Fizinis aktyvumas yra neatsiejama sveikos vaikystės dalis, turinti didžiulę įtaką visapusiškai vaiko raidai. Tai ne tik būdas išlaisvinti energiją, bet ir svarbi investicija į ilgalaikę sveikatą, emocinę gerovę ir socialinius įgūdžius. Judėjimas yra būtina sąlyga vaiko organizmui augti ir normaliai vystytis, todėl svarbu suprasti jo reikšmę ir užtikrinti tinkamą fizinio aktyvumo lygį nuo pat pirmųjų gyvenimo metų.
Gausių mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad visame pasaulyje dauguma suaugusiųjų ir vaikų yra nepakankamai fiziškai aktyvūs ir fizinio aktyvumo lygis toliau laipsniškai mažėja visose amžiaus grupėse. Vaikų bei paauglių pramogų ir laisvalaikio pobūdis taip pat pasikeitė - tapo daug pasyvesnis. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) ir kitos institucijos nuolat pabrėžia, kad fizinio aktyvumo stygius kelia rimtą grėsmę vaikų sveikatai visose amžiaus grupėse.
Fizinis aktyvumas apima bet kokį judėjimą, kurio metu naudojami skeleto raumenys ir deginama energija. Tai yra viena iš pagrindinių priemonių, gerinančių tiek fizinę, tiek psichinę sveikatą.

Teigiama fizinio aktyvumo patirtis vaikystėje padeda sukurti tvirtus sveiko ir produktyvaus gyvenimo ateityje pagrindus. Reguliarus fizinis aktyvumas vaikystėje suteikia daugybę privalumų, apimančių fizinę, psichologinę, socialinę ir kognityvinę sferas.
Reguliari fizinė veikla skatina kaulų ir raumenų augimą, padeda sukurti tinkamą laikyseną, lavina judesių koordinaciją ir pusiausvyrą, stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą, teigiamai veikia kvėpavimo sistemą, virškinimo sistemos darbą. Fizinis aktyvumas taip pat svarbus kaulų vystymuisi - aktyviai judant kaulai tampa tvirtesni ir tankesni.
Raumenų sistemos vystymasis taip pat yra glaudžiai susijęs su judėjimu: nuolat judant raumenys auga, mokosi koordinuotai dirbti, o tai padeda formuoti gerą laikyseną ir išvengti judėjimo aparato problemų. Reguliarūs fiziniai pratimai padeda išlaikyti optimalų kūno svorį, stiprina kaulus ir sąnarius. Tai tiesiogiai mažina riziką susirgti tokiomis lėtinėmis ligomis kaip nutukimas, diabetas, širdies ir kraujagyslių susirgimai bei osteoporozė vėlesniame amžiuje.
Be to, fizinis aktyvumas stiprina vaikų imunitetą. Tyrimai rodo, kad reguliariai mankštinantys vaikai serga rečiau nei jų pasyvūs bendraamžiai. Fizinis aktyvumas vaikystėje yra neįkainojama investicija į ateitį, kurios dividendai mokami visą gyvenimą.

Judėjimas turi tiesioginės įtakos vaikų emocinei būklei. Fizinė veikla skatina endorfinų - natūralių „laimės hormonų“ - išsiskyrimą, todėl vaikai jaučiasi laimingesni, mažiau patiria stresą. Reguliarus aktyvumas mažina nerimo ir depresijos riziką.
Psichologė dr. Dovilė Juknevičienė pabrėžia, kad „Fizinis aktyvumas gali padėti vaikams susidoroti su emociniais iššūkiais, nes judėjimas veikia kaip natūralus streso mažinimo būdas. Tai ypač svarbu vaikams, kurie patiria mokyklos stresą arba socialines problemas“.
Fizinis aktyvumas stimuliuoja smegenų veiklą ir skatina naujų nervinių jungčių formavimąsi. Aktyvūs vaikai paprastai pasižymi geresne atmintimi, koncentracija ir problemų sprendimo gebėjimais. Reguliarūs fiziniai pratimai skatina kraujo tekėjimą į smegenis, o tai pagerina jų funkcijas ir gebėjimą apdoroti informaciją.
Vaikų neurologė dr. Raimonda Simonaitytė teigia: „Judėjimas padeda smegenims atlikti sudėtingesnes užduotis, gerina mąstymo greitį ir lankstumą, todėl aktyvūs vaikai dažnai greičiau ir efektyviau sprendžia problemas mokykloje.“ Tyrimai rodo, kad vaikai, reguliariai sportuojantys, pasiekia geresnių rezultatų mokykloje.
Dalyvavimas fizinėse veiklose, ypač komandiniuose žaidimuose, padeda vaikams ugdytis svarbius socialinius įgūdžius. Jie mokosi bendrauti, bendradarbiauti, spręsti konfliktus ir prisitaikyti prie taisyklių. Šie įgūdžiai tampa pagrindu sėkmingoms draugystėms ir santykiams ateityje.
Fizinis aktyvumas taip pat prisideda prie pasitikėjimo savimi ugdymo. Kai vaikas įveikia fizinį iššūkį - išmoksta važiuoti dviračiu, perplaukia baseiną ar įvaldo naują šokio judesį - jis patiria asmeninį pasiekimo jausmą, kuris stiprina jo savivertę. Psichoterapeutė dr. Laima Gasiūnaitė pastebi: „Fizinis aktyvumas leidžia vaikui jaustis gerai apie savo kūną, o tai labai svarbu jų emocinei gerovei. Tai padeda stiprinti pasitikėjimą savimi ir mažina įvairių psichologinių sunkumų riziką, tokių kaip kūno nepriėmimas“.

Buvo parengtos fizinio aktyvumo piramidės, skirtos vaikams ir paaugliams (6-17 metų) bei suaugusiems asmenims (18-65 metų). Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Jungtinės Amerikos Valstijų ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC) yra parengę fizinio aktyvumo rekomendacijas įvairioms amžiaus grupėms.
| Amžiaus grupė | Rekomenduojamas fizinis aktyvumas | Konkretūs pavyzdžiai ir paaiškinimai |
|---|---|---|
| Kūdikiai (iki 1 metų) | Kasdien, paskirstyta per visą dieną. | Bent 30 minučių (atsibudus) rekomenduojama gulėti kniūbsčia (ant pilvo). |
| Vaikai (1-2 metai) | Bent 180 minučių įvairiausiai fizinei veiklai, įskaitant vidutinio ir didelio intensyvumo veiklą. | Ropojimas, vaikščiojimas, bėgiojimas, žaidimai. Vaikai neturėtų būti fiziškai pasyvūs ilgą laiko tarpą, išskyrus miego valandas. |
| Vaikai (3-6 metai) | Rekomenduojama per parą skirti bent 180 minučių įvairiausiai fizinei veiklai (nesvarbu kokio intensyvumo), iš kurių bent 60 minučių būtų vidutinio ir didelio intensyvumo fizinė veikla. | Bėgiojimas, šokinėjimas, energingi žaidimai, važiavimas triratuku. |
| 5-17 metų vaikai ir paaugliai | Kasdienė, bent 60 minučių trunkančią vidutinio ar didelio intensyvumo fizinę veiklą. Be to, bent 3 kartus per savaitę į kasdienį fizinį aktyvumą turėtų būti įtraukiama raumenis bei kaulus stiprinanti veikla. |
|
Nepakankamas fizinis aktyvumas, kitaip tariant, fizinis pasyvumas, yra viena aktualiausių vaikų sveikatos problemų. Tai didina nutukimo, diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio, nuotaikos ir nerimo sutrikimų riziką. Apskaičiuota, kad pasaulyje fizinis pasyvumas yra pagrindinė priežastis, lemianti apie 21-25 proc. krūties ir gaubtinės žarnos vėžio, 27 proc. diabeto ir apie 30 proc. išeminės širdies ligų atvejų.

Lietuvos vaikų fizinis aktyvumas yra nepakankamas. Remiantis 2018 m. PSO duomenimis, Lietuvoje pakankamai fiziškai aktyvūs buvo tik 10 proc. 10-17 metų vaikų. Tai reiškia, kad didžioji dalis vaikų (78,1 proc. mergaičių ir 59,6 proc. berniukų) yra fiziškai pasyvūs.
Šiuolaikiniai iššūkiai, kurie prisideda prie sėslaus gyvenimo būdo ir kelia riziką vaikų sveikatai, yra šie:
Tėvai atlieka itin svarbų vaidmenį skatinant vaikų fizinį aktyvumą. Fizinis aktyvumas vaikystėje - tai ne tik būdas išleisti vaikišką energiją, bet ir gyvybiškai svarbus elementas sveikam augimui, vystymuisi ir laimingai ateičiai.
