Endometriozė: simptomai, priežastys ir šiuolaikiniai gydymo būdai

Endometriozė yra viena dažniausių ginekologinių ligų, tačiau ji neretai lieka nepastebėta arba klaidingai priskiriama kitoms sveikatos problemoms. Ši liga išsivysto tuomet, kai į gimdos gleivinę panašus audinys ima augti už gimdos ertmės ribų - gimdos sienose, kiaušidėse, kiaušintakiuose, pilvaplėvėje, dengiančioje šlapimo pūslę, ar žarnyne. Nors endometrioze serga milijonai moterų visame pasaulyje, simptomai yra labai įvairūs ir ne visada aiškiai atpažįstami, todėl moterys ilgą laiką kenčia nuo skausmų ir kitų negalavimų, kol pagaliau gauna tikslų paaiškinimą.

Pagrindiniai simptomai ir jų įvairovė

Dažniausias endometriozės požymis - stiprus ir skausmingas menstruacijų metu jaučiamas pilvo ir (ar) dubens skausmas. Moterims taip pat gali pasireikšti skausmas lytinių santykių metu, gausios mėnesinės, tepimas rudomis išskyromis prieš prasidedant ir besibaigiant mėnesinėms, lėtinis nuovargis, silpnumas bei virškinimo sutrikimai.

„Endometriozę galime įtarti, kai pacientė skundžiasi jau nuo paauglystės besitęsiančiomis labai skausmingomis menstruacijomis“, - patirtimi dalinasi gydytoja akušerė-ginekologė. Ilgainiui simptomai stiprėja, o skausmas tampa vis dažnesniu moters palydovu, jaučiamu pilvo apačioje, strėnose, šone ar dubenyje.

Klaidinantys požymiai

Kadangi daugelis šių simptomų sutampa su kitomis ginekologinėmis ar virškinimo ligomis, endometriozė dažnai supainiojama su dirgliosios žarnos sindromu ar net šlapimo takų infekcijomis. Jei liga pažeidusi pilvaplėvę, dengiančią šlapimo pūslę, ar žarnos sieną, gali varginti ir lėtinis besikartojantis skausmingas šlapinimasis ar labai skausmingas tuštinimasis.

Ligos priežastys ir vystymasis

Tikslios endometriozės priežastys nėra žinomos, tačiau specialistai išskiria kelis svarbius mechanizmus:

• Retrogradinės menstruacijos: menstruacinis kraujas, kuriame yra endometriumo ląstelių, teka atgal į dubens ertmę.
• Pilvaplėvės ląstelių transformacija: hormonai arba imuniniai faktoriai skatina ląstelių transformaciją į endometriumo ląsteles.
• Genetinis faktorius: endometriozės tikimybė išauga, jei šia liga sirgo artimos giminaitės.
• Imuninės sistemos sutrikimai.

Diagnostikos svarba

Ankstyvosiose stadijose liga ne visada pastebima atliekant įprastus tyrimus. Vienas iš pagrindinių metodų, padedančių įvertinti dubens organų būklę, yra ultragarso tyrimai (echoskopija), kurie gali parodyti cistas ar kitus pokyčius. Vis dėlto, tiksliausiai liga nustatoma atliekant diagnostinę laparoskopiją, kurios metu chirurgas gali pamatyti endometriozės implantų vietą, dydį ir apimtį bei paimti audinio mėginį.

Gydymo strategijos

Endometriozės gydymas priklauso nuo simptomų sunkumo, pacientės amžiaus ir planuojamo nėštumo. Gydymui gali būti taikomi nesteroidiniai vaistai nuo skausmo ir uždegimo (NVNU), tačiau tikslingiausia ir efektyviausia - hormoninė terapija. Kontraceptinės tabletės, hormoninė gimdos spiralė ar kiti hormoniniai vaistai lėtina ir mažina patologinių audinių vešėjimą.

Jei liga nustatoma stipriai pažengusi arba medikamentinis gydymas nepadeda, taikomas operacinis gydymas. Laparoskopinės operacijos metu chirurgas pašalina endometriozės židinius, cistas bei sąaugas, neretai kartu su pažeistu organu ar jo dalimi. Tai gali padidinti tikimybę pastoti ir palengvinti stiprų skausmą.

Endometriozė ir vaisingumas

Endometriozė yra pagrindinė nevaisingumo priežastis - beveik trečdaliui ar pusei moterų, sergančių šia liga, sunku pastoti. Tačiau tai nėra nuosprendis. Laiku atliktas chirurginis gydymas padidina pastojimo tikimybę, o jei natūralus pastojimas neįvyksta, gali būti rekomenduojamas vaisingumo gydymas, įskaitant pagalbinį apvaisinimą.

tags: #endometrioze #nesivystancio #nestumo

• Patirtis ir rezultatai taikant LEAN darželiuose
• Kaip dainos tekstas tampa hitu: kūrybos procesas
• Kaip vyksta priėmimas į priešmokyklinę grupę?
• Patogumas ir Saugumas Jūsų Vaikui su Babylo
• Išsamus vadovas apie dirbtinį apvaisinimą