol slėgiai susimaišo ir tampa vienodi. Vėjo kryptis gali būti: šiaurės, rytų, vakarų, pietų.
Priešmokyklinukai smagiai gali tyrinėti vėjo kryptį su maišeliais ar lengvomis juostelėmis. Tyrinėti, ar vėjas visuomet vienodas ar keičia kryptį, greitį. Prieš veiklas provokacinėse erdvėse paliekamos geometrinės figūros tyrinėjimui. Vaikai domėsis jų nuožulnumais, taip pat geometrinių figūrų išklotinėmis ir tuo, kaip jas suklijuoti, kad būtų galima išgauti trimates geometrines figūras. Vaikams siūloma naudoti peršviečiamas geometrines figūras, kad jie galėtų matyti ir tyrinėti jų briaunas. Figūros sudedamos ant veidrodžio, taip sustiprinant traukos efektą ir skatindamos vaikų tyrinėjimą. Vėjai kartais būna labai pavojingi, o orai - permainingi, todėl žmogus, apsaugodamas save, sugalvojo statyti namus ne šiaip sau. Vėjas dažnai nugriaudavo namų stogus, todėl atlikdami tyrimus vaikai pasinaudojo žiniomis apie geometrines figūras. Užduotis: pastatyti namą taip, kad jo stogas atlaikytų vėją, lietų ir sniegą. Veikla suskirstoma etapais. Vaikai susiskirsto komandomis: vienas vaikas gamina stogą, kitas - namo pagrindą, o trečias - dekoracijas. Ant priemonių stalo vaikams paruošiamos geometrinių figūrų išklotinės, klijai, žirklės, plėvelė, kartonas ir spalvotas popierius. Vaikai patys renkasi priemones ir konstruoja namus. Kai užduotis baigta, namas pastatomas prieš vėjelį ir stebima, ar stogo nenupūs vėjas.
Kas yra žaibas ir kaip jis susidaro?
Pažiūrėti edukacinį filmuką apie tai, kaip susiformuoja žaibas ir kuo jis gali būti pavojingas. Aptarti, kas padeda apsisaugoti nuo žaibo ir ką reikia daryti, kad jo išvengtum. Tamsoje stebėti žaibo kamuolį ir domėtis, kokiu greičiu žaibas pasiekia žmogaus kūną. Prisiminti ir aptarti visos savaitės orus: kokie jie buvo ir ką užfiksavome stebėjimo lentelėje. Prisiminti ankstesnes veiklas apie vėją ir žaibą. Diskutuoti apie orus kitose pasaulio šalyse: kaip atrodo tornadai, žemės drebėjimai ir smėlio audros. Žiūrės edukacinį filmuką apie tai, kaip susiformuoja debesys. Susipažins su debesų pagrindiniais pavadinimais: kamuoliniai, plunksniniai ir sluoksniniai. Grupelei vaikų siūloma išmėginti tapybą naudojant spalvotas putas. Į nedidelį kiekį vandens įdedame dažų, įpilame ekologiško indų ploviklio ir kartu išplakame mikseriu iki standžių putų, kad būtų galima formuoti debesis arba žaisti.
Kaip apsisaugoti nuo žaibo?
Virtuvė - mokslinė laboratorija
Virtuvė - tai tikra mokslininkų laboratorija! Chemija gali būti saugu ir smagu, jei žinai tinkamus eksperimentus.
Ugnikalnio išsiveržimas: klasikinis eksperimentas
Ugnikalnio eksperimentas yra klasika, kuri niekada nenuvilia. Jums reikės tik stiklinės, acto, sodos ir maisto dažiklių. Į stiklinę įpilkite šiek tiek acto, pridėkite kelis lašus raudono maisto dažiklio, o tada atsargiai įberkite šaukštelį sodos.
Spalvų keičiantis pienas: magiška transformacija
Spalvų keičiantis pienas - tai eksperimentas, kuris atrodo kaip magija. Į lėkštę įpilkite pieno, pridėkite po lašą skirtingų spalvų maisto dažiklių. Tada paimkite vatos pagaliuką, pamirkykite jį skystame muile ir palietę dažiklių lašus, stebėkite reiškinį.
Vaivorykštės pienas
Į lėkštę įpilkite pieno, ant paviršiaus užlašinkite skirtingų spalvų maisto dažų.
Indikatorių eksperimentas su raudonaisiais kopūstais: rūgščių ir šarmų stebuklai
Paprastas indikatorių eksperimentas su raudonaisiais kopūstais. Išvirkite kopūstus - gautasis violetinis vanduo keičia spalvą priklausomai nuo to, ar pridėsite rūgštaus (acto), ar šarminio (sodos) skysčio.
Šaldyto pieno kristalai: ledo paslaptys
Šaldyto pieno eksperimentas atskleis kristalizacijos paslaptis. Įpilkite pieno į ledų formelę, pridėkite šiek tiek cukraus ir įdėkite į šaldiklį. Kai pienas užšals, išimkite ir stebėkite, kaip formuojasi kristalai.
Naminis ledų gaminimas
Į mažą maišelį įpilkite pieno, cukraus ir vanilės mišinio, sandariai uždarykite. Šį maišelį įdėkite į didesnį maišelį, pripiltą ledo ir druskos.
Gamta - geriausia laboratorija: eksperimentai lauke
Kai vaikai praleidžia laiką gamtoje, jie ne tik žaidžia - jie mokosi. Kiekvienas medis tampa tyrimų objektu, kiekvienas akmenukas - galvoūkiu, o kiekvienas vabzdys - nauju draugu. Šiuolaikiniame pasaulyje, kai vaikai vis daugiau laiko praleidžia prie ekranų, gamtos tyrinėjimai tampa dar svarbesni. Jie padeda ugdyti smalsumą, stebėjimo gebėjimus ir meilę aplinkai. Lauko edukacija - tai puikus būdas sujungti mokymąsi su aktyviu buvimu gamtoje. Tokios veiklos ne tik skatina vaikų smalsumą ir kūrybiškumą, bet ir padeda geriau įsisavinti naujas žinias.
Augalų auginimo eksperimentas su pupelėmis: gyvybės stebuklas
Augalų auginimo eksperimentas su pupelėmis yra puikus būdas parodyti augalų augimo procesą. Į skaidrų stiklinę tarp sienelės ir servetėlės įdėkite pupelę, reguliariai drėkinkite. Per savaitę vaikas galės stebėti, kaip dygsta šaknys ir ūgliai.
Sėklų dygimo stebėjimas
Tarp stiklainio sienelės ir žemės įdėkite pupelių sėklų. Sukurkite mini šiltnamį iš plastikinio butelio. Nupjaukite butelio viršų, pripildykite žemių, pasodinkite sėklų ir uždenkite nupjautu viršumi.
Spalvotų gėlių auginimas: vandens kelionės stebuklai
Kitas nuostabus eksperimentas - spalvotų gėlių auginimas. Paimkite baltų gėlių (idealiai tinka chrizantemos ar gvazdikeliai), perpjaukite stiebą pusiau ir kiekvieną pusę įmerkite į skirtingos spalvos vandenį su maisto dažikliais. Išbandykite „Vandens kelionės” eksperimentą. Įmerkite baltą gėlę (puikiai tinka chrizantema ar gvazdikas) į vandenį, nudažytą maisto dažais. Per kelias valandas gėlės žiedlapiai nusidažys. Pamerkite gėlę į nudažytą vandenį ir stebėkite, ar žiedai nusidažys. Vandens kelionės augalais: augalų maitinimas. Ši veikla parodys vaikams, kaip augalai gauna vandenį. Pamerkite vienus augalus į vandenį, kitus palikite be vandens. Stebėkite, kaip kinta augalai.
Oro slėgio eksperimentas su stikline ir popieriaus lapu: fizikos triukas
Oro slėgio eksperimentas su stikline ir popieriaus lapu nustebins visą šeimą. Pripildykite stiklinę vandens, uždenkite popieriaus lapu ir greitai apverskite.
Magnetizmo tyrimai: paslėptų lobių paieška
Magnetizmo tyrimai visada sužavi vaikus. Paslėpkite po popieriaus lapu smulkių metalinių daiktų (sąvaržėlių, smeigtukėlių) ir duokite vaikui magnetą. Leiskite jam „ieškoti lobių”, judindamas magnetą virš popieriaus.
Tankio eksperimentas su skysčiais: spalvų bokštas
Paprastas tankio eksperimentas su skirtingais skysčiais stebina savo grožiu. Į aukštą stiklinę atsargiai supilkite medų, skystą muilą, vandenį su maisto dažikliu ir aliejų. Kiekvienas skystis liks atskiroje sluoksnyje, sukurdamas gražų spalvų „torną”.
Statinės elektros demonstracija: balionų magija
Statinės elektros demonstracija su balionais ir popieriaus gabaliukais - tai eksperimentas, kurį vaikai gali kartoti be galo. Patrinkite balioną apie plaukus ar vilnonį megztinį ir priartinkite prie smulkių popieriaus gabaliukų.
Jaunojo mokslininko dienoraštis ir patarimai tėvams
Jaunojo mokslininko dienoraštis - tai ne tik smagus laisvalaikio praleidimo būdas, bet ir puiki galimybė tėvams ir vaikams kartu atrasti mokslų stebuklus. Tikras mokslininkas visada užsirašo savo stebėjimus. Dienoraštyje vaikai gali piešti eksperimento schemas, užrašyti savo hipotezes (spėjimus, kas nutiks), aprašyti, ką matė, ir padaryti išvadas. Skatinkite vaikus užduoti klausimus: „Kodėl taip nutiko?”, „Kas būtų, jei…?”, „Ar galėčiau tai padaryti kitaip?”. Nuotraukos ir piešiniai dienoraštyje padės ateityje prisiminti eksperimentus.
Patarimai jauniesiems mokslininkams
Saugumas ir tėvų vaidmuo: Nors visi čia pateikti eksperimentai yra saugūs, svarbu nepamiršti pagrindinių saugos taisyklių. Paaiškinkite vaikams, kad tikroje laboratorijoje mokslininkai dėvi apsauginius akinius ir pirštines. Visada naudokite tik maistui tinkamus produktus ir vengkite bet kokių cheminių medžiagų, kurios nėra skirtos vaikams. Eksperimentavimas su vaikais - tai ne tik smagus laisvalaikio praleidimas, bet ir investicija į jų ateitį. Nesvarbu, ar jūsų vaikas ateityje taps mokslininku, ar rinksis visai kitą profesiją - eksperimentavimo metu įgyti gebėjimai pravers visur. Tėvų vaidmuo čia ypač svarbus. Jūs ne tik prižiūrite saugumą, bet ir rodote, kad mokytis gali būti smagu. Jūsų entuziazmas ir smalsumas užkrečia vaikus mokslo meile. Pradėkite nuo paprasčiausių eksperimentų ir palaipsniui komplikuokite.
Žurnalas "Lututė" - vaikų gamtos pažinimo draugas
Yra daug būdų, kaip išmokyti vaikus harmoningo santykio su gamta, kurios dalimi mes visi esame. Vienas iš tokių būdų - vaikų žurnalas „Lututė“, kuris jau 27-us metus kantriai ir kūrybingai tiesia kelią į vaikų ir suaugusiųjų širdis. Žurnalas „Lututė“, skirtas 5-12 metų vaikams, pradėtas leisti 1995 metų kovą. Šis žurnalas užaugino jau ne vieną smalsių skaitytojų kartą, o pasirinkta teminė niša pasiteisino su kaupu.
Žurnalas „Lututė“: Pagrindiniai Aspektai
Istorija ir Augimas: Žurnalas ne tik atlaikė konkurenciją, bet ir padidino savo dažnumą bei apimtį - šiuo metu tai 32 puslapių leidinys, išleidžiamas 12 kartų per metus. Bendruomenė: Žurnalas subūrė gamtą mylinčių ir žurnalą skaitančių vaikų bendruomenę. Dėmesys Vaikams: Žurnalo kūrėjai nepamiršta, jog žurnalo skaitytojai - judrūs, smalsūs vaikai, tad jų dėmesys sustabdomas nuotraukomis, įdomių detalių išdidinimais, teksto skaidymu ir spalviniais akcentais. Kiekvieną rubriką ar anonsuojamą iniciatyvą lydi dailininkės Loretos Valantiejienės pieštos žurnalo šeimininkės - pelėdžiukės Tutės - ir jos draugo peliuko Pito figūrėlės.
Nuotraukos - Didžiausias Žurnalo Turtas
Išėjus kone kiekvienam leidinio numeriui, jo redaktoriai dėkoja žurnale publikuotų nuotraukų autoriams. Būtent kolegų fotografų užfiksuoti gamtos stebuklai yra neišsemiamas šaltinis, įkvepiantis atrasti ir pristatyti vaikams vis naujas temas. Gamtos nuotraukos sudaro apie du trečdalius viso žurnalo turinio ir stebina ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius. Sustabdytos akimirkos verčia sulaikyti kvėpavimą, o atrastas pasaulis įsimins visam gyvenimui. Nepakartojamus gamtos kadrus žurnalui dovanoja vieni geriausių šalies gamtos fotografų.
Edukaciniai Sprendimai ir Meilė Gamtosaugai
Greta gyvūno nuotraukos pateikiamas ir jo piešinys - taip vaikams suteikiama galimybė įdarbinti fantaziją ir lyginti skirtinga stilistika pateiktus objektus. Žurnalo sumanytojai nesivaiko egzotikos, bet lieka ištikimi idėjai pristatyti vaikams Lietuvos gamtą. Tvirtus meilės savo kraštui ir jos gamtai pamatus padeda tik artimosios aplinkos pažinimas.
Medžiagos Pateikimo Metodai
Pateikiant informaciją, naudojamas lyginimo ir kontrasto principas - prie jau žinomos informacijos prijungiami nauji įdomūs faktai ar paneigiami nusistovėję stereotipai. Informaciją apie gamtos pasaulio įvairovę vaikams daug lengviau įsiminti ir suprasti pabrėžiant aprašomų objektų ar reiškinių skirtumus, kraštutinumus ar nesutapimus. Svarbu, kad pažintiniuose straipsniuose gyvūnų ar augalų savybių diferenciacija niekada neperžengia vartotojiškai ar utilitarinei sąmonei būdingo skirstymo į gerus ir blogus ribos. Gamtos nauda žmogui žurnale subtiliai paaiškinama per ilgametes žmonijos ir aplinkos sugyvenimo tradicijas, kurios remiasi pažinimu, pagarba ir pagalba vieni kitiems.
Gamtos ir Liaudies Tradicijos
Per ilgus amžius sukaupta senolių išmintimi dalijamasi straipsniuose ar užduočių klausimuose pristatant gydomąsias augalų savybes, senuosius kaimo amatus ir darbus, gamtos reiškinius, kalendorinių švenčių tradicijas. Šios žinios pildomos moksline informacija. Gyvūnų, augalų ir kitų gamtos objektų savybes kviečiama prisiminti į patarles, priežodžius įrašant trūkstamus žodžius. Gamtos ir liaudies tradicijų bei meno sąsajas gražiai perteikia kūrybingos straipsnių antraštės. Neretai sakmių ar liaudies dainų tekstai integruojami į pažintinio turinio tekstus. Tautosakoje gyvūnai, augalai yra vienas dažniausių personažų, tad ši medžiaga yra ne tik tobulos poetikos pavyzdys, bet ir potencialus iliustracinių ir žaidybinių tekstų šaltinis.
Lietuviški Pavadinimai ir Kalba
Nacionalinį koloritą ir žaismės žurnalui suteikia ir lingvistinis lietuviškų gyvūnų ar augalų pavadinimų pristatymas ir paaiškinimas. Neretai pats žaismingas augalo ar gyvūno pavadinimas įkvepia straipsnio temą, leidžia suformuluoti skambią antraštę ar intriguojantį klausimą. Vaizduotę ir vaiko žodyną lavina ir užduotėlėse dažnai pateikiami sudurtiniai gamtos tvarinių pavadinimai.
Literatūriškumas ir Pasakojimai
Didelę dalį žurnale spausdinamų tekstų sudaro beletrizuoti pasakojimai apie gamtą, kuriuos apie save ar kitus pasakoja animalistiniai ar supasakinti personažai. Lututei originalius beletristinius kūrinėlius, eilėraščius, eiliuotas užduotėles dažniausiai kūrė ir tebekuria patys žurnalo sudarytojai - gamtininkai, filologai, žurnalistai ar žurnalo bičiulės - literatės. Kiekvienam žurnalo numeriui pritaikytais ir kartu su kalendoriniu gamtos ritmu pulsuojančiais literatūriniais kūrinėliais (eilėraščiais, pasakomis, vaizdeliais, dialogais) pirmiausia stengiamasi papasakoti apie pokyčius gamtoje, nusakyti vieno ar kito gyvūno išorines savybes, gyvenimo būdą, elgesį, džiaugsmus ir išgyvenimo sunkumus.
Eilėraščiai ir Kūryba
Lututės eilėraščiuose pirmenybė dažnai teikiama gamtamokslei informacijai, būdingas jos ir poetinių įvaizdžių palyginimas. Kita vertus, kūrinių autoriai jaučia savo skaitytoją ir stengiasi išlaikyti kontaktą su juo, todėl dažnai eilėraščiuose į vaiką, kaip ir pažintiniuose straipsniuose, kreipiamasi tiesiogiai. Gamta eilėraščiuose dinamiška, pilna veiksmo, spalvų, garsų. Gyvūno savybės dažniausiai pristatomos dialogu ar monologu. Garsažodžiai leidžia geriau išreikšti emocijas, pristatomo gyvūno charakterį, tačiau jais nepiktnaudžiaujama.
tags: #gamtos #reiskiniai #vaikams
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
