Endokrinologas - tai gydytojas, kurio specializacija yra skydliaukė, jos veikla ir gaminami hormonai. Šie gydytojai dirba tiek su vaikais, tiek su suaugusiaisiais. Endokrinologas - tai gydytojas, diagnozuojantis ir gydantis ligas, susijusias su hormonais, liaukų veikla ir endokrinine sistema. Endokrinologai sprendžia įvairius skydliaukės, antinksčių, lytinių hormonų ar cukraus kiekio kraujyje sutrikimus. Šie gydytojai specializuojasi endokrininių liaukų, gaminančių hormonus, sutrikimų diagnostikoje ir gydyme. Vidaus sekrecijos arba endokrininės liaukos išskiria hormonus į kraują. Endokrinologas gali atlikti arba paskirti įvairius laboratorinius ir instrumentinius tyrimus, padedančius įvertinti hormonų pusiausvyrą bei endokrininės sistemos veiklą.
Endokrininė sistema - tai hormonų reguliavimo centras, atsakingas už daugelį gyvybiškai svarbių funkcijų: augimą, medžiagų apykaitą, miegą, nuotaiką, vaisingumą. Skydliaukė yra itin mažas organas, esantis žmogaus kakle. Nepaisant nedidelio dydžio, skydliaukės veikla turi didelę įtaką mūsų išvaizdai bei bendrai savijautai. Šio organo sutrikimai gali sąlygoti mūsų svorį, širdies plakimo ritmą, bendrą jautrumą ir net reakcijos greitį.
Dažniausiai endokrininės sistemos sutrikimai atsiranda dėl rūkymo, alkoholio vartojimo, prastų mitybos įpročių, įvairių paveldimų bei lėtinių ligų. Taip pat skydliaukės veikla šiek tiek pakinta brendimo, nėštumo ir menopauzės laikotarpiais.
Nėštumo metu moterų organizme padidėja insulino poreikis. Nėščiųjų, arba gestacinis, diabetas atsiranda tuomet, kai organizmas išskiria nepakankamai insulino, kuris kontroliuoja gliukozės kiekį kraujyje. Pasaulyje net 15 procentų besilaukiančių moterų nustatomas gestacinis diabetas - būklė, kurios metu nėščiosios organizme aptinkamas angliavandenių apykaitos sutrikimas. Nors liga paprastai neturi jai būdingų simptomų, gali pakenkti tiek būsimai mamai, tiek besiformuojančiam ir augančiam vaisiui.
Nėščiųjų diabetas įprastai neturi jokių akivaizdžių požymių, o kai kuriuos simptomus nesunku supainioti ir su įprasta nėštumui savijauta - sergančiąją gali kamuoti dažnas šlapinimasis ar nuovargis, o kitais atvejais atsiranda ir specifinių simptomų - troškulys, perdžiūvusi burna. „Jei cukraus kiekis kraujyje viršija 5,1 mmol/l, diagnozuojamas nėščiųjų diabetas ir moteris siunčiama endokrinologo konsultacijai.
Registracija
G. R. Nėščiųjų diabetas yra angliavandenių apykaitos sutrikimas, diagnozuojamas nėštumo metu. Ši būklė atsiranda dėl nėštumo metu gaminamų hormonų, kurie veikia priešingai nei insulinas. Gliukozė nebegali patekti į ląsteles ir būti panaudojama kaip energija, todėl kraujyje susidaro per didelis gliukozės kiekis. Ši būklė nustatoma tiriant gliukozės kiekį kraujyje. Diagnostika gali būti atliekama dvejais nėštumo laikotarpiais: nėštumo pradžioje, kai yra atliekami visi tyrimai reikalingi nėščiosioms. Tokiu atveju tiriama glikemija nevalgius ir jei šis rodiklis yra per aukštas, t. y. 5,1mmol/l arba daugiau, diagnozuojamas nėščiųjų diabetas. Jei rodiklis po šio tyrimo yra normalus, dėl nėščiųjų diabeto moterys tiriamos 24-28 nėštumo savaitę ir šiuo atveju atliekamas gliukozės toleravimo testas. Testo metu tiriamos ir vertinamos trys glikemijos.
G. R. Nustačius nėščiųjų diabetą, pradedame dirbti kartu su gydytojais endokrinologais. Gydytojo akušerio ginekologo užduotis yra stebėti moterį viso nėštumo metu, vertinti vaisiaus būklę, jo augimą, vaisiaus vandenų kiekį, galimas komplikacijas, susijusias su nėščiųjų diabetu.
M. F. D. Nėščiųjų diabetą nėštumo pradžioje arba antroje nėštumo pusėje nustato gydytojai akušeriai ginekologai arba šeimos gydytojai. Jei nustatomos kritinės glikemijos reikšmės ir patvirtinama nėščiųjų diabeto diagnozė, moterys nukreipiamos gydytojui endokrinologui. Norime atkreipti dėmesį, kad testas turi būtų atliktas esant įprastinei nėščiosios mitybai. Tai reiškia, kad pacientė kelias pastarąsias paras iki testo atlikimo neturėtų valgyti daugiau angliavandenių turinčio ar riebesnio maisto nei įprastai. Prieš tyrimą pacientė turėtų būti 10-12 valandų nevalgiusi ir atvykti ryte kraujo paėmimui. Jei nustatoma kritinė daugiau nei 5,1 mmol/l riba arba ji atitinka gliukozės tolerancijos mėginio rezultatus ir viršija bent vieną reikšmę, tada patvirtiname nėščiųjų diabeto diagnozę.
Pacientes supažindiname su tuo, kas yra diabetas ir kokios jo priežastys. Neretai nėščiosios pas gydytoją endokrinologą atvyksta jau pasiskaičiusios, išsigandę ir susidarę išankstinę nuomonę. Gydytojo endokrinologo pareiga nėščiąją nuraminti ir leisti suprasti, kad tai yra nėščiosios būklė - ne liga, kuri tęsis iki nėštumo pabaigos. Tai būklė, atsirandanti dėl placentos išskiriamų hormonų, veikiančių priešingai nei insulinas. Nėščiajai rekomenduojamas tolesnis stebėjimas, paaiškinama fizinio aktyvumo reikšmė, pacientė nukreipiama slaugytojos diabetologės konsultacijai, kurios metu paaiškinami mitybos principai ir išduodama savikontrolės priemonė.
M. F. D. Žinoma. Tai nėra labai griežta dieta, kurios metu įvedama daug apribojimų. Rekomenduojami sveikos mitybos principai, kurių laikantis galima normalizuoti ir glikemijos lygius. Moteriai po nėštumo rekomenduojama būti fiziškai aktyviai, palaikyti normalų kūno svorį.
Moterims neretai pasireiškia hormonų disbalansas, kuris gali sutrikdyti vaisingumą. Skydliaukė ir jos gaminami hormonai yra itin glaudžiai susiję su reprodukcine sistema, tad pasitaiko atvejų, kuomet ginekologai ir endokrinologai dirba kartu tam, kad moteris galėtų susilaukti kūdikio.
Jei pastebite hormonų disbalanso požymių ar norite profilaktiškai įvertinti endokrininės sistemos būklę - nedelskite ir atvykite pasikonsultuoti pas profesionalius mūsų klinikos specialistus. Patyrę medicinos centrų „Northway“ Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Kretingoje endokrinologai padės nustatyti tikslią diagnozę ir užtikrinti efektyvų gydymą. Esant poreikiui teikiame ir nuotolines konsultacijas.
Nėščiųjų diabeto nustatymas ir gydymas sumažina naujagimių sergamumą, nėštumo ir gimdymo komplikacijų riziką. Gydytoja pabrėžia ir fizinio aktyvumo svarbą. Anot M. „Jei nėščiajai nustatomi padidinti glikemijos rodikliai, endokrinologas sprendžia dėl gydymo insulinu. Svarbu suprasti, kad insulinas skiriamas tik nėštumo laikotarpiu. Gliukozė iš motinos kraujo lengvai pereina per placentą ir stimuliuoja vaisiaus kasą, kuri išskiria daugiau insulino ir stimuliuoja vaisiaus augimą. Vaisiaus, kuris gamina daugiau insulino, kraujyje po gimimo gali būti mažas gliukozės kiekis, todėl naujagimiui gali prireikti specializuotos pagalbos.
G. R. Tiek diabeto diagnozė yra gąsdinanti, tiek ir vaisto insulino naudojimas kelia nerimą. Insulinas yra geras vaistas tuo, kad nepraeina placentos barjero ir veikia tik motinos organizme esančią glikemiją. Tuo tarpu gliukozė yra labai lengvai pro placentą praeinanti medžiaga. Nustatyti, koks yra glikemijos lygmuo vaisiaus kraujyje, negalime, todėl apie vaisiaus glikemiją sprendžiama pagal mamos glikemijos rodiklius.
G. R. Jei laiku neskiriamas insulinas, gliukozė iš mamos kraujo per placentą patenka į vaisiaus kraują ir stimuliuoja jo kasą. Kasa ima sparčiai gaminti insuliną, kuris vaisiaus organizmą veikia kaip augimo hormonas ir skatina tiek jo paties bendro svorio augimą, tiek tam tikrų organų didėjimą. Šios komplikacijos dažnai matomos ir ultragarsu. Jei visgi moteris nusprendžia insulino nesileisti ar insulinas nepaskiriamas, kai jo reikia, gresia komplikacijos. Paprastai šios komplikacijos yra susijusios su nėštumu ir gimdymu bei yra būdingos vaisiui. Dėl per didelio vaisiaus svorio gali būti apsunkintas gimdymas, dažniau atliekama cezario pjūvio operacija.
M. F. D. Gydytojai endokrinologai insuliną skiria ypač atsakingai. Prieš paskirdami konsultuojasi su gydytojais akušeriais ginekologais, kurie įvertina vaisiaus būklę. Insulinas neskiriamas nustačius vienkartinai padidėjusią motinos glikemiją.
G. R. Tai nėra liga, o būklė, susijusi su nėštumu. Po gimdymo glikemija turėtų susitvarkyti ir grįžti į normos ribas. Vis dėlto, kai diagnozuojamas nėščiųjų diabetas, tai vertinama kaip angliavandenių apykaitos sutrikimas. Nėra žinoma, ar angliavandenių apykaitos sutrikimas buvo jau iki nėštumo ir nustatytas tik nėštumo metu, ar tai yra tiesiog būklė, susijusi su nėštumu. Kai po gimdymo moters organizmas grįžta į ankstesnes vėžes, reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją ir pakartoti gliukozės toleravimo tyrimą. Jei tyrimo rezultatai geri, vadinasi, būklė buvo susijusi su nėštumu ir daugiau nieko daryti nereikia. Tačiau rizika dėl angliavandenių apykaitos sutrikimo išlieka visam gyvenimui. Todėl būtų tikslinga kas metus kreiptis į šeimos gydytoją ir atlikti reikalingus tyrimus.
M. F. D. Nustatyta, kad moterims, kurioms buvo nustatytas gestacinis diabetas, rizika susirgti 2 tipo cukriniu diabetu yra apie 7 kartus didesnė. Net apie 40-60 proc. moterų per artimiausius 5-15 metų gali išryškėti 2 tipo cukrinis diabetas. Širdies ir kraujagyslių ligų bei metabolinio sindromo rizika taip pat didesnė, ypač turinčioms antsvorio ar nutukusioms moterims. Riziką galima sumažinti visiems prieinamomis profilaktinėmis priemonėmis: fizinis aktyvumas 30-60 minučių per dieną, 3-7 kartus per savaitę. Taip pat svorio korekcija, sveika mityba.
Nustačius nėščiųjų (gestacinį) diabetą, pirmasis ir svarbiausias gydymo etapas visada yra gyvensenos korekcija - subalansuota mityba, reguliarus ir saugus fizinis aktyvumas, pakankamas poilsis, streso ir emocinės įtampos mažinimas. Daugiau nei 70-85 proc. gestaciniu diabetu sergančių moterų šių priemonių pakanka, kad gliukozės kiekis kraujyje būtų suvaldytas be vaistų. Tačiau daliai moterų, nepaisant nuoseklių pastangų, gliukozės rodikliai išlieka didesni nei siektini. Tokiu atveju saugiausias ir veiksmingiausias gydymas nėštumo metu yra gydymas insulinu. Gydymas insulinu nėra ligos sunkumo ženklas, tai laikinas sprendimas, skirtas apsaugoti moters ir vaisiaus sveikatą. Pagal tarptautines gaires, gydymas insulinu skiriamas kaip pirmas gydymo vaistais pasirinkimas, jei per 1-2 sav. pakeitus mitybą ir padidinus fizinį aktyvumą nustatomi 3 ir daugiau padidėję (netiksliniai) gliukozės rodikliai per savaitę arba atliekant vaisiaus ultragarsinį tyrimą nustatoma per spartus vaisius augimas (ypač didėjanti pilvo apimtis).
Švirkščiamas insulinas savo struktūra ir veikimu labai artimas natūraliam žmogaus insulinui. Kadangi insulinas nepraeina vaisiaus placentos barjero ir veikia tik nėščiosios organizme esantį gliukozės kiekį, jis tiesiogiai vaisiaus neveikia ir yra saugus jam. Gydymas insulinu visada individualus. Jei gliukozės nevalgius rodikliai yra geri, bet gliukozės kiekis po valgio yra didesnis už siektinus rodiklius (1 val. po valgio 7,8 mmol/l ir daugiau, o 2 val.

Dažnai insulino poreikis nėštumo metu didėja, ypač antrąjį ir trečiąjį trimestrą - tai normalus fiziologinis reiškinys, o ne ligos progresavimas. Insulino dozė tuo atveju didinama tol, kol gliukozės kiekis tampa artimas normai. Paskyrus gydymą insulinu gydytojas endokrinologas ir slaugytoja diabetologė konsultuoja kas 1-2 sav. kol pasiekiami tiksliniai gliukozės rodikliai, tuomet pakanka vienos konsultacijos per mėnesį. Skiriant insulino terapiją gali būti naudojami insulino švirkštikliai arba insulino pompos.
Daugeliu atvejų gydymas insulinu nutraukiama iš karto po gimdymo, gliukozės apykaita tampa normali per kelias dienas ar savaites. Tačiau gestacinis diabetas yra ilgalaikės rizikos ženklas, todėl 6-12 sav. po gimdymo būtina atlikti dviejų taškų gliukozės toleravimo mėginį, reguliariai stebėti gliukozės rodiklius ir ateityje, rekomenduojama laikytis sveikų gyvensenos įpročių.
Sėkmingai nėštumo ir gimdymo baigčiai svarbiausia yra gliukozės kiekio kraujyje sekimas ir korekcija pagal endokrinologų nurodymus - sveika mityba, fizinis aktyvumas ir mankšta. Kilus klausimams, visada reikėtų tartis ir konsultuotis su prižiūrinčia specialistų komanda. Mūsų tikslas bendras - sklandus nėštumas, sėkmingas gimdymas, sveika mama ir naujagimis.
Endokrinologo tyrimai yra būtini tam, kad būtų galima sužinoti aiškias nemalonių simptomų priežastis. Be tyrimų gydytojas negali diagnozuoti ligos ir paskirti efektyvaus gydymo, nes du skirtingi susirgimai gali pasireikšti panašiais simptomais. Dažniausiai gydytojai endokrinologai atlieka kraujo tyrimus ir skydliaukės echoskopiją. Hormonų svyravimas - įprastas reiškinys žmogaus organizme, pvz. priklausomai nuo paros laikos, patiriamo streso, todėl tyrimus gali reikėti kartoti, kad rezultatas būtų tikslus.
Kai kurie endokrininiai sutrikimai, pavyzdžiui, skydliaukės ligos, cukrinis diabetas, osteoporozė ar hormonų disbalansas, gali ilgą laiką nesukelti jokių simptomų. Pajutus bent vieną iš minėtų požymių, derėtų profilaktiškai apsilankyti pas gydytoją endokrinologą. Tai ypač aktualu žmonėms, sulaukusiems 35-erių metų amžiaus. Skydliaukės ligos dažniausiai pasireiškia ne iš karto - gali praeiti net keli metai, kol endokrininė liga pilnai atsiskleis su visais simptomais. Tačiau nereikėtų atidėlioti vizito pas gydytoją, nes ankstyva diagnostika padeda laiku paskirti reikalingą gydymą ir leidžia efektyviau suvaldyti ligos progresavimą.
Endokrinologas - kas tai? Endokrinologas - tai gydytojas, kurio specializacija yra skydliaukė, jos veikla ir gaminami hormonai. Šie gydytojai dirba tiek su vaikais, tiek su suaugusiaisiais (norėdami užregistruoti vaikus, konkretaus gydytojo aprašyme pasitikslinkite, ar gydytojas konsultuoja jums aktualaus amžiaus vaikus). Paaugliams endokrinologo paslaugų gali prireikti tokiu atveju, jeigu šeimoje yra tam tikrų paveldimų lėtinių ligų. Taip pat brendimo laikotarpiu hormoniniai sutrikimai yra įprasti, tačiau reikia nuolat stebėti situaciją. Pavyzdžiui, būtent paauglystėje jau matosi merginų polinkis į policistinių kiaušidžių sindromą. Kuo anksčiau jis pradedamas gydyti bent jau tinkamesne mityba, tuo mažesnė tikimybė ateityje turėti komplikacijų su vaisingumu.
Užsirašyti į endokrinologo konsultaciją reikėtų, jei pasireiškė bent vienas iš žemiau minimų simptomų:- Nutukimo požymiai- Staigus svorio kritimas- Cukrinio diabeto simptomai- Menstruacijų ciklo sutrikimai be ginekologinės priežasties- Padidėjęs irzlumas ir bendras jautrumas- Pakitusi kaklo apimtis bei forma- Slenka plaukai arba padidėja plaukuotumas
Kai kuriose klinikose konsultuoja rūpestingi ir patyrę endokrinologai, kurie konsultuoja dėl sutrikusios hormonų veiklos, diagnozuoja ligas, atlieka skydliaukės echoskopiją, skiria reikalingus kraujo tyrimus ir sudaro individualų paciento gydymo planą. Specialus pasiruošimas prieš vizitą pas endokrinologą nėra reikalingas. Endokrinologo konsultacija prasideda nuo išsamios paciento apklausos, ligos istorijos įvertinimo, simptomų analizės.
16 m. 19 m. Gavau siuntimą iš šeimos daktarės pas endokrinologą, dėl patirtų persileidimų. Nėra aišku, kas juos sukėlė. Vietoje daryti tyrimai TTH bei ATPO yra geri. Visgi persileidimai dažnai vyksta dėl endokrinologinių priežasčių. Tačiau ji rekomenduoja važiuoti pas Kauno klinikų endokrinologus, ne pas Vilniaus. Sako, kad Kaune kažkodėl endokrinologai geresni, o Vilniuje, anot jos, ištirtų maždaug taip pat, kaip ir mūsų mažame mieste. Kilo klausimas, kodėl? Ar tikrai Kauno endokrinologai geresni nei Vilniaus, ir kodėl? O jeigu pas Vilniaus, tai pas kurį važiuoti?

tags: #endokrinologas #nestumo #metu