Gabaus vaiko drama ir tikrosios savasties paieška: Alice Miller įžvalgos
Alice Miller, žymi šveicarų psichoterapeutė, savo knygoje „Gabaus vaiko drama ir tikrosios savasties paieška“ nagrinėja gilias vaikystės traumų problemas ir jų įtaką suaugusio žmogaus gyvenimui.
Autorė ir jos darbai
Alice Miller (1923-2010) buvo vaikystės traumų specialistė, parašiusi trylika knygų, išleistų daugybėje šalių. Lietuvių kalba jau pasirodė ir kitos jos knygos, tokios kaip „Kūno maištas“, „Gyvenimo keliai“ ir „Nereikalingas raktas“. „Gabaus vaiko drama“ yra pirmoji ir labiausiai žinoma autorės knyga, kurioje ji atkreipia dėmesį į vaikystės patirčių svarbą ir jų ilgalaikį poveikį žmogaus gyvenimui.
Pagrindinės knygos temos
Knygoje „Gabaus vaiko drama“ Miller atskleidžia, kaip suaugusiųjų žiaurumas ir vaikų išnaudojimas saviems poreikiams tenkinti gali turėti gilių ir ilgalaikių pasekmių. Autorė teigia, kad tokie veiksmai, kaip mušimas, manipuliavimas ar įvairaus tipo baudimas, pažeidžia vaiko vientisumą ir priverčia jį atsižadėti savasties. Vaikas, norėdamas išgyventi, prisitaiko prie tėvų lūkesčių ir poreikių, užgniauždamas savo tikruosius jausmus ir poreikius.
Vaikystės traumos ir jų pasekmės
Miller pabrėžia, kad vaikystėje patirtos traumos kaupiasi ir veikia suaugusio žmogaus gyvenimą. Užgniaužti jausmai ir nepatenkinti poreikiai gali pasireikšti įvairiomis problemomis, tokiomis kaip depresija, nerimas, santykių sunkumai ir kt. Autorė teigia, kad norint išsivaduoti iš vaikystės kalėjimo ir priartėti prie tikrosios savasties, būtina atsigręžti į praeitį ir priimti išstumtus jausmus.
Savasties paieškos
Knygoje „Gabaus vaiko drama“ Miller teigia, kad vaikas, kuris labai stengiasi pateisinti tėvų lūkesčius, ignoruoja savo tikruosius jausmus ir poreikius, taip netekdamas kažko labai svarbaus - tikrojo Aš. Toks vaikas tarsi nustoja augti, todėl dažnai jaučiasi tuščias, emociškai izoliuotas ir „benamis“. Ištisus dešimtmečius jie buvę priversti jį apleisti ir pamiršti ir iki šiol niekada to nesuvokė.
Ištraukos iš knygos ir apmąstymai
Viena iš knygos ištraukų teigia: „Kiekvienas gyvenimas kupinas iliuzijų, - galbūt todėl, kad tiesa mums atrodo nepakenčiama. Vis dėlto ji - tokia būtina. […] Neįmanoma pakeisti praeities, neįmanoma panaikinti vaikystėje patirtų traumų. Tačiau galime keistis patys, galime „sutaisyti“ save, atgauti prarastą vienovę.“ Ši citata atspindi pagrindinę knygos idėją - nors praeities pakeisti negalime, galime pakeisti savo požiūrį į ją ir išgyti.
Autorė Nora, aprašydama savo refleksijas po knygos skaitymo, teigia, kad ją lydėjo mintys apie tai, ar tikrai neįmanoma nieko padaryti, jog būtų galimybė pakeisti praeitį, pamiršti traumas, kurios buvo patirtos vaikystėje dėl tėvų veiksmų. Tai paskatino ją susimąstyti apie savo pačios vaikystę ir kokia ji buvo. Nors ji prisimena įvairius susižeidimus dūkstant lauke su draugais, kritimus nuo dviračio ar pėdų skaudėjimą nuo lakstymo basomis, ji nebuvo pagalvojusi, jog vaikus traumuoti gali ir patys tėvai.
Knygos vertė ir įtaka
„Gabaus vaiko drama“ yra vertinga knyga visiems, kurie domisi vaikų psichologija, traumų poveikiu ir savęs pažinimu. Ji padeda suprasti, kaip vaikystės patirtys formuoja mūsų asmenybę ir elgesį, ir kaip galime išgyti nuo praeities žaizdų. Knyga taip pat naudinga tėvams, norintiems geriau suprasti savo vaikus ir kurti su jais sveikus ir artimus santykius.
Knygos aktualumas šiandien
Šiandien, kai vis daugiau dėmesio skiriama psichinei sveikatai ir vaikų gerovei, „Gabaus vaiko drama“ išlieka itin aktuali. Knyga padeda atpažinti vaikystės traumas ir jų pasekmes, skatina atvirai kalbėti apie sunkias patirtis ir ieškoti pagalbos. Ji taip pat primena, kad kiekvienas vaikas turi teisę į meilę, pagarbą ir saugumą.
Miller įžvalgos apie visuomenę
Alice Miller teigia, kad visame pasaulyje vaikai vienaip ar kitaip baudžiami, dažniausiai mušami, ypač pirmaisiais savo gyvenimo metais, kai formuojasi smegenys. Vaikai neturi nei jėgų, nei teisės priešintis smurtui ir prievartai, todėl ima slopinti natūralias reakcijas: baimę, pyktį. Suaugę žmonės dažnai atsiima visą padarytą jiems vaikystėje žalą - visą susikaupusį pyktį, į juos susigėrusį žiaurumą, sadizmą nukreipia į savo vaikus, aplinkinius ar net tautas.
Vaikystės traumos. Pokalbis su psichologe Jūrate Bortkevičiene
Kitos knygos apie vaikystės sunkumus ir savęs pažinimą
Be „Gabaus vaiko dramos“, yra ir kitų knygų, nagrinėjančių vaikystės sunkumus ir savęs pažinimą. Pavyzdžiui, Susan Forward knyga „Toksiški tėvai“ atskleidžia, kaip netinkamas tėvų elgesys gali palikti ilgalaikius vidinius randus. Bessel van der Kolk knyga „Kūnas mena viską“ nagrinėja, kaip traumos veikia kūną ir protą, ir kaip traumos metu patirti pojūčiai bei emocijos „išsaugomos“ kūne.
Knygos skaitymas kaip savęs pažinimo įrankis
Knygos skaitymas gali būti puikus savęs pažinimo įrankis. Pasak psichologo Kristin Neperud Merz, mūsų lentynose daugiausia tų knygų, kurias mes dažniausiai skaitome. Skirtingi knygų žanrai gali atskleisti skirtingus mūsų asmenybės aspektus. Gabaus vaiko drama ir tikrosios savasties paieška nagrinėja vaikystės patirties įtaką suaugusio žmogaus savasties formavimuisi. Ši psichologinė/psichoanalitinė knyga analizuoja, kaip tėvų lūkesčiai, reikalavimai ir emocinė manipuliacija gali priversti gabų vaiką slopinti tikruosius jausmus bei pateikti išorinį „sėkmės“ vaidmenį. Autorė remiasi klinikiniais pavyzdžiais ir psichoanalizės principais, aiškiai skirdama emocinę žalą nuo atskirų elgesio bruožų. Tekste aptariami dažniausi pasekmių modeliai: perfekcionizmas, sąstingis intymumuose, vidinis tuštumos jausmas ir polinkis prisitaikyti. Knyga nepateikia greitų receptų, tačiau siūlo supratimo ir savirefleksijos įrankius, kurie gali būti naudingi tiek profesionalams, tiek skaitytojams, ieškantiems priežasčių savo elgesyje. Gabaus vaiko drama ir tikrosios savasties paieška nagrinėja vaikystės patirties įtaką suaugusio žmogaus savasties formavimuisi. Trauminiai vaikystės išgyvenimai kaupiasi kūne ir nesąmoningai veikia tolimesnį suaugusiojo gyvenimą. Tik priėmus išstumtus jausmus galima išsivaduoti iš vaikystės kalėjimo ir priartėti prie tikrosios savasties.
Alice Miller - žydų kilmės šveicarų psichoterapeutė. Po dvidešimties metų psichoanalizės praktikos ji atsidėjo vaikystėje patirtų traumų tyrinėjimams ir knygų rašymui. „Gabaus vaiko drama“ - pirmoji autorės knyga, išgarsinusi ją visame pasaulyje. Knygoje A. Miller akivaizdžiai parodo, kaip vaiko išnaudojimas suaugusiųjų poreikiams, jo baudimas, mušimas ir manipuliavimas pažeidžia jauno žmogaus integralumą bei skatina jį atsižadėti savasties. Pasak autorės, „neįmanoma pakeisti praeities, neįmanoma panaikinti vaikystėje patirtų traumų. Tačiau galime keistis patys, galime „sutaisyti“ save, atgauti prarastą vienovę.“ Tam reikia atsigręžti į praeitį, atverti duris į vaikiškos tikrovės suvokimą bei sąmoningai išgyventi išstumtus jausmus. Taip galime ne tik išsivaduoti iš vaikystėje patirtos baimės bei jos destruktyvių padarinių dabartyje, bet ir sustabdyti prievartos perdavimą iš kartos į kartą ateityje. Nuo to laiko, kai ši knyga pasirodė 1979 m., daugybė skaitytojų nuolat praneša man, kad skaitant šias esė į jų gyvenimą sugrįžo mažas, sutrikęs, nesuprastas, įbaugintas vaikas, kuriuo kadaise jie buvo. Daugybė teigė pirmą kartą pajutę šio vaiko vargus ir skausmą taip stipriai, kad galėję verkti. Dauguma stebėjosi apskritai taip ilgai nieko nenutuokę apie šio vaiko egzistenciją ir jo skausmą. Dažnai laiškuose skaitydavau: „Jūs aprašėte mano gyvenimą ir mano šeimą. Iš kur visa tai sužinojote?“
Alice Miller (1923-2010) - šveicarų psichoterapeutė, žymi vaikystėje patirtų traumų specialistė, trylikos knygų, išleistų trisdešimtyje šalių, autorė. Lietuvių kalba jau yra pasirodžiusios šios autorės knygos: „Kūno maištas“ (2012), „Gyvenimo keliai“ (2013), „Nereikalingas raktas“ (2014). Pirmoji ir pasaulinį žinomumą autorei atnešusi knyga „Gabaus vaiko drama“ parodo, kaip vaiko išnaudojimas suaugusiųjų poreikiams, baudimas, mušimas ir manipuliavimas pažeidžia jo integralumą bei skatina savasties atsižadėjimą. Vaikystėje patirtos traumos kaupiasi bei veikia suaugusio žmogaus gyvenimą. Padėti išsivaduoti iš vaikystės kalėjimo ir priartėti prie tikrosios savasties, pasak Alice Miller, galima atsigręžus į praeitį ir priėmus išstumtus jausmus atgal.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
