Auklės figūra kine yra itin universali. Nuo linksmo ir šmaikštaus personažo, kuris įneša pokyčių į šeimos gyvenimą, iki gilios, dramatiškos istorijos, atskleidžiančios motinystės iššūkius - filmai apie aukles paliečia įvairias temas ir žanrus. Šiame straipsnyje apžvelgsime keletą ryškiausių kūrinių, kuriuose auklės vaidina pagrindinį vaidmenį.
Kultinis serialas „Auklė“ (angl. „The Nanny“), kurio premjera įvyko CBS kanalu 1993 m. lapkričio mėnesį, šiemet švenčia savo 30-ies metų jubiliejų. Šis serialas, rodomas šešis sezonus iki 1999-ųjų birželio, išgarsino aktorę Fran Drescher, vaidinusią mada besidominčią moterį iš Niujorko Kvinso rajono, tapusią trijų aukštuomenei priklausančių vaikų aukle.

Serialas išsiskyrė ne tik humoru, bet ir unikaliu veikėjų stiliumi. „Manau, kad „Auklė“ išsiskyrė veikėjų drabužiais,“ - pridūrė Fran Drescher ir negailėjo pagyrų serialo kostiumų dizainerei Brendai Cooper, kuri už savo indėlį laimėjo „Emmy“ apdovanojimą (iš viso ji buvo nominuota trims statulėlėms). Nors serialas baigėsi prieš daugelį metų, jis išlieka populiarus ir šiandien. „Sunku tuo patikėti, bet dabar kanalu „HBO Max“ rodomas serialas yra populiaresnis nei kada nors anksčiau“, - stebėjosi aktorė.
Šiuo metu žinoma, kad įgyvendinami du su „Aukle“ susiję projektai: Brodvėjaus miuziklas ir filmas. Fran Drescher ir kitas serialo kūrėjas, jos buvęs sutuoktinis Peteris Marcas Jacobsonas, džiaugiasi kurdami Brodvėjaus miuziklą „Auklė“. Tačiau aktorė patvirtino, kad scenoje nepasirodys. „Žinoma, galėčiau vaidinti, bet tada tektų pakeisti pavadinimą į Senelė,“ - juokavo ji.
2022 m. F. Drescher prasitarė, kad derasi su „Sony“ dėl filmo. „Tai nebus miuziklas. Brodvėjaus miuzikle veiksmas vyks XX a. dešimtajame dešimtmetyje, kaip ir seriale, - teigė ji ir patikslino, kad miuziklas nebus adaptacijos didžiajame ekrane šaltinis. - Filmas tikriausiai bus šiuolaikiškas, atsiras naujų veikėjų.“ Ji taip pat nurodė, kad filme gali būti serialo gerbėjams pažįstamų personažų, tačiau jame greičiausiai bus pasakojama „visiškai naujos veikėjos istorija“.
2018-ųjų drama „Auklė Tulė“ (angl. „Tully“), kurioje pagrindinį vaidmenį atlieka Charlize Theron, siūlo gilų ir realistišką žvilgsnį į motinystės iššūkius. Filme C. Theron vaidina Marlo - rutinoje ir kasdieniuose rūpesčiuose paskendusią trijų vaikų mamą, kurios vienas - naujagimis. Pamiršusi, kas yra miegas, moteris bando pasirūpinti tiek buitimi, tiek atžalomis, tiek vyru, tačiau nuovargis daro ją nervinga ir pasimetusia.

Marlo brolis, matydamas sesers išsekimą, pasiūlo jai pasisamdyti naktinę auklę, kad moteris bent kiek pailsėtų. Štai taip į šeimos namų duris pasibeldžia Tulė (akt. Mackenzie Davis). Nors iš pradžių ji atrodo keistoka, galiausiai Marlo pamato jaunoje auklėje save (ar bent jau tokią, kokia buvo prieš 20 metų). Laisva ir maištinga siela įneša gyvybės į šeimos namus, o tarp Tulės ir Marlo užsimezga stiprus ryšys, padedantis pastarajai įgyvendinti senas svajones ir atrasti savyje kažką naujo. Tačiau ši draugystė priveda prie kiek netikėto įvykio, kuris puikiai nuspėjamas viso filmo metu.
„Auklė Tulė“ - tai trečiasis režisieriaus Jasono Reitmano ir scenaristės Diablo Cody dueto „kūdikis“. Kūrėjų tandemas meistriškai narpliojo motinystės ir moteriškumo klausimus 2007-ųjų „Džuno“ ir 2011-ųjų „Jaunoje pilnametėje“ (kur C. Theron taip pat atliko pagrindinį vaidmenį). Filmo scenarijų D. Cody sėdo rašyti pati trečią kartą tapusi mama, tad juostoje galima įžvelgti tam tikrų asmeniškumų. Scenaristė itin realistiškai nupiešia ne tik fizinius, bet ir emocinius sunkumus, su kuriais kasdien susiduria mamos.
„Kartu su motinyste moterys praranda nepriklausomybę. Turime įgimtą pasiaukojimą, pareigos jausmą. Vyrai tai jaučia kitaip, tėvystė dažniausiai matuojama malonumais, o ne pareigomis: geras tėvas tas, kuris lepina, gera mama ta, kuri rūpinasi, prižiūri. Tapdamos mamomis, moterys praranda tapatybę. Būti motina gerai, to negalima lyginti su niekuo kitu, tik gimdydama vaiką liaujiesi būti savimi. Turi pateisinti didžiulius lūkesčius - ne tik savo, bet ir kitų“, - viename interviu sakė D. Cody.
Asmeninį pragarą dėl šio filmo iškentėjo ir C. Theron. Dėl vaidmens moteris priaugo 22 kilogramus, dėl ko keldavosi net antrą nakties, kad greitai sugrūstų šalia padėtą dubenėlį šaltų makaronų su sūriu. Toks gyvenimo būdas privedė ją prie depresijos, kas padarė Marlo personažą dar labiau įtikinamu, tačiau net po paskutinės filmavimų dienos aktorei teko dar nemažai padirbėti su psichoterapeutais. „Auklė Tulė“ - tarsi veidrodis, kuriame daugelis pamatys save arba savo artimuosius.
Filmas „Auklės dienoraštis“ (angl. „The Nanny Diaries“), kurio premjera Lietuvoje įvyko 2007-09-28, yra komedija ir romantinis filmas, režisuotas Shari Springer Berman ir Roberto Pulcini. Pagrindinius vaidmenis atlieka Scarlett Johansson, Laura Linney, Alicia Keys, Nicholas Art ir Donna Murphy.

Jausmingoje ir humoristinėje istorijoje jauna mergina iš neturtingos šeimos stengiasi realizuoti universitete įgytas žinias ir surasti savo vietą sparčiai besikeičiančiame pasaulyje, kuriame sukasi dideli pinigai. Enė Bradok (akt. Scarlett Johansson) užaugo paprastų darbininkų šeimoje, gyvenančioje kukliame name Niu Džersyje. Jai teko nuolat klausytis medicinos sesele dirbančios mamos pamokslų apie ateitį. Milžiniškas spaudimas pasirinkti prestižinę profesiją ir ieškoti laimės verslo srityje kiekvieną dieną tik didėjo, todėl mergina faktiškai neturėjo kitokio pasirinkimo ir savo slapčiausias svajones pasiliko vėlesniam laikotarpiui.
Sėkmingai užbaigusi Niujorko universitetą Enė yra priversta kruopščiai skaičiuoti kiekvieną kišenėje užsilikusį centą. Ji desperatiškai ieško bet kokio įmanomo pajamų šaltinio ir užsako skelbimą laikraštyje, tikėdamasi per vasaros atostogas padirbėti aukle. Žaviajai merginai greitai nusišypso laimė, nes ją į pokalbį pasikviečia paslaptingasis ponas X (akt. Paulas Giamatti) ir jo keistuolė žmona ponia X (akt. Laura Linney). Pasiturinčiai gyvenanti turtuolių šeimynėlė tikisi surasti patikimą 4-erių metų sūnaus Grejerio (akt. Nicholas Art) prižiūrėtoją. Nors tokiomis pareigomis Enė niekuomet negalėtų pasigirti reikliai mamai, ji išdrįsta šiek tiek pameluoti, įsitikinusi, kad tai tik laikina stotelė karjeros pradžioje. Juolab, darbas pinigais pritvinkusioje elitinėje Niurjoko šeimoje merginai atrodo puiki alternatyva.

Auklės profesija nėra svetima Enei ir anksčiau ji sugebėdavo susitvarkyti net su pačiais nepaklusniausiais vaikais. Tačiau jaunoji absolventė net neįsivaizduoja, į kokį siaubingą košmarą teks įžengti šį kartą. Ji gan greitai įsitikina, kad turtuolių kasdienybė nėra vien rožėmis klota, nes dolerių aruodai su septyniais nuliais neatneša daug džiaugsmo. Paklusni auklė verčiasi per galvą, kad išpildytų kiekvieną neurotiškosios ponios X užgaidą, užimtų daug dėmesio reikalaujantį padūkusį bernioką ir visais įmanomais būdais išvengtų susitikimo su tironiškuoju ponu X, kuris dėl verslo reikalų Čikagos kompanijoje tampa ypač retu svečiu namuose. Šio milijonieriaus išlepinta įnoringoji žmonelė yra tarsi iš pragaro nužengusi darbdavė, kuri išsunkia Enės energiją iki paskutinio lašo. Nerealių pageidavimų sąrašas kiekvieną dieną tik gausėja, nes kuoktelėjusią moteriškę link beprotybės veda niekaip nesibaigianti vyro uždirbtų pajamų sąskaita. Enė mėgina neprarasti savitvardos ir išlaikyti stiprius nervus šiame beprotnamyje, bet nuoširdžiai džiaugiasi kiekviena trumpa akimirka, kai gali ištrūkti į susitikimą su geriausia drauge Linete (akt. Alicia Keys).
Filmo scenarijų labiausiai įtakojo JAV ypač išpopuliarėjusi Nicola'os Kraus ir Emma'os McLaughlin prisiminimų knyga, nes autorės sudėjo neįkainojamą asmeninę patirtį, kurią įgijo dirbdamos auklėmis turtingų verslininkų namuose. Sarkazmo kupinas romanas aštriai kritikuoja aukščiausios socialinės klasės niujorkiečių šeimas, kurios savo vaikus auklėja ypač savitais principais. Kūrinyje specialiai nenurodomos tikslios pavardės, nes rašytojos personažų charakteriuose apjungė kelių skirtingų žmonių iškrypimus.
Lietuviškame kine taip pat galima rasti istorijų, kuriose auklės vaidina svarbų vaidmenį. Nors paminėta istorija nėra filmas, ji puikiai iliustruoja auklės, nors ir neprofesionalios, kasdienius iššūkius ir santykius su vaikais bei tėvais.

Vienoje istorijoje aštuonmetė Milda, kurios mamos šiuo metu nėra namie, su tėvu Vytautu gyvena daugiabutyje. Pas tėvą darbo reikalais ateina kolegė Patricija su keturmečiu sūnumi Jonu. Mergaitė turi su juo žaisti jos kambaryje, kol suaugusieji, kurie nėra abejingi vienas kitam, dirbs. Staiga tarp kolegų įsiplieskia aistra ir vyras liepia dukrai pasiimti Joną ir valandai eiti į kiemą pažaisti. Vaikai taip ir padaro. Kieme Jonas užsinori gerti ir nesutinka pakentėti. Milda kartu su berniuku (nepalieka jo vieno kieme) eina namo vandens. Ją pasitinka nepatenkintas tėvas. Jis atneša vandens ir vaikai vėl grįžta į kiemą.
Berniukas aktyvus, todėl jį reikia prižiūrėti, kad neišbėgtų į gatvę. Kieme vaikai numalšina troškulį, tačiau netrukus Jonas pasiprašo į tualetą. Milda nuveda jį atokiau prie krūmų, tačiau Jonas gamtinių reikalų atlikti lauke nemoka. Belieka vėl grįžti namo. Milda supykusiam tėvui paaiškina, kad Jonas norėjo į tualetą. Tėvas liepia padaryti tai lauke, o jei nemoka - išmokyti. Milda apsidairiusi Jono neišvysta. Ji puola žemyn ir aukštu žemiau pamato ką tik prie kaimynės durų prišlapinusį berniuką. Kaip tik tuo metu durys atsidaro ir kaimynė pasiunta, supratusi, kas čia ką tik atsitiko. Ji griebia Mildą už ausies, atveda pas tėvą ir paskundžia. Tėvas išklauso, o kai kaimynė pasišalina, įsiutęs apšaukia dukrą. Milda pirmą kartą mato tokį piktą tėvą. Milda ašarų pilnomis akimis leidžiasi laiptais žemyn. Jai reikia pavyti Joną, tačiau mergaitė lyg apdujusi (afekto būsenos). Pasigirsta lauko durų trinktelėjimas. Tai Jonas išėjo į lauką. Mildai esant prie durų pasigirsta stabdžių žviegimas, smūgis, džeržgesys, automobilio signalizacijos signalas. Milda atidaro duris.